c3257e08-e1dd-4056-83ee-d090b3981822 · Trakų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr.e2-136-804/2017.Proceso Nr.: 2-48.3-03286-2016-5.Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.10.2.4.1.(S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Trakai Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas PraÅ¡muntas,sekretoriaujant Nijolei Blaževič,dalyvaujant ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ atstovei Sandrai Kvetkovskei,atsakovo J. B. atstovei advokato padėjėjai AuÅ¡rai RimÅ¡elienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ ieÅ¡kinį ir patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui J.

B., suinteresuotam asmeniui S. C. dėl turtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J. B. 680,89 Eur turtinę žalÄ , 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovo atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai bei patvirtino ieÅ¡kinyje ir patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, jog 2016 m. liepos 27 d. UAB „Gelsauga“ pateikė „Tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl įvykio“ (toliau - Tarnybinis praneÅ¡imas), kuriame nurodė, kad 2016 m. liepos 27 d. 11 val. 25 min.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Vilniaus geležinkelių infrastruktÅ«ra“ Energijos tvarkdarinės I kategorijos tvarkdarys G. Å . pranešė, kad tarpstotyje S. Trakai -RÅ«diÅ¡kės nenustatytas asmuo pjovė miÅ¡ke medžius ir vienas iÅ¡ nupjautų medžių virsdamas nutraukė geležinkelio 10 kw trijų gyslų galingumo elektros linijos laidus. Asmuo pjovęs medžius pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos. Buvo nustatyta, kad pasiÅ¡alinęs asmuo yra atsakovas J. B.. UAB „Gelsauga“ Tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodė, kad miÅ¡ko, kuriame buvo vykdomi miÅ¡ko kirtimo darbai, savininkas yra suinteresuotas asmuo S. C.. 2016 m. liepos 27 d. atsakovas dėl įvykio pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ , kuriame nurodė, kad pjovė medžius S. C. priklausančiame miÅ¡ke, kai netyčia nupjautas medis virsdamas nutraukė elektros linijos laidus.

Atsakovas raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo dėl medžių kirtimo iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo, todėlatsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 „Dėl elektros tinklų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 16.3 ir 17 punktų keliamus reikalavimus. Dėl tokios atsakovo veikosieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieÅ¡kovo Ekonomikos skyrius pateikė dėl įvykio patirtų atstatomųjų darbų sÄ naudų skaičiuotę, kurioje paskaičiuota 680,89 Eur turtinė žala.

Vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų savikainos apskaičiavimo metodika, visos sÄ naudos registruojamos apskaitoje, kur jos patiriamos, kaupiamos ir paskirstomos per kaÅ¡tų centrus. Remiantis apskaitos politika, sÄ naudos skirstomos į tiesiogines ir netiesiogines bei veiklos sÄ naudas. Pagal ieÅ¡kovo Ekonomikos skyriaus pateiktÄ sÄ naudų skaičiuotę tiesioginės sÄ naudos sudaro 309,32 Eur, o netiesioginės sÄ naudos sudaro 371,57 Eur. IeÅ¡kovas patirtos tiesioginės 309,32 Eur sÄ naudos susideda iÅ¡211,48 Eur darbo užmokesčio (atstatomuosius darbus atliko 5 darbuotojai–elektromechanikas G.

B., elektromechanikas R. M. ir 3 elektromonteriai A. L., S. S., Z. A.), kurie dirbo 2016 m. liepos 27 d. nuo 10.32 val. iki 18.05 val.), 65,92 Eur socialinio draudimo įmokos, 0,42 Eur įmokos į garantinį fondų, 14,98 Eur kuro iÅ¡laidų, 16,52 Eur kitų iÅ¡laidų apskaičiuotų vadovaujantis AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties nuostatomis, regmentuojančiomis atliekamus darbus lauko sÄ lygomis, kurių neatlikus nebÅ«tų užtikrintas nenutrÅ«kstamas technologinis procesas, už kuriuos darbuotojams mokamas valandinio tarifinio atlygio priedas.

IeÅ¡kovo patirtos netiesiogines 371,57 Eur sÄ naudas sudaro autotransporto eksplotacija, darbo įrankių eksplotacija. Atsakovo J. B. atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies bei palaikė atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytas aplinkybes, jog atsakovas pripažįsta, kad pjovė medžius suinteresuotam asmeniui priklausančiame miÅ¡ke ir nupjautas medis virsdamas nutraukė elektros laidus. Tačiau atsakovas ir trečiasis asmuo nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu, nes paskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Sutinka, jog ieÅ¡kovas patyrė 14,98 Eur iÅ¡laidas kurui, o praÅ¡omas priteisti tiesiogines sÄ naudas praÅ¡o mažinti teismo nuožiÅ«ra. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje atsakovas pripažįsta faktÄ , jog jis 2016 m. liepos 27 d. tarpstotyje Senieji Trakai – RÅ«diÅ¡kės pjovė medžius S. C. priklausiančiame miÅ¡ke. Vienas nupjautas medis virsdamas nutraukė geležinkelio elektros linijos laidus.Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalaujamu priteisti turtinės žalos dydžiu. Teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė bei nepagrindė patirtų netiesioginių nuostolių, o tiesioginių nuotolių dydžio pilnai neįrodė.

Civilinė atsakomybė yra vienas iÅ¡ pažeistos teisės gynybos bÅ«dų, kai viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) (CK 6.245 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebÅ«tų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Taigi reikalavimÄ atlyginti žalÄ pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltę (iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis) (CK 6.246–6.249 str.).

Å ių sÄ lygų egzistavimas/nebuvimas grįstinas visomis įstatymo numatytomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177–178 str.). Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl paties fakto, jog, dėl atsakovo veikimo įvyko įvykis, kurio metu ieÅ¡kovas patyrė žalÄ nėra. Tačiau, pažymėtina, jog pagal CPK 178 straipsnį ir CK 6.249 straipsnio 1 dalį, Å¡alis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o Å¡ie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovo veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Jei dėl neteisėtų veiksmų nukentėjęs asmuo neteko turto arba Å¡is turtas buvo sužalotas, tai tokie nuostoliai vertintini kaip tiesioginiai nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti žalÄ nurodo, jog patyrė tiesiogines sÄ naudas, į kurias įeina darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, įmokos į Grantinį fondÄ .

Teismas tokį ieÅ¡kovo reikalavimÄ laiko nepagrįstu. Visų pirma, kaip deklaruoja pats ieÅ¡kovas (informacija internetiniame tinklapyje http://infrastructure.litrail.lt) AB „Lietuvos geležinkeliai“ Geležinkelių infrastruktÅ«ros direkcija yra atsakinga už Lietuvos geležinkelių tinklo infrastruktÅ«rÄ , saugumÄ , modernizacijÄ bei plėtrÄ . Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieÅ¡kovo nurodyti darbuotojai į įvykio vietÄ vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas. Darbuotojams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtÄ laikÄ , nepriklausomai nuo iÅ¡vykimų reaguojant į įvykius skaičių.

Byloje nėra jokių duomenų, kad darbuotojams vykusiems taisyti nutrauktų laidų, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei jis būtų išmokėtas, jeigu šio įvykio nebūtų įvykę, todėl teismas laiko jog, ieškovas dėl šio įvykio papildomų išlaidų dėl neplanuotai padidėjusio atlyginimo darbuotojams nepatyrė. Be to, teismas sutinka su atsakovo atstovės pastebėjimu, jog ieškovas patikslintame ieškinyje nurodo, kad į įvykį reagavo penki darbuotojai, tačiau, kaip matyti iš UAB „Gelsauga“ vyr. specialisto 2016 m. liepos 27 d. tarnybinio pranešimo apie įvykį, atstatomuosius elektros linijos darbus vykdė IF-1 vyr. elektromechanikas G.

B.. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui praÅ¡ant priteisti penkių darbuotojų darbo užmokestį ir teismui tokį reikalavimÄ patenkinus, ieÅ¡kovas nepagrįstai praturtėtų atsakovo sÄ skaita. Prie tiesioginių sÄ naudų ieÅ¡kovas nurodo ir kitas iÅ¡laidas, kurias sudaro 16,52 Eur, apskaičiuotus AB „Lietuvos geležinkeliai“ kolektyvinės sutarties nuostatomis už darbuotojams mokamus priedus už atliekamus darbus lauko sÄ lygomis. Teismas šį reikalavimÄ dėl tų pačių motyvų laiko nepagrįstu.

Atsakovo atstovė atsikirsdama į ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl tiesioginių nuostolių priteisimo prašė nuostolių sumÄ mažinti teismo nuožiÅ«ra, pripažindama tik ieÅ¡kovo turėtas kuro iÅ¡laidas. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieÅ¡kovas praÅ¡ydamas priteisti kuro iÅ¡laidas jokias tinkamais įrodymais Å¡ių iÅ¡laidų nepagrindė. Pateikta 2016 m. liepos 27 d. atstatomųjų darbų skaičiuotė nelaikytina tinkamu įrodymu ne tik kuro iÅ¡laidų pagrindimui bet ir visų kitų praÅ¡omų priteisti sumų.

Tačiau Å¡iuo atveju atsakovui sutinkant su ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti kuro iÅ¡laidų suma, ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo priteistina 14,98 Eur suma. Remiantis LR CPK 6.210 str., iÅ¡ atsakovo priteistinos penkių procentų metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ 14,98 Eur sumÄ . Dėl teismo galimybės mažinti praÅ¡omos priteisti nuostolių sumos pažymėtina, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiÅ¡kia, kad kai Å¡alys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų Å¡alių pateiktus įrodymus. Å i nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti teismÄ visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti.

Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo Å¡alių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „ŠermukÅ¡nėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Jeigu teismas, nagrinėdamas bylÄ , nustato, kad nėra pagrindo reikalavimÄ tenkinti visa apimtimi, o yra pagrindas reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies, tai teismas turi priimti sprendimÄ reikalavimÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Taigi, ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas, nesant atitinkamų įrodymų Å¡iai nustatyti, negali sprendime remtis jos dydžio nepatvirtinančiais įrodymais (kaip minėta, ieÅ¡kovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų kuo remiantis ir kaip buvo atlikti patirtos žalos skaičiavimai).

SprendimÄ dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiektas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių iÅ¡tirtais įrodymais. Atsižvelgiant į tai ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 211,48 Eur darbo užmokesčio, 65,92 Eur socialinio draudimo įmokos, 0,42 Eur įmokos į Garantinį fondÄ bei 16,52 Eur kitų iÅ¡laidų, 371,57 Eur netiesioginių sÄ naudų atmestinas.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (LATCBS teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

Todėl teismo vertinimu, visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, Å¡alių paaiÅ¡kinimai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant šį ginÄÄ , todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimÄ jų neanalizuoja ir nevertina.Pagal LR CPK 93 straipsnio 1 d., Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovui iš reikalaujamos priteisti 680,89 Eur sumos priteista 14,98 Eur Ieškinį patenkinus, t. y. patenkinta 2,20 proc. reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 0,33 Eur žyminio mokesčio (15 Eur x 2,20 proc.=0,33 Eur). Vadovaujantis protingumo ir ekonomiškumo principais ši suma iš atsakovo ieškovui nepriteistina. Atsakovas patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl atmetus 97,80 proc. reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistina 293,40 Eur suma (300 Eur x 97,80 proc.= 293,40 Eur)Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -260str., 265 str., 268 str., 269 str.,270 str., teismas n u t a r i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.           Priteisti išatsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovaujamam „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ 14,98 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo dienos (2016-11-14) nuo priteistos 14,98 Eur sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.             Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo AB „Lietuvos geležinkeliai“atstovaujamo „Vilniaus geležinkelių infrastruktūra“ 293,40 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui J.

B.. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                 Ričardas PraÅ¡muntas