c32518f6-90a4-4502-9a3c-e83cd28e615c · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-454-464/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02445-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.6.1.; 2.6.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 10 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D.

D., D. D., E. B., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. B., ir R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų D. D., D. D., E. B., atstovaujamo įstatyminio atstovo R. B., ir R. B. ieÅ¡kinį atsakovėms J. V. ir R. K., dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo R. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai 2016-11-18 kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu (liet.

Pauliano ieškiniu) ir jį 2017-06-19 patikslinę prašė:

1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento buto, dalies negyvenamosios patalpos – parkingo ir dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, 2015-08-18 sudarytÄ tarp R. K. ir J. V.;

2) taikyti restitucijÄ : butÄ / patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini); 1/48 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančios duomenys neskelbtini); 42/4287 dalį žemės sklypo, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), perduoti ieÅ¡kovams jų 90 000 Eur reikalavimui dėl neturtinės žalos pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016 tenkinti, o atsakovei J. V. iÅ¡ atsakovės R. K. priteisti sumokėtÄ už minėtÄ turtÄ 47 718 Eur sumÄ ;

3) priteisti solidariai iš atsakovių visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad atsakovė R. K., vairuodama UAB „Pleasant“ priklausantį automobilį, 2015-03-06 pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo Ž. B. – ieškovo R. B. žmona, ieškovo E. B. motina, ieškovės D. D. dukra ir ieškovės D. D. sesuo, taip pat buvo sužalotas ieškovas E. B.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2402-369/2015 ir Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016 buvo pripažinta atsakovės R.

K. kaltė pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, taip pat patenkinti ieškovų civiliniai ieškiniai ir priteista solidariai iš R. K. bei iš civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje UAB „Pleasant“ R. B. naudai – 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, E. B. naudai – 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. D. naudai – 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, D. D. naudai - 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš viso visiems ieškovams bendrai 90 000 Eur.

3. Atsakovė R. K. savo nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino ir neatlygina. IÅ¡ antstolio padėjėjo ieÅ¡kovas R. B. 2016-04-07 sužinojo, kad atsakovė R. K. buto, dalies negyvenamosios patalpos–parkingo ir dalies žemės sklypo pirkimo –pardavimo 2015-08-18 sutartimi perleido šį jai priklausiusį turtÄ už 47 718 Eur sumÄ atsakovei J. V., tačiau nei dalies gautų lėšų neskyrė ieÅ¡kovų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Po ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė R. K. nebeturi turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima patenkinti ieÅ¡kovų reikalavimus.

4. IeÅ¡kovų teigimu, ginčijamas sandoris pažeidžia jų interesus ir yra nesÄ Å¾iningas tiek dėl ypatingai mažos sandorio kainos, tiek dėl to, kad turtas buvo perleistas atsakovės R. K. dukters R. K. draugei, taigi abi atsakovės laikytinos susijusiomis, o atsakovė J. V. negalėjusi nežinoti apie eismo įvykį. IÅ¡ karto po žalos padarymo atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, kurių daryti ji neprivalėjo nei pagal įstatymÄ , nei pagal sutartis, ir kurių rezultatu tapo itin prasta jos turtinė padėtis, negalint įvykdyti teismo nuosprendžiu jai nustatytos pareigos ieÅ¡kovams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2017-09-28 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų D. D., D. D., E. B. ir R. B. atsakovei J. V. po 440,75 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

6. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai turi neabejotinÄ 90 000 Eur dydžio piniginio reikalavimo dėl žalos atlyginimo teisę į atsakovę R KlimaÅ¡auskienę, jiems pripažintÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. I-2402-369/2015. IeÅ¡kovai vienerių metų senaties termino actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti nepraleido, nes Å¡io terminio eiga jiems prasidėjo nuo momento, kai ieÅ¡kovas R. B. 2016-04-07 sužinojo apie savo skolininkės, atsakovės R. K., sudarytÄ sandorį, o šį ieÅ¡kinį ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė 2016-11-17. Taip pat, teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. K., prieÅ¡ingai jos ir trečiojo asmens R. K. paaiÅ¡kinimams, neprivalėjo sudaryti ginčo sandorio ir parduoti buto, kaip jos teigė – siekiant atsiskaityti su dukra R. K. pagal paskolos sutartį už suteiktas Å¡iam butui pirkti pinigines lėšas.

7. Vertindamas atsakovių sÄ Å¾iningumÄ kaip dar vienÄ actio Pauliana taikymo sÄ lygÄ , teismas pažymėjo, kad atsakovės R. K. elgesys 2015-08-18 sudarant ginčo sandorį buvo nesÄ Å¾iningas. Å i atsakovė, taikant vidutiniÅ¡kai atidaus ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , turėjo suvokti, kad dėl 2015-03-06 sukelto eismo įvykio ir Ž. B. žūties jame neiÅ¡vengiamai reikės atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ . Kita vertus, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neįrodė atsakovės J. V. nesÄ Å¾iningumo ir jų, kaip kreditorių, teisių pažeidimo.

8. Nepaisant to, kad skelbimas dėl ginčo buto pardavimo galiojo nuo 2015-08-11 iki 2015-08-17 (t. y. itin trumpÄ laikÄ ), kad apžiÅ«rėti buto buvo atėjusi viernintelė atsakovė J. V., o apie kitus galimus potencialius pirkėjus nei atsakovės, nei trečiasis asmuo nenurodė, kad atsakovė J. V. ir trečiasis asmuo ilgÄ laikÄ dirbo kartu vienoje įmonėje, kad J. V. tapo atsakovės R. K. dukters įmonės UAB „Pleasant“ akcininke praėjus itin trumpam laikui po ginčo sandorio sudarymo, kad J. V. ir atsakovės R. K. dukra R. K. bendrauja socialiniuose tinkluose, tokių aplinkybių bei faktų teismui nepakako nuspręsti, jog atsakovė J. V. buvo nesÄ Å¾ininga.

9. Tai pat teismas neįžvelgė pagrindų, nurodytų CK 6.67 straipsnyje, lemiančių buto pirkėjos atsakovės J. V. nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymÄ . Atliktos teismo ekspertizės metu 2015-08-18 dienai nustatyta ginčo buto rinkos vertė buvo 8 proc. didesnė nei faktiÅ¡kai pagal ginčo sandorį sumokėta suma (47 718 Eur). Teismo vertinimu, 8 proc. nuokrypis nuo eksperto nustatytos rinkos vertės arba net ir dar didesnis ieÅ¡kovų nurodytas nuokrypis, sudarantis iki 40 proc. nuo ieÅ¡kovų nurodytų panaÅ¡ių butų kainos, negali bÅ«ti pripažintas tokiu žymiu, kad bÅ«tų pagrindas taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte apibrėžtÄ trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos taikymo sÄ lygÄ .

10. Dėl ieÅ¡kovų, kaip kreditorių, teisių pažeidimo teismas nurodė, kad jie bankroto byloje solidariai skolininkei BUAB „Pleasant“ yra pareiÅ¡kę trečios eilės finansinį reikalavimÄ , kuris sudaro 31 proc. visų patvirtintų bendraskolei reikalavimų sumos. BUAB „Pleasant“ nuosavybės teise valdo 49,45 kv. m butÄ , esantį duomenys neskelbtini), atsakovė R. K. nuosavybės teise valdo butÄ (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 8 949 Eur, todėl, teismo nuomone, ieÅ¡kovai turi galimybę atgauti žymiÄ priteistos neturtinės žalos dalį ir nenuginčijus sandorio.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. IeÅ¡kovai D. D., D. D., E. B., atstovaujamas įstatyminio atstovo R. B., ir R. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017-09-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį, priteisti jiems patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 11.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovai turi galimybę atgauti žymiÄ priteistos neturtinės žalos dalį iÅ¡ BUAB „Pleasant“ ir atsakovės R.

K. iÅ¡ joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovės R. K. turtinė padėtis, sudarius ginčijamÄ sandorį, nėra pakankama ieÅ¡kovų reikalavimui ar jų daliai patenkinti. Å iuo atveju teismas neatsižvelgė, kad R. K. turi nekilnojamojo turto, kurio vertė vos 6 880 Eur ir kuris varžytynių metu nebuvo parduotas, o jos gaunama pensija sudaro apie 90 Eur. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovų neabejotinas reikalavimas galioja solidarių skolininkių atžvilgiu, neturi įtakos vertinant, ar 2015-08-18 sandoris pažeidė ieÅ¡kovų teises.

IeÅ¡kovai turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek kuris nors vienas, tiek abu skolininkai (CK 6.6 str. 4 d.). Be to, nėra ir jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovų reikalavimas arba jo dalis bus patenkinta iÅ¡ BUAB „Pleasant“ turto. 11.2. Teismas iÅ¡ esmės nenurodydamas jokių motyvų sprendė, kad ieÅ¡kovų nurodytų faktinių aplinkybių bei argumentų nepakanka konstatuoti J. V. nesÄ Å¾inigumÄ sudarant ginčo sandorį. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.

Nors skundžiamame sprendime, viena vertus, nustatyta, kad atsakovių ryÅ¡iai įrodo ir patvirtina, jog atsakovė J. V., sudarydama ginčo sandorį, žinojo ar turėjo žinoti, kad ginčo sandoris pažeis ieÅ¡kovų teises, tačiau, kita vertus, J. V. nesÄ Å¾iningumas nepripažįstamas. Nagrinėjamu atveju teismas nenurodydamas kodėl byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti atsakovės J. V. nesÄ Å¾iningumÄ , kartu pažeidė ir procesinės teisės normas, reikalaujančias sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, vertinimÄ . 11.3.

Teismas nepagrįstai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.67 straipsnio 4 punkto nuostatÄ dėl nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kodėl atmeta ieÅ¡kovų pateiktus įrodymus bei motyvus dėl byloje atliktos teismo ekspertizės akivaizdžių trÅ«kumų ir neatitikimo teismo ekspertizėms keliamiems reikalavimams, todėl nepagrįstai vadovavosi byloje atlikta teismo ekspertize, nors ieÅ¡kovai ir teikė praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės atlikimo.

Å iuo atveju byloje esant įrodymams, kad artimiausi ginčo sandorio datai analogiÅ¡ki ir panaÅ¡Å«s į ginčo turtÄ butai buvo parduoti už 45-50 proc. didesnę rinkos kainÄ nei ginčo turtas, teismui buvo pagrindas konstatuoti, jog ginčo turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainÄ nei buvo jo rinkos vertė 2015-08-18 dienÄ .

12. Atsakovė R. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais atsikirtimais: 12.1. IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės pakartoja argumentus, kurie jau buvo nurodyti teikiant teismui ieÅ¡kinį ir bylos nagrinėjimo metu teismas buvo juos iÅ¡tyręs bei įvertinęs. 12.2. IeÅ¡kovai pirmÄ kartÄ suformulavo reikalavimÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodydami reikalaujamos atlyginti žalos dydį, tik pirmojo teisiamojo posėdžio metu, kuris vyko 2015-10-26, o ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2015-08-18.

Todėl atsakovė J. V. negalėjo suvokti apie ieÅ¡kovų, kaip kreditorių, teises daugiau, nei tuo metu suvokė atsakovė R. K.. Å iuo atveju atsakovė J. V. nors ir pripažįsta žinojusi apie atsakovės R. K. padarytÄ eismo įvykį, tačiau ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie atsakovės įsipareigojimų dydį ir todėl negalėjo įvertinti, ar ginčijamu sandoriu bus pažeisti atsakovės R. K. kreditorių interesai. 12.3. IeÅ¡kovai apeliaciniame skunde nurodo klaidingÄ informacijÄ dėl atsakovės gaunamos 90 Eur dydžio pensijos, kadangi ji sudaro apie 245 Eur, iÅ¡ kurių apie 120 Eur kiekvienÄ mėnesį yra atskaitoma ieÅ¡kovų neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimo pateikimo dienÄ iÅ¡ atsakovės yra iÅ¡skaičiuota 2 536 Eur suma, o atsakovės dukra R. K. už atsakovę yra sumokėjusi 1 500 Eur. 12.4. IeÅ¡kovai turi realias galimybes atgauti didžiÄ jÄ dalį neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ solidarios skolininkės BUAB „Pleasant“, kadangi pastaroji turi turto, kurio vertė yra 160 000 – 180 000 Eur. Bankroto byloje realizavus bendrovei priklausantį turtÄ , dalis ieÅ¡kovų reikalavimų bus patenkinti.

13. Atsakovė J. V. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 13.1. Atsakovės R. K. turtas sudarius ginčo sandorį nei sumažėjo, nei padidėjo, kadangi vietoje parduoto turto ji gavo pinigines lėšas, iÅ¡ kurių galėjo ir privalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Tačiau ji su savo dukra sudarė kitÄ sandorį, kuriuo perleido pastarajai dalį piniginių lėšų, ir dėl to jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjo. 13.2.

Aplinkybė, kad atsakovės 2000-2006 mertais kartu dirbo, kaip ir socialiniuose tinkluose 2016 m. užfiksuotas įraÅ¡as, nėra ir negali bÅ«ti atsakovės J. V. nesÄ Å¾iningumo įrodymu. 13.3. IeÅ¡kovai nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepaneigė aplinkybės, jog už ginčo turtÄ buvo sumokėtos realios piniginės lėšos. 13.4. IeÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovė, nepažeisdama įstatymų, turėjo galimybę kiÅ¡tis į privatų atsakovės R. K. gyvenimÄ , juolab nesant vieÅ¡uose registruose informacijos apie parduodamo turto apribojimus, pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius ar nagrinėjamas bylas, arba, atitinkamai, po sandorio sudarymo reguliuoti R.

K. piniginių lėšų srautus. Ieškovai neįrodė, jog atsakovė žinojo ir / ar galėjo žinoti, kad R. K. nesiekia atsiskaityti su savo kreditoriais.

14. Trečiasis asmuo R. K. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: 14.1. Nei atsakovė R. K., nei trečiasis asmuo R. K. negalėjo numatyti kokio dydžio neturtinė žala bus priteista ieÅ¡kovams. Be to, atsakovė R. K. tikėjosi, jog visÄ Å¾alÄ atlygins draudimo bendrovė. 14.2. Byloje yra pateikta gausybė įrodymų, patvirtinančių trečiojo asmens R. K. sunkiÄ finansinę padėti 2015 m. BÅ«tent ginčo turto pardavimas iÅ¡gelbėjo jÄ nuo fizinio asmens bankroto. 14.3.

Trečiasis asmuo R. K. nebuvo susijusi su atsakove J. V.. Aplinkybė, jog J. V. su R. K. kažkada yra dirbusios vienoje darbovietėje, kurioje tuo metu dirbo daugiau nei 2 000 darbuotojų, negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi vertinant atsakovės sÄ Å¾iningumÄ . 14.4. Trečiojo asmens ir atsakovės J. V. bendradarbiavimas prasidėjo tik pardavus ginčo turtÄ , t. y. atsakovė tapo trečiojo asmens verslo dalininke tik praėjus 4 mėnesiams po ginčijamos sutarties sudarymo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygų ir apeliacijos ribų 15. Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.).

16. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana ieÅ¡kiniui patenkinti bÅ«tinosios sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu ir nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl to ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų aptartų sÄ lygų, iÅ¡skyrus preziumuojamų pagal įstatymÄ , buvimÄ . Esant tokioms prezumpcijoms, jas paneigti pareiga jau kyla atsakovui.

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sÄ lygų visumos Pauliano ieÅ¡kiniui patenkinti nėra. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad teismas suklydo spręsdamas dėl Å¡io kreditorių interesų apsaugai skirto instituto taikymo sÄ lygų bei vertindamas esminius bylos faktus ir joje surinktus duomenis, neatsižvelgė į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, kurie faktai turėtų bÅ«ti nustatyti prieÅ¡ įvertinant ginčijamo sandorio (ne)galiojimÄ CK 6.66 straipsnio pagrindu, kas, atitinkamai, lėmė ir neteisingos teismo iÅ¡vados dėl ginčo dalyko susiformavimÄ .

Tokiu atveju teisėjų kolegija iÅ¡ naujo įvertina bÅ«tent tas sÄ lygas, kurių netinkamu nustatymu / nenustatymu ir yra grindžiamas apeliacinis skundas (CPK 320 str.), t. y. pasisako dėl kreditorių teisių pažeidimo bei dėl trečiojo asmens (atsakovės J. V.) sÄ Å¾iningumo sudarant ginčijamÄ sandorį. Dėl kreditorių teisių pažeidimo 18. Visų pirma teisėjų kolegija aptaria apeliantų (kreditorių) teisių pažeidimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismui padarius iÅ¡vadÄ , kad apeliantai turi galimybę atgauti žymiÄ baudžiamojoje byloje Nr. I-2402-369/2015 priteistos jiems kaip neturtinės žalos atlyginimo dalį iÅ¡ civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje BUAB „Pleasant“, o apeliantams su tokia iÅ¡vada nesutinkant.

19. Kreditorius, turėdamas galiojančiÄ ir neabejotinÄ reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta formuluotė – „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ – reiÅ¡kia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti ir tokius kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie tiesiogiai neiÅ¡vardinti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, o taip pat tai, kad Å¡ios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės bÅ«tų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio;

Å¡iuo aspektu pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius ginčijamÄ sandorį likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliano taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

20. Vadinasi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės bÅ«tent tam skolininkui atsiskaityti su savo kreditoriumi ir įvykdyti jam prievolę. Pažymėtina, kad tokiÄ susidariusiÄ situacijÄ privalo įrodyti kreditorius, praÅ¡antis taikyti actio Pauliana (CPK 178 str.).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad solidarioji skolininkė BUAB „Pleasant“ nuosavybės teise valdo 49,45 kv. m bendro ploto butÄ , esantį duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 103 684 Eur, taip pat atsakovė R. K. nuosavybės teise valdo kitÄ turtÄ â€“ butÄ , esantį duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė yra 8 949 Eur, taigi apeliantai turi galimybę atgauti žymiÄ jiems teismo nuosprendžiu priteistos 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dalį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė atsižvelgęs į aplinkybę, kad apeliantai yra pareiÅ¡kę trečios eilės 92 577,05 Eur finansinį reikalavimÄ solidariai skolininkei BUAB „Pleasant“, kuris buvo pavirtintas jos bankroto bylÄ Nr. B2-1622-866/2017 nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo 2017-02-08 nutartimi.

22. Atsižvelgiant į tokiÄ teismo pozicijÄ , akivaizdu, kad ginčijama pirkimo – pardavimo 2015-08-18 sutartis net nebuvo teismo įvertinta jos įtakos skolininkės R. K. mokumui (mokumo pokyčiams) bei kreditorių teisių pažeidimo aspektais, nes dėl tokių aplinkybių teismas nepasisakė. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kreditorių teisių pažeidimo sÄ lygos buvimÄ ar nebuvimÄ privalėjo įvertinti bÅ«tent 2015-08-18 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties kontekste, t. y. ar bÅ«tent dėl Å¡io sandorio atsakovė R.

K. tapo arba nemokia, arba jos turtas gerokai sumažėjo ir dėl to apeliantai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies; ar atsakovė R. K. turi kito atitinkančio jai nukreipto reikalavimo dydį nekilnojamojo, kilnojamojo turto (registruoto ir neregistruoto), įskaitant lėšas, gaunamas pajamas, t. y. ar ji turi kito turto, į kurį nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ bÅ«tų galima atsiskaityti su apeliantais. Tik aptarus bei įvertinus nurodytas aplinkybes buvo galima spręsti, ar buvo pažeistos apeliantų teisės, t. y. ar dėl sudaryto sandorio reali galimybė pačiai atsakovei R.

K. (o ne antrajai solidariai bendraskolei BUAB „Pleasant“, kaip nurodė teismas) atsiskaityti su apeliantais ir įvykdyti jiems prievolę nesumažėjo.

23. Be to, apeliantai kreditorių teisių pažeidimÄ taip pat įrodinėjo ir tokia aplinkybe, kad turtas ginčo sandoriu perleistas už žymiai mažesnę nei jo rinkos vertė kainÄ , taip pat kvestionavo byloje atliktÄ nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nenurodė jokių argumentų, kodėl atmeta apeliantų pateiktus įrodymus bei motyvus dėl byloje atliktos ekspertizės akto trÅ«kumų. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos ir kitais bÅ«dais, pavyzdžiui, kai skolininkas, perleidęs turtÄ , nors ir netampa nemokus, tačiau gerokai sumažina savo turtÄ ir taip sukelia realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2007);

Å¡iems atvejams priskirtinas turto pardavimas už aiÅ¡kiai mažesnę kainÄ , kai po tokio sandorio sudarymo kreditorius negali iÅ¡siieÅ¡koti skolos, nes skolininko gautos už parduotÄ turtÄ sumos ir likusio skolininko turto gali neužtekti skolai grÄ Å¾inti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017). Todėl teisėjų kolegija aptaria kreditorių teisių pažeidimo sÄ lygÄ dar ir Å¡iais aspektais.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiÅ¡kia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistÄ teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustato teisminio nagrinėjimo objektÄ ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų (iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis) iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis byloje Nr. 3K-3-217/2010).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, atsakovėms sudarius ginčijamÄ sandorį, kuriuo perleistas vertingiausias atsakovės R. K. turtas, iÅ¡ esmės neliko turto (t. y. liko tik vienas mažos vertės objektas – butas, esantis Reiseinių r., kurio rinkos vertė yra 8 949 Eur ir kuris, kaip nurodė apeliantai, net nebuvo parduotas iÅ¡ varžytinių), iÅ¡ kurio apeliantai galėtų patenkinti savo reikalavimus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė R. K. tebeturėtų sandorio pagrindu gautus pinigus.

Bylos duomenimis, dalis už parduotÄ turtÄ gautų lėšų buvo pervestos jos dukrai R. K., kitÄ dalį gautų lėšų atsakovė teigė taip pat atidavusi dukrai, nes ginčo butas buvo įsigytas už R. K. lėšas. Tuo tarpu apeliantų reikalavimai iÅ¡ ginčo buto pardavimo gautų lėšų nebuvo tenkinami. Kaip matyti iÅ¡ bylos ir prijungtų vykdomųjų bylų duomenų, iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-12 nuosprendžio priėmimo R.

K. atlygino R. B. ir E. B. 1 500 Eur, draudimo bendrovė – 5 000 Eur, o D. D. ir D. D. naudai antstolis yra išieškojęs atitinkamai 1 127,36 Eur ir 921,36 Eur.

26. Taip pat iÅ¡ vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad R. K. V. socialinio draudimo fondo valdyba moka senatvės pensijÄ , kurios dydis yra apie 245 Eur ir pusė Å¡ios sumos kiekvienÄ mėnesį yra iÅ¡skaitoma. Tokioje situacijoje akivaizdu, kad atsakovės finansinė padėtis nėra pakankama 90 000 Eur dydžio žalai atlyginti net ir ilgesnio termino perspektyvoje. Be to, iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016 nustatyta, jog gaunama senatvės pensija (tuo metu 230 Eur) yra vienintelis jos pajamų Å¡altinis.

Beje, ta pačia teismo nutartimi buvo sprendžiamas klausimas ir dėl priteistos kaip neturtinės žalos atlyginimas sumos mokėjimo iÅ¡dėstymo dalimis trejiems metams galimybės, tačiau teisėjų kolegija net ir atsižvelgusi į R. K. socialinį statusÄ (Å¡i yra pensininkė), nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo iÅ¡dėstymas trejiems metams ir iÅ¡imtinai R. K. palankių sÄ lygų atlyginti neturtinę žalÄ sudarymas pažeistų nukentėjusiųjų (t. y. apeliantų) interesus.

27. Taip pat pritartina ir tokiems apeliantų skundo teiginiams, kad nors jų finansiniai reikalavimai yra patvirtinti BUAB „Pleasant“ bankroto byloje, tačiau iš visų trečiosios eilės kreditorių reikalavimų (301 666,32 Eur) jų reikalavimai tesudaro 31 proc., kai trečiojo asmens R. K. reikalavimas (190 031,29 Eur) sudaro 63 proc. visų patvirtintų reikalavimų. Pagal ĮBĮ nuostatas tos pačios eilės kreditoriams lėšos, gautos iš turto pardavimo, paskirstomos proporcingai, be to, pirmiausiai yra apmokami bankroto procedūrų kaštai (atlyginimas administratoriui ir kitos administravimo išlaidos).

Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime padaryta iÅ¡vada apie apeliantų turimÄ galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimÄ bankroto procese aiÅ¡kiai stokoja pagrįstumo, juolab kad vienintelis bankrutuojančios bendrovės (solidarios bendraskolės BUAB „Pleasant“) turtas yra butas, esantis duomenys neskelbtini), kurio vertė, bylos duomenimis, yra 103 684 Eur. Tokiu atveju pardavus šį bankrutuojančios įmonės turtÄ bei įstatymo nustatyta tvarka paskirsčius gautas už šį turtÄ pinigines lėšas apeliantų reikalavimai nebÅ«tų patenkinti.

28. Apeliantai savo skunde taip pat nurodo, kad BUAB „Pleasant“ ir R. K. prievolės solidarumo aplinkybė negali turėti įtakos vertinant, ar ginčijamas sandoris pažeidė apeliantų, kaip R. K. kreditorių, teises. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su Å¡iais skundo argumentais. Esant solidariajai prievolei kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris jų skyrium, be to, tiek jÄ visÄ , tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

Toks teisinis reglamentavimas leidžia patiems apeliantams pasirinkti, kada ir kokia apimti pareikÅ¡ti reikalavimÄ BUAB „Pleasant“ ar R. K.. Kaip buvo aptarta pirmiau, Å¡iuo konkrečiu atveju net ir reikalavimo solidariajai bendraskolei pareiÅ¡kimas jos bankroto byloje anaiptol negarantuoja tokio reikalavimo realaus įvykdymo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir klaidingai interpretavo solidariÄ jÄ atsakomybę reglamentuojančių teisės normų turinį, pasisakydamas dėl apeliantų galėjimo iÅ¡siieÅ¡koti žalos atlyginimÄ iÅ¡ BUAB „Pleasant“.

29. Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad iÅ¡ esmės vienintelio vertingo R. K. turėto turto pardavimas, neiÅ¡saugant pagal sutartį gautų pinigų ir jų nepanaudojant atsiskaitymui su apeliantais, dar daugiau, R. K. ir R. K. tvirtinant, jog Å¡is turtas buvo įgytas už R. K. lėšas, todėl, jį pardavus, Å¡ios lėšos ir buvo jai grÄ Å¾intos (t. y. kad turtas esÄ nepriklausė atsakovei R. K.), nulėmė apeliantų galimybes realiai iÅ¡ieÅ¡koti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės R.

K. sumažėjimÄ arba tokia galimybė iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ jos skolÄ apskritai iÅ¡nyko. Taigi, ginčijamu turto perleidimo sandoriu neabejotinai buvo pažeistos kreditorių (apeliantų) teisės, o prieÅ¡inga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėras pagrįsta. Dėl eksperto iÅ¡vados ir turto vertės 30. Pasisakydama dėl tokių apeliacinio skundo argumentų, kad turtas Å¡iuo atveju buvo perleistas už mažesnę nei jo rinkos vertė kainÄ , o teismo eksperto iÅ¡vada dėl turto vertės, kaip įrodymas, yra ydinga, teisėjų kolegija visų pirma aptaria actio Pauliana instituto tikslÄ .

Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ , t. y. kreditoriaus interesų gynimas. Taigi ir R. K. nuosavybe esančio turto grÄ Å¾inimas bÅ«tų tik priemonė atkurti ginčijamu sandoriu pažeistÄ atsakovės R.

K. mokumÄ .

31. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali bÅ«ti pripažįstamas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei bÅ«tų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; 2017-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-372-969/2017). Todėl atsižvelgiant į tai, kad nors ginčijamas sandoris formaliai gali nepažeisti kreditoriaus teisių, turtÄ parduodant rinkos kaina ir kai už jį sumokėti pinigai, tačiau jeigu skolininkas neįvykdo savo skolinių įsipareigojimų privalu įvertinti ir kaip buvo panaudotos gautos lėšos pardavus turtÄ , t. y. ar sudarytas ginčijamas sandoris nulėmė tai, kad reali galimybė atsiskaityti su kreditoriais ir įvykdyti jiems prievoles sumažėjo ar jos nebeliko.

32. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas dėl ginčijamu sandoriu perleisto turto vertės atitikimo jo rinkos kainai, nurodė, kad ginčijamu sandoriu turtas buvo parduotas tik 8 proc. mažesne nei tokių butų vidutinė rinkos vertė kaina. Å iuo atveju 8 proc. nuokrypį nuo eksperto nustatytos rinkos vertės teismas įvertino kaip nežymiai besiskiriantį nuo realios ginčo turto rinkos vertės (turtas parduotas už 47 718 Eur kainÄ , teismas realia verte pripažino teismo eksperto įvardintÄ 51 900 Eur sumÄ ). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, be iÅ¡lygų vadovaudamasis byloje atliktos teismo ekspertizės iÅ¡vada, kuriÄ apeliantai kvestionavo, ir pripažindamas turto eksperto nurodytÄ 51 900 Eur sumÄ ginčo turto rinkos verte, nepasisakė dėl apeliantų teiktų įrodymų bei argumentų, susijusių su ekspertizės akto trÅ«kumais.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors sandorio Å¡alys yra laisvos susitarti dėl parduodamo turto vertės, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad bÅ«tent Å¡i vertė atitinka tikrÄ jÄ turto rinkos vertę. Kilus ginčui tikroji turto rinkos vertė nustatoma Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtinta tvarka, vertinimÄ atliekant nepriklausomiems vertintojams (teismo paskirtos ekspertizės atveju – teismo ekspertams).

34. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 2017-033 matyti, kad buto, parkingo ir dalies žemės sklypo, esančių duomenys neskelbtini), bendra rinkos vertė, ekspertės apskaičiuota lyginamosios vertės metodu vertinimo datai (2015-08-18), nurodoma 51 900 Eur. Apeliantai su tokia išvada nesutiko ir prašė paskirti pakartotinę ekspertizę, teigdami, jog ši vertė nepagrįstai nustatyta net mažesnė, nei užfiksuota Nekilnojamojo turto registre 58 500 Eur vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu.

35. Teismo ekspertė ekspertizės akte nurodė, jog buto vertės skaičiavimai atliekami remiantis lyginamuoju metodu bei atlikti naudojantis 36 mėnesių pirkimo – pardavimo sandorių duomenimis iki vertinimo datos, koreguojant vertes pagal jiems darančius įtakÄ faktorius (ekspertizės akto 14 l.). Teismo ekspertė, be kita ko, pažymėjo, kad vertė lyginamuoju metodu apskaičiuota sulyginus žinomus artimiausius pagal zonÄ / zonų lygiavertiÅ¡kumÄ , statybos metus, priklausinius, komunikacijas, sandorius, įvykusius panaÅ¡ios konjunktÅ«ros Vilniaus mieste (iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ įregistruotų sandorių duomenų banko); kadangi iki vertinimo datos (2015-08-18) sandorių kainos yra įvairios, vertintojui nėra žinomos mokėjimo ir kitos sÄ lygos, vertintojas priima artimiausius pirkimo – pardavimo sandorius, skaičiuojant vertes pagal artimiausiÄ bendrÄ plotÄ , statybos metus ir dalies žemės sklypo su parkingo vietos buvimÄ , palyginimui su vertinamu turtu.

36. Apeliantų teigimu, teismo ekspertė, prieÅ¡ingai nei įvardijo savo akte, lyginamajam metodui pasirinko ne artimiausius ginčo sandoriui įvykusius sandorius, o tolimiausius, t. y. ginčo sandoris įvyko 2015-08-18, o teismo ekspertė neėmė palyginimui nei vieno 2015 m. įvykusio sandorio, tik 2013 – 2014 m. įvykusius sandorius. TokiÄ savo pozicijÄ ieÅ¡kovai grindė interneto tinklalapyje www.ntsandoriai.lt, kuriame pateikiama informacija bei oficialÅ«s duomenys iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ apie laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 įvykusius panaÅ¡ių butų sandorius duomenys neskelbtini), užfiksuotais duomenimis, nors teismo ekspertė, naudodama lyginamÄ jį metodÄ , nenurodė nei vieno iÅ¡ jų ir neargumentavo, kodėl nesivadovaujama 2015 m. sudarytais sandoriais bei jų duomenimis.

37. IÅ¡ apeliantų pateiktų įrodymų matyti, kad duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos – rugsėjo mėn. panaÅ¡ių į ginčo butÄ parduotų butų vertės buvo atitinkamai 87 000 Eur, 86 900 Eur, 56 000 Eur, ir 92 000 Eur, t. y. gerokai didesnės nei kaina, už kuriÄ faktiÅ¡kai parduotas ginčo butas (47 718 Eur). Teisėjų kolegija pritaria apeliantams, kad ekspertizės akte nevertinti 2015 m. įvykę sandoriai, labiau tikėtina, galėjo nulemti kitokios ginčo turto vertės nustatymÄ , ypač atsižvelgiant į tokį faktÄ , kad 2008 m. pati atsakovė R. K. ginčo butÄ Ä¯sigijo už 84 778,73 Eur kainÄ , o konkrečių duomenų bei įrodymų, lėmusių buto nuvertėjimas beveik perpus, nepateikė. Pažymėtina, kad ir pati teismo ekspertė, vertindama nekilnojamojo turto rinkÄ 2015 m., yra pripažinusi, jog bÅ«tent 2015 m. antroje pusėje nekilnojamojo turto rinka sparčiai atsigavo, pastebimas butų kainų augimas (ekspertizės akto 12 l.).

38. Kita vertus, tiek teismo ekspertė ekspertizės akte, tiek ir apeliantai nurodė, jog ekspertizės tikslumui bei gautam rezultatui gali turėti įtakos aplinkybė, jog teismo ekspertė neturėjo prieigos prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP sistemos) ir neturėjo galimybės susipažinti su elektroniniu formatu nagrinėjama civiline byla. Ir nors siunčiant teismo ekspertei Vilniaus apygardos teismo 2017-03-31 nutartį dėl ekspertizės paskyrimo jai buvo pasiÅ«lyta prisijungti prie EPP sistemos, byloje nėra jokių duomenų, kad teismo ekspertė bÅ«tų teikusi tokį praÅ¡ymÄ dėl prisijungimo prie elektroninės bylos.

Tokiu atveju nėra paneigti ir tokie apeliantų skundo teiginiai, kad atlikusi ekspertizę teismo ekspertė neįvertino visos surinktos ir teismo ekspertizei reikÅ¡mingos informacijos, pavyzdžiui, ginčo turto įsigijimo kainos. 2017-05-31 vykusio teismo posėdžio metu apeliantė D. D. įvardijo ir tokias abejonių dėl teismo ekspertizės iÅ¡vados pagrįstumo jai keliančias aplinkybes, kad ekspertė, vertinusi Vilniuje esantį nekilnojamojo turto objektÄ ir pati nebÅ«dama Vilniaus gyventoja, atvykus į buto apžiÅ«rÄ iÅ¡ karto konstatavo, jog bus mažesnė kaina, nei nurodoma Nekilnojamojo turto registre.

39. Å iuo aspektu papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2017-05-31 atmetęs apeliantų praÅ¡ymÄ dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo tokio procesinio veiksmo atlikimo neekonomiÅ¡kumo argumentu, nurodė turįs teisę, be kita ko, vadovautis ir kitais apeliantų pateiktais įrodymais be pakartotinės ekspertizės skyrimo, jeigu Å¡ie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes dėl ginčo turto vertės. Taip pat iÅ¡ esmės sutikęs, jog nebuvo vertinti 2015 m. atlikti sandoriai, taigi bÅ«tina atlikti naujÄ sandorių lyginimÄ bei analizę ir rinkos vertės apskaičiavimÄ , teismas pritarė ginčo Å¡alims, jog ekspertės kvietimas į teismo posėdį yra beprasmis, kadangi Å¡ių veiksmų ekspertė posėdyje atlikti negalės.

40. Kadangi teismo ekspertizės akte padaryta iÅ¡vada nesusieta su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, o Å¡iame akte, kaip lyginamieji objektai, nevertinti tais pačiais metai sudaryti sandoriai, kyla abejonių ir dėl teismo ekspertizės akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo bei jo iÅ¡vadų pagrįstumo (CPK 218 str.). Tokiu atveju pritartina apeliantų pozicijai, kad vien Å¡iuo aktu, sprendžiant dėl turto pardavimo kainos tinkamumo ir jos atitikimo rinkos vertei, neturėjo bÅ«ti vadovaujamasi. CK 6.67 straipsnio 4 punkte įvardintos sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos kontekste pardavimo kaina turėjo bÅ«ti teismo įvertinta pagal byloje esančių įrodymų visumÄ .

41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo turto pardavimas už 47 718 Eur kainÄ atitiko jo rinkos vertę ir dėl Å¡ios priežasties nebuvo pažeistos nei kreditorių teisės, nei galima pripažinti pirkėjos, atsakovės J. V., nesÄ Å¾iningumÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inio įvykdymo dispororcijos, nėra pagrįsta. Byloje esama kitokių faktinių duomenų, t. y. kad turtas buvo parduotas netrukus po atsakovės sukelto eismo įvykio, kurios paskemės buvo žinomos, parduotas itin skubiai, lyginant skelbimo apie jo pardavimÄ patalpinimo ir sadorio sudarymo momentus, ir todėl, labiau tikėtina, už mažesnę nei rinkos vertė kainÄ , o gautomis iÅ¡ turto pardavimo lėšomis nebuvo atsiskaityta su apeliantais.

Dėl turto pirkėjos J. V. sÄ Å¾iningumo 42. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriama actio Pauliana taikymo sÄ lyga – trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali bÅ«ti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad ir trečiasis asmuo, sudarydamas atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

44. CK 6.67 straipsnyje nustatytas skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų baigtinis sÄ raÅ¡as. Esant bent vienam Å¡ių atvejų, trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o įrodinėjimo naÅ¡ta paneigti tokiÄ prezumpcijÄ tenka pačiam trečiajam asmeniui. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo faktÄ yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio kreditoriaus pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

45. Pirmosios instancijos teismas identifikavo vien pardavėjos, t. y. atsakovės R. K. nesÄ Å¾iningumÄ , nurodęs, kad Å¡i turėjo suvokti, kad dėl 2015-03-06 jos sukelto eismo įvykio žuvus Ž. B. atsakovei neiÅ¡vengiamai reikės atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ , Tačiau teismas nenustatė antrosios ginčijamo sandorio Å¡alies – atsakovės J. V. (pirkėjos) nei prezimuojamo pagal įstatymÄ , nei apeliantų įrodyto nesÄ Å¾iningumo.

46. Pažymėtina, jog byloje nekilo ginčas, kad trečiasis asmuo R. K. ir atsakovė J. V. buvo pažįstamos. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas liudija ir apie jų santykių palaikymÄ socialiniuse tinkluose. Pirmosios instancijos teismas, apraÅ¡ytų savo sprendimo 51 ir 52 punktuose aplinkybių nepripažino pakankamomis ir / ar leidžiančiomis taikyti CK 6.67 straipsnio 4 punkte apibrėžtÄ antrosios ginčo sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ â€“ prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcijÄ .

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina ne tik skubotÄ sandorio sudarymÄ už santykinai nedidelę kainÄ (lyginant jÄ su kitais 2015 m. sudarytas panaÅ¡aus turto sandoriais toje vietoje), bet ir buvusius bei tebesitęsiančius nurodytų asmenų glaudžius asmeninius santykius, galiausiai privedusius ir prie bendro verslo, kas tik papildo vidinį teisėjų kolegijos įsitikinimÄ dėl itin didelio tarpusavio pasitikėjimo bei judviejų santykių artumo (CPK 185 str.).

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė J. V. buvsi sÄ Å¾ininga turto pirkėja ir negalėjusi žinoti apie pažeidžiamus apeliantų interesus dėl tokio sandorio sudarymo krtikuotina, juolab kad atsakovės J. V. sÄ Å¾iningumas turėjo bÅ«ti įvertintas atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , o ne vien pagal atlygintino sadorio vertę.

47. Pažymėtina, jog sÄ Å¾iningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju detaliai neįvertino visų byloje esančių duomenis apie 2015-08-18 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovių ir trečiojo asmens tarpusavio ryÅ¡ių.

48. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog J. V. nurodė apie R. K. padaryto eismo įvykio bylos aplinkybes sužinojusi tik gavusi procesinius dokumentus Å¡ioje civilinėje byloje, tačiau pripažino, kad derantis dėl buto kainos jai jau buvo žinoma, kad R. K. buvo patekusi į eismo įvykį ir turėjo finansinių sunkumų. Neabejotina, kad ji turėjo suprasti (ir suprato), jog tokio skubaus turto perledimo poreikį, nesiekiant ilgiau pardavinėti ir dėl to, atitinkamai, gauti ir didesnę kainÄ , lėmė bÅ«tent R.

K. atskleistas finansinių sunkumų faktas. Vien dėl gyvenamosios paskirties turto pardavimo finansiniai sunkumai neišnyksta, o jų turinčio asmens (R. K.) padėtis dėl to nepagerėja, priešingai, tik pablogėja, netekus vertingo daikto. Labiau tikėtina ir tai, kad dėl asmeninių santykių pobūdžio atsakovė J. V. žinojo ir eismo įvykio detales bei jo pasekmes, žinojo apie finansinių sunkumų atsiradimo priežastis. Vadinasi, atsakovė J. V., kaip vidutiniškai apdairus ir protingas asmuo, žinojo ir / ar galėjo žinoti, kad R.

K. teks atlyginti turtinę bei neturtinę žalÄ , taigi pirkdama tokiomis sÄ lygomis butÄ prisiėmė ir galimų neigiamų padarinių dėl Å¡io sandorio sudarymo rizikÄ , jeigu kreditoriai pareikÅ¡tų pretenzijas dėl turto pardavimo.

49. Nagrinėjamoje byloje nustatyti tokie veiksmai, kurių ėmėsi R. K. po 2015-03-06 jos sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo Ž. B.: 2015-03-10, t. y. vos po 4 dienų Juridinių asmenų registrui ji pranešė, kad 100 vnt. (100 proc.) jai tuo metu priklausiusios UAB „Pleasant“ akcijos dar 2014-09-15 buvo perleistos R. K. (atsakovės dukrai); R. K. priklausiusio buto, esančio duomenys neskelbtini), pardavimo skelbimas galiojo tik nuo 2015-08-11 iki 2015-08-17, o 2015-08-18 tarp R. K. ir J. V. jau buvo sudarytas ir notariškai patvirtintas ginčijamas sandoris, kaip J.

V. teigė – ieÅ¡kant buto ar kitokio nekilnojamojo turto investicijai. Taip pat J. V. 2015-12-15 tapo UAB „Pleasant“ akcininke, kuriai priklauso 20 vnt. (20 proc.) įmonės akcijų. IÅ¡ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad R. K. ir J. V. susitarė, jog J. V., tapusi UAB „Pleasant“ akcininke, įsipareigojo elgtis ir veikti taip, kad UAB „Pleasant“ per 3 mėn. nuo Å¡ios sutarties sudarymo dienos sugrÄ Å¾intų R. K. visas UAB „Pleasant“ suteiktas paskolas (190 000 Eur sumai), kas ne tik patvirtina J.

V. ir R. K. pažintį, bet ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie jas siejusius pasitikėjimu grįstus santykius ir neatsitiktinį ryšį tarp pačių atsakovių – R. K. yra R. K. motina.

50. Atsakovės J. V. teigimu, ginčo butas, nors ir turėjo akivaizdžių trÅ«kumų, jai patiko, taigi ji derėjosi dėl pardavimo kainos ir Å¡alys susitarė dėl jo pardavimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tokį faktÄ , kad byloje pateikti duomenys apie sumokėtÄ trečiajam asmeniui R. K. 17 000 Eur avansÄ už butÄ liudija jo sumokėjimÄ dar iki buto pardavimo skelbimo patalpinimo internete, t. y. 2015-08-10. Tokia nustatyta aplinkybė paneigia atsakovių atsikirtimus dėl J. V. atsitiktinio atvykimo į butÄ pagal skelbimÄ bei patvirtina iÅ¡ankstinį susitarimÄ parduoti butÄ bÅ«tent J. V.. Todėl versija apie atsitiktinį J. V. vaidmenį, sudarant ginčo sandorį, paneigta, o jos nesÄ Å¾iningumas nustatytas.

51. Atsakovės R. K. ir trečiojo asmens R. K. nurodytos aplinkybės, susijusios su perleisto buto įsigijimu R. K. lėšomis, su kiekvienos iÅ¡ jų buvusia turtine padėtimi ir sandorio sudarymo bÅ«tent atsakovės vardu motyvais, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra teisiÅ¡kai atktualios. Pati R. K. atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį yra nurodžiusi, kad gyventojų pajamų teisėtumas yra prižiÅ«rimas Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl to tarp R. K. ir R. K. buvo sudaryta paskolos sutartis tikslu pagrįsti R. K. pajamų teisėtumÄ nekilnojamam turtui įsigyti. Bet kuriuo atveju, nepaisant gautų lėšų Å¡altinio (savomis ar skolintomis), atsakovė ginčo butÄ buvo įgijusi asmeninėn nuosavybėn, o motinos ir dukters paskoliniai santykiai nėra Å¡ios bylos dalykas.

52. Ä®rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2017-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; ir kt.).

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ , sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog ir atsakovė J. V., sudarydama su R. K. 2015-08-18 pirkimo – pardavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾ininga. Konstuotina, kad abi atsakovės buvo nesÄ Å¾iningos, nes abi žinojo ir suprato, kad nuo įvykio, įvykusio 2015-03-06 momento, R. K. padarė žalÄ , kuriÄ turės atlyginti, tačiau nuo žalos atsiradimo momento ji nesiėmė jokių veiksmų, kuriais aktyviai siektų atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , o J. V., žinodama Å¡ias aplinkybes, tiesiogiai padėjo jai iÅ¡vengti Å¡ios pareigos vykdymo.

54. Tokiu atveju yra nustytos visos actio Pauliana instituto sÄ lygos Å¡io sandorio panaikinimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo apeliantų ieÅ¡kinio reikalavimi iÅ¡ esmės tenkinami, o ginčo pirkimo – pardavimo sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl restitucijos taikymo 55. Apeliantai patikslintame ieÅ¡kinyje praÅ¡o butÄ , dalį negyvenamosios patalpos – parkingo ir dalį žemės sklypo, esančius duomenys neskelbtini), perduoti jiems 90 000 Eur reikalvimui dėl neturtinės žalos dėl 2015 m. kovo mėn. įvykusios Ž. B. mirties pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-03-10 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-487/2016 tenkinti, o atsakovei J. V. iÅ¡ atsakovės R. K. priteisti sumokėtÄ už minėtÄ turtÄ 47 718 Eur sumÄ .

56. Pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, iÅ¡spręstinas ir restitucijos taikymo klausimas. Restitucija yra civilinių teisių gynybos bÅ«das, kai Å¡aliai grÄ Å¾inama tai, kÄ ji perdavusi kitai Å¡aliai, o iÅ¡ nepagrįstai įgijusios Å¡alies iÅ¡ieÅ¡koma tai, kÄ Å¡i nepagrįstai gavusi. Taigi, restitucija yra taikoma kaip teisinė negaliojančio sandorio pasekmė, grÄ Å¾inant tokio sandorio Å¡alis į padėtį, buvusiÄ iki sandorio sudarymo momento (CK 1.138 str. 2 p., 6.145 str. 1 p.).

57. AiÅ¡kindamas ir taikydamas restitucijÄ reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo bÅ«das, todėl sandorio Å¡alių grÄ Å¾inimas į pirmykÅ¡tę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2011). Restitucija taikoma atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sÄ lygas ir jų taikymui reikÅ¡mingas konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, tai, taikant šį institutÄ kaip vienÄ iÅ¡imtinių sandorių negaliojimo atvejų, bÅ«tina užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

58. Kaip minėta, actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė, dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį pripažinus skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tik tiek, kiek reikalinga kreditoriaus arba kreditorių reikalavimams patenkinti.

59. Nagrinėjamu atveju apeliantai praÅ¡o perduoti turtÄ patiems ieÅ¡kovams jų 90 000 Eur reikalavimo tenkinimui. Tačiau tokia forma resitucija negalima, nes kreditoriai negali pretenduoti į patį ginčo objektu tapusį daiktÄ , o tik į atitinkamÄ jo vertės dalį, lygiÄ jų reikalavimo dydžiui, po to, kai actio Pauliana insitituo pagalba atkuriamas skolininko mokumas. Skolininko mokumas yra atkuriamas grÄ Å¾inant skolininkui neteisėtai kitiems asmenims perleistÄ turtÄ .

60. Atsižvelgiant į tai, byloje taikytina dviÅ¡alė restitucija atsakovei R. K. grÄ Å¾inant ginčo sandoriu perleistÄ butÄ , dalį negyvenamosios patalpos – parkingo ir dalį žemės sklypo, esančius duomenys neskelbtini), o atsakovei J. V. priteisiant iÅ¡ atsakovės R. K. 47 718 Eur sumÄ , kurie pagal pripažintÄ negaliojančiu ginčo pirkimo – pardavimo sandorį J. V. buvo iÅ¡mokėti atsakovei R. K. bei jos dukrai R. K.. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 61. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , perskirstomos Å¡alių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 5 d.). Apeliantų apeliacinis skundas patenkintas ir jų ieÅ¡kinys nauju sprendimu taip pat tenkinamas, todėl nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme atsakovių bei jų pusėje dalyvavusios trečiojo asmens R. K. turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

62. Apeliantai prašė priteisti iÅ¡ atsakovių iÅ¡ viso 1 967,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme (400 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas, 80 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimÄ bei 1 487,40 Eur atstovavimo iÅ¡laidų) bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Pagrįstomis ir pilnai kompensuotinomis pripažintinos žyminio mokesčio bei už faktinių aplinkybių konstatavimÄ turėtos iÅ¡laidos, iÅ¡ viso 480 Eur (400 Eur + 80 Eur) (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

63. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl apeliantams kompensuojamos bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies už advokato padėjėjo ir advokato teisinę pagalbÄ , t. y. už ieÅ¡kinio parengimÄ bei už atstovavimÄ teisme, atsižvelgia į civilinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, jo sudėtingumÄ , taikytinas teisės normas, keltus klausimus ir įrodinėtinas aplinkybes, Å¡alių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, taip pat vadovaujasi Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytais civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ nustatytais kriterijais bei dydžiais.

64. Apeliantų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už advokato dalyvavimÄ pirmosios instancijos teismo posėdžiuose bei pasirengimÄ virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, kadangi už Å¡ias teisines paslaugas maksimaliai kompensuotina suma galėtų bÅ«ti 1 088,55 Eur ([0,1 x 771,90 Eur] x 3,5 val.) + ([0,1 x 793,30 Eur] x 1,5 val.) + ([0,1 x 822,80 Eur] x 8,5 val.). Kitos praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidos, t. y. užmokestis už advokato padėjėjo ieÅ¡kinio parengimÄ â€“ 120 Eur ([2,5 x 771,90 Eur] x 80 proc.) rekomenduojamų dydžių nevirÅ¡ija.

65. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl didesnes, nei yra rekomenduojama, bylinėjimosi išlaidų kompensacijos už advokato teisines paslaugas, nes byla nėra nei labai didelės apimties, nei labai sudėtinga, nepasižymi klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausa, nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ar visiškai nauji, anksčiau teismų neanalizuoti teisės klausimai.

66. Taigi, apeliantams priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, neviršijančios rekomenduojamų priteistinų maksimalių dydžių, t. y. 1 208,55 Eur (1 088,55 Eur + 120 Eur) (CPK 98 str.). Iš viso apeliantams atlygintina 1 688,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (1 208,55 Eur + 480 Eur).

67. Apeliantai prašė teismo priteisti solidariai iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi, jog atsakovės lygiais pagrindais naudojosi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdė pareigas, todėl reikalavimas priteisti bylinėjimo išlaidas solidariai negali būti tenkintinas ir šios bylinėjimosi išlaidomis, remiantis ir teismų praktika, priteistinos iš atsakovių lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012), t. y. iš viso ieškovų naudai iš atsakovių priteistina lygiomis dalimis 1 688,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, jog iš byloje pateiktų mokėjimų nurodymų nustatyta, kad R. B. (kaip mokėtojas) patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, o D. D. (kaip mokėtoja) – 1 267,40 Eur, todėl teismui jas sumažinus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos apeliantų R. B. ir D. D. naudai proporcingai jų patirtų bylinėjimosi išlaidų daliai, t. y. R. B. – 35,58 proc., D. D. – 64,42 proc. Atitinkamai iš kiekvienos atsakovės R.

B. priteisti po 300,39 Eur ([1 688,55 x 35,58 proc.]/2), D. D. – 543,88 Eur ([1 688,55 x 64,42 proc.]/2).

68. Apeliantai taip pat prašė priteisti jiems 1 050 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (400 Eur žyminio mokesčio ir 650 Eur iÅ¡laidas už atstovavimÄ ). Å iuo atveju atstovavimo iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ija rekomenduojamo dydžio (838,70 Eur x 1,7). Atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡ byloje pateiktų mokėjimų nurodymų nustatyta, kad R. B. (kaip mokėtojas) patyrė 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, o D. D. (kaip mokėtoja) – 850 Eur, ir Å¡ios iÅ¡laidos nemažintinos, todėl kiekvieno apelianto iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių priteistinos taip pat lygiomis dalimis, t. y.

R. B. priteisti po 100 Eur (200 Eur / 2), D. D. – 425 Eur (850 / 2). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti. Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento buto, dalies negyvenamosios patalpos – parkingo ir dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo 2015-08-18 sutartį, sudarytÄ tarp R.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) Taikyti restitucijÄ : butÄ / patalpÄ â€“ butÄ , unikalus Nr duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini); 1/48 dalį negyvenamosios patalpos – parkingo, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esančios duomenys neskelbtini); 42/4287 dalį žemės sklypo, bendrojoje dalinėje nuosavybėje, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini), esančio duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti R.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) o atsakovei J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 718 Eur (keturiasdešimt septynių tūkstančių septynių šimtų aštuoniolikos eurų). Priteisti lygiomis dalimis ieškovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 300,39 Eur (tris šimtus eurų 39 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti lygiomis dalimis ieškovei D.

D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 543,88 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris eurus 88 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Priteisti lygiomis dalimis ieÅ¡kovui R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovių R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti lygiomis dalimis ieškovei D. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus 88) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Kazys Kailiūnas Gintaras Pečiulis