Legislator Case Law & Legislation
c3243ec2-182a-4feb-9acf-aeff1b1aff58 AI generated

c3243ec2-182a-4feb-9acf-aeff1b1aff58 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c3243ec2-182a-4feb-9acf-aeff1b1aff58
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 010 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

c3243ec2-182a-4feb-9acf-aeff1b1aff58 · Klaipėdos apygardos teismas: Negavęs praneÅ¡imo apie pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nežinodamas apie teisminį procesÄ , atsakovas neturėjo galimybės laiku pateikti procesinių dokumentų. 9.4. Apeliantas pažymėjo, kad nekreipdamas dėmesio į rekomendacijas dėl pakartotinio kreipimosi į teismÄ dėl didesnės baudos, bankroto administratorė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, t. y. iÅ¡kart taikė sunkesnę sankcijÄ , nors galėjo pasirinkti kitÄ objektyvesnį ir labiau protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus atitinkantį keliÄ â€“ kreiptis į teismÄ dėl pakartotinės baudos atsakovui skyrimo. 9.5.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-670-642/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08007-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-601-637/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 7 010 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovė reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla ir bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas, buvęs įmonės vadovas, bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto pagal finansinę atskaitomybę. Ieškovės vardu yra registruoti du automobiliai „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba „Tauras 750-01“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bankroto administratorei neperduoto ieškovės turto yra padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams. Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini) katalogo Autotransporto kainos Lietuvoje duomenimis, nustatyta, kad vidutinės transporto kainos yra šios: furgonas iki 3,5 t „Citroen Jumper“ 2006 m. – 2 920 Eur, furgonas iki 3,5 t „Peugeot Boxer“ 2004 m. – 2 420 Eur, priekaba „Tauras“, 2008 m. – 1 670 Eur. Bendra neperduotų transporto priemonių vertė sudaro 7 010 Eur.

IeÅ¡kovė nurodo, kad egzistuoja visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mai 2020 m. sausio 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo E. K. 7 010 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovei UAB (duomenys neskelbtini).

4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu (direktoriumi), bei teismo įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus nevykdė Å¡ios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos.

5. Teismas nustatė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kur nurodytas UAB (duomenys neskelbtini) turtas buvo panaudotas, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas, bÅ«damas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nesiėmė pareigos rÅ«pestingai rÅ«pintis juridinio asmens turtu, dėl to ieÅ¡kovei padaryta žala.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad turto vertę bankroto administratorė skaičiuoja pagal interneto portale viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (duomenys neskelbtini). Autotransporto kainos Lietuvoje skelbiamas analogiškų techninių parametrų kaip ir ieškovės vardu registruotos transporto priemonės kainas. Duomenų, kad ieškovės vardu registruotos transporto priemonės turėtų žymių trūkumų (gedimų), dėl kurių jų vertė galėtų būti mažesnė, byloje nėra.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas perdavė dokumentus ir turtÄ administratorei. Taip pat nėra duomenų apie priežastis, kodėl dokumentai ir turtas nustatytu terminu įmonės bankroto administratorei neperduoti. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas, kaip buvęs bankrutuojančios įmonės vadovas, teisės aktų nuostatomis įpareigotas veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens, juridinio asmens organų narių, kitų asmenų atžvilgiu, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja juridinio asmens, kreditorių interesams, Å¡ių reikalavimų nevykdė, ir tokie jo veiksmai lėmė žalos įmonei padarymÄ .

8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama. Atsakovo kaltės prezumpcija nagrinėjamoje byloje nebuvo paneigta, todėl teismas konstatavo, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo E. K. kaltę dėl žalos atsiradimo, kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja visos atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteisiama 7 010 Eur žalos atlyginimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovas E. K. praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ , o ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio netenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 9.1. Apeliantas nurodė, kad jis sumokėjo 500 Eur baudÄ per teismo nurodytÄ terminÄ ir tuo metu susisiekė su bankroto administratore bei informavo, jog jis neseniai grįžo iÅ¡ ligoninės po pilvo operacijos, prašė Å¡iek tiek palaukti, kol pagerės sveikata, kad galėtų atvykti pas bankroto administratorę perduoti dokumentus ir turtÄ .

Po minėto pokalbio administratorė daugiau su atsakovu nebendravo. 9.2. Apeliantas pažymėjo, jog jokių įrodymų, kad atsakovas „buvo informuotas asmeniÅ¡kai“ apie tai, kad 2019 m. spalio 22 d. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo, byloje pateikta nėra. 9.3. Atsakovas nurodė, kad apie priimtÄ sprendimÄ jis sužinojo tik gavęs dokumentus registruotu paÅ¡tu. Atsakovas nurodo, jog jam procesiniai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, kuris yra iÅ¡imtinis ir taikytinas tik iÅ¡naudojus visas kitas dokumentų įteikimo galimybes.

Negavęs praneÅ¡imo apie pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , nežinodamas apie teisminį procesÄ , atsakovas neturėjo galimybės laiku pateikti procesinių dokumentų. 9.4. Apeliantas pažymėjo, kad nekreipdamas dėmesio į rekomendacijas dėl pakartotinio kreipimosi į teismÄ dėl didesnės baudos, bankroto administratorė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, t. y. iÅ¡kart taikė sunkesnę sankcijÄ , nors galėjo pasirinkti kitÄ objektyvesnį ir labiau protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus atitinkantį keliÄ â€“ kreiptis į teismÄ dėl pakartotinės baudos atsakovui skyrimo. 9.5.

Atsakovas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie turto netinkamÄ saugojimÄ , netekimÄ , iššvaistymÄ , sugadinimÄ ar pan. Jei bankroto administratorė bÅ«tų susisiekusi pakartotinai su atsakovu, Å¡is nedelsiant bÅ«tų perdavęs visÄ turtÄ , kuris yra saugomas aikÅ¡telėje ir yra neeksploatuojamas. Pažymima, kad dėl to, kad turtas nebuvo perduotas laiku, nekilo jokia žala kreditoriams, nes, kaip minėta, turtas yra saugomas ir paruoÅ¡tas perdavimui. 9.6. Apeliantas nurodė, kad teismas neteisingai ir nepagrįstai nustatė atsakovo kaltę, nes byloje nėra ir negali bÅ«ti įrodymų apie žalÄ (nes jos tiesiog nėra), taip pat nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys, o, neįrodžius visų civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinų sÄ lygų, teismas negalėjo nuspręsti, kad atsakovas yra kaltas, ir ieÅ¡kinį tenkinti. 9.7.

Apeliantas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė argumentuoja, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė bendrovės turto neperdavimu bankroto administratorei, o žalos dydį ieškovė grindžia VšĮ (duomenys neskelbtini) katalogo Autotransporto kainomis Lietuvoje. Toks turto vertinimas jokiu būdu negali būti objektyvus. Susiformavusi teismų praktika aiškiai nurodo, kad turto vertė, šiuo atveju – žalos dydis, nustatomas, remiantis tik turto verte, kuri nurodyta įmonės finansiniuose dokumentuose.

Teismas, priimdamas sprendimÄ dėl žalos dydžio priteisimo iÅ¡ atsakovo, jokiu bÅ«du negalėjo remtis VšĮ (duomenys neskelbtini) katalogo duomenimis. Atsakovo nuomone, kainos yra žymiai padidintos, siekiant pasipelnyti. 9.8. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog vien tik deklaratyvÅ«s ieÅ¡kovės teiginiai nesudaro pagrindo buvusio įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini), praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės, pažymi, kad 2019 m. spalio 26 d. ieÅ¡kinys buvo įteiktas atsakovui E. K. pasiraÅ¡ytinai, tai patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų įteikimo pažyma.

Atsakovas į pateiktÄ ieÅ¡kinį atsiliepimo nepateikė. 10.2. Atsakovas teigia, kad tik sumokėjęs baudÄ , jis susisiekė su bankroto administratore ir paaiÅ¡kino apie savo fizinę bÅ«klę bei paprašė palaukti, kol sveikata pagerės, kad galėtų atvykti pas bankroto administratorę perduoti dokumentus ir turtÄ . IeÅ¡kovės atstovas pažymi, kad atsakovas po 2019 m. gruodžio 3 d., kada jis sumokėjo baudÄ , su bankroto administratore nebuvo susisiekęs. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, ieÅ¡kovo atstovui nebuvo pateiktas joks paaiÅ¡kinimas (nei žodinis, nei raÅ¡ytinis) apie sunkiÄ atsakovo fizinę bÅ«klę. 10.3.

IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės, pažymi, kad atsakovas buvo pasyvus ir neįvykdė savo pareigos, kuri buvo konstatuota 2019 m. balandžio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB (duomenys neskelbtini) ir, praėjus beveik metams nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratorei neperdavė įmonės dokumentų ir turto. Nei bankroto byloje, nei pateiktame apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas bÅ«tų buvęs aktyvus ir bÅ«tų dėjęs pastangas beveik per metus perduoti bankroto administratorei įmonės dokumentus ir turtÄ . 10.4.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad: „turto vertė, Å¡iuo atveju – žalos dydis, nustatomas, remiantis tik turto verte, kuri nurodyta įmonės finansiniuose dokumentuose“. IeÅ¡kovės atstovė pažymi, kad jai nebuvo perduoti jokie įmonės finansiniai dokumentai, kuriais bÅ«tų buvę galima remtis, teikiant ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ir tai atsakovui puikiai žinoma. Jeigu atsakovas nesutiko su pateiktu ieÅ¡kiniu ir jos dydžiu, jis turėjo teisę pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ ieÅ¡kinį, kuris jam buvo įteiktas pasiraÅ¡ytinai 2019 m. spalio 26 d.

Taip pat atsakovas ir apeliaciniame skunde nepateikė jokių dokumentų, įrodančių neva realiÄ turto vertę. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Ä®vertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

13. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ atsakovo (UAB (duomenys neskelbtini) vadovo) priteistas žalos atlyginimas už bankroto administratorei neperduotÄ Ä¯monės turtÄ â€“ transporto priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų pridėjimo 14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tokias aplinkybes visų pirma turi nurodyti praÅ¡ymÄ priimti naujus įrodymus teikiantis asmuo.

15. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ teismui pateikė naujus įrodymus: 2019 m. spalio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų pažymÄ , 2019 m. gruodžio 6 d. valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raÅ¡tÄ dėl vykdomojo raÅ¡to grÄ Å¾inimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamoje byloje sprendžiamu klausimu, apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus naujus įrodymus, kuriuos įvertins, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo pagrįstumo (CPK 314 straipsnis).

Dėl žalos atlyginimo 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės taikymo yra nuosekliai iÅ¡plėtota. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės vadovo civilinė atsakomybė gali kilti Å¡iais skirtingais pagrindais: dėl vadovo veikloje įstatymo nustatytų pareigų pažeidimo, fiduciarinių pareigų pažeidimo ir (arba) netinkamo verslo sprendimo priėmimo, dėl kurių atsirado žala. Priklausomai nuo ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindo, skiriasi įrodinėjimo pareigos, nustatant vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

Be to, sprendžiant civilinės atsakomybės taikymo bendrovės vadovui klausimÄ , bÅ«tina identifikuoti, ar pareigos, kurių pažeidimas yra įrodinėjamas reikalaujant žalos atlyginimo, priskirtos vadovo kompetencijai, ar bendrovės vadovas pažeidė Å¡ias (jo kompetencijai priskirtas) pareigas ir ar įrodinėjama žala yra bÅ«tent bendrovės vadovui tenkančių pareigų pažeidimo pasekmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

17. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas).

18. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, turi bÅ«ti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarauja ar gali prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonės administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

20. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , vadovo rÅ«pestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet taip pat sÄ Å¾iningo ir protingo elgesio reikalavimÄ ; vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Bendrovės vadovas privalo elgtis rÅ«pestingai su jam patikėtu juridinio asmens turtu.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rÅ«pestingai su juridinio asmens turtu apima pareigÄ tinkamai vesti turto apskaitÄ , teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat iÅ¡saugoti įmonės turtÄ ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytÄ laikotarpį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, 2016 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-611/2016). Juridinio asmens vadovas, eidamas savo pareigas, turi įtraukti į apskaitÄ ir saugoti jam perduotÄ juridinio asmens turtÄ , rÅ«pintis, kad Å¡is turtas iÅ¡liktų, nebÅ«tų sunaikintas ar prarastas.

21. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam ir teismui iÅ¡kėlus jam bankroto bylÄ , juridinio asmens vadovui kyla pareiga vykdyti ne tik anksčiau minėtas pareigas, tačiau taip pat ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir Ä®BÄ®) nustatytus įpareigojimus. Vienas iÅ¡ tokių įpareigojimų yra įtvirtintas Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ jos valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Tuo atveju, jei juridinio asmens vadovas dėl savo nerÅ«pestingumo, aplaidumo ar sÄ moningai atliekamų neteisėtų veiksmų neiÅ¡saugo jam patikėto juridinio asmens turto ir dėl Å¡ios priežasties, įsiteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti juridiniam asmeniui bankroto bylÄ , neperduoda jo bankroto administratoriui, jam gali kilti pareiga atlyginti dėl jo neteisėtų veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ .

22. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais neteko galios 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ). Pagal JANĮ 155 straipsnį, iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju ieškinys dėl žalos atlyginimo gautas iki JANĮ įsigaliojimo, todėl taikytinos ginčo klausimo sprendimo teisme metu galiojusio ĮBĮ nuostatos.

23. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 24 d. buvo vienintelis ieÅ¡kovės vadovas. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla. Å ia nutartimi ieÅ¡kovės bankroto administratore paskirta UAB (duomenys neskelbtini), o ieÅ¡kovės direktorius įpareigotas per 10 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtÄ pagal finansinę atskaitomybę, sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Atsakovas neįvykdė teismo įpareigojimo per nustatytÄ terminÄ perduoti bankroto administratorei įmonės turto, dokumentų, todėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi BUAB (duomenys neskelbtini) buvusiam vadovui E. K. paskirta 500 Eur bauda, baudÄ iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ jo asmeninių lėšų. IeÅ¡kovės bankroto administratorei buvo iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas dėl minėtoje nutartyje nurodytų įpareigojimų įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas baudÄ sumokėjo, tačiau iki Å¡iol neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorei viso ieÅ¡kovės turto ir dokumentų.

Kaip nagrinėjamoje byloje nurodo ieškovė, jai nebuvo perduotas nuosavybės teise ieškovei priklausantis turtas – automobiliai: „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba „Tauras 750-01“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

24. Atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , laikosi pozicijos, kad byloje nėra jokių duomenų apie turto netinkamÄ saugojimÄ , netekimÄ , iššvaistymÄ , sugadinimÄ ar pan. Atsakovo teigimu, jei bankroto administratorė bÅ«tų susisiekusi pakartotinai su atsakovu, Å¡is nedelsiant bÅ«tų perdavęs visÄ turtÄ , kuris yra saugomas aikÅ¡telėje ir yra neeksploatuojamas. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovo argumentus vertina kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas pareigos (perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ ), kuri buvo konstatuota 2019 m. balandžio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo nutartyje iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB (duomenys neskelbtini), neįvykdė iki Å¡iol, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra pateikta jokių objektyvių pateisinančių priežasčių, kodėl ieÅ¡kovas Å¡ios pareigos nevykdė. Atsakovas, net teikdamas apeliacinį skundÄ , nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, kad minėtas turtas tikrai yra saugomas ir neeksploatuojamas. Nei aplinkybė, kad neperduotas turtas yra iÅ¡likęs, nei atsakovo pateikti argumentai savo pasyviam elgesiui pateisinti nėra įtikinantys.

Jokių įrodymų, patvirtinančių realų turto buvimÄ , turto buvimo vietÄ , atsakovas nepateikė, neįrodyta, kad įmonės turtas nėra prarastas ir dėl pateisinamų priežasčių neperduotas administratorei. Toks atsakovo elgesys neatitinka įstatymų reikalavimų, nustatytų bendrovės vadovui, pažeidžia ieÅ¡kovės, jos kreditorių interesus, daro jiems žalÄ , nes negalima atgauti turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima tenkinti kreditorių reikalavimus, taip pat neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, teikdamas apeliacinį skundÄ , nesutinka su bankroto administratorės nurodyta turto – automobilių: „Citroen Jumper“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot Boxer“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekabos „Tauras 750-01“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendra verte 7 010 Eur, kuri nustatyta pagal interneto portale VšĮ (duomenys neskelbtini) Autotransporto kainos Lietuvoje skelbiamas analogiÅ¡kų techninių parametrų, kaip ir ieÅ¡kovės vardu registruotos transporto priemonės, kainas.

Apelianto nuomone, turto vertė, šiuo atveju žalos dydis, turi būti nustatomas, remiantis tik turto verte, kuri nurodyta įmonės finansiniuose dokumentuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad, bylos duomenimis, bankroto administratorei nebuvo perduoti jokie įmonės finansiniai dokumentai, kuriais būtų buvę galima remtis, teikiant ieškinį dėl žalos atlyginimo. Be to, nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių VšĮ (duomenys neskelbtini) pažymose nurodytas transporto priemonių vertes, jų rinkos kainas.

Apelianto teiginiai dėl transporto priemonių kainos bei jos apskaičiavimo yra grindžiami tik subjektyvių aplinkybių aiÅ¡kinimu, tačiau į bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys jo teiginius, o kartu paneigiantys bankroto administratorės pateiktus įrodymus, todėl teisėjų kolegija tais teiginiais nesivadovauja.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės pakankamos tam, kad galėtų nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (fiduciarinių pareigų bendrovei pažeidimÄ ), pasireiÅ¡kusius tuo, kad atsakovas, bÅ«damas atsakingas už įmonės turto iÅ¡saugojimÄ ir perdavimÄ pagal reikalavimÄ Ä¯monės bankroto administratorei, Å¡ios pareigos tinkamai nevykdė, iÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, koks yra nurodyto įmonės turto likimas.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl bÅ«tent jam tenka pareiga paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ . Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovas nepaneigė kaltės prezumpcijos. Atsakovas, kaip ieÅ¡kovės vadovas, turėjo pareigÄ saugoti jam patikėtÄ ieÅ¡kovės turtÄ , rÅ«pintis, kad jis nebÅ«tų sunaikintas ar prarastas, o ieÅ¡kovei tapus nemokia ir iÅ¡kėlus jai bankroto bylÄ â€“ perduoti visÄ jos turtÄ bankroto administratorei tam, kad pastaroji teisės aktuose nustatyta tvarka galėtų atsiskaityti su ieÅ¡kovės kreditoriais, tačiau Å¡ios pareigos neįvykdė. IeÅ¡kovės turtas nebuvo perduotas ieÅ¡kovės bankroto administratorei, todėl atsakovui kilo pareiga atlyginti ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ .

28. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu argumentu, kad iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos atlyginimas negali virÅ¡yti ieÅ¡kovės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018, kurioje, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl patvirtintų kreditinių reikalavimų ir priteisto žalos atlyginimo santykio (byloje buvo kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo juridinio asmens vadovui iššvaisčius bankrutuojančios bendrovės lėšas ir iÅ¡ atsakovo priteista suma (503 136 Eur) virÅ¡ijo ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimų sumÄ (110 910,99 Eur), iÅ¡aiÅ¡kino, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytÄ Å¾alÄ nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumomis.

Teismas nurodė, kad prieÅ¡ingu atveju bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų suma, bÅ«tų iÅ¡ dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovei, o tai prieÅ¡tarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Pagal bendrÄ taisyklę, bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatyme nustatyta pareiga ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintÄ bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo iÅ¡laidų sumÄ .

Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimÄ patenkinus iÅ¡ iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

29. IÅ¡ aptariamoje kasacinio teismo nutartyje pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų matyti, kad juridinio asmens žala, patirta dėl jo vadovo neteisėtų veiksmų, neturi bÅ«ti siejama su jo bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma, bet gali jÄ virÅ¡yti. Nors nagrinėjamu atveju skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovei priteista 7 010 Eur suma, skirta atsakovo sukeltai žalai dėl transporto priemonių neperdavimo atlyginti, virÅ¡ija jos bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumÄ (iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi buvo patvirtinti ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimai, nustatant, kad bendra pareikÅ¡tų reikalavimų suma sudaro 3 147,65 Eur), Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad priteistas žalos atlyginimas yra nepagrįstai didelis, ar kad teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose.

Å iuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo ieÅ¡kovė (atsakovas Å¡ių duomenų neginčija), atsakovas nėra perdavęs jos bankroto administratorei visų finansinių dokumentų, todėl bankroto administratorė negalėjo informuoti visų ieÅ¡kovės kreditorių apie ieÅ¡kovei iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ ir nustatytÄ terminÄ kreditiniams reikalavimams pareikÅ¡ti. Dėl Å¡ios priežasties egzistuoja tikimybė, kad reikalavimus ieÅ¡kovės bankroto byloje pareiÅ¡kė ne visi jos kreditoriai ir tokie reikalavimai gali bÅ«ti pareikÅ¡ti ateityje.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus teiginius, jog jis apie jam pateiktÄ ieÅ¡kinį nieko nežinojo ir neturėjo jokios galimybės pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus vertina kaip deklaratyvius teiginius, nes byloje esanti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų įteikimo pažyma patvirtina, jog 2019 m. spalio 26 d. ieÅ¡kinys atsakovui E. K. buvo įteiktas asmeniÅ¡kai, pažyma pasiraÅ¡yta atsakovo vardu. Å ios aplinkybės tik patvirtina, kad prieÅ¡ingai, nei teigia atsakovas, ne bankroto administratorė, o pats atsakovas nebuvo aktyvus, t. y. neperdavė bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto (kurių neperdavė daugiau nei per vienerius metus nuo bankroto bylos iÅ¡kėlimo teisme), nepasinaudojo savo teise pateikti atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ ieÅ¡kinį, o teikdamas apeliacinį skundÄ , nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius.

31. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo nesutikti su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis dėl atsakovo civilinės atsakomybės. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie bÅ«tų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009;

Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

34. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jam nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

35. IeÅ¡kovė, atstovaujama bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas iÅ¡laidas nepateikė ir jų priteisti nepraÅ¡o, todėl Å¡is klausimas nespręstinas. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2020 m. sausio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Kristina Domarkienė Erinija Kazlauskienė Danutė Žvinklytė