c3206b89-6cc0-4aa3-bbec-523fef8d5efd · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-532-927/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22842-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.1.; 1.1.9.2.; 1.2.25.4.1.; 1.1.7.2.2.; 2.1.7.4.4.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 11 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, sekretoriaujant Aurelijai Balčiūnaitei, Vilmai Žebrauskienei, Dovilei Vėgnerei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai, kaltinamajam R.

L., jo gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski), nukentėjusiesiems: A. J., V. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, nustatė:

R. L. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles (toliau – KET), dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent: jis, 2020 m. liepos 9 d., apie 19.53 val., Vilniaus rajone, vairuodamas automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, pasirinktu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius ir prie sankryžos su Molėtų pl.

– MedekiÅ¡kių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ keleivis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktų reikalavimus bei padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje.

R. L. ikiteisminio tyrimo metu padaręs Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino (b. l. 134-136). Teisme kaltinamasis prisipažino kaltu iÅ¡ dalies ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas. Gavo kaltinamojo akto kopijÄ , sutinka teismui duoti parodymus. Jis važiavo į savo kaimÄ (duomenys neskelbtini), pirmoje sankryžoje sustojo, viskas buvo gerai. Kadangi sankryžų daugiau nebuvo, tai jis važiavo 90 kilometrų per valandÄ greičiu. Netoli Riešės važiavo 70 kilometrų per valandÄ greičiu. Nuo kalniuko važiuodamas iÅ¡jungęs bėgį važiavo ir galvojo - sustabdys.

Jis paspaudė ant stabdžių, o maÅ¡ina nestojo, žiÅ«ri - nespėja ir nėra kÄ jam daryti, tai tarp maÅ¡inų įvažiavo. Apgadino savo maÅ¡inÄ ir kitas dvi. Stabdžius iki galo nuspaudė, o maÅ¡ina važiavo, rankinį bandė, bet jis nestabdė. PrieÅ¡ dvi savaites buvo pataisęs kaladėles, diskus. Nežino ar ekspertai matė, kad stabdžiai neveikė, tralas atvažiavo ir iÅ¡vežė. Kaltę pripažįsta, kad nepatikrino ar stabdžiai yra ar nėra, tai jo kaltė. (Duomenys neskelbtini) metų vairuoja, tikrai pedalų nesumaiÅ¡ytų.

Gailisi. Jis važiavo iÅ¡jungęs bėgį į laisvÄ , bandė rankiniu stabdyti. Nebuvo kur daugiau važiuoti, įvažiavo tarp maÅ¡inų. Iki įvykio važinėjo tik ten kur reikia, be reikalo jis su maÅ¡ina nevažinėja. Ä®vykio metu jis važiavo pirma juosta, kai stabdžių pedalas nukrito, įsuko į vidurį tarp maÅ¡inų, stovinčių prie Å¡viesoforo. Jei jis bÅ«tų nepasukęs, bÅ«tų atsitrenkęs maÅ¡inai į galÄ . Jis taip sugalvojo tarp maÅ¡inų įvažiuoti, bet per mažai vietos buvo, todėl apgadino tris maÅ¡inas, sugadino maÅ¡inoms Å¡onus.

Tralas paėmė jo maÅ¡inÄ ekspertizei. Užkabino už pusaÅ¡io ir iÅ¡plėšė pusašį, sulenktas liko. Matė, kad policija paspaudė pedalÄ su neužvestu varikliu, nebuvo užvedę. PažeidimÄ padarė, kad nepasitikrino stabdžių prieÅ¡ iÅ¡važiuodamas. Tarp maÅ¡inų pasuko, kai liko 30-40 metrų, nežino kas bÅ«tų buvę, jei nebÅ«tų pasukęs tarp maÅ¡inų. Jei geri stabdžiai, tai 70 kilometrų per valandÄ greitis, tai nedidelis ir leistinas. Ä®vykio metu stabdė, kai liko 20-15 metrų iki stovinčių maÅ¡inų, nebeliko kÄ daryti.

Nežinojo, kad reikia anksčiau stabdyti, kad nėra stabdžių. Buvo užtikrintas, kad viskas gerai su stabdžiais (b. l. 183-189). Jis vairavo, jis kaltas, ne kas kitas, kaip išėjo taip. PirmÄ kartÄ jam taip nutiko (b. l. 203-205). Bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirti įrodymai - nukentėjusysis A. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., važiavo automobiliu „Audi A4“, kurį vairavo A. J.. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena.

Prie sankryžos Molėtų pl. – MedekiÅ¡kių g. – Riešės g. stovėjo pirmoje eismo juostoje. Jų automobilis buvo pirmas prie perėjos. Laukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. Pajuto smÅ«gį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio automobilį nubloÅ¡kė į priekį ir slysdamas automobilis „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė į deÅ¡inėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų, stovintį stulpÄ . Jis sėdėjo galinėje keleivio sėdynėje už vairuotojo.

Saugos diržu prisisegęs nebuvo. Jam eismo įvykio metu sulaužė nosį. Juos su V. iš įvykio vietos GMP medikai išsivežė į RVUL. Ligoninėje jam nustatė nosies kaulo lūžį ir išleido į namus. Jam išaiškinta teisė kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 77-78). Teisme nukentėjusysis parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryšių neturi. Jis važiavo iš talkos (duomenys neskelbtini) plentu į (duomenys neskelbtini), apie 19.00 val., su automobiliu „Audi A4“.

Jis sėdėjo gale už vairuotojo, nebuvo prisisegęs, o vairavo draugas A. J. Prie sankryžos sustojo pirmoje juostoje, laukė užsidegant žalio Å¡viesoforo. Pajuto smÅ«gį, trenkėsi su galva pirma į Å¡oninį stiklÄ , paskui į priekį. Po sutrenkimo neatsimena, Å¡oke buvo, nesiorientavo, draugas padėjo iÅ¡lipti, atvažiavo greitoji ir iÅ¡vežė jį. Atsitrenkė į stiklÄ , priekinę sėdynę ir jam lūžo nosis, buvo galvos sutrenkimas, smegenyse iÅ¡siliejo kraujas (b. l. 187); - nukentėjusiojo V.

T. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., važiavo automobiliu, „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J. Važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena. Prie sankryžos Molėtų pl. – MedekiÅ¡kių g. – Riešės g., stovėjo pirmoje eismo juostoje. Laukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. Pajuto smÅ«gį į jų automobilio galinę dalį. Nuo smÅ«gio jo automobilį nubloÅ¡kė į priekį ir slysdamas automobilis „Audi A4“ priekine dalimi atsitrenkė į deÅ¡inėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų, stovintį stulpÄ .

Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. A. J. sėdėjo ant galinės sėdynės, kairėje pusėje. Jam eismo įvykio metu buvo sutrenkta galva ir nugara. Jis buvo prisisegęs saugos diržu. Juos su A. iÅ¡ įvykio vietos GMP medikai iÅ¡sivežė į RVUL. Ligoninėje jam nustatė nugaros apatinės dalies ir dubens sumuÅ¡imus ir iÅ¡leido namo. Jis (duomenys neskelbtini) poliklinikoje gavo nedarbingumo pažymėjimÄ , nedarbingume iki liepos 30 d. Jam iÅ¡aiÅ¡kinta teisė kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę dėl sveikatos sutrikdymo (b. l. 82-84).

Teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, giminystės ryÅ¡ių neturi. Jis važiavo automobiliu „Audi A4“, 2021 m. liepos 9 d., iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Vairavo draugas A. J. Prie Riešės gatvės sankryžos sustojo, laukė pirmoje juostoje, kol užsidegs žalias Å¡viesoforas. Buvo kiek pasisukęs į vairuotojÄ (kairę pusę). SmÅ«gis buvo didelis, matė kaip A. J. trenkėsi į stiklÄ ir į sėdynę. Taip pat matė, kaip jų maÅ¡ina trenkėsi į stulpÄ .

Tada atsisegė dirÅ¾Ä , iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. IÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡girdo verkiantį vaikÄ , buvo Å¡okas, kaip galėdamas pribėgo prie jų maÅ¡inos bei padėjo iÅ¡lipti moteriai su vaiku. Vėliau pribėgo prie kaltinamojo, jis sėdėjo prisisegęs dirÅ¾Ä , oro pagalvės buvo iÅ¡Å¡ovusios. Paklausė ar gyvas. Tada grįžo prie savo maÅ¡inos. A. J. sėdėjo be sÄ monės kurį laikÄ . Vairuotojas A. J. iÅ¡lipo per keleivio pusę, tuomet iÅ¡traukė A. J. pro langÄ .

Pasodino, greitai atvažiavo greitoji. Kaltinamasis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos apėjo aplink ir vėl įsėdo į savo maÅ¡inÄ . Jam praėjo Å¡okas, pajuto skausmÄ , nuėjo į kelkraÅ¡tį ir atsigulė. Atvažiavo greitoji iÅ¡sivežė jį į ligoninę. Kaltinamojo jis paklausė ar gyvas, bet jis nekalbėjo. Labai pasisekė, kad smÅ«gis buvo į ratÄ , kitu atveju A. J. bÅ«tų žuvęs nuo tokio smÅ«gio. AiÅ¡ku buvo, kad kaltinamasis visai nestabdė, nes nebuvo jokių stabdymo žymių.

Jų automobilis stovėjo pirmas prie sankryžos, matėsi raudonos spalvos degantis Å¡viesoforas. Vairuotojai kalbėjo, kad be stabdymo kelio padaryta avarija. Jie stovėjo pirmoje kelio juostoje, o kaltinamojo maÅ¡ina trenkėsi į kairę jų stovinčio automobilio pusę. Kažkas kalbėjo apie stabdžių dingimÄ . Buvo susirinkę apie 10 žmonių ir diskutavo apie stabdžių dingimÄ . IÅ¡ kaltinamojo negirdėjo, kad buvo dingo stabdžiai. Kaltinamasis tik sėdėjo savo maÅ¡inoje, nekalbėjo.

Kokie „Audi A4“ maÅ¡inos sugadinimai, apėjo ir jis padarė nuotraukas. SmÅ«gis buvo į galinį ratÄ , per sparnÄ Ä¯ ratÄ , galinį bamperį, dureles, nes jos neatsidarė, iÅ¡ vairuotojo pusės. Jie trenkėsi į stulpÄ po susidÅ«rimo. „Škodos“ maÅ¡ina trenkėsi į galinį ratÄ (b. l. 188-189); - liudytojos S. V. ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 92-94) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad kaltinamojo, nukentėjusiųjų nepažįsta, jie nėra jos giminės. Ji ne daug atsimena, stovėjo prie sankryžos, staiga kažkas praskrido, jos maÅ¡ina susiÅ«bavo ir ji iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ .

Tolėliau priekyje iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo moteris su mažu vaiku. IÅ¡ avarijÄ sukėlusio automobilio iÅ¡lipo žmogus, kuris nesiorientavo aplinkoje. Pirma mintis, kad (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos avarijai karÅ¡tÄ dienÄ . Kaltinamojo maÅ¡ina pro jÄ praskrido, atrodė, kad nestabdė maÅ¡ina. Datos nepasakys, galėjo bÅ«ti, kad 2021 m. liepos 9 d., „Toyota RAV4“, ji važiavo (duomenys neskelbtini) plentu link (duomenys neskelbtini), tai ta pirmoji sankryža link (duomenys neskelbtini). Pirmoje juostoje stovėjo ji, kai iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ .

PrieÅ¡ jÄ stovėjo vienas automobilis. Jai iÅ¡ kairės praskrido avarijÄ sukėlęs automobilis, priekyje stovėjęs automobilis aplamdytas, nustumtas. Neatsimena ar į priekį ar į Å¡onÄ . Po įvykio ji iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, kažkuris vairuotojas pasakė, kad kaltininkas nestabdė, neva tas žmogus dar bandė važiuoti iÅ¡ įvykio vietos. Ji pati nematė ar bandė važiuoti kaltininkas iÅ¡ įvykio vietos. Pravažiavusio ir avarijÄ sukėlusio automobilio greitis buvo didelis apie 60-50 kilometrų per valandÄ .

Ji nespėjo pažiÅ«rėti, kur jis nuvažiavo, tik iÅ¡girdo smÅ«gį. Po įvykio su „Škodos“ vairuotoju, kuris sukėlė avarijÄ nekalbėjo, arti prie jo nebuvo priėjusi, buvo apie 10 metrų nuo Å¡io vairuotojo. AvarijÄ sukėlęs vairuotojas atrodė be nuovokos, besiblaÅ¡kantis, judesiai keisti, nėjo į kontaktÄ , pasimetęs po įvykio. Jos automobiliui liko juoda dėmė, pretenzijų neturi. Jos automobilio dėmė likusi kairėje pusėje ant kairio durelių Å¡ono. AvarijÄ sukėlęs automobilis praskriejo link sankryžos vidurio, pačio fakto nematė.

Tarpe vairuotojų buvo kalbama, kad nesuveikė stabdžiai. Jos nuomone, kaltinamasis net nestabdė, kadangi buvo didelis greitis (b. l. 185-186); - liudytojo G. M. (G. M.) ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 96-98) ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), tačiau jie negyvena kartu. Giminystės ryÅ¡ių nėra. Nukentėjusiuosius pirmÄ kartÄ mato. Jis buvo (duomenys neskelbtini), kai paskambino jam, kad R. L. pateko į avarijÄ . Jis paklausė kokioje vietoje įvyko avarija, po 20 - 30 minučių atvažiavo į įvykio vietÄ .

R. L. pasakė, kad dingo stabdžiai. Kadangi jis taisė R. L. maÅ¡inai kaladėles, nuėjo pažiÅ«rėti. Kaltinamasis pasakė, kad nukrito stabdis. Atidarė kapotÄ pažiÅ«rėjo ar nėra nutekėjimo. PažiÅ«rėjus skystis buvo neiÅ¡bėgęs, po maÅ¡ina taip pat skysčiai nebuvo iÅ¡bėgę. Girdėjo kaip policijos pareigÅ«nai kalbėjo, kad stabdžiai veikia. Policijos pareigÅ«nai stabdžius tikrino neužvedę kaltinamojo maÅ¡inos. R. L. maÅ¡inÄ užkėlė ant tralo ir iÅ¡vežė.

Kai atvežė į namus, nukeliant maÅ¡inÄ jÄ užkÅ«rė ir paspaudęs stabdį pastebėjo, kad stabdis neveikė. IÅ¡jungus automobilio variklį stabdžiai veikė, tai patikrino kelis kartus. Liepos mėnesį buvo įvykis. Iki įvykio jis tvarkė R. L. maÅ¡inÄ , kaladėles, pats važinėjo tikrino ne vienÄ kartÄ . Dirba jis (duomenys neskelbtini), galėjo taip atsitikti su stabdžiais, kai dingsta vakuumo slėgis, tuomet sugenda ir nukrenta pedalas. Darbo stabdžių „cilindriukas“ be pÅ«slės negali veikti, negalėtų įspausti pedalų.

Jo specialybė - (duomenys neskelbtini), mokėsi (duomenys neskelbtini), pagal profesijÄ dirba Å¡eÅ¡is metus. Å iuo metu pagal specialybę nedirba, tik savo žmonėms tvarko (duomenys neskelbtini). Dabar dirba (duomenys neskelbtini). Kai atvyko paimti automobilio įvykio vietoje, tikrino specialistai ir jo ten nebuvo. Kai tikrino įvykio vietoje maÅ¡inÄ , paspaudus neužvesto automobilio stabdžių pedalÄ , tai jis buvo kietas. TÄ pačiÄ dienÄ namuose užvedus automobilį ir paspaudus stabdžio pedalÄ , jis buvo nukritęs. Užgesinus variklį stabdis kietas, užvedus - stabdis nukritęs. Kai pastebėjo, kad stabdis neveikia užvedus variklį, niekur nesikreipė, nes nepagalvojo, todėl niekam nepranešė, kad neveikia stabdžiai.

Girdėjo, kaip pareigÅ«nai kalbėjo, kad bus tikrinama maÅ¡ina, tai nepagalvojo praneÅ¡ti. Jis, kaip specialistas, mano, kad ta problema gali bÅ«ti dėl guminės tarpinės, dėl susidėvėjimo, tuomet nebelaiko spaudimo ir stabdžių nebelieka. Galėjo bÅ«ti problema nesandarumo – ar dėl rÅ«džių, ar dėl įtrÅ«kimų. Å iuo metu galėtų problemas patikrinti vietoje ir pažiÅ«rėti, važiuoti su R. L. maÅ¡ina neįmanoma, nes pusaÅ¡is iÅ¡laužtas. Užvesti R. L. maÅ¡inÄ galima.

Stabdžių sistemos netikrino, kai keitė automobiliui kaladėles, kadangi reikalingas stendas, tai netikrino visų kitų stabdžių mechanizmų. Jis stendo neturi, tik vizualiai patikrino ar nėra nutekėjimų, bet buvo viskas gerai. Kai dirba variklis, jis pumpuoja į vakuumÄ ir stabdis veikia. Kai neužvestas automobilis, stabdžių pedalas nenukrenta, bÅ«na kietas. Važiuojant gali dingi stabdžiai ir kai sugenda, nebegali atsistatyti ir veikti (b. l. 186-187); - specialisto Tomo Pasaulio teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad tvirtina iÅ¡vadÄ .

Specialisto iÅ¡vadoje paminėta, kad buvo tikrinta stabdžių sistema, jos veikimas užvedus ir neužvedus variklio veikimo. PaaiÅ¡kina, kad tikrinama buvo taip: spaudžiamas stabdžio pedalas ir sukami rankomis ratai. Tikrinama ar paspaudus stabdžio pedalÄ ratai yra stabdomi. Buvo nustatyta, kad bÅ«tent spaudžiant stabdžio pedalÄ ratai buvo stabdomi. Kiekvieno rato stabdis yra veikiantis. Priekinis deÅ¡inysis rato ratlankis buvo deformuotas, pažeista rato pakaba, ratas prispaustas prie kėbulo. Tyrimo metu meistrai atlenkė ratÄ , kad galima bÅ«tų prasukti tikrinant stabdymo mechanizmo veikimÄ .

Taip pat nurodė, kad jie negali nustatyti, kokia jėga išvystoma stabdymo metu, nes nenustatinėjo techninio tvarkingumo fakto. Bet tyrimo metu ratas buvo sukamas rankomis ir užtraukus rankiniu stabdžiu, ratas buvo rankomis neprasukamas. Kiek jie išvysto jėgos, nelabai įsivaizduoja. Kitaip sakant, užpakalinis kairės pusės rato rankinio stabdymo metu stabdymo mechanizmas veikė. Dešinysis užpakalinio rato stabdymo mechanizmas nebuvo veikiantis. Rankinis stabdis yra skirtas, kad nejudėtų automobilis iš vietos.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko kuomet automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesustabdė riedančio automobilio. Jis turėjo stabdyti darbine stabdžių sistema, kitaip sakant, stabdoma spaudžiant stabdžių pedalÄ . Neįsivaizduoja, kaip susieti rankinį stabdį su stovėjimo stabdžiu ar gedimu, atsiradusiu eismo įvykio metu. Pagal ekspertizių atlikimo nuostatus, Lietuvos teismo ekspertizės centre, kuri yra patvirtinta Teisingumo ministro, eismo įvykio ekspertai tiria nustatytus transporto priemonių gedimus.

Jiems - ekspertams buvo pateiktas automobilis. Ar šio automobilio stabdžių sistema buvo veikianti ar neveikianti, kažkokių duomenų jiems pateikta nebuvo. Kaip vykdomas tyrimas ekspertas pats nusprendžia. Tyrimo eiga yra aprašyta tyrimų procedūrų aprašyme, tai pirminis apžiūrų etapas. Šiuo atveju tikrinama stabdžių komplektacija ar nėra kažkokių pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos sistemos darbingumui. Tuomet tikrinamas sistemos veikimas. Pabrėžia, kad tikrinamas veikimas, bet ne techninis tvarkingumas.

Sistema veikianti arba neveikianti. Techninis tikrinamas techninių apžiūrų stotyse, kur nustatomas mašinos techninis tvarkingumas. Demontavimas ir tikrinimas atskirų sistemos mazgų taikomas tuomet, kai nustatomas gedimas. Tuomet tas gedimas tiriamas. Tyrimo metu „Škodos Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sistemos gedimo nebuvo, todėl nebuvo tikslo nagrinėti atskirų mazgų ar detalių galimo veikimo. Jei sistema veikianti, tai ji veikianti, mechaninėje sistemoje kitaip nebūna. Nenustačius gedimo demontavimas yra taikomas, toks metodas taikomas, kuomet negalima patikrinti bendrai sistemos veikimo, pavyzdžiui nutraukta priekinė automobilio dalis ar galinė, sistema pažeista.

Jei kyla rimtų abejonių dėl sistemos buvusio darbingumo, tuomet atliekamas demontavimas, tikrinami visi sistemos komponentai, jų veikimas atskirai. Å iuo atveju tikrinimo metu „Škoda Fabia“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sistema buvo veikianti. Negalima pasakyti, ar stabdžių sistema buvo techniÅ¡kai tvarkinga, tai ne teismo ekspertų kompetencija. Teismo įvykių ekspertizė tiria nustatytus transporto priemonių gedimus. Tai reiÅ¡kia, iki paskiriant tyrimÄ , turėjo bÅ«ti nustatytas gedimas.

Å iuo atveju jie negavo jokių duomenų apie sistemos veikimÄ ar neveikimÄ . Nuvažiavo ir iÅ¡tyrė sudarytomis sÄ lygomis stabdžių sistemÄ , pradžioje darbinę stabdžių sistemÄ , vėliau tyrė stovėjimo stabdžių sistemÄ (b. l. 190-193); - specialisto Vitalijus Matusevičius teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad palaiko kolegos paaiÅ¡kinimus, papildyti nieko nenori (b. l. 190-193); - liudytojo T. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., vairuodamas automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena.

TÄ dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, saulė Å¡vietė (į deÅ¡inį Å¡onÄ ). Kelias buvo sausas asfaltas. Prie sankryžos Molėtų pl. – MedekiÅ¡kių g. – Riešės g. stovėjo antroje eismo juostoje. Jo automobilis prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pirmas. Laukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. Stovėjo apie 30 sekundžių, iÅ¡girdo smÅ«gio garsÄ ir pajuto smÅ«gį į jo automobilio „Toyota Auris“ deÅ¡inę pusę. Ä® jo automobilį atsitrenkė automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

PrieÅ¡ smÅ«gį stabdymo garso negirdėjo. Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Dėl sugadinto automobilio kreipėsi į „kasko“ draudimÄ . Ä®vykio vietoje „Škoda Fabia“ vairuotojas kalbėjo, kad dingo stabdžiai, tačiau jis tuo abejoja. Dar vairuotojas minėjo, kad prieÅ¡ mėnesį jo automobilyje buvo atliktas stabdžių remontas (b. l. 88-90). Teisme liudytojas parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jis nėra jo giminė. 2021 m. liepÄ , apie 19.00 val. jis vairavo „Toyota Auris“ važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini).

Degant raudonos spalvos Å¡viesoforui sustojo antroje kelio juostoje prie perėjos pirmi ir laukė žalio signalo. Po 30 sekundžių netikėtas smÅ«gis iÅ¡ galo. Nesuprato, nes negirdėjo jokio stabdymo garso, tik pajuto smÅ«gį į automobilio deÅ¡inę pusę. Pamatė, kad jų automobilis yra pažeistas ir į Å¡viesoforÄ atsitrenkęs „Audi A4“, į galÄ Ä¯važiavusi „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Už jų stovėjo „Toyota RAV“. Tai buvo visiÅ¡kai netikėta, nebuvo galima pamatyti.

Jis stovėjo antroje eismo juostoje, „Audi A4“ pirmoje eismo juostoje. SmÅ«gis buvo į jo automobilio deÅ¡inę pusę, nenukentėjo niekas nei žmona, nei vaikas. IÅ¡girdo smÅ«gį, ne padangų cypimo garsÄ , todėl teigia, kad stabdymo nebuvo. Gal kiti ir bandė aiÅ¡kintis dėl stabdžių gedimo avarijos sukelto automobilio, bet jo žmona su vaiku labai iÅ¡sigando, todėl jis buvo su jais. Vėliau jis pasakė, kad dingo stabdžiai, daugiau bendravimo nebuvo. „Škoda Fabia“ vairuotojas minėjo, kad stabdžiai remontuoti prieÅ¡ mėnesį.

Jo manymu, buvo pražiopsota ir nestabdyta, kadangi ilgai degė raudonas šviesoforas, vairuotojas gerai mato. Policija, kuri nuvežė „Škoda Fabia“ sakė, kad nėra dingę stabdžiai, tai jo abejonę sutvirtino. Ar variklį buvo užvedę policijos pareigūnai tikrindami, neatkreipė dėmesio. Negali patvirtinti ar buvo užvestas automobilis ar ne „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 190-193); - liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2021 m. liepos 9 d., apie 19.50 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), keliu Vilnius – Utena.

Prie sankryžos Molėtų pl. – MedekiÅ¡kių g. –Riešės g. stovėjo pirmoje eismo juostoje. Jo automobilis prie pėsčiųjų perėjos stovėjo pirmas. Laukė kol užsidegs žalias Å¡viesoforo signalas. Stovėjo gal 20-30 sekundžių, iÅ¡girdo padangų cypimÄ ir pajuto smÅ«gį į jo automobilio galinę dalį, į kairę pusę. Nuo smÅ«gio jo automobilį nubloÅ¡kė į priekį ir jis slysdamas automobilio priekine dalimi atsitrenkė į deÅ¡inėje kelio pusėje, už kelio važiuojamosios dalies ribų stovintį stulpÄ .

Jis eismo įvykio metu nenukentėjo, į medikus nesikreipė. Dėl sugadinto automobilio kreipėsi į kaltininko draudimo bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Eismo įvykio metu nukentėjo su juo jo automobilyje važiavę keleiviai: V., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje ir A., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, už jo, t. y. kairėje pusėje. Juos iÅ¡ įvykio vietos GMP medikai iÅ¡sivežė į ligoninę. TÄ dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, saulė Å¡vietė, tačiau į galinę dalį.

Kelias buvo sausas, asfaltas (b. l. 73-75). Teisme parodė, kad su draugais važiavo, sustojo prie raudono Å¡viesoforo. Molėtų plento ir Kalino gatvių sankryžoje, stovėjo pirmoje juostoje, pirmas. Tuo metu girdėjo kaip ir stabdymo garsÄ , bet gal tai buvo staigus pasukimas vairo ir ratų, po to pamatė, kad ir antras smÅ«gis bus, todėl kojas pritraukė ir atsitrenkė į stulpÄ . Kitam automobiliui buvo blogiau, iÅ¡lipo Å¡iaip ne taip, atvyko greitoji. Matė kaltinamÄ jį jis buvo Å¡oko bÅ«senoje, grįžo į maÅ¡inÄ ir bandė jÄ užvesti, bet jie atkalbėjo, po to atvažiavo pareigÅ«nai.

Kaltinamasis užsiminė, kad stabdžiai neveikė. Pagalvojo, kad buvo garsas stabdžių, bet matyt, kad jis greit pasuko vairÄ ir ratai sucypė. Jis stabdymo žymių nematė, tik pamanė iÅ¡ pradžių, kad stabdo. Puikios oro sÄ lygos buvo, neÅ¡vietė saulė į akis. PrieÅ¡ metus galėjo bÅ«ti 2021 m. liepos 9 d., buvo vakaras. Galėjo bÅ«ti 19.50 val. V. sėdėjo Å¡alia jo priekyje, A. gale už jo vairuotojo pusėje. V. buvo prisisegęs. A. daugiau nukentėjo, nes smÅ«gis buvo į tÄ dalį.

„Audi A4“ automobilis yra jo. Jis nežino, kuria juosta važiavo, bamperį kliudė, tada į antrÄ juostÄ perėjo ir tada į jį trenkėsi. Už vairuotojo į galinį ratÄ atsitrenkė. Žmona buvo lyg, bet dar ir jaunas atvyko vyras. Jis pareigÅ«no paklausė, tai jis pasakė, kad kaltinamajam nesuveikė stabdžiai. Buvo atsidaręs pareigÅ«nas kaltinamojo duris, bet jis nematė ar tikrino stabdžius. Nebuvo užvestas automobilis. PareigÅ«nas buvo atidaręs duris kaltinamojo automobilio, bet nebuvo užvestas jo automobilis.

Buvo tik gandai, kad nesuveikė stabdžiai, bet daugiau jis nieko negirdėjo (b. l. 198-200); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad A. J. nustatyta minkštųjų audinių patinimas nosies nugarėlėje su nosikaulių viršutinio trečdalio lūžiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 66-68); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad V.

T. nustatytas nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 51-53); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto medicininių dokumentų apžiūros 2021 m. liepos 27 d. protokolu, kuriame nurodyta, kad V. T. nustatyta nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau nepatvirtinta objektyviais išoriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama (b. l. 51-53); - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2021 m. rugsėjo 17 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad V.

T. nustatyta nugaros apatinės dalies ir dubens sumuÅ¡imas, tačiau nepatvirtinta objektyviais iÅ¡oriniais traumavimo požymiais, bei klinikinių iÅ¡tyrimų duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. PeržiÅ«rėjus papildomai pateiktus medicininius dokumentus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) poliklinikos, klinikinių duomenų, patvirtinančių nustatytÄ nugaros apatinės dalies ir dubens sumuÅ¡imÄ , nėra, naujų sužalojimų taip pat nenustatyta (b. l. 54-56); - 2021 m. lapkričio 18 d.

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, t. y. spaudžiant automobilio stabdžių pedalÄ , ratai yra stabdomi (b. l. 119-121); - 2022 m. sausio 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta:

1. Tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra dalinai veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis dešinys nestabdomas.

2. Negalima nustatyti, dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis dešinys ratas, kada atsirado šio rato stovėjimo stabdžio mechanizmo gedimas. Nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio būklė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti (b. l. 126-127); - transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad „Skoda Fabia“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išoriniai sugadinimo požymiai: sulaužytas priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, sulūžę priekinio dešinio žibinto laikikliai, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sulaužytas priekinis dešinys ratas, sulenktas priekinis dešinys sparnas, sudužęs dešinys posūkio pakartotojas, sulenktos dešinės pusės durys, nulenktas dešinys galinio vaizdo veidrodėlis, sulūžęs kairys galinio vaizdo veidrodėlis, sulenktos abi kairės pusės durys, sulenktas kairys galinis sparnas, sulaužytas galinis bamperis.

Stabdžių sistemos bÅ«klė: kojinio (pagrindinio) stabdžio spaudžiant pedalÄ , pedalas kietas. Rankinis (stovėjimo) stabdis tvarkingas (b. l. 17-21); - transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyti keleivinio automobilio „Audi A4 Avant“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai: sulenktos abejos kairės pusės durys, sudužęs galinis kairės pusės durų stiklas, sulenktas galinis kairys sparnas, iÅ¡lūžęs kairys galinis ratas, sulaužytas galinis bamperis, sudužęs galinis kairys žibintas, deformuotas kėbulas, sulenktas variklio dangtis, sulaužytas priekinis bamperis, sudužęs priekinis deÅ¡inys žibintas, radiatoriaus grotelės, sulenktas priekinis deÅ¡inys sparnas, suskilęs priekinis stiklas (b. l. 13-16); - transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad „Toyota Auris“, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡oriniai sugadinimo požymiai: sulūžęs priekinis bamperis, sulenktas priekinis deÅ¡inys sparnas, sulenktos abejos deÅ¡inės pusės durelės, nulūžęs deÅ¡inys galinio vaizdo veidrodėlis, sulenktas galinis deÅ¡inys sparnas, sulenktas deÅ¡inys slenkstis, subraižytas galinis deÅ¡inys ratas (b. l. 22-25); - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-ios kuopos 2-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio Ervino Mikelevičiaus (Ervin Mikelevič) tarnybiniu praneÅ¡imu, kuriame nurodoma, kad 2021 m. liepos 9 d. patruliavimo metu kartu su vyr. patruliu T.

TamoÅ¡iÅ«nu 19.57 val. iÅ¡ VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Molėtų pl., Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus rajono sav. prie posÅ«kio į Kalino k. susidÅ«rė 3 automobiliai, galimai yra sužeistų, mato iÅ¡ toliau. Atvykę į nurodytÄ vietÄ , įvykio vietoje jau buvo GMP 5601 ir 5608 brigados, bei taip pat PGT komanda. Pabendravus su „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoju A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeriu (duomenys neskelbtini), jis paaiÅ¡kino, kad stovėjo Molėtų pl. - Riešės g. sankryžoje, tada iÅ¡girdo automobilio stabdymÄ ir pajuto smÅ«gį į automobilio galÄ ir staiga pajuto kito automobilio atsitrenkimÄ .

„Audi“ vairuotojas kartu važiavo dar su dviem keleiviais t. y. V. T., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir A. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie po smÅ«gio nukentėjo (sužalojimai nenustatyti), buvo iÅ¡vežti į gydymo įstaigÄ su GMP brigadomis 5601,5608. Pabendravus su R. L., gimusiu (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad vairavo automobilį „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad važiuojant Molėtų pl. dingo automobilio stabdžiai, todėl bandė pravažiuoti pro dviejų automobilių tarpÄ , ko pasakoje apgadino tris automobilius.

Pabendravus su trečio automobilio vairuotoju T. R., gimusiu (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), Å¡is paaiÅ¡kino, kad važiavo savo automobiliu „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Molėtu pl., sustojus prie sankryžos degant raudonam Å¡viesoforo signalui iÅ¡girdo staigų stabdymo garsÄ ir pajuto smÅ«gį į deÅ¡inį automobilio Å¡onÄ , kartu keliavę keleiviai nenukentėjo. Pabendravus su ketvirta eismo įvykio dalyve S. V., gimusia (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini), Å¡i paaiÅ¡kino, kad važiavo Molėtų pl. ir pajuto Å¡velnų smÅ«gį į automobilio kairį Å¡onÄ , didelės žalos nepatyrė, tik nubrozdinta automobilio rankenėlė ir galinis automobilio sparnas.

Su kolega patikrino eismo įvykio dalyvių blaivumÄ alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. ARFM-0428, patikros sertifikato Nr. 1486133, vairuotojai blaivus, nustatytas 0,00 promilės blaivumas. Eismo įvykį liko forminti kolegos Vl809. Ä®vykis filmuotas „body 1718“ (b. l. 4, 5); - kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu su priedais (b. l. 7-12). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugos ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagrindinis Å¡io nusikaltimo objektas yra kelių transporto eismo saugumas. Jis pažeidžiamas, kai yra nesilaikoma kelių transporto eismo saugumo taisyklių, įtvirtintų teisės aktais. Papildomu objektu laikoma žmogaus gyvybė, sveikata ir nuosavybė. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ , bÅ«tina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumÄ : veikÄ (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos minėtų taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryÅ¡iu su Å¡io straipsnio atitinkamose dalyse nustatytais padariniais. IÅ¡vada apie priežastinio ryÅ¡io buvimÄ daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar Å¡ie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo bÅ«tinoji padarinių kilimo sÄ lyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiÅ¡koje situacijoje Å¡iam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebÅ«tų įvykęs. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad R.

L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairuodamas automobilį ,,Å koda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo keliu Vilnius – Utena, kryptimi nuo Utenos link Vilniaus, pasirinktu greičiu, nepasirinko saugaus greičio, laiku nesustabdė vairuojamo automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusius ir prie sankryžos su Molėtų pl. – MedekiÅ¡kių g. – Riešės g. sustojusius automobilius: pirmoje eismo juostoje sustojusį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A.

J., gimęs (duomenys neskelbtini), antroje eismo juostoje sustojusį automobilį „Toyota Auris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio „Audi A4“ keleivis A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo vertinimu, kaltinamojo R. L. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau teisme parodė, kad kaltu prisipažįsta.

Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu atskirų asmenų duodami nevisiÅ¡kai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra iÅ¡skirtinės. PrieÅ¡taravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepaÅ¡alinimas savaime nereiÅ¡kia, kad byla negali bÅ«ti iÅ¡spręsta teisingai. BylÄ nagrinėjantys teismai tokiais atvejais iÅ¡ gautų faktinių duomenų visumos turi iÅ¡rinkti atskirus įrodytus faktus, aplinkybes ir spręsti, kurie atskirų (ar to paties) asmenų parodymai apie reikÅ¡mingus faktus ar jų dalis laikytini patikimais.

Taip nustatomos įrodytomis pripažintinos (tikrosios) bylos aplinkybės. Ir tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ . Esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieÅ¡taringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas iÅ¡vadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017, 2K-94-303/2019).

Nors kaltinamojo gynėjas advokatas teisme teigė, kad automobilio „Škoda Fabia“ stabdžiai netinkamai veikė ir įvykio metu stabdžiai buvo dingę, tačiau teismo vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę paneigia specialistų pateiktos iÅ¡vados, liudytojų duoti parodymai bei iÅ¡ dalies paties kaltinamojo teisme duoti parodymai. Teismui buvo pateiktos dvi specialisto iÅ¡vados, kuriose nurodoma, kad automobilio „Škoda Fabia“ darbinė stabdžių sistema yra veikianti, t. y. spaudžiant automobilio stabdžių pedalÄ , ratai yra stabdomi bei, kad tyrimui pateikto automobilio „Škoda Fabia“ rankinio stabdžio sistema yra dalinai veikianti, t. y. užtraukus rankinio (stovėjimo) stabdžio svirtį, galinis kairys automobilio ratas yra stabdomas, o galinis deÅ¡inys nestabdomas.

Taip pat negalima nustatyti, dėl kokios priežasties rankiniu (stovėjimo) stabdžiu nestabdomas automobilio galinis deÅ¡inys ratas, kada atsirado Å¡io rato stovėjimo stabdžio mechanizmo gedimas, tačiau nėra pagrindo teigti, kad rankinio (stovėjimo) stabdžio bÅ«klė turėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Taigi, kaltinamasis teigė, kad nesuveikė stabdžių sistema, dėl ko jam neliko kitos iÅ¡eities tik bandyti pravažiuoti tarp automobilių, tačiau Å¡iÄ kaltinamojo ir jo gynėjo advokato versijÄ paneigia minėtos specialisto iÅ¡vados ir liudytojų parodymai.

Liudytojai duodami parodymus teisme nurodė, kad negirdėjo stabdymo garso, jiems susidarė įspÅ«dis, kad kaltinamasis nepamatė jų automobilių. Taip pat duodami parodymus pažymėjo, kad įvykio dienÄ oro sÄ lygos buvo geros, todėl viskas gerai matėsi, jokių kliūčių nebuvo. Visi automobiliai buvo sustoję prie Å¡viesoforo, kadangi degė raudona Å¡viesa ir kažkur po 30 sekundžių į juos įvažiavo kaltinamasis. Taip pat ant kelio nematė jokių dryžių nuo automobilio stabdymo, o tik girdėjo ratų cypimÄ , kuomet jau buvo atsitrenkiama į stovinčius automobilius.

Teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis parodė, kad įvykio metu važiavo 70 kilometrų per valandÄ greičiu ir stabdė, kai liko 20 - 15 metrų iki stovinčių automobilių, todėl jam nebeliko kÄ daryti - tik bandyti važiuoti tarp jų. Be to, liudytojas G. M. teisme parodė, kad važiuojant gali dingi stabdžiai, tačiau jau kai sugenda, tai jie nebegali atsistatyti ir veikti. Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, t. y. liudytojų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, specialistų iÅ¡vadas, paties kaltinamojo parodymus ir kitÄ bylos medžiagÄ daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis neįvertino savo vairuojamo automobilio greičio, atstumo iki stovinčių automobilių, kurie buvo sustoję prie Å¡viesoforo degant raudonam signalui, t. y. automobiliai stovėjo vietoje, o ne judėjo, todėl laiku nebespėjo sustabdyti automobilio ir bandydamas pravažiuoti tarp automobilių, atsitrenkė į juos ir tokiu bÅ«du įvykus eismo įvykiui, nukentėjusiajam A.

J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pažymėtina, kad kaltinamasis per vėlai pradėjo stabdyti likus tik 20-15 metrų iki stovinčių automobilių, Å¡ių aplinkybių kontekste neįvertino, kad pasirinktas greitis buvo pakankamai didelis, to pasekoje jis atsitrenkė į stovinčius automobilius, t.y. pažeidė KET 126,127 ir 128 punktų reikalavimus. Kaltinamojo kaltė padarius neatsargų nusikaltimÄ byloje įrodyta ne tik jo prisipažinimu ir parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurių pagrindu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Taigi, kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formÄ â€“ neatsargumas, į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, nusikaltimas padarytas dėl nerÅ«pestingumo, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes;

į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (b. l. 137), vienÄ kartÄ baustas administracine tvarka, tačiau bauda sumokėta (b. l. 138), vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡siskyręs, (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ , byloje nėra. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti, kad Å¡ioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ ir prokuroro siÅ«lomÄ bausmę – baudÄ , jos dydį nustatant artimÄ Ä¯statymo numatytam minimaliam.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui Å¡iÄ baudžiamojo poveikio priemonę skirti kartu su bausme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012).

Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. Vertinant minėtos baudžiamojo poveikio priemonės tikslingumÄ , atsižvelgtina į aplinkybių visumÄ : padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį – eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, jo padarymo aplinkybes – eismo įvykis įvyko, kadangi kaltinamasis nors ir bÅ«damas blaivus, netinkamai pasirinko greitį ir neįvertino atstumo iki stovinčių sankryžoje automobilių, į kuriuos buvo atsitrenka.

Pažymėtina, kad įvykio metu buvo atsitrenkta į du automobilius, iÅ¡ kurių „Audi A4“ nuo smÅ«gio atsitrenkė į kelio atitvarÄ , tokiu bÅ«du padarytas Å¡iurkÅ¡tus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris rodo didelį kaltinamojo neatsargumÄ . Taip pat kaltinamasis tik iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę, ir liudytojų parodymais nustatyta, kad jis įvykio metu buvo pasimetęs, be nuovokos, besiblaÅ¡kantis, judesiai keisti, nėjo į kontaktÄ . Nors kaltinamojo gynėjas advokatas prašė neatimti teisių, kadangi kaltinamajam labai svarbi yra galimybė vairuoti, jis labai iÅ¡gyvena dėl Å¡ios atimtos teisės, tačiau teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nėra pakankama ar iÅ¡skirtinė ir nepaneigia specialiosios priemonės atėmimo bÅ«tinumo.

Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo interesai negali bÅ«ti suabsoliutinami, iÅ¡keliami aukščiau visuomenės interesų ir bausmės paskirties. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiÅ¡kia, kad jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir kad teismas jÄ paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Å ių aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, kad baudžiamojo proceso tikslai bus pasiekti taikant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ .

Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prokuroras kaltinamajam prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir atimti teisę vairuoti 3 (trims) metams, tačiau teismo vertinimu, minėtas terminas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimų Å¡iuo konkrečiu atveju. Teismas pažymi, kad kaltinamasis yra neteistas, baustas administracine tvarka tik vienÄ kartÄ , padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, t. y. kaltinamasis pervertino savo gebėjimus, neįvertino susidariusios situacijos kelyje, nors turėjo ir galėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybę, turėjo realiÄ galimybę pastebėti sankryžoje sustojusius automobilius ir pradėti anksčiau nei prieÅ¡ 20 metrų stabdyti savo automobilį, taip pat jis vairavo blaivus, todėl tai sudaro pagrindÄ uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena – paliktina saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, nusprendžia: R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 MGL (1500 – vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) dydžio baudÄ . Bauda turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis sumokėjęs baudÄ Ä¯ Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ privalo teismo raÅ¡tinei pateikti mokėjimo nurodymÄ patvirtinančius dokumentus. Ä®spėti kaltinamÄ jį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenÄ â€“ palikti saugoti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mus. Teisėja Jolanta Bagdonienė