Legislator Case Law & Legislation
2023-02-08 Nr. AB-3274-3-62-3-01390-2021-2 AI generated

2023-02-08 Nr. AB-3274-3-62-3-01390-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-02-08 Nr. AB-3274-3-62-3-01390-2021-2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

2023-02-08 Nr. AB-3274-3-62-3-01390-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas H. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas, Pataisos įstaiga), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. TA-18-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01390-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas, Pataisos įstaiga), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 28 d. buvo laikomas Alytaus PN (duomenys neskelbtini), kurio plotas yra 21,6 kv. m, skirtame 9 asmenims, dėl ko vienam asmeniui teko mažiau nei 2,4 kv. m gyvenamojo ploto, neįskaitant baldų užimamo ploto. Sanitarinis mazgas yra bendras ir juo naudojasi visas (duomenys neskelbtini) sektorius, t. y. nuo 200 iki 150 nuteistųjų. Sanitariniame mazge yra 6 klozetai ir 2 pisuarai. Prausyklos patalpose yra 11 kriauklių, iš kurių galima naudotis tik 9, ir jais naudojasi nuo 200 iki 150 asmenų. Tokios sąlygos kelia nežmoniškus nepatogumus bei pažeminimą, kadangi reikia stovėti eilėse. Prausyklose nėra karšto vandens. Karštu dušu galima naudotis tik vieną kartą per savaitę penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val. visam (duomenys neskelbtini) sektoriui. Dušo patalpose yra tik 20 purkštukų, kai kurie yra sugedę arba techniškai netvarkingi, kas žemina pareiškėjo orumą. Pareiškėjas gyvena virš metalo apdirbimo dirbtuvių, o tai draudžia higienos normos, patalpos teršiamos cheminėmis medžiagomis. Patalpų dangos nėra lengvai valomos, todėl tas sąlygoja parazitų atsiradimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra nedezinfekuojami čiužiniai, pagalvės, antklodės, užvalkalai - netinkamo audinio. Tokios netinkamos gyvenimo sąlygos pareiškėjui sukelia didelius dvasinius skausmus, depresiją, nepilnavertiškumo jausmą.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Alytaus PN nurodė, kad pareiškėjas Alytaus PN ginčo laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuri yra 28,16 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,12 kv. m. (duomenys neskelbtini) sektoriuje gyvena darbo zonoje dirbantys nuteistieji. Šio sektoriaus gyvenamosiose patalpose apgyvendinti (duomenys neskelbtini) būrio nuteistieji. Nuo 2021 m. gegužės 27 d. pareiškėjas paskirtas į (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į administraciją dėl netinkamų sąlygų nesikreipė. Anot atsakovo atstovo, Pataisos įstaiga užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Alytaus PN nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sektoriaus sanitariniame mazge įrengta 11 praustuvų, 6 unitazai ir 3 pisuarai. Ginčo laikotarpiu gyveno 156 nuteistieji. Be to, (duomenys neskelbtini) sektorius yra gamybinėje zonoje ir dauguma nuteistųjų dirba ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus, dušus turi savo darbo vietoje. Nuteistiesiems sudaryta galimybė vieną kartą savaitėje praustis po karštu dušu, dušai tvarkingi, veikiantys. Nuteistieji po sporto užsiėmimų gali nusiprausti kūną po šaltu vandeniu kiekvieną dieną. Duše yra įrengta 20 dušo ragelių. Atsakovo atstovas neturi duomenų apie tai, jog nuteistieji negalėjo pasinaudoti dušu. Alytaus PN nurodė, jog Pataisos namų 8 būryje jokių suvirinimui skirtų balionų nėra, angliarūgšties balionai yra sandėliuojami tik (duomenys neskelbtini) sektoriaus atskirtame nuo gyvenamųjų patalpų sandėlyje ir atsinešami į dirbtuves tik darbams atlikti. Dirbtuvės, kuriose vykdomi suvirinimo darbai yra įrengtos ne po gyvenamosiomis patalpomis, jos įrengtos toliau nuo gyvenamųjų patalpų ir virš jų nuteistieji negyvena. Nuteistųjų patalynė skalbiama kiekvieną savaitę, nuteistieji turi 2 patalynės komplektus, kad turėtų pasikeitimui. Čiužiniai ir pagalvės yra nuolat dezinfekuojami.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. spalio 18 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo H. Š. skundą ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad pateikti į bylą dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (skundo padavimo dienos) bausmę atliko Alytaus PN (duomenys neskelbtini) patalpoje, kuri yra 28,16 kv. m ploto, joje įrengta 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,12 kv. m gyvenamojo ploto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma.

7. Atsižvelgęs į teisės aktus bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) sektoriuje trūko klozetų bei pisuarų (buvo tik 6 unitazai ir 3 pisuarai, kurie galėjo būti skirti ne daugiau kaip 135 nuteistiesiems, o (duomenys neskelbtini) sektoriuje gyveno iki 156 nuteistųjų), todėl šis pažeidimas laikomas nustatytu. Teismas konstatavo, kad remiantis nustatytais duomenimis prausyklų kiekis buvo pakankamas, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti.

8. Teismas, vertindamas nuteistųjų skaičių (duomenys neskelbtini) sektoriuje (iki 156 nuteistųjų), skirtą laiką maudymuisi (nuo 15 iki 18 val.) bei dušo galvučių kiekį, pažymėjo, jog nuteistiesiems turėjo būti pakankamai laiko nusiprausti po dušu.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas dušuose, nustatęs, jog Pataisos namų dušai yra atskirti sienelėmis iš abiejų pusių ir tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu. Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jam nebuvo užtikrintas privatumas dušo patalpose, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą pareiškėjui.

10. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas teigė, kad dalis dušo įrangos neveikė, tačiau duomenų apie tai, jog kreiptųsi į atsakovo atstovą dėl neveikiančio inventoriaus pareiškėjas nepateikė, taip pat nenurodė, kuriuo laikotarpiu neveikė, todėl pareiškėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.

11. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją ar kitą instituciją dėl Alytaus PN veikiančių dirbtuvių skleidžiamų cheminių medžiagų. Teismas akcentavo, jog kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovo atstovas, žinodamas apie galimus teisės aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas pabrėžė, jog teisės aktai nedraudžia įrenginėti gyvenamųjų patalpų virš dirbtuvių ar kitų patalpų. Higienos normos numato tik pareigą nuteistuosius apgyvendinti gyvenamosiose patalpose.

12. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus PN vedamas išvežamų skalbinių patalynės apskaitos žurnalas, dezinfekuojamo minkšto inventoriaus apskaitos žurnalas, iš kurio matyti, kad čiužinių, pagalvių ir antklodžių dezinfekcija bei skalbimas vykdomas reguliariai. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas būtų aprūpintas netinkamu naudojimui minkštu inventoriumi, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, dėl netinkamo inventoriaus su skundais į Pataisos įstaigos administraciją nesikreipė, todėl jo argumentai dėl minėtų aplinkybių atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti.

13. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. neužtikrino, kad pareiškėjui būtų įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge. Todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjas galimai patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą. Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma (20 000 Eur). Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) 6.250 str. 1 d.).

III. 14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, panaikinti.

15. Atsakovo atstovo nuomone, teismas objektyviai neįvertino su skundu susijusios medžiagos. Alytaus PN pabrėžė, kad pareiškėjas nedetalizavo faktinių aplinkybių ir nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nenurodė žalos dydžio ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

16. Alytaus PN akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog (duomenys neskelbtini) sektoriaus nuteistieji yra dauguma dirbantys valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Be to, atsakovo atstovas pažymi, jog administracija neturi duomenų, šio sektoriaus nuteistieji neturėjo galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu.

17. Atsakovo atstovo nuomone, nėra tiesioginio ryšio tarp atsakovo veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Alytaus PN pabrėžia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieš nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo ištirti, ar yra ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Jo negalima vertinti abstrakčiai.

18. Pareiškėjas H. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti Alytaus PN apeliacinio skundo bei panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą išnagrinėjant bylą iš esmės ir priteisiant pareiškėjui 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo. Pareiškėjas mano, kad jam nebuvo užtikrintos minimalios Europos sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose garantuojamos įkalinimo sąlygos.

20. Pareiškėjas akcentuoja, kad tai, jog nuteistasis yra įpareigotas gyventi, miegoti, naudotis tualetu kartu su daug nuteistųjų savaime lemia kančias ir sunkumus, kurių intensyvumas viršija bausmės atlikimui būdingą kentėjimo laipsnį bei sukelia baimę, kančią ir nepilnavertiškumo jausmą, galinčius žeminti ir menkinti jį.

21. Pareiškėjas pažymi, kad jam būnant Alytaus PN, vieno kalinamojo gyvenamasis plotas buvo ne didesnis kaip 2,30 kv. m, bet teismas vadovavosi atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad vienam asmeniui teko 3,12 kv. m. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas neatkreipė dėmesio į jo rašytą skundą, kuriame jis prašė, kad išreikalautų iš Alytaus PN fotonuotraukas miegamųjų kambarių, sanitarinio mazgo, dušo patalpų ir patalpų, kurios randasi apačioje gyvenamųjų miegamųjų patalpų, kur randasi metalo apdirbimo cechas, be to patalpos teršiamos cheminėmis medžiagomis ir yra laikomi dujų balionai ir vyksta suvirinimo darbai. Be to, Alytaus PN nepateikė patalpų schemų fotonuotraukų. Taip pat pareiškėjo nuomone, ne tarp visų dušų yra įrengtos pertvaros, be to dušai yra labai arti vienas kito, todėl neužtikrina jo privatumo ir sukelia jam diskomfortą bei baimę.

22. Pareiškėjas mano, kad jam turėtų būti priteista 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu pareiškėjui Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. (skundo padavimo data), atlyginimo.

24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas byloje pateiktame atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųstame 2022 m. sausio 13 d.) nurodo, kad teismas turėjo priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, todėl prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą išnagrinėti iš esmės priteisiant minėtą sumą. ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo sprendimo nustatyta tvarka neskundė, ABTĮ nenumato, kad reikalavimai dėl teismo sprendimo panaikinimo ar pakeitimo galėtų būti reiškiami atsiliepime į kitos šalies apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas tokio pobūdžio pareiškėjo argumentus vertins tik atsakovo argumentų, susijusių su žalos atlyginimo būdo parinkimu, kontekste.

25. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai / neveikimas, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų / neveikimo bei pareiškėjo patirtos žalos.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aktų taikymo aspektais bei atsižvelgdama į atsakovo atstovo apeliaciniame skunde apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl nekartoja ginčui aktualaus pirmosios instancijos teismo nurodyto teisinio reglamentavimo ir teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, tačiau atsako į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

27. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2021 m. gegužės 7 d. neužtikrino, kad pareiškėjui būtų įrengtas pakankamas kiekis sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobūdžio pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iš atsakovo suma yra 300 Eur.

28. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad Alytaus PN unitazų ir pisuarų skaičius neatitiko 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normoje įtvirtintų minimalių reikalavimų, kad unitazų ir pisuarų skaičius negali būti mažesnis nei 1 vnt. 15 asmenų. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas neįvertino, kad (duomenys neskelbtini) sektoriaus nuteistieji yra dauguma dirbantys valstybinės įmonės „Mūsų amatai“ ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Be to, atsakovo atstovas pažymi, jog administracija neturi duomenų, šio sektoriaus nuteistieji neturėjo galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė sąlygų, kurios įrodinėtinos neturtinės žalos priteisimo atveju.

29. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Pataisos įstaiga neužtikrino pakankamo kiekio sanitarinių įrenginių (klozetų bei pisuarų) sanitariniame mazge. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, diskomfortą ir kitus neigiamus išgyvenimus, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

31. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva, ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).

32. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

33. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo.

34. Atsižvelgusi į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo trukmę, intensyvumą, pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, ginamų vertybių pobūdį bei kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama atlyginant pinigais, o 300 Eur suma yra proporcinga satisfakcija patirtai žalai kompensuoti.

35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė