2025-01-22 Nr. AB-1257-3-64-3-01913-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-136-1047/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01913-2024-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Ž. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą atsakovei I. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės I. Ž. (toliau – ir atsakovė) NMA naudai 32 000 Eur, 5 proc. metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Taip pat NMA prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – taikyti paramos gavėjos (atsakovės) turtui bei piniginėms lėšoms turto areštą 32 000 Eur dydžio sumai.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo prašymą nagrinėti ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – atsakovės turto bei piniginių lėšų areštą 32 000 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Iš areštuoto turto teismas leido atsakovei atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto reikalavimo šioje administracinėje byloje.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo keliamo reikalavimo pobūdį bei dydį, sprendė jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas ir gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžetams. Teismo vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė ginčo situacijoje yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

III. Atsakovė atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Atsakovė pažymi, kad ginčo dėl prašomos priteisti sumos nėra, tačiau egzistuoja ginčas dėl to, ar (kurią sumos dalį) pareiškėjai teks atlyginti – civilinėje byloje dėl ištuokos sprendžiamas klausimas dėl NMA skolos išieškojimo iš atsakovės sutuoktinio.

Atsakovės vardu įregistruotas tik žemės sklypas, kuris yra įkeistas ir jai nepriklauso. Atsakovės pajamos yra mažos, atsakovė neturi galimybės mokėti mokesčių, nupirkti maisto, nuvykti į darbą. Netekusi minimalaus atlyginimo atsakovė neturės galimybės tęsti darbo ir patekinti minimalius poreikius, jai kils itin neigiamos pasekmės. Teismo nutartyje nurodytos aplinkybės apie siekį nuslėpti turtą yra nepagrįstos ir neatitinka realios situacijos.

Pareiškėjas NMA atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

NMA pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad NMA prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siekia apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus. NMA vertinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga keliamam reikalavimui, nepažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso. Atsakovė, teikdama argumentą dėl suvaržytų galimybių išlaikyti save, nepateikia jokių įrodymų apie savo darbovietę, turtą, pajamas ir finansinę būklę, kurie pagrįstų taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės neproporcingumą.

Pakeitus reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą bei leidus atsakovei disponuoti atsiskaitomosios sąskaitos pinigais bus užtikrinti atsakovės interesai, tačiau ne kreditorės NMA, ir tokiu atveju kyla reali grėsmė Lietuvos valstybės finansiniams interesams. NMA vertinimu, pažeidimas yra akivaizdus, atsakovė buvo papildomai informuota apie įsipareigojimą pateikti mokėjimo prašymą, tačiau jo nepateikė. Atsakovė iš esmės pasisavino jai išmokėtas paramos lėšas, nors paramos lėšos buvo skirtos konkrečiai projekto įgyvendinimui, kurio atsakovė neįgyvendino. Šiuo atveju buvo pasisavintos NMA išmokėtos paramos lėšos, sąmoningai neteikiant informacijos ir nepateikiant NMA reikalingo administruoti mokėjimo prašymo. NMA vertinimu, atsakovė neketino ir neketina grąžinti skolos, todėl leidimas pakeisti reikalavimo užtikrinimo priemones leis tiek atsakovei, tiek kitiems paramos gavėjams tikėtis, kad atlikus nesąžiningus veiksmus gyvenimo sąlygos nepasikeis ir bus galima laisvai disponuoti turimomis lėšomis. Tokiu atveju, ir pats reikalavimo užtikrinimo priemonių institutas netektų reikšmės ir prasmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas pritaikė NMA prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atsakovės turtui bei piniginėms lėšoms pritaikė areštą 32 000 Eur sumai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje. Iš areštuoto turto teismas leido atsakovei atsiskaityti su NMA dėl jos pareikšto reikalavimo šioje administracinėje byloje.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021)

Nagrinėjamu atveju atsakovei, įsipareigojusiai įgyvendinti projektą „I. Ž. pieno ūkis“, NMA nusprendė suteikti 40 000 Eur paramą. 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovei buvo išmokėtas avansas pagal mokėjimo prašymą – 32 000 Eur. Atsakovė galutinį mokėjimo prašymą turėjo pateikti iki 2024 m. vasario 29 d. Atsakovei 2024 m. vasario 28 d. el. paštu buvo išsiųsta informacija dėl mokėjimo prašymo pateikimo iki 2024 m. vasario 29 d. Tačiau atsakovei nepateikus galutinio mokėjimo prašymo iki 2024 m. vasario 29 d., jai buvo išsiųstas 2024 m. kovo 4 d. informacinis raštas „Dėl mokėjimo prašymo pateikimo“, kuriuo NMA pranešė, kad pavėluotai mokėjimo prašymą galima teikti 60 darbo dienų, t. y. iki 2024 m. gegužės 28 d. (įskaitytinai). Mokėjimo prašymas per nustatytą laiką nebuvo pateiktas bei nenurodytos priežastys dėl įsipareigojimų nesilaikymo. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes NMA 2024 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. SKP-201 nusprendė susigrąžinti išmokėtą 32 000 Eur paramos dalį. NMA taip pat nurodė, kad likusi 8 000 Eur paramos suma nebus išmokėta.

Pareiškėjas NMA būtinybę taikyti atsakovės turto areštą grindė tuo, kad atsakovė nesumokėjo skolos, kurios suma (32 000 Eur), pareiškėjo vertinimu, yra didelė, egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovė sieks nuslėpti turimą turtą ar imsis kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas. Pareiškėjo nuomone, prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra proporcinga, nes ja siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus bei ginčo šalių argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo ir proporcingumo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo NMA, kuriam teko pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, nurodyti argumentai, kuriais jis grindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindžia neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos didelės žalos kilimo grėsmės realumo. Nagrinėjamu atveju visapusiškai vertinant, ar siekiama susigrąžinti suma atsakovei yra didelė, turėjo būti pateikti duomenys apie jos turtinę padėtį, pajamas ir pan., tačiau byloje tokių duomenų (pvz., duomenų iš viešųjų registrų apie atsakovės turimą turtą, įsiskolinimus ir kt.), kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovė yra nemoki ar gali tapti nemoki, imtis veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, nepateikta, todėl pareiškėjo argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-538-1188/2024, 2024 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-411-520/2024).

Vertinant NMA argumentus pažymėtina, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui reikšminga ne tik siekiama susigrąžinti suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Šiuo konkrečiu atveju duomenų, patvirtinančių akivaizdų atsakovės nesąžiningumą, nėra pateikta. Taip pat NMA argumentai, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja didelė tikimybė, jog bus siekiama nuslėpti turimą turtą ar bus imtasi kitokių veiksmų, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas iš esmės pasunkėtų ar net taptų negalimas, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės finansinius interesus, – yra deklaratyvūs ir nepagrįsti faktiniais duomenimis bei savaime nepatvirtina realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-767-1188/2024).

Pareiškėjo nurodoma teismų praktika nėra identiška nagrinėjamoje byloje nustatytoms aplinkybėms (be kita ko, skiriasi prašomos priteisti sumos, aplinkybės dėl paramos išmokėjimo / susigrąžinimo, atsakovų veiksmai iki NMA kreipimosi į teismą ir kt.), be to, ginčui nagrinėjamu klausimu yra aktualios naujesnės, šioje nutartyje jau minėtos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, todėl NMA nurodyta teismų praktika vadovautis šiuo atveju nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis neužkerta kelio pareiškėjui, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pateikiant naują, pagrįstą prašymą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad NMA nagrinėjamu atveju nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės, todėl atsakovės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, panaikinama, o pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovės I. Ž. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinti.

Pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė