c31defe1-4ccd-4eb9-aa3d-d64ddfe21b00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrNuoraÅ¡asBaudžiamoji byla Nr. PK-2336-891/2016Teisminio proceso Nr. 1-68-3-00164-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.9.6.; 2.9.7.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas ArÅ«nas Budrys, iÅ¡nagrinėjęs V. P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduoto skundo prieÅ¡ A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį priėmimo klausimÄ , n u s t a t ė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiÅ¡kėjo skundas, kuriame praÅ¡oma patraukti A. J. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 154 straipsnio 2 dalį. Skunde nurodoma, jog A. J. 2016-01-08 13.34 val. internetiniame tinklapyje www.lrytas.lt, po publikuotu žurnalistės I. V. straipsniu pavadinimu „Vilkiko vairuotojas pratrÅ«ko: „Mums moka kaip ir kiek nori“, parašė komentarÄ : „Ko puolate Linavos prezidento Erlando mikėno Å¡lovinamÄ TransekspedicijÄ ? Naujasis Linavos prezidentas labai pasistengė, kad prezidiumas SKUBIAI suteiktų Linavos garbės nario vardÄ V.

P.. Mikėnas iÅ¡ 900 Linavos narių rado tik vienÄ vertÄ tokio vardo Linavos narį. Gal dėl to, kad abu kontrabandistai? Pelėda iÅ¡ savo juodos veiklos bent iÅ¡sistatė terminalus, o mikėno firmelė Vedautos transportas rieda link bankroto ir vairų tarpe žinoma kaip apgavikų lizdas.“ Anot pareiÅ¡kėjo, teiginiai, kad jis savo verslÄ sukÅ«rė darydamas sunkius nusikaltimus, kad dėl tokios neteisėtos veiklos neva UAB „T.“ pasistatė terminalus ir tokiu bÅ«du susikÅ«rė palankias sÄ lygas verslui plėtoti, itin Å¡iurkščiai pažeidė jo garbę ir orumÄ .

Privataus kaltinimo procesÄ pradėti atsisakytina. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 4121 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundÄ atsisako pradėti privataus kaltinimo bylos procesÄ esant vienai iÅ¡ dviejų įstatymo leidėjo numatytų alternatyvių sÄ lygų – kai skunde, pareiÅ¡kime ar praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi arba yra aiÅ¡kios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, viena jų – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BÅ«tent Å¡iuo pagrindu ir atsisakytina priimti skundÄ .Pagal BK 154 straipsnyje numatyto nusikaltimo dispozicijÄ Å¡meižimas reiÅ¡kia paskleidimÄ apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo. BÅ«tini veikos objektyvieji požymiai yra tada, kai apie kitÄ Å¾mogų paskleidžiama informacija, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Å meižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyviÄ , visuomenės akyse asmenį diskredituojančiÄ informacijÄ .

Nustatant Å¡meižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informacijÄ nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobÅ«džio informacijos paskleidimÄ galima baudžiamoji atsakomybė pagal BK 154 straipsnį. BendrÄ ja prasme informacija reiÅ¡kia žiniÄ , t. y. konstatavimÄ faktų ir duomenų apie reiÅ¡kinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiÅ«ris į faktus ir vertybes.

Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-1/2009, Nr. 2K-7-437/2008). Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.Asmens garbę ir orumÄ taip pat gina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnis, kuriame nurodyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Tiek baudžiamiesiems, tiek civiliniams įstatymams nustatant atsakomybę už iÅ¡ esmės tokius pat veiksmus, atsiranda baudžiamųjų ir civilinių teisės normų konkurencija. Svarbu ir tai, kad įstatymai nenustato jokių aiÅ¡kių kriterijų, leidžiančių spręsti, kokiais atvejais asmens garbė ir orumas turi bÅ«ti ginami baudžiamosios teisės priemonėmis, o kokiais turi bÅ«ti ginami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad klausimas yra paliktas spręsti tik skundÄ paduodančio asmens valiai.

Jau skundo priėmimo stadijoje, vadovaujantis BPK 4121 straipsnio 1 dalimi, teismas turi atlikti dalinę pateiktų faktų analizę ir spręsti, ar skunde nurodytuose faktuose apie nusikalstamÄ veikÄ nėra aiÅ¡kių BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali bÅ«ti pradedamas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiam sprendimui svarbi yra nusikalstamos veikos sÄ voka, nurodyta BK 11 straipsnio 1 dalyje – nusikaltimas yra pavojinga ir baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kuriÄ numatytÄ laisvės atėmimo bausmė.

Vienas iÅ¡ nusikaltimo požymių yra veikos pavojingumas. Taigi, Å¡ioje stadijoje teismas turi spręsti, ar skunde pateikti teiginiai, įvardijami kaip Å¡meižiantys asmenį, yra tiek pavojingi, kad juos reikėtų vertinti baudžiamosios teisės kontekste. Tam yra teismų praktikoje suformuotos prielaidos.Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimuose yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu, taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę.

Todėl kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad ne bet kokia neteisėta veika turi bÅ«ti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi bÅ«ti suvokiama kaip kraÅ¡tutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai Å¡velnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K–P-267/2011, 2K–P-183/2012, 2K-7–251/2013, 2K-7–262/2013).Nors pareiškėjo skunde gana abstrakčiai nurodyta, jog pats A.

J. komentaras yra Å¡meižiantis, tačiau iÅ¡ tam tikrų skundo elementų galima nuspėti, kuriuos teiginius pareiÅ¡kėjas laiko Å¡meižiančiais:kad pareiÅ¡kėjas savo verslÄ sukÅ«rė darydamas sunkius nusikaltimus;kad dėl tokios neteisėtos veikos UAB „T.“ pasistatė terminalus;kad tokiu bÅ«du susikÅ«rė palankias sÄ lygas verslui plėtoti.Ä®vertinęs skunde nurodytus teiginius, pareiÅ¡kėjo įvertintus kaip neatitinkančius tikrovės ir galinčius paniekinti pareiÅ¡kėjÄ ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimÄ juos ir jų galimÄ paskleidimo mastÄ , teismas mano, kad jie nesiekia tokio pavojingumo lygio, koks keliamas nusikalstamoms veikoms.

Kaip matyti iÅ¡ paties komentaro, jame pareiÅ¡kėjas nekaltinamas konkrečių sunkių nusikaltimų padarymu. A. J. komentare užduoda klausimÄ â€“ „gal dėl to, kad abu kontrabandistai?“, ko negalima vertinti kaip teiginio, kad pareiÅ¡kėjas yra kontrabandistas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kontrabandos sÄ voka yra naudojama ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (210 straipsnis). Taip pat ir teiginys, jog „Pelėda iÅ¡ savo juodos veikos iÅ¡sistatė terminalus“, yra pakankamai bendro pobÅ«džio, jame nėra tiesiogiai suformuluotas visiems suprantamas teiginys, kuris gali žeminti asmens garbę ar orumÄ .

Juo labiau, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodo, kad vieÅ¡ojoje erdvėje buvo prieinama informacija, jog UAB „T.“ kažkuriuo metu už administracinius pažeidimus buvo įtraukta į „juoduosius sÄ raÅ¡us“ Rusijos Federacijoje, o bÅ«tent su UAB „T.“ tiesiogiai ir yra siejamas pareiÅ¡kėjas. Be to, pareiÅ¡kėjas gali pasiekti tų pačių rezultatų pasinaudojęs civilinės teisės priemonėmis. CK 2.24 straipsnis nustato, kad civilinės teisės taikymo rezultatas gali bÅ«ti paskleistų duomenų, žeminančių asmens garbę ir orumÄ ir neatitinkančių tikrovės, paneigimas, taip pat turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

Civiliniame procese asmuo gali reikalauti paneigti paskleistus duomenis, o baudžiamasis procesas nenumato galimybės reikalauti paneigimo. Kita vertus, baudžiamojo proceso rezultatas yra kriminalinės bausmės paskyrimas asmeniui, ko nenumato civilinis procesas. Skunde nėra nurodyti jokie motyvai, kodėl garbės ir orumo negalima apginti civilinės teisės priemonėmis, o reikėtų asmeniui paskirti kriminalinę bausmę, todėl teismas, remdamasis iÅ¡dėstyta teismų praktika, daro iÅ¡vadÄ , kad galimai atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad už jų padarymÄ svarstytinas kriminalinės bausmės paskyrimo klausimas.Atsižvelgiant į nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodytais veiksmais, kuriuos, anot pareiÅ¡kėjo galėjo padaryti A.

J., nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių. Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4121 straipsniu, 412 straipsnio 3 dalimi, teismas n u t a r i a: atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. 2016-08-24 skundÄ , nes jos skunde nurodytais veiksmais nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 154 straipsnio 2 dalyje, požymių.Nutartis per 7 dienas gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas             (parašas)             Arūnas Budrys Nuorašas tikrasteisėjas Arūnas Budrys