Legislator Case Law & Legislation
c31d4c19-843e-4ba9-aa07-5ffde754fe5f AI generated

c31d4c19-843e-4ba9-aa07-5ffde754fe5f · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c31d4c19-843e-4ba9-aa07-5ffde754fe5f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi vienÄ darbo dienÄ per savaitę, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir pristatant jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.; atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi vienÄ dienÄ kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį ir pristatant jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.;

Legislator headnote

AI generated

c31d4c19-843e-4ba9-aa07-5ffde754fe5f · Vilniaus miesto apylinkės teismas: tais atvejais, kada sÅ«nus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal susitartÄ tvarkÄ , motina turi apie tai informuoti vaiko tėvÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas sms žinute. Atsakovas nurodė, kad praÅ¡oma nustatyti minimali bendravimo tvarka su sÅ«numi atitinka tiek sÅ«naus interesus, tiek tėvo teises bendrauti su sÅ«numi, taip pat nepažeidžia CK 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, kuriame numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

Keywords

AI generated
living expenses child-raising credit indigence child benefit eligibility single orphan's pension medical needs of child
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-757-1102/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07229-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.3.4; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. sausio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė, sekretoriaujant Neringai Stuglytei, vertėjaujant Olgai Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei R. S., ieškovės atstovei advokatei Jolitai Urbaitytei, atsakovui V. K. (V. K.), atsakovo atstovei advokatei Renatai Janušytei, liudytojai M.

K., iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei Danai Sederevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės R. S. ieÅ¡kinį atsakovui V. K. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, taip pat pagal atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei R. S. dėl jo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė R. S. (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, teisme gautu 2021 m. kovo 12 d., atsakovui V. K. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė pripažinti, kad atsakovas yra nepilnamečio ieÅ¡kovės sÅ«naus K. S., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko naudai 250 Eur iÅ¡laikymÄ , mokamÄ periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat 7200 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nepilnamečiui vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Prašė vaiko kilmės nustatymui skirti DNR ekspertizę, priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinį grindė Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais: ieÅ¡kovė su atsakovu kaip Å¡eima gyveno nuo 2009 m. iki 2012 m., ieÅ¡kovei pastojus, žiniÄ apie nėštumÄ atsakovas priėmė palankiai, t. y. džiaugėsi gimsiančiu kÅ«dikiu ir savo tėvyste neabejojo, buvo pažadėjęs ieÅ¡kovę vesti bei visapusiÅ¡kai prisidėti prie vaiko gerovės kÅ«rimo. Tačiau po kurio laiko poros tarpusavio santykiai paÅ¡lijo, to priežastis – atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, o vėliau ir narkotinių priemonių vartojimas.

Siekdama pagelbėti atsakovui ir tokiu bÅ«du iÅ¡saugoti tarpusavio ryšį, ieÅ¡kovė siÅ«lė jam kreiptis į medikus bei gydytis nuo priklausomybių, tačiau atsakovas nedėjo pastangų nustoti piktnaudžiauti, bÅ«damas neblaivus namuose keldavo konfliktus. Kadangi laikui bėgant situacija tik blogėjo, siekdama apsaugoti gimsiančio vaiko interesus ir užtikrinti jo teisę į saugiÄ aplinkÄ , ieÅ¡kovė 2012 m. gegužės mėn. iÅ¡sikraustė iÅ¡ bÅ«sto, kuriame kartu su atsakovu gyveno. (duomenys neskelbtini) gimus sÅ«nui, atsakovas atvyko į ieÅ¡kovės namus pamatyti vaiko, o vėliau ėmė lankytis dažniau, poros santykiai atsinaujino.

Kurį laikÄ atsakovas rÅ«pinosi gimusiu sÅ«numi, padėdavo ieÅ¡kovei, tačiau tai truko neilgai, V. K. ir vėl ėmė piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, o bÅ«damas girtas kelti namuose konfliktus, triukÅ¡mauti. Be to neprisidėjo ir prie vaiko iÅ¡laikymo. Tuomet ieÅ¡kovė paprašė atsakovo iÅ¡sikraustyti, nuo to laiko su atsakovu kartu negyvena ir tarpusavio santykių nepalaiko. Dėl atsakovo tėvystės ieÅ¡kovė neabejoja, kadangi tuo metu intymius santykius turėjo iÅ¡imtinai tik su Å¡iuo asmeniu.

Vaikui Å¡iuo metu yra devyneri metai, atsakovas sÅ«naus gyvenime nedalyvauja, jo poreikiais bei priežiÅ«ros klausimais nesidomi, materialiai iÅ¡laikyti nepadeda, todėl iÅ¡ atsakovo priteistinas iÅ¡laikymas nuo pareiÅ¡kimo teisme dienos. SÅ«nus lanko (duomenys neskelbtini) progimnazijÄ , yra 2 klasės mokinys. Viena iÅ¡laikyti sÅ«nų bei užtikrinti tinkamas jo amžiaus grupės vystymosi sÄ lygas ieÅ¡kovė neturi jokios galimybės – tam bÅ«tina atsakovo parama. IeÅ¡kovės pajamos nėra didelės, ji dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), gauna apie 420-490 Eur dydžio darbo užmokestį, atskaičius mokesčius, sÅ«nų materialiai iÅ¡laikyti padeda jos motina, taip pat prie vaiko iÅ¡laikymo prisideda ir atsakovo motina M.

K.. Kadangi atsakovas savo pareigos iÅ¡laikyti sÅ«nų nevykdė itin ilgÄ laikÄ , iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reguliavimÄ , sÅ«naus naudai priteistinas iÅ¡laikymo įsiskolinimas už paskutinius trejus metus. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pažymėjo, kad ieÅ¡kovė su sÅ«numi ir savo motina Č. S. gyvena savivaldybei priklausančiame socialiniame bÅ«ste, kur K. S. yra sudarytos geros sÄ lygos vystytis, vaikas nuo gimimo gyvena su ieÅ¡kove, su biologiniu tėvu nėra susiformavęs artimas ryÅ¡ys, todėl sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove.

Atsakovas V. K. pateikė atsiliepimÄ , kuriame prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Nurodė sutinkantis, kad yra nepilnamečio vaiko K. S. biologinis tėvas, todėl nėra tikslinga atlikti DNR ekspertizės, taip pat neprieÅ¡taravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina. PrieÅ¡taravo ieÅ¡kovės reikalavimui dėl iÅ¡laikymo dydžio, taip pat dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo, prašė nustatyti atsakovo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ . Pažymėjo, kad nustatant iÅ¡laikymo dydį, turi bÅ«ti atsižvelgiama į individualias bylos aplinkybes, iÅ¡laikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Atsakovas turi sunkių sveikatos sutrikimų, jam nustatytas neįgalumas, yra darbingas tik 30 proc., Å¡iuo metu gauna tik 122 Eur dydžio netekto darbingumo pensijÄ , jokių kitų pajamų negauna, turto neturi ir negauna. Atsakovas savo pareigÄ teikti nepilnamečiui vaikui iÅ¡laikymÄ pripažįsta, tačiau galėtų teikti tik 50 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ . Mano, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti 250 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui neproporcingai didelis atsakovo esamai sveikatos ir materialinei padėčiai. Pagal Å alpos pensijų įstatymÄ ir IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ valstybės mokamos vaikui iÅ¡mokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams.

Dėl to, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal IÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė kad sÅ«nų materialiai iÅ¡laikyti padeda jos bei atsakovo motina M.

K., todėl atsakovas mano, kad ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas byloje taip pat teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi vienÄ darbo dienÄ per savaitę, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir pristatant jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.;

2) atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su sÅ«numi vienÄ dienÄ kiekvieno mėnesio antrÄ ir ketvirtÄ savaitgalį, paimant sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos nuo 11 val. Å¡eÅ¡tadienį arba sekmadienį ir pristatant jį į gyvenamÄ jÄ vietÄ tÄ pačiÄ dienÄ iki 20 val.;

3) apie tiksliÄ sÅ«naus paėmimo dienÄ , atsakovas turi informuoti ieÅ¡kovę prieÅ¡ 3 kalendorines dienas sms žinute;

4) tais atvejais, kai atsakovas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su sÅ«numi pagal susitartÄ tvarkÄ , jis turi apie tai informuoti vaiko motinÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas sms žinute;

5) tais atvejais, kada sÅ«nus dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal susitartÄ tvarkÄ , motina turi apie tai informuoti vaiko tėvÄ prieÅ¡ 3 kalendorines dienas sms žinute. Atsakovas nurodė, kad praÅ¡oma nustatyti minimali bendravimo tvarka su sÅ«numi atitinka tiek sÅ«naus interesus, tiek tėvo teises bendrauti su sÅ«numi, taip pat nepažeidžia CK 3.156 str. įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, kuriame numatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.

IÅ¡vada teikianti institucija (toliau – ir Tarnyba) pateikė 2021 m. gegužės 13 d. iÅ¡vadÄ Nr. 1SD-7540(8.1.27), 2021 m. balandžio 13 d. Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimo aktÄ Nr. 1TSD-1376, vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktÄ Nr. 1TSD-1378, kitus dokumentus. Dokumentuose nurodyta, kad Tarnyba nustatė, kad nepilnametis kartu su mama ir močiute Č. S. gyvena savivaldybei priklausančiame vieno kambario su visais patogumais bute, (duomenys neskelbtini). Namuose Å¡varu, tvarkinga, yra visi reikiami baldai bei namų apyvokos daiktai, berniukas turi atskirÄ lovÄ , darbo stalÄ , ugdymosi priemones, jam sudarytos sÄ lygos gyventi, mokytis, ugdytis.

Vaikas mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2 klasėje, papildomai jokių bÅ«relių nelanko. Tarnybos iÅ¡klausomas berniukas nurodė, kad jo tėčio vardas V., jis gyvena su močiute ten, kur berniukas anksčiau gyveno su mama. Pasakojo, kad su tėčiu matėsi seniai, praktiÅ¡kai su juo nebendrauja, atėjęs pas jį dažniausiai bendrauja su močiute, žiÅ«ri TV, močiutė jam padaro valgyti, jie eina kartu į laukÄ , pažymėjo, kad jam patinka bÅ«ti su močiute. Jis teigė, kad nežino, kaip apibÅ«dinti tėtį, žino, kad tėtis mėgsta gerti, dažnai matęs jį girtÄ , pastebėjo, kad tėvas iÅ¡gėręs praÅ¡o pinigų iÅ¡ močiutės, kad nusipirktų dar alkoholio sau, dėl tokio tėčio elgesio jaučiasi supykęs. MamÄ jis apibÅ«dino kaip gerÄ ir gražiÄ , kartu mėgsta žaisti Uno kortomis.

BÅ«damas su mama jaučiasi gerai, linksmai; pažymėjo, kad juo daugiausiai rÅ«pinasi mama, ji daro valgyti, žaidžia, padeda su pamokomis, perka viskÄ , ko jam reikia, prižiÅ«ri, kai jis serga, o tėtis juo visai nesirÅ«pina. Tarnyba nustatė, kad R. S. dirba UAB (duomenys neskelbtini), valytoja, jos darbo pajamos – 470 Eur/mėn, taip pat gauna 100 Eur/mėn. iÅ¡mokÄ vaikui. Norėtų, kad atsakovas teiktų 220 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui. Pasak ieÅ¡kovės, su atsakovu atskirai gyvena nuo to laiko, kai vaikui sukako du mėnesiai.

Moters teigimu, kai norėjo važiuoti pas notarÄ ir patvirtinti tėvystę, V. K. užgėrė. Nurodė, kad atsakovo sesuo yra vaiko krikÅ¡tamotė, ji ir močiutė (atsakovo mama) palaiko santykius su berniuku, dovanoja jam dovanas. Atsakovas anksčiau paskambindavo vaikui, tačiau jau ilgÄ laikÄ nei skambina, nei rodo iniciatyvÄ pasimatyti su sÅ«numi, iÅ¡laikymo neteikia, ji viena rÅ«pinasi sÅ«numi, jį iÅ¡laiko, auklėja ir ugdo. IÅ¡vadoje nurodyta, kad Tarnybos nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas iÅ¡imtinai nepilnamečio K.

S. interesais, nes vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, biologinius tėvus. Nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų pareiga materialiai iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ , nes iÅ¡laikymÄ turi teikti abu tėvai, proporcingai vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai. Nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į nepilnamečio nuomonę, Tarnyba taip pat nurodė, kad neprieÅ¡tarautų dėl nepilnamečio K. S. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, tačiau kartu pažymėjo, kad R.

S. Å¡eima Tarnybai žinoma, 2020 m. kovo 2 d. buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, nustatytas pagalbos vaikui ir (ar) Å¡eimai poreikis, taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinių įgÅ«džių, palaikymo ir (ar) atkÅ«rimo paslaugos. Dėl atsakovo V. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo nustatyti bendravimo tvarkÄ , Tarnyba nurodė, kad nustačius tėvystę, atsakovui atsirastų teisė ir pareiga bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi, nes vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.

Tarnybos manymu, pirmiausia atsakovui reikėtų pakeisti savo elgesį, gyvenimo bÅ«dÄ , atstatyti ryšį su vaiku, užtikrinti jam saugiÄ aplinkÄ . Posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad prie sÅ«naus iÅ¡laikymo atsakovo mama anksčiau prisidėdavo daugiau, dabar mažiau, ji moka už vaiko telefonÄ , nuperka vaikui kokį drabužį, saldainių ar pan. Žino, kad atsakovas nevaikÅ¡to, tačiau taip pat žino, kad jo draugai jį nuveža, kur reikalinga. Patvirtino, kad vaikas pažįsta tėvÄ , todėl ieÅ¡kovė iÅ¡ principo neprieÅ¡tarautų sÅ«naus ir tėvo bendravimui, tačiau jei bendravimas vyks atsakovo namuose, svarbu, kad tuo metu bÅ«tų jo mama, vaiko močiutė.

Atsakovas bendraudamas su vaiku turėtų būti blaivus. Pritarė, kad vaikas, jei pats norėtų, galėtų likti nakvoti savaitgalį atsakovo ir močiutės namuose, kad nereikėtų vakare tamsoje vaikui grįžti namo viešuoju transportu. Nuo ieškovės iki atsakovo namų viešuoju transportu reikia vykti apie 40 min: 20 min nuo Pilaitės iki Stoties, ir 20 min nuo Stoties iki Valčiūnų. Bendravimas galėtų vykti du kartus per mėnesį. Nurodė, kad sūnus lanko futbolo treniruotes, kurios kainuoja 60 Eur/mėn., Lego būrelį, kuris kainuoja 32 Eur/mėn. Po šalių tarpusavio derybų, tarpininkaujant advokatėms, sutinka, kad išlaikymo dydis būtų 100 Eur per mėnesį, nes supranta, kad atsakovo sveikatos situacija labai riboja jo galimybes dirbti.

Taip pat atsisako reikalavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo. Atsakovas posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad gimus vaikui norėjo, kad vaikui bÅ«tų duota jo pavardė, apie tai sakė ieÅ¡kovei, tačiau ieÅ¡kovė su drauge nuvažiavo į civilinės metrikacijos skyrių ir viena užregistravo vaikÄ savo pavarde. Å iuo metu su sÅ«numi bendrauja maždaug vienÄ kartÄ per savaitę, telefonu, paskambina tiesiogiai vaikui, arba bÅ«na kad per ieÅ¡kovę ar savo mamÄ susisiekia su vaiku. Bendrauja ir vaizdo ryÅ¡iu, o gyvai nebuvo susitikęs jau tris metus.

Vaikas prisimena, kad lankydavosi atsakovo namuose, jam čia nėra svetima, vaikas yra artimas su atsakovo mama, todėl galėtų čia svečiuotis, pavyzdžiui savaitgaliais. Gyvena trijų kambarių bute trise – atsakovas, jo mama ir mamos vyras. Atsakovo mama galėtų vaikÄ palydėti jam važiuojant per miestÄ iki atsakovo namų ir grįžtant. Jeigu bÅ«tų dienos metas, vaikas galėtų pats atvažiuoti iÅ¡ savo namų iki stoties, o iÅ¡ ten jį pasiimtų močiutė (atsakovo mama). Vakarais galėtų bendrauti su vaiku vaizdo ryÅ¡iu, turi tokiÄ galimybę.

Buvo laikas, kai ieÅ¡kovė nelabai prileisdavo jį prie vaiko, todėl nebendravo. Be to ieÅ¡kovė gyveno su kitu vyru, tai ir dėl to nevažiuodavo pas vaikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės namus. Yra nupirkęs sÅ«nui dviratį. NeįgalumÄ turi jau daugiau kaip trejus metus, tai jo galimybės dirbti buvo apribotos ir visÄ tÄ laikotarpį, už kurį ieÅ¡kinyje praÅ¡oma įsiskolinimo. 100 Eur jam yra didelė, per didelė suma teikti iÅ¡laikymÄ , tačiau iÅ¡ esmės sutinka, kad teismas tokiÄ iÅ¡ jo priteistų.

Å iuo metu laukia, kol bus pagamintas kojos protezas, tuomet taps mobilesnis, padidės galimybės ieÅ¡kotis darbo. Atsakovo atstovė atkreipė dėmesį, kad atsakovui taip pat diagnozuotas ŽIV. Liudytoja M. K., atsakovo mama, posėdyje paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kove kurį laikÄ kartu dirbo vienoje darbovietėje (paukÅ¡tyne), kurį laikÄ jaunoji pora pas jÄ gyveno, paskui išėjo gyventi atskirai, liudytoja jiems padėjo įsikurti. Kai ieÅ¡kovė išėjo gyventi skyrium nuo atsakovo, tai gyveno tame pačiame name, tik kitame aukÅ¡te.

Tame naujame bute ieÅ¡kovė jautėsi Å¡eimininke, tai kartais priimdavo jos sÅ«nų kartu gyventi, kartais iÅ¡varydavo. Jos sÅ«nus norėjo bÅ«ti tėvu, kad bÅ«tų pripažinta tėvystė, duoti savo pavardę vaikui, tačiau pati ieÅ¡kovė neįformino, neprašė. Liudytoja rÅ«pinosi gimusiu anÅ«ku, pirko jam sauskelnes, karvės pienÄ ir kt. Labai myli anÅ«kÄ , tačiau buvo laikotarpis, kai ieÅ¡kovė nesudarė sÄ lygų jai matytis su vaiku. Pastaruosius dvejus metus vaikas gražiai bendrauja su ja, ji nuvyksta prie ieÅ¡kovės namų, ten lauke pabendrauja su anÅ«ku, anÅ«kas labai gražiai ir mandagiai bendrauja.

Vaikas anksčiau tėvÄ vadino tiesiog pavarde, nelabai suprato, kad tai jo tėvas, o dabar jau žino, palaiko santykius su tėvu telefonu. Liudytoja yra nupirkusi vaikui telefonÄ su dviejų metų planu, apmoka ryÅ¡io paslaugas, maždaug 30 Eur/mėn. Nurodė, kad pati turi dalinį darbingumÄ , tačiau dar dirba. Ketina padėti anÅ«kui tiek, kiek iÅ¡galės. Mano, kad ieÅ¡kinyje pareikÅ¡ti finansiniai reikalavimai yra nepagrįstai dideli, nes atsakovas (jos sÅ«nus) patas savęs negali iÅ¡silaikyti, liudytoja jį remia, perka maistÄ , gamina.

Liudytoja turi mokėti apie 280 Eur/mėn. už kreditÄ bankui. Atsakovas turi ne tik fizinę negaliÄ (avarijoje neteko kojos), tačiau jam buvo diagnozuota epilepsija, todėl ne visus darbus galėjo dirbti, pavyzdžiui negalėjo statybose. Atsakovas yra daug kartų gulėjęs (duomenys neskelbtini) ligoninėje, buvo reabilitacijoje. Darbo ieÅ¡kosi, pažįstami buvo žadėję atvežti kažkÄ dirbti namuose, tačiau neatvežė. Tarnybos atstovė posėdžio metu palaikė iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ iÅ¡vados motyvais.

IeÅ¡kinio reikalavimai, patikslinti posėdžio metu, tenkinami pilnai. Byla buvo nagrinėjama žodine tvarka 2021 m. birželio 16 d. ir 2021 m. rugsėjo 10 d. parengiamuosiuose posėdžiuose, taip pat 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 20 d. teismo posėdžiuose. Abi Å¡alis atstovavo advokatai, posėdžiuose dalyvavo iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė. Bylos nagrinėjimo metu Å¡alys rado bendrÄ kompromisinį sprendimÄ visais byloje nagrinėjamais klausimais, tačiau nespėjo ir (ar) neturėjo galimybės sudaryti raÅ¡ytinės taikos sutarties.

Prašė teismo patvirtinti pasiektÄ susitarimÄ sprendimu. Byloje iÅ¡ esmės nelikus ginčo, Tarnybos atstovei nereiÅ¡kiant prieÅ¡taravimo, teismas sprendžia, kad teismo sprendimas priimtinas sutrumpintais motyvais.

1. Dėl tėvystės nustatymo Remiantis leistinais rašytiniais įrodymais ir proceso dalyvių paaiškinimais byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimusio nepilnamečio vaiko K. S. motina yra ieškovė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas gimimo įraše nenurodytas (Vilniaus rajono sav. administracijos CMS 2012 m. birželio 28 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Berniukas gyvena su ieškove (mama) ir ieškovės mama, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, 2 klasėje.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Viena iÅ¡ prigimtinių vaiko teisių, įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, – teisė žinoti savo kilmę, turėti giminystės pagrindu atsirandančias teises ir pareigas.

Kilus ginčui dėl tėvystės nustatymo, pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad abu vaiko tėvai, taip pat liudytoja patvirtino bendrÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo gyvenimÄ iki susilaukiant vaiko, taip pat kurį laikÄ , su pertraukomis, gimus vaikui, nustačius, kad tarp atsakovo ir nepilnamečio yra susiformavęs tam tikras emocinis ryÅ¡ys, kad vaikÄ , kaip atsakovo sÅ«nų pripažįsta ir kiti atsakovo artimieji (mama, sesuo), spręstina, kad yra byloje nustatyta tiek biologinė, tiek socialinė atsakovo V.

K. tėvystė nepilnamečio vaiko K. S. atžvilgiu. Todėl atsakovas pripažintinas nepilnamečio vaiko tėvu, o nepilnametis vaikas – atsakovo sūnumi.

2. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. IÅ¡ Tarnybos į bylÄ pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. vaikui K.

S. buvo nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2020 m. kovo 2 d. buvo vertinama vaiko situacija, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas. Nurodoma, kad 2020 m. vasario 25 d. iÅ¡ policijos ir vaiko mokyklos buvo gauti praneÅ¡imai, kad neblaivi vaiko motina R. S. su neblaiviu draugu atvyko į mokyklÄ pasiimti vaiko. Mokyklai neatidavus vaiko, moters draugas pradėjo grasinti, buvo kviečiami policijos pareigÅ«nai. Moteris Tarnybos specialistams paaiÅ¡kino, kad su vyriÅ¡kiu bendrauja apie 5 mėnesius, kartu negyvena. Tuo metu R.

S. nedirbo, buvo registruota užimtumo tarnyboje. IÅ¡klausomas nepilnametis K. S. 2020 m. kovo 2 d. nurodė, kad mokykloje sekasi neblogai, turi daug draugų, sunkiau sekasi lietuvių kalba (vaikas kalbėjo rusų kalba). Namuose gyvena su mama ir močiute, su mama kartais pasipyksta, kai neklauso mamos, mama atima planÅ¡etę. Mama turi draugÄ , kuris bÅ«na girtas, laužo duris, muÅ¡a mamÄ , kartÄ mušė ir jį, vaikÄ , spardė su koja, Å¡aukė. Berniukas jaudinosi kalbėdamas apie tai, kad vyras mušė mamÄ , sakė, kad nenorėtų, kad tas vyras gyventų namuose, vestų mamÄ . 2020 m. spalio 28 d. sudarytame pagalbos plane R.

S. Å¡eimai nurodoma, kad moteris jau turi darbÄ , dirba, dėl to džiaugiasi. Plane nustatyti įpareigojimai ieÅ¡kovei: spręsti alkoholio vartojimo problemÄ , užtikrinti nuoseklų vaiko lankymÄ si pas psichologÄ , gerinti tėvystės (motinystės) įgÅ«džius, užtikrinti vaiko saugumÄ namuose, vaiko ugdymosi procesÄ , bendradarbiauti su socialine darbuotoja ir kt. Byloje nustačius, kad nepilnametis iÅ¡ esmės nuo gimimo auga ir gyvena su mama ieÅ¡kove R. S., vaiku galimai rÅ«pinasi ir kartu gyvenanti senelė (ieÅ¡kovės mama), nustačius, kad ieÅ¡kovė nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. turi pastovų darbÄ UAB (duomenys neskelbtini), siekia spręsti alkoholio vartojimo problemÄ , su Å¡eima dirba socialinė darbuotoja, vaikas su tėvu nėra ypač artimas, byloje nesant ginčo tarp Å¡alių dėl vaiko gyvenamosios vietos, spręstina, kad nepilnamečio K.

S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks vaiko interesus.

3. Dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. Å i tėvų pareiga yra absoliuti, todėl Å¡ios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymÄ kitiems asmenims, taip pat ir vienam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato iÅ¡laikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus iÅ¡laikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymÄ .

Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018).

Tik iÅ¡imtiniais atvejais, pvz., dėl iÅ¡laikymÄ teikiančio asmens sveikatos bÅ«klės, dalinio darbingumo, kitų iÅ¡laikytinių buvimo ir pan., gali bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, kuris užtikrina tik bÅ«tinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimÄ . IÅ¡ VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicinos dokumentų 2018 m. rugpjūčio 3 d. iÅ¡raÅ¡o nustatyta, kad atsakovas 2018 m. liepos mėn. nukentėjo eismo įvykio metu (susidÅ«rimas su traukiniu), jam 2018 m. liepos 20 d. atlikta operacija, amputuojant kairiÄ kojÄ virÅ¡ kelio.

IÅ¡raÅ¡e taip pat nurodoma, kad pacientui taip pat skirta metadono programa. IÅ¡ liudytojos, atsakovo atstovės parodymų nustatyta, kad atsakovas ne kartÄ gydėsi psichiatrijos ligoninėse, jam diagnozuota epilepsija, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad atsakovas juda vežimėlio pagalba, esant bÅ«tinybei jį pavėžėja pažįstami, jis laukia kojos protezo, turi 30 proc. dalinį darbingumÄ . Atsakovui mokamų socialinių iÅ¡mokų suma bylos nagrinėjimo metu padidėjo nuo 120 Eur iki 180 Eur per mėnesį.

Liudytoja nurodė, kad iš atsakovo gaunamų pajamų antstoliai atskaičiuoja apie 40 Eur/mėn. Remiantis Antstolių informacinės sistemos 2021 m. kovo 15 d. duomenimis, atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu buvo vykdomi priverstiniai išieškojimai 28-iose vykdomosiose bylose. Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Šalys bylos nagrinėjimo metu susitarė, kad iš atsakovo jo nepilnamečiui vaiko naudai priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas teismo nustatytas aplinkybes apie atsakovo sveikatos bÅ«klę, turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad Å¡alių pasiektas susitarimas tvirtintinas. IÅ¡laikymas periodinėmis iÅ¡mokomis priteistinas nuo 2021 m. kovo 12 d. (ieÅ¡kinio teisme gavimo dienos) iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ . IeÅ¡kovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymÄ , todėl ji skirtina iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui vaikui priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185, 3.190 straipsniai, CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis).

Sprendimas dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl vaiko iÅ¡laikymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl iÅ¡ esmės pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo arba bet kuri Å¡alis gali kreiptis su ieÅ¡kiniu.

4. Dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo IeÅ¡kovei bylos nagrinėjimo metu atsisakius reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovo vaiko naudai 7200 Eur dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , Å¡is klausimas byloje nesprendžiamas. Byla dalyje dėl Å¡io reikalavimo nutraukiama. IeÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinama, kad atsisakius reikalavimo ir Å¡ioje dalyje nutraukus bylÄ , pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalima (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

5. Dėl bendravimo tvarkos Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abi Å¡alys sutiko su bendravimo tvarkos nustatymu. Ä®vertinęs Å¡alių procesinius dokumentus ir parodymus posėdžių metu teismas sprendžia, kad nustatant atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ reikalingas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bÅ«tų atkuriamas vaiko ir tėvo ryÅ¡ys, tuo metu bendravimas bÅ«tų mažiau intensyvus.

Vėliau nustatytinas platesnės apimties bendravimas. Pažymėtina, kad laikantis nustatytos bendravimo tvarkos visuomet turi bÅ«ti įvertinami vaiko K. S. interesai, norai, galimybės. KonkrečiÄ bendravimo tvarkÄ teismas detalizuoja sprendimo rezoliucinėje dalyje. Pastebėtina, kad remiantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau (mažiau) reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡oma bendravimo tvarka tikslintina atsižvelgiant iÅ¡imtinai į nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius bendravimo tvarkÄ , Å¡alys yra laisvos jÄ keisti konkrečiais raÅ¡ytiniais tarpusavio (ad hoc pobÅ«džio) susitarimais, jei tai atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir dienotvarkę, tėvų užimtumÄ , norus ir galimybes ir jei dėl to tarp Å¡alių nekyla konfliktų. Å alys raginamos ieÅ¡koti kompromisų, veikti vaiko interesais, derinti savo galimybes, kurios bėgant laikui gali keistis.

Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad tėvai turi pareigÄ bendradarbiauti (kooperuotis) vykdant sprendimÄ . Sprendimo dėl bendravimo su vaiku nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktÄ , tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į Å¡eimos ryÅ¡ius. Teismų praktikoje pažymima, kad atsižvelgiant į tai, kad toks sprendimas susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingÄ svarbÄ vykdant tokį sprendimÄ Ä¯gyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.

Tinkamas sprendimo vykdymas Å¡iuo atveju apima be kita ko ir pareigÄ imtis reikiamų priemonių, kad bÅ«tų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryÅ¡io palaikymas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1247-855/2020; kt.). Nagrinėjamu atveju kooperavimosi pareigÄ Å¡alys kviečiamos pilnai vykdyti pasitekdamos ir kitus asmenis, pirmiausia atsakovo motinÄ M. K., kuri turi artimÄ ryšį su vaikaičiu K.

S.. Atsižvelgiant į tai, kad yra bÅ«tina atkurti vaiko ir tėvo ryšį, kad atsakovas turi ribotas judėjimo galimybes, ieÅ¡kovė įpareigojama pereinamuoju laikotarpiu (tris kartus per tris mėnesius) padėti vaikui nuvykti iki atsakovo namų. Å alims iÅ¡aiÅ¡kintina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, Å¡alys gali kreiptis į teismÄ su bendru praÅ¡ymu ar bet kuris iÅ¡ jų su ieÅ¡kiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo mama (liudytoja) dalyvaus užtikrinant atsakovo ir sÅ«naus bendravimÄ , sprendimo kopija siųstina ir liudytojai.

6. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau VGTPT) Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2023-12428 ieškovė R. S. yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Taip pat VGTPT Vilniaus skyriaus 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-622-2651 atsakovas V. K. ieškovė yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Abiem šalims esant atliestiems nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, bylinėjimosi išlaidos iš jų valstybės naudai nepriteisiamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270, n u s p r e n d ž i a : Ieškinį tenkinti.

1. Pripažinti, kad atsakovas V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (Vilniaus rajono sav. administracijos CMS 2012 m. birželio 28 d. gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), tėvas, o vaikas K. S. yra atsakovo V. K. sūnus.

2. Nustatyti nepilnamečio K. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su mama R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 3. Priteisti iÅ¡ atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymÄ nepilnamečio sÅ«naus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur (Å¡imtÄ eurų) per mėnesį nuo ieÅ¡kovės kreipimosi į teismÄ dienos (2021 m. kovo 12 d.) iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdo ieÅ¡kovė R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) IÅ¡laikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ .

4. BylÄ dalyje, kurioje pareikÅ¡tas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo iÅ¡ atsakovo nepilnamečiui K. S. priteisimo, nutraukti.

5. Nustatyti tokiÄ atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – tėvas) bendravimo su sÅ«numi K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas) tvarkÄ , pagal kuriÄ : 5.1. Tėvas su vaiku neribotai bendrauja telefonu, kiek tai netrukdo vaiko mokykliniam ir popamokiniam užimtumui, poilsio režimui. 5.2. Tėvas su vaiku bendrauja trečiadienio vakarais, tarp 19:00 val. ir 20:00 val., nuotoliniu vaizdo konferencijos bÅ«du. Vaiko mama R. S. (toliau – vaiko mama) užtikrina, kad vaikas turėtų galimybę bendrauti su tėvu nustatytÄ dienÄ vaizdo ryÅ¡iu.

Tėvas ir vaiko mama, atsižvelgdami į vaiko užimtumÄ , Å¡ios tvarkos 5.7 punkte nurodyta tvarka, gali susitarti ir dėl kitos konkrečios darbo dienos ar kito konkretaus bendravimo laiko, jei Å¡iame punkte nurodytÄ dienÄ ir nurodytu laiku vaikas yra užimtas bÅ«reliuose, treniruotėse ar pan. 5.3. Iki 2022 m. balandžio 7 d. (tris mėnesius po sprendimo priėmimo), tėvas su vaiku bendrauja susitikdami vienÄ kartÄ per mėnesį, Å¡eÅ¡tadieniais. Tėvas su vaiku bendrauja 2022 m. sausio 29 d., 2022 m. vasario 26 d., 2022 m. kovo 26 d.

Vaiko mama privalo užtikrinti, kad vaikas bÅ«tų nuvežtas (ar kitaip saugiai nuvyktų) iki tėvo namų iki 13:00 val., o atsakovas ir (ar) jo artimieji užtikrina, kad vaikas bÅ«tų parvežtas (ar kitaip saugiai grÄ Å¾intas) į vaiko mamos namus iki tos pačios dienos 19:00 val. 5.4. Po 2022 m. balandžio 7 d. tėvas su vaiku bendrauja kas antrÄ savaitgalį, metų lyginių savaičių savaitgaliais (pradedant nuo 2022 m. balandžio 9-10 d.), nuo Å¡eÅ¡tadienio 15 val. iki sekmadienio 15 val. Vaiko mama užtikrina, kad vaikas saugiai nuvyktų iki konkrečios tarpinės transporto stotelės (Vilniaus miesto stoties ar kt.), o atsakovas užtikrina, kad vaikas bÅ«tų ten saugiai pasitiktas ir palydėtas iki atsakovo namų.

Atsakovas taip pat užtikrina, kad vaikas saugiai grįžtų namo sekmadienį. 5.5. Vaikui vieÅ¡int atsakovo namuose, atsakovas užtikrina, kad kartu bÅ«tų jo mama M. K.. 5.6. Jei tėvo ir vaiko bendravimo savaitgalis sutampa su metų didžiosiomis Å¡ventėmis (Kalėdomis, Velykomis), vaikas lieka su mama. Jei vaikas iÅ¡reiÅ¡kia norÄ likti nakvoti tėvo namuose bendraudamas su tėvu iki 2022 m. balandžio 7 d., atsižvelgiama į vaiko norÄ . 5.7. Nustatyta bendravimo tvarka ar tvarkos atskiri aspektai tėvo ir vaiko mamos susitarimu, sudarytu raÅ¡tu, el. paÅ¡tu ar SMS žinutėmis, gali bÅ«ti keičiama, papildoma, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ padėtį, konkrečias aplinkybes, vadovaujantis vaiko interesais.

Vaikui paaugus ir vaiko tėvams susitarus, gali bÅ«ti numatyti ir kiti tėvo ir vaiko susitikimo, bendravimo bÅ«dai. SprendimÄ dalyje dėl tėvystės nustatymo ir iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Sprendimo apskundimas Å¡ioje dalyje nesustabdo jo vykdymo. Sprendimo patvirtintÄ kopijÄ siųsti proceso dalyviams, liudytojai M. K., taip pat vaiko gimimÄ registravusiai įstaigai – Vilniaus rajono sav. administracijos CMS. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Eglė Mauricė