c31b3feb-8ea4-4550-8fe2-7673e019bb14 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1106-657/2016Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00478-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6.; 2.5.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASn u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 29 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamo advokato Dariaus Bolzano apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-547/2016 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«reliui „(duomenys neskelbtini)“ dėl visuotinio narių susirinkimo pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiu Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. visuotinio susirinkimo nutarimÄ , kuriuo nuspręsta jį paÅ¡alinti iÅ¡ klubo narių nuo jo priėmimo datos bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 2-8).

Nurodė, kad jis buvo medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ nariu. 2015 m. kovo 21 d. vykusios medžiotojų bÅ«relio Å¡ventės metu tarp ieÅ¡kovo ir kelių kitų bÅ«relio narių kilo konfliktas. 2015 m. kovo 24 d. atsakovo valdybos pirmininkas V. V. suÅ¡aukė visuotinį narių susirinkimÄ , neįspėjęs ieÅ¡kovo, kad Å¡iame susirinkime gali bÅ«ti svarstomas jo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių klausimas. Atsakovo valdybos pirmininkas siekdamas suformuoti neigiamÄ bÅ«relio narių nuomonę apie ieÅ¡kovÄ iÅ¡ anksto prieÅ¡ susirinkimÄ bÅ«relio nariams telefonu pateikė ieÅ¡kovÄ Å¡meižiančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kad jis sukėlė konfliktÄ ir tyčia sužalojo bÅ«relio narį A.

D.. Susirinkimo metu valdybos pirmininkas V. V. pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas kelia grėsmę visuomenei ir pasiÅ«lė balsuoti dėl jo paÅ¡alinimo iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio. Atsakovo valdybos pirmininkas V. V. nemotyvuotai atmetė ieÅ¡kovo 2015 m. kovo 24 d. visuotiniam narių susirinkimui pateiktus praÅ¡ymus nuÅ¡alinti V. V. nuo valdybos pirmininko pareigų, nes jis 2015 m. kovo 21 d. incidento metu pavartodamas smurtÄ prieÅ¡ jį, pažeidė atsakovo vidaus tvarkos taisyklių 73.19 punktÄ ; paskirtam naujam bÅ«relio vadovui pavesti atstovauti bÅ«relio interesus sprendžiant darbotvarkės klausimÄ dėl 2015 m. kovo 21 d. incidento; visų 2015 m. kovo 21 d. incidente dalyvavusių asmenų pateikti paaiÅ¡kinimus apie įvykusį konfliktÄ ir jo priežastis; apsvarstyti 2015 m. kovo 21 d. incidente dalyvavusių asmenų elgesio atitikimÄ etikos normoms ir už tai skirti atitinkamas nuobaudas.

IeÅ¡kovui papraÅ¡ius pakartotinai, nesiaiÅ¡kindamas esminių konflikto aplinkybių V. V. trumpai ir atmestinai apklausė kitus konflikto dalyvius ir jo raginimu 2015 m. kovo 24 d. visuotinis narių susirinkimas priėmė nutarimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu taikyti pačiÄ griežčiausiÄ nuobaudÄ â€“ paÅ¡alinimÄ iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“. Kitų konflikto dalyvių veiksmai susirinkime nebuvo vertinami. 2015 m. kovo 21 d. konflikte smurtÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ vartojęs V.

V. savo Å¡aliÅ¡kais veiksmais įtikino 2015 m. kovo 24 d. visuotinį narių susirinkimÄ balsuoti už ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ bÅ«relio narių, nors nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio procedÅ«rÄ . Priimant nutarimÄ neatsižvelgta į teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu. Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«relis „(duomenys neskelbtini)“ su ieÅ¡kiniu ir patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti (b.l. 48-49).

Nurodė, kad dėl ieÅ¡kovo 2015 m. kovo 21 d. pavartoto fizinio smurto kito asociacijos nario atžvilgiu ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo suÅ¡auktame 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame asociacijos narių susirinkime buvo kvorumas sprendimams priimti. IeÅ¡kovas buvo informuotas, jog bus sprendžiamas jo elgesio asociacijoje klausimas, nes jis dalyvavo susirinkime, į susirinkimÄ atėjo jau pasirengęs raÅ¡tiÅ¡kai konkrečius klausimus, tame tarpe susijusius su incidentu. Jo argumentai, jog jam nebuvo sudarytos sÄ lygos tinkamai pasiruoÅ¡ti susirinkimui ir jo ginčijamam klausimui yra nepagrįsti.

Be to, visuotiniame susirinkime buvo tenkinti visi ieÅ¡kovo pateikti praÅ¡ymai. IeÅ¡kovas, pavartodamas grubų fizinį smurtÄ kito asociacijos nario atžvilgiu, tyčia sutrikdydamas jam sveikatÄ , grubiai pažeidė tiek Ä®status, tiek asociacijos Vidaus tvarkos taisykles bei kitus teisės aktus. Susirinkime niekas nieko neįtikinėjo balsuoti už ieÅ¡kovo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ asociacijos. 2015 m. kovo 24 d. narių visuotinis susirinkimas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jis yra adekvatus ieÅ¡kovo padarytam nusižengimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – pripažino atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. nutarimÄ , kuriuo nuspręsta paÅ¡alinti iÅ¡ bÅ«relio narių ieÅ¡kovÄ A. B. negaliojančiu nuo nutarimo priėmimo dienos, bei priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 131-142). Teismas sprendė, kad Varėnos medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 3.6. punktas nustato baigtinį sÄ raÅ¡Ä atvejų, kada narys gali bÅ«ti paÅ¡alinamas iÅ¡ bÅ«relio.

Varėnos medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ Ä®statuose nurodoma, kad visuotinis narių susirinkimas Å¡aukiamas ne rečiau kaip kartÄ per metus. Neeiliniai visuotiniai susirinkimai Å¡aukiami reikalaujant ne mažiau kaip pusei tikrųjų narių, taip pat pirmininko, valdybos ir revizijos komisijos iniciatyva (Ä®statų 4.1. p.). Sprendžiant tokį svarbų klausimÄ , kaip nario paÅ¡alinimas iÅ¡ bÅ«relio narių, apie tai turi bÅ«ti informuoti visi klubo nariai. Konkrečiu atveju į darbotvarkę bÅ«relio nario A.

B. paÅ¡alinimo klausimas iÅ¡ anksto nebuvo įtrauktas, todėl labai abejotina, ar ieÅ¡kovas galėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti gynybai, iÅ¡ anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. Susirinkime dalis bÅ«relio narių nedalyvavo, nėra aiÅ¡ku, ar jie buvo informuoti apie susirinkimÄ , ir nežinoma, galbÅ«t jie bÅ«tų dalyvavę susirinkime, jeigu bÅ«tų iÅ¡ anksto žinoję darbotvarkę, jog bus sprendžiamas bÅ«relio nario paÅ¡alinimo klausimas. IÅ¡ liudytojų parodymų darytina iÅ¡vada, kad apie visuotinį narių susirinkimÄ daugumai narių buvo praneÅ¡ta telefonu arba žodžiu bei daugelis bÅ«relio narių patvirtino, kad nebuvo žinoma, kokie tiksliai klausimai bus svarstomi susirinkime, dauguma nurodė, kad bus kalbama dėl įvykusio incidento, tačiau tai nėra tas pats, kas dėl nario paÅ¡alinimo.

Atsakovo valdybos nutarimo dėl ieškovo pašalinimo iš klubo narių nebuvo priimta. Teismo posėdžio metu būrelio „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas V. V. ir G. A. nurodę, kad valdyba nesprendė dėl A. B. pašalinimo, nes 2 valdybos nariai dalyvavo konflikte, tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų 2015 m. birželio 12 d. išrašo matyti, kad konflikte dalyvavo tik valdybos narys V. V., todėl nėra aišku, apie kokį dar valdybos narį yra kalbama. Visuotinio narių susirinkimo metu konflikte dalyvavę asmenys nenusišalino nuo balsavimo.

Nespręsdamas nario paÅ¡alinimo klausimo Ä®statuose nustatyta tvarka, atsakovas atėmė iÅ¡ ieÅ¡kovo galimybę jo sprendimÄ apskųsti visuotiniam susirinkimui. 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo metu buvo pažeistas Ä®statų 3.8 punktas, nes ieÅ¡kovo praÅ¡ymai, susiję su 2015 m. kovo 21 d. konflikto aplinkybių iÅ¡siaiÅ¡kinimu, nebuvo tinkamai iÅ¡spręsti, taip nebuvo iÅ¡nagrinėtos visos klausimo dėl bÅ«relio nario paÅ¡alinimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės. Remiantis atsakovo Ä®statų 4.2 punkto ir Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkto nuostatomis, visuotinis bÅ«relio narių susirinkimas neturi teisės be prieÅ¡ tai priimto valdybos sprendimo spręsti bÅ«relio narių paÅ¡alinimo klausimo.

BÅ«relio narių paÅ¡alinimo klausimas pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡keltas jau paties susirinkimo metu, tokiu bÅ«du pažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 aptariamas garantijas. PaÅ¡alinimÄ iÅ¡sprendus iÅ¡ karto visuotiniam susirinkimui, ieÅ¡kovas neteko teisės skųsti šį sprendimÄ visuotiniam susirinkimui, kaip tai reglamentuoja atsakovo Ä®statai. Taikant įstatymo analogijÄ , atsižvelgus į Akcinių bendrovių įstatymo 25 straipsnyje nustatytus terminus, jie tik patvirtina, jog susirinkimo metu įtraukus ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo klausimÄ Ä¯ darbotvarkę ir tÄ pačiÄ dienÄ Å¡Ä¯ klausimÄ iÅ¡sprendus, tokiais veiksmais buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Pagal ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes akivaizdžiai matyti, kad ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedÅ«rines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo galimybės. IeÅ¡kovo veiksmais jokios bÅ«relio lokalinių aktų ar kitų teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos, tad griežčiausios bausmės - paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių - paskyrimas ieÅ¡kovui yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Tuo tarpu kitų 2015 m. kovo 21 d. konflikto dalyvių veiksmai 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame narių susirinkime nebuvo vertinami ir svarstomi. Tokiu bÅ«du buvo Å¡iurkščiai pažeistas ir asmenų lygiateisiÅ¡kumo principas. Å iuo atveju nubausti vienÄ asmenį paÅ¡alinus jį iÅ¡ bÅ«relio už incidentÄ , kuris įvyko ne medžioklės metu bei jame dalyvavo ir daugiau narių, bÅ«tų neproporcinga padarytam pažeidimui. IeÅ¡kinį tenkinęs teismas iÅ¡ atsakovo priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas prašė priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro žyminis mokestis 41,00 Eur ir iÅ¡laidos už advokato darbÄ 2 401,76 Eur. Advokatas Å¡ioje byloje parengė ieÅ¡kovui ieÅ¡kinį, dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, o taip pat kartÄ buvo atvykęs į bÅ«relio narių susirinkimÄ , siekiant ginÄÄ užbaigti taikiai. Nurodyta suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių dydžių bei patvirtina advokato atliktÄ darbÄ byloje. Byla nėra labai sudėtinga. Tačiau kartu atsižvelgtina, jog advokatas, teikdamas teisines paslaugas turėjo vykti į kitÄ vietovę, nei yra jo biuras, todėl jis turėjo papildomų iÅ¡laidų kelionei bei sugaiÅ¡o daugiau laiko, nei teismo posėdžių laikas, nes net keletÄ kartų buvo bandoma tartis taikiai.

Nors advokato sÄ skaitoje nurodyta suma ir nevirÅ¡ija maksimalių Rekomendacijose nurodytų dydžių, tačiau atsižvelgiant į bylos dalykÄ , teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ nurodyta suma kiek sumažintina ir ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 1 800,00 Eur atstovavimo iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«relis „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamas advokato Dariaus Bolzano prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti (b.l. 145-153).

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2015 m. rugsėjo 22 d. susitarimo dėl susitaikymo tarp ieÅ¡kovo ir nukentėjusiojo A. D. kopijÄ , ieÅ¡kovo 2015 m. kovo 24 d. raÅ¡to atsakovo susirinkimui kopijÄ (b.l. 154-155). Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asociacijos ir jos narių tarpusavio teises ir pareigas bei padarinius už nustatytų pareigų pažeidimus. Teismas spręsdamas, kad tik pagal atsakovo Ä®statų 3.6 punktÄ galima paÅ¡alinti bÅ«relio narį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė atsakovo vidinių teisės aktų nuostatas.

Teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo 2015 m. kovo 24 d. susirinkimo nutarimÄ negaliojančiu, kadangi Å¡is nutarimas visiÅ¡kai atitiko atsakovo, kaip juridinio asmens, steigimo dokumentus, vidinės tvarkos nuostatas, neprieÅ¡taravo imperatyvioms teisės normoms ir visiÅ¡kai atitiko protingumo ir teisingumo principus, procedÅ«rinių pažeidimų ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo padaryta. Teismas privalėjo Å¡ioje situacijoje taikyti Vidaus tvarkos taisyklių 87 punktÄ . Egzistavo akivaizdÅ«s materialiniai pagrindai paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ siekiant iÅ¡saugoti dalykinę atsakovo reputacijÄ ir užtikrinti ramiÄ bei saugiÄ aplinkÄ bÅ«relio veikloje ateityje.

IeÅ¡kovas, kaip ir kiti bÅ«relio nariai, turėjo pakankamai laiko pasiruoÅ¡ti susirinkimui. Nustatyti kitÄ susirinkimo datÄ ieÅ¡kovas neprašė. Susirinkime ieÅ¡kovui buvo suteiktos visos galimybės paaiÅ¡kinti savo pozicijÄ . Teismo argumentas, kad incidente dalyvavę asmenys privalėjo nusiÅ¡alinti yra nepagrįstas teisės norma, kuri draustų atsakovo nariui dalyvauti tam tikrais atvejais sprendžiant kito nario paÅ¡alinimo klausimÄ , todėl negali bÅ«ti laikytinas pagrįstu motyvu. Kitų narių atsakomybės klausimai dėl incidento nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko neteisingai įvertino įrodinėtinas aplinkybes ir padarė teisiÅ¡kai visiÅ¡kai nepagrįstas iÅ¡vadas. Atsakovo beveik visų narių (apie 95 proc.) valia dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo nepasikeitė, o ieÅ¡kovas nepateikė kitų, nei buvo pateikęs susirinkime, paaiÅ¡kinimų ar medžiagos savo gynybai. Atsakovo nariai ir kiti bylos duomenys ieÅ¡kovÄ charakterizuoja kaip konfliktiÅ¡kÄ , agresyviai besielgiančiÄ asmenybę, bÅ«relio Å¡ventėse ir renginiuose dažnai keliantį įtampÄ ir konfliktines situacijas.

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į byloje pateiktus atsakovo duomenis, liudytojų parodymus, nors jie buvo nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl privalėjo bÅ«ti įvertinti kaip faktiniai duomenys, ir neatsižvelgė, kad atsakovas turėjo visiÅ¡kai teisėtÄ ir pagrįstÄ teisinį pagrindÄ paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ , kaip praradusį daugiau kaip pusės bÅ«relio narių pasitikėjimÄ . Be to, teismas nevertino dalies įrodymų – asociacijos Vidaus tvarkos taisyklių, kurias patvirtino aukščiausias organas ir kuriomis remiantis buvo priimtas nutarimÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo.

Tokiu bÅ«du ne tik nepaÅ¡alintos pagrįstos abejonės teismo sprendimo motyvavimo tinkamumu bei pagrįstumu, bet ir padarytos iÅ¡vados, prieÅ¡taringos byloje surinktiems duomenims. Teismas vienÄ 2009 m. kasacinio teismo precedentÄ â€“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009 dėl procedÅ«ros paÅ¡alinant asociacijos narį laikymosi taikė tik abstrakčiai ir tinkamai neįvertinęs nagrinėjamos bylos konkrečių aplinkybių. Buvo pažeisti ne tik CPK 4 straipsnis, Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatos, bet ir priimtas iÅ¡ esmės neteisingas sprendimas.

Teismas priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, net nevertindamas, kad pareikÅ¡tas reikalavimas yra neturtinis, teismo posėdžiai buvo nuolat atidedami dėl ieÅ¡kovo atstovo veiksmų.Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas A. B. prašė Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 161-168). Atsiliepime nurodė, kad nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio procedÅ«rÄ ir priimti skundžiamÄ nutarimÄ .

Teismas pagrįstai šį nutarimÄ pripažino negaliojančiu. IeÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio klausimas svarstytas, pažeidžiant atsakovo Ä®statų, Vidaus tvarkos taisyklių, teisės aktų nuostatas, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir lygiateisiÅ¡kumo principus, suvaržant bei apribojant ieÅ¡kovo teisę į savo pozicijos iÅ¡sakymÄ , pasiruoÅ¡imÄ apginti savo teises bei teisėtus interesus, nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Apeliacinio skundo teiginiai dėl procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta (CPK 320 str. 1, 2 d.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl asociacijos nario paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai paÅ¡alintas asociacijos narys teisme ginčija savo paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , bylos teisminio nagrinėjimo ribos nustatomos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, t. y. atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes.

BylÄ nagrinėjantis teismas, esant procesiniam pagrindui, tikrina tiek materialiuosius nario paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos pagrindus, tiek ir procedÅ«rinius paÅ¡alinimo aspektus, nes galiojančiuose teisės norminiuose aktuose neįtvirtinta jokių iÅ¡imčių ar ypatumų, kurie paneigtų ar pakeistų pirmiau nurodytas CPK bendro pobÅ«džio nuostatas dėl bylos nagrinėjimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2016 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016).

Byloje nustatyta, jog atsakovas medžiotojų bÅ«relis „(duomenys neskelbtini)“ yra savanoriÅ¡ka visuomeninė organizacija, veikianti Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos sudėtyje ir savo veikloje besivadovaujant Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais, draugijos, skyriaus ir visuotinio susirinkimo patvirtintais bÅ«relio įstatais (Ä®statų 1.1 ir 1.3 p.) (b.l. 27-31). IeÅ¡kovas A. B. 2015 m. kovo 24 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimu buvo paÅ¡alintas iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ narių (b.l. 41-45) bÅ«relio tikrųjų narių paÅ¡alintas vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 87 punktu, kuriame numatyta, jog medžiotojas praradęs daugiau kaip pusės bÅ«relio narių pasitikėjimÄ (50 proc. + 1) siekiant iÅ¡vengti kivirčų, kurie priveda prie nesantaikos bÅ«relyje ir galimai prie nelaimingo atsitikimo ar kitų grubių pažeidimų Å¡alinamas iÅ¡ bÅ«relio (b.l. 17-26).

Teismas sprendė, kad atsakovo 2015 m. kovo 24 d. visuotinis narių susirinkimo nutarimas dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių yra naikintinas, kadangi klausimas buvo svarstytas, nors nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie susirinkimo darbotvarkę, nebuvo priimto atsakovo valdybos sprendimo dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių, svarstant klausimÄ dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo incidente dalyvavę asmenys nenusiÅ¡alino nuo jo sprendimo, be to susirinkime nebuvo svarstomas kitų narių, dalyvavusių incidente elgesys.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Varėnos medžiotojų būrelio „Briedis“ įstatų 3.6 punkte nustatyta, kad nariai iš būrelio gali išstoti savo noru arba būti pašalinami šiais atvejais: praradus teisę medžioti, grubiai pažeidus medžioklės taisykles, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (toliau – Draugijos) ir Varėnos medžiotojų būrelio (klubo) „(duomenys neskelbtini)“ įstatus, ilgiau kaip 3 mėnesius nesumokėjus Draugijos nario mokesčio, taip pat atsisakius mokėti kitus tikslinius mokesčius.

Å iame įstatų punkte pateikiamas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kada narys gali bÅ«ti paÅ¡alinamas iÅ¡ bÅ«relio. Neeilinis visuotinis susirinkimas taip pat gali bÅ«ti Å¡aukiamas pirmininko ar valdybos iniciatyva (Ä®statų 4.1 p.). SprendimÄ dėl nario paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio priima valdyba, o paÅ¡alintas bÅ«relio narys valdybos nutarimÄ gali apskųsti visuotiniam susirinkimui, kurio sprendimas yra galutinis (Ä®statų 3.7 p.). Visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tikrųjų narių, jo sprendimai galioja, jeigu už sprendimÄ balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių narių (Ä®statų 4.3 p.).IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog susirinkimas buvo suÅ¡auktas medžiotojų bÅ«relio pirmininko iniciatyva.

Nei bÅ«relio įstatuose, nei Vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota susirinkimų suÅ¡aukimo tvarka ir informavimo apie svarstomus klausimus paskelbimo tvarka. Pats atsakovo atstovas pripažino, jog iki susirinkimo nebuvo sudaryta darbotvarkė raÅ¡tu ir nebuvo iÅ¡siųsta; apie susirinkimÄ buvo praneÅ¡ta kaip ir visada, žodžiu, telefonu. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog labai abejotina, ar ieÅ¡kovas galėjo tinkamai pasiruoÅ¡ti savo gynybai, iÅ¡ anksto nežinodamas susirinkime svarstytinų klausimų. IÅ¡ pateikto medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ narių sÄ raÅ¡o nustatyta, jog bÅ«relyje yra 33 nariai (du sustabdė veiklÄ bÅ«relyje, vienas – miręs) (b.l. 46).

Visuotinio susirinkimo protokolas patvirtina, kad 2015 m. kovo 24 d. visuotiniame susirinkime dalyvavo 27 tikrieji medžiotojų bÅ«relio nariai (b.l. 45). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog į susirinkimo darbotvarkę ieÅ¡kovo A. B. paÅ¡alinimo iÅ¡ medžiotojų bÅ«relio (klubo) klausimas nebuvo įtrauktas (b.l. 41). Susirinkimo darbotvarkėje įtrauktas klausimas dėl incidento įvykusio 2015 m. kovo 21 d. tarp medžiotojo A. B. ir kitų medžiotojų (1 darbotvarkės klausimas). IÅ¡ susirinkimo protokolo matyti, jog balsavime dėl ieÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio dalyvavo 26 nariai, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog balsuojant ir sprendžiant paÅ¡alinimo klausimÄ , nepagrįstai nenusiÅ¡alino incidente dalyvavę asmenys.

Vertinant paÅ¡alinimo teisėtumÄ , svarbu iÅ¡tirti, ar asociacija, priimdama konkrečius sprendimus, yra nuosekli (ar visada vienodai vertina tapačius pažeidimus), laikÄ , praėjusį nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl paÅ¡alinimo (ar seniai padarytas pažeidimas, pasikeitus aplinkybėms, nepanaudotas kaip pagrindas atsikratyti nario), ir kitas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad paÅ¡alinimas iÅ¡ asociacijos yra sunkiausia sankcija jos nariui, teismas turi įvertinti ir tai, ar asociacija galėjo taikyti alternatyvias, ne tokias griežtas sankcijas, ar Å¡ia teise asociacija pasinaudojo, jei nepasinaudojo, – kodėl (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014).

Asociacijų įstatyme tiesiogiai nereglamentuojama asociacijos narių paÅ¡alinimo iÅ¡ asociacijos tvarka ir sÄ lygos. Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punktÄ Å¡ios teisinės formos juridiniai asmenys įpareigojami tai nustatyti įstatuose. IÅ¡ medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio narių 2015 m. kovo 24 d. susirinkimo protokolo matyti, kad ieÅ¡kovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ bÅ«relio narių kaip praradęs pusės bÅ«relio narių pasitikėjimÄ . Tačiau atsakovo Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nustatyta, kad neetiÅ¡kas bÅ«relio nario elgesys svarstomas artimiausiame bÅ«relio valdybos posėdyje, todėl sutinkamai su atsakovo įstatų 4.2 punktu ir vidaus tvarkos taisyklių 77 punktu visuotinis bÅ«relio narių susirinkimas galėjo spręsti bÅ«relio narių paÅ¡alinimo klausimÄ tik prieÅ¡ tai esant priimtam valdybos sprendimui Å¡iuo klausimu.

Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovo atstovai teigė, kad valdyba šį klausimÄ svarstė ir nusprendė jo sprendimÄ perduoti visuotiniam narių susirinkimui, tačiau byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų (valdybos posėdžio protokolo, sprendimo ar kt.) Å¡iems teiginiams pagrįsti. Sutiktina su teismo iÅ¡vada, jog paÅ¡alinimÄ iÅ¡sprendus iÅ¡kart visuotiniam susirinkimui, ieÅ¡kovas neteko teisės skųsti šį sprendimÄ visuotiniam susirinkimui, kaip tai reglamentuoja bÅ«relio įstatai.Be to, byloje nustatyta, jog medžiotojų bÅ«relio Å¡ventės metu tarp bÅ«relio narių ieÅ¡kovo A.

B., A. D., V. B. ir V. V. kilo konfliktas, peraugęs į muÅ¡tynes (b.l. 12-16). Protokole nurodyta, kad bÅ«relio nariai G. A., S. D. ieÅ¡kovÄ apibÅ«dino kaip konfliktiÅ¡kÄ asmenybę ir siÅ«lė Å¡alinti iÅ¡ bÅ«relio narių. Susirinkimas nutarė paÅ¡alinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ bÅ«relio narių kaip praradusį pasitikėjimÄ , tačiau protokole konkrečiai neįvardinta, kokie Ä®statų, vidaus tvarkos ir etikos taisyklių ar susirinkimų nutarimų punktai buvo pažeisti ar kuo pasireiÅ¡kė prarastas pasitikėjimas.

IeÅ¡kovo paÅ¡alinimo pagrindai iÅ¡ esmės neatitinka Ä®statų 3.6 punkte įtvirtintų paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio pagrindų. Be to, Vidaus tvarkos taisyklių 89.1 punkte yra numatyta ir Å¡velnesnė bausmė nei paÅ¡alinimas iÅ¡ bÅ«relio – teisės medžioti sustabdymas, kurios atsakovas netaikė, nors tokiÄ galimybę turėjo. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2004).

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog bÅ«relio nario paÅ¡alinimas iÅ¡ bÅ«relio narių yra pati griežčiausia bausmė, kuri gali bÅ«ti skiriama tik iÅ¡samiai ir motyvuotai įvertinus asmens elgesį ir / ar padarytus pažeidimus, ir nustačius, kad asmens padaryti pažeidimai buvo labai Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o Å¡velnesnėmis nuobaudomis nuobaudos tikslai negali bÅ«ti pasiekti. IeÅ¡kovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio klausimas buvo svarstomas netinkamai ir atmestinai, pažeidžiant procedÅ«rines taisykles, net nesvarstant alternatyvios nuobaudos paskyrimo ieÅ¡kovui galimybės, todėl griežčiausios bausmės – paÅ¡alinimo iÅ¡ bÅ«relio narių – paskyrimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, su kuria teisėjų kolegija sutinka.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 328 str.), kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl Å¡ių aplinkybių Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. IeÅ¡kovas A. B. prašė priteisti 420,54 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ ) ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus (b.l. 176-181).

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose pritiesino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundÄ atmetus atsakovei Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovo.Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu, n u t a r i a:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Varėnos skyriaus medžiotojų bÅ«relio „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420,54 Eur (ketutis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų 54 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė                                                                                                                                      Dalė Burdulienė    Nerijus Meilutis