c31af3bc-e184-4d55-b9c3-744bc1fd48eb · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Rūta Laurinonienė   Baudž. byla Nr. 1A–132-174/2010  Procesinio sprendimo kategorijos:                 2.4.; 1.1.8.1; 1.1.4.4.1.; 1.1.8.7.3.;                                             2.1.15.1.2. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nutartisLietuvos respublikos vardu 2010 m. balandžio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Stanislovo Valužio, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, gynėjai Mirandai Kuneckienei,nukentėjusiajam Ž.

M. ,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo Ž. M. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-12-16 nuosprendžio, kuriuo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iÅ¡ dalies pridėta Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė dvejų metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taikytas BK 75 straipsnis ir V. A. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikÄ be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynias paras.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime bÅ«tas laikas nuo         2009-06-05 iki 2009-06-07 ir nuo 2009-06-07 iki 2009-06-22.KardomÄ jÄ priemonę, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nuspręsta konfiskuoti iÅ¡ V.

A. 800 Lt valstybės naudai.Priteista iÅ¡ V. A. Ž. M. 12 465,05 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. A. nuteistas už tai, kad jis 2009-05-30, apie 3.30 val., Pagėgiuose, Vilniaus gatvėje, iÅ¡ daugiabučio 23 namo kiemo, veikdamas su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyčia, turėdamas tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , slapta pagrobė svetimÄ Å½. M. priklausantį 11 000 Lt vertės automobilį „Volkswagen Caravelle“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilyje buvusius daiktus: dvi bendros 200 Lt vertės antklodes, vienÄ 150 Lt vertės antklodę, 150 Lt vertės elnio kailį, 500 Lt vertės garso kolonėlę, du bendros 300 Lt vertės stiprintuvus, 100 Lt vertės garso galios generatorių ir dvi bendros 60 Lt vertės mažas garso kolonėles, taip padarydamas nukentėjusiajam Ž.

M. 12 460 Lt turtinę žalÄ .Apeliaciniame skunde nukentėjusysis Ž. M. praÅ¡o pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistajam V. A. per Å¡velnios bausmės paskyrimo ir netinkamai priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos. Nurodo, kad teismas pagrįstai V. A. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl jam (Ž. M. ) priklausančios transporto priemonės „Volkswagen Caravelle“ su joje buvusiais daiktais vagystės, pagrįstai priteisė 12 465,05 Lt turtinei žalai atlyginti, tačiau be pagrindo taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir V.

A. paskirtos dvejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo trejiems metams. Be to, teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį nuo 10 000 Lt iki  5 000 Lt. Apelianto teigimu, teismas turėjo nustatyti V. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 1punkte, tačiau be pagrindo to nepadarė, nors konstatavo, kad V. A. nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrai su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis.

Be to, apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo nustatyti V. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nes V. A. nusikaltimÄ padarė tiesiogine tyčia, iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, pats bÅ«damas bendravykdis. Nukentėjusysis teigia, kad nuteistasis V. A. iÅ¡ anksto su bendrininkais suplanavęs nusikaltimÄ ir įkliuvęs darydamas kitÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimÄ , aiÅ¡kiai dangstė nusikaltimo bendrininkus, kurie dar yra neiÅ¡aiÅ¡kinti. Nors bÅ«damas jauno amžiaus, V.

A. yra linkęs į recidyvÄ , nes spėjo padaryti keletÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio ir kitų nusikaltimų, dėl kurių buvo nuteistas. Tai patvirtina paties nuteistojo V. A. parodymai apie jo turimus įrankius maÅ¡inoms vogti ir įgÅ«džius Å¡ioje srityje bei teistumas. Be to, nukentėjusysis pažymi, kad nuteistasis V. A. iki Å¡iol jam padarytos žalos neatlygino. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes apeliantas praÅ¡o pripažinti V. A. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, pripažinti jį (Ž.

M. ) civiliniu atsakovu Å¡ioje byloje ir priteisti jam 12 465,05 Lt turtinės žalos atlyginimui ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.Nukentėjusysis praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestinas.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo V.

A. kaltės. Jo įvykdytÄ nusikalstamÄ veikÄ tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam V. A. paskyrė teisingÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ atidėjo. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tuo atveju, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normÄ galima taikyti, tik nustačius jos pritaikymui bÅ«tinų sÄ lygų visumÄ . Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje yra nustatytos įstatyme iÅ¡vardytos sÄ lygos. V. A. yra nuteistas už vienÄ apysunkį tyčinį nusikaltimÄ dvejų metų laisvės atėmimo bausme, tai yra ne daugiau kaip trejiems metams. Antroji iÅ¡ bÅ«tinų aptariamos normos pritaikymui sÄ lygų – pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – byloje taip pat nustatyta.

Pirmosios instancijos teismas įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jog anksčiau vienÄ kartÄ buvo teistas ir teistumas jam nėra iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Kolegija pažymi, kad V.

A. pirmesniu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , kuri padaryta po Å¡io nusikaltimo padarymo, todėl laikytina, kad jis šį nusikaltimÄ padarė neturėdamas teistumo. Teismas, nuteisęs V. A. už kitÄ padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ po veikos, kuri inkriminuota Å¡iuo nuosprendžiu, padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikė BK 75 straipsnį ir V. A. paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo. Kolegija atsižvelgia, kad nusikalstamos veikos, už kurias nuteistas V.

A. , kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio ir byloje esančio Jurbarko rajono apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio kopijos, padarytos per gana trumpÄ laikotarpį, tai yra per nepilnÄ savaitę laiko. Duomenų, kad jis bÅ«tų įtariamas po to padaręs kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra. Jis mokosi Tauragės suaugusiųjų mokymo centre. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisme metu V. A. nurodė, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė paskatintas kitų aktyviai veikusių asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti.

Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo V. A. asmenybe, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra sÄ lygos taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai V. A. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, visiÅ¡kai atitinka byloje iÅ¡tirtus įrodymus. Su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo nustatyti V.

A. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ (BK 24 straipsnio 1dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju esant atitinkamų požymių visumai turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino V. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra, kad jis nusikaltimÄ padarė veikdamas bendrininkų grupe.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ V. A. padarė veikdamas su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Taigi nėra aiÅ¡ku, ar kartu nusikalstamÄ veikÄ padarę asmenys gali bÅ«ti Å¡ios nusikalstamos veikos subjektais, todėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, prieÅ¡ingai nei teigiama nukentėjusiojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo pagrįstai nepripažinta V. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.Nukentėjusiojo Ž.

M. apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai tvirtinama, kad teismas turėjo nustatyti nuteistojo V. A. atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra kad jis nusikaltimÄ padarė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų. Pagal BK 60 straipsnio 2 dalį teismas skirdamas bausmę neatsižvelgia į tokiÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi jei kuri nors iÅ¡ BK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe jau kartÄ rėmėsi kvalifikuodamas veikÄ , ji nebegali bÅ«ti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

SavanaudiÅ¡ka paskata paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos arba iÅ¡vengti materialinių iÅ¡laidų. Teismų praktika laikosi tos nuostatos, kad savanaudiÅ¡ki motyvai ir tikslai yra bÅ«tinieji turto grobimo požymiai, todėl į tokiÄ aplinkybę neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama individualizuojant bausmę už vagystę, plėšimÄ ir pan. Kadangi V. A. nuteistas už vagystę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai į minėtÄ aplinkybę neatsižvelgė individualizuodamas bausmę, tai yra pagrįstai nepripažino V.

A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad jis BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų. Skirdamas bausmę nuteistajam V. A. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę ir už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrė bausmę, kuri artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiojo Ž.

M. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimo pagrįstumo nuteistajam V. A. , todėl laikyti paskirtÄ už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bausmę bei galutinę subendrintÄ bausmę aiÅ¡kiai per Å¡velnias ir jas griežtinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.Nukentėjusysis Ž. M. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas be pagrindo sumažino jo civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nuo 10 000 Lt iki 5 000 Lt.

Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė neturtinės žalos dydį.Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Ä®statymai nenustato neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo. Pagal teismų praktikÄ konkretų padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus.

Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai.Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajam praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį iki 5 000 Lt, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, į nukentėjusiojo dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažymėdamas, kad nukentėjusiajam pagrobtas automobilis buvo padovanotas jo mamos kaip jo nužudyto brolio atminimas, juo buvo planuota važinėti į darbÄ .

Ä®vertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino nuo 10 000 Lt iki 5 000 Lt. Vadovaujantis minėtais kriterijais, kolegijos nuomone, bÅ«tent tokios sumos priteisimas atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamÄ teismų praktikÄ bei užtikrina nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ .BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. IÅ¡ nuteistojo priteistinos proceso iÅ¡laidos (nukentėjusiojo kelionės iÅ¡laidos) valstybei (BPK 103 straipsnio 1 punktas, BPK 105 straipsnis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsniu, n u t a r i a: nukentėjusiojo Ž. M. apeliacinį skundÄ atmesti.IÅ¡ V. A. priteisti 76.51 Lt proceso iÅ¡laidų valstybei. Kolegijos pirmininkė                                                                                                        Violeta Miliuvienė Kolegijos teisėjai                                                                                                        Stanislovas Valužis Linas Pauliukėnas