c31a99bb-6d45-44e8-8a2f-c3cf6c902ec0 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                         Civilinė byla Nr. 2-111/2014                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 27.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. sausio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovo S. B. pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Gretimybė“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pradėjimo. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , nurodydamas, kad jis, turėdamas 35 procentus UAB „Gretimybė“ akcijų, manydamas, kad atsakovo vadovo veikla prieÅ¡tarauja UAB „Gretimybė“ veiklos tikslams, pavestos vadovui pareigos vykdomos netinkamai, taip pat bendrovės finansinė atskaitomybė neatitinka bendrovės finansinės padėties, 2013 m. gegužės 3 d. kreipėsi į atsakovÄ su reikalavimu nutraukti netinkamÄ veiklÄ bei:

1) pateikti jam visų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuorašus nuo bendrovės įsteigimo;

2) nutraukti sutartį su UAB „Intiks“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo iki 2013-05-15;

3) atlikti bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės revizijÄ nuo 2012-01-01 iki 2013-05-15;

4) nedelsiant nutraukti S. B. persekiojimÄ ;

5) pateikti ieÅ¡kovo atstovei E. C. vekselio nuoraÅ¡Ä 3 dienų laikotarpiu nuo Å¡io reikalavimo gavimo dienos;

6) pateikti bendrovės banko ir kasos likučius, buvusius iki 2013-05-01 dienos, per 3 darbo dienas nuo šio reikalavimo gavimo dienos;

7) atsistatydinti iki 2013-05-15. Reikalavime nurodyta, kad atsakovo vadovas ieÅ¡kovui pagal jo praÅ¡ymus nepateikė akcininkų susirinkimo protokolų, nepranešė, kodėl pasikeitė įmonės finansinė situacija, kiek jÄ lėmė buvusios buhalterės E. C. įsiskolinimas įmonei pagal jos iÅ¡einant iÅ¡ darbo paliktÄ vekselį 330 000 Lt sumai, kodėl Å¡is įsiskolinimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje, neinformavo akcininko (ieÅ¡kovo) apie atsakovo banko sÄ skaitos ir kasos likučius, neapmokėtas skolas, kitų asmenų įsiskolinimus ir kt., taip pat pažeidžiant akcininkų ir bendrovės interesus sudarė sutartį su UAB „Intiks“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, ko pasekoje finansinė atskaitomybė buvo tvarkoma aplaidžiai ir klaidingai, visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktas klaidingas preliminarus balansas, pagal bendrovės įstatų 10.1 punktÄ privaloma buhalterinės apskaitos revizija iki 2013 m. balandžio 19 d. visuotinio akcininkų susirinkimo neatlikta, bei pradėjo persekioti ieÅ¡kovÄ reikalaujant sutikti dirbti už mažesnį atlyginimÄ .

Atsakovo UAB „Gretimybė“ direktorius raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus. Kadangi ieÅ¡kovo balsų nepakako kardinaliems įmonės sprendimams priimti, esant pagrįstų abejonių dėl atsakovo ir jo valdymo organų veiklos tinkamumo, ieÅ¡kovas prašė pradėti atsakovo UAB „Gretimybė“ veiklos tyrimÄ ; skirti juridinio asmens UAB „Gretimybė“ veiklos tyrimui ekspertus iÅ¡ pridėto sÄ raÅ¡o; laikinai nuÅ¡alinti UAB „Gretimybė“ juridinio asmens valdymo organÄ â€“ UAB „Gretimybė“ direktorių V.

R. ir paskirti laikinÄ juridinio asmens valdymo organÄ â€“ administratorių UAB „Verslo valdymo centras“; priteisti iÅ¡ atsakovo visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko, teigė, kad ieÅ¡kovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie bÅ«tų pagrindas ir tikėtinai pagrįstų bÅ«tinybę pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ . UAB „Gretimybė“ vykdo jÅ«rininkų įdarbinimo veiklÄ . Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013-05-23 atliko operatyvų patikrinimÄ , jo metu nustatė, jog atsakovo veikla bei dokumentacija atitinka teisės aktų reikalavimus, pažeidimų nenustatyta.

Bendrovė dirba pelningai, jos pajamos auga, o sÄ naudos mažėja. Bendrovė ir jos valdymas yra privalomai tikrinami bei sertifikuojami tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir tarptautinių kontroliuojančių subjektų. Tarp bendrovės akcininkų (jų yra trys) yra kilęs konfliktas po to, kai UAB „Intiks“ pradėjo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitÄ . UAB „Intiks“ įdiegė naujÄ sistemÄ , kuri leidžia sekti, koks bendrovės darbuotojas kokiÄ naudÄ bendrovei sukuria. Naujoji sistema parodė, kad ieÅ¡kovas, kuris yra ne tik bendrovės akcininkas, bet ir jos darbuotojas, atneÅ¡a bendrovei žymia dalimi mažiau naudos, negu už jį sumokami mokesčiai valstybei.

Todėl tarp įmonės vadovo ir ieÅ¡kovo yra kilęs ir darbo teisinis ginčas. Mano, kad ieÅ¡kovo 2013 m. gegužės 3 d. kreipimasis nelaikytinas pareiÅ¡kimu nutraukti netinkamÄ veiklÄ CK 2.126 straipsnio 2 dalies prasme, kadangi jame konkrečiai neįvardyta netinkama veikla ar nesÄ Å¾iningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo S. B. pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Gretimybė“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės abejoja atsakovo UAB „Gretimybė“ vadovo veiklos tinkamumu tiek, kiek ji susijusi su informacijos apie bendrovę teikimu akcininkui (ieÅ¡kovui) ir jo asmeniniu persekiojimu.

Tarp Å¡alių jau 2013 m. gegužės 5 d. reikalavimo pateikimo metu buvo susiklostę įtempti konfliktiÅ¡ki santykiai, kurie sprendžiami ne tik tarpusavio reikalavimais, bet ir teismuose. IÅ¡ LITEKO duomenų teismas nustatė, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu teismuose nagrinėjamos 7 civilinės bylos tarp tų pačių Å¡alių, tame tarpe ir byla, kilusi iÅ¡ darbo teisinių santykių. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimÄ , vertino, kad nėra pagrindo įmonės vadovo veiksmus sudarant sutartį su UAB „Intiks“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo laikyti netinkamais.

UAB „Gretimybė“ įstatų 3.10 punktas suteikia kiekvienam bendrovės akcininkui teisę sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių ir pan. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas 2013 m. kovo 4 d. raÅ¡tu pasiÅ«lė ieÅ¡kovui tokį auditÄ atlikti, tačiau ieÅ¡kovas Å¡ia galimybe nepasinaudojo. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. gegužės 23 d. atlikusi operatyvų patikrinimÄ pažeidimų nenustatė.

UAB „Gretimybė“ 2008–2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentai rodo, kad įmonė dirba pelningai, grynasis pelnas pakilo nuo 350 222 Lt 2008 m. iki 654 520 Lt 2012 m., bendrovės sÄ naudos sumažėjo atitinkamai nuo 975 868 Lt iki 820 432 Lt. IeÅ¡kovo nurodoma E. C. vekselio suma (330 000 Lt) yra įtraukta į 2012 m. finansinę atskaitomybę kaip „gautina suma“.Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog bendrovės valdymas galimai yra netinkamas ir dėl to reikia atlikti atsakovo veiklos tyrimÄ .

Nėra duomenų, kad atsakovas slėptų konkrečiÄ informacijÄ , susijusiÄ su atsakovo veikla, atliktų kokius nors tyčinius veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad direktorius tyčia, sÄ moningai veikė akcininkų nenaudai, nepagrįstai naudojo pinigines lėšas, sudarė netinkamus, prieÅ¡taraujančius įmonės veiklai sandorius, sÄ moningai siekė veiklos nuostolingumo. Todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl atsakovo juridinio asmens UAB „Gretimybė“ veiklos tyrimo tenkinimas prieÅ¡tarautų protingumo bei sÄ Å¾iningumo principams (LR CK 1.5 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas S. B. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pateikti visus atsakovo UAB „Gretimybė“ akcininkų susirinkimų protokolus. Å is ieÅ¡kovo reikalavimas buvo grindžiamas nepasitikėjimu įmonės vadovu ir kitu akcininku, kurie galėjo suklastoti akcininkų susirinkimo protokolus.

Teismo posėdžio metu nebuvo paneigtas ieÅ¡kovo nurodytas faktas, kad neegzistuoja akcininkų susirinkimo protokolas dėl bendrovės revizoriaus skyrimo, taip pat nepaneigtas ieÅ¡kovo teiginys, jog kasmet nebuvo Å¡aukiami kasmetiniai eiliniai akcininkų susirinkimai dėl bendrovės finansinės atskaitomybės tvirtinimo bei kad atsakovas, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymÄ ir bendrovės įstatus apribojo ieÅ¡kovo teises susipažinti su jį dominančia informacija, kuriÄ jis privalėjo gauti prieÅ¡ kiekvienÄ akcininkų susirinkimÄ .Konfliktai tarp Å¡alių prasidėjo 2012 m. pabaigoje, kai ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad iÅ¡ UAB „Gretimybė“ dingo virÅ¡ 300 000 Lt.

IeÅ¡kovas, pradėjęs reikalauti pateikti raÅ¡ytinius įrodymus apie įmonės finansinę veiklÄ tapo nepageidaujamu akcininku ir darbuotoju. Teismas, neatskleidęs konflikto esmės, padarė nepagrįstÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovas yra visų konfliktų pradininku. Bylas teismuose inicijavo ne vien ieÅ¡kovas, bet ir atsakovas. Reikalavimas nutraukti sutartį su UAB „Intiks“ atsirado po visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2013 m. balandžio 19 d. Teismui pateiktas Å¡io susirinkimo protokolas ir 2013 m. balandžio 29 d. pastabos dėl protokolo, kuriuose tiesiogiai nurodyta, kad UAB „Intiks“ buhalterė negalėjo atsakyti į dalį klausimų, kad ieÅ¡kovui buvo pateiktas kitoks finansinės atskaitomybės projektas nei kitiems akcininkams.

IeÅ¡kovui buvo pateikti net trys skirtingi finansinės atskaitomybės projektai, tai ieÅ¡kovui sudarė pagrindÄ Ä¯tarti, jog UAB „Intiks“ buhalterė manipuliuoja UAB „Gretimybė buhalterinės apskaitos skaičiais tam, kad prisitaikytų prie dominuojančių akcininkų pozicijos ir nereikėtų ieÅ¡kovui mokėti dividendų. Be to, UAB „Intiks“ buhalterė netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovo atostoginius, netinkamai taikė darbo kodekso reikalavimus, dėl ko ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl patikrinimo atlikimo.

Pažymėtina, kad UAB „Intiks“ bendradarbiavo su konsultantu A. K., kuris vėliau neva pravedė UAB „Gretimybė“ revizijÄ . Nors ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlikti bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės revizijÄ nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 15 d., nenurodė Å¡io reikalavimo įvykdymo termino, pagal bendrovės įstatų 10.1 punktÄ , tai turėjo bÅ«ti atlikta iki 2013 m. gegužės 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismas neįvertino, kad 2013 m. liepos 8 d. apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo ir įvertinimo ataskaita, pateikta A.

K. TŪB „Unistartas“ neatitinka bendrovės įstatų. Revizorių (audito) įmonę renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Be to, A. K. TŪB „Unistartas“ nepateikė kvalifikacijos atestato, kad turi teisę atlikti tokį veiksmÄ . Aplinkybė, kad ataskaitÄ pasirašė A. K., kuris prieÅ¡ tai buvo bendrovės konsultantas, lemia, kad jis apskritai negalėjo revizuoti savo paties darbo rezultatų.Aplinkybė, kad VMI atlikusi operatyvų patikrinimÄ pažeidimų nenustatė, neturi esminės reikÅ¡mės ginčui, kadangi VMI tikrina, ar teisingai yra paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai pagal vieÅ¡ame registre deklaruotus duomenis.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas kelia abejones dėl pačios buhalterinės apskaitos.Vekselio 330 000 Lt dydžio sumai klausimas iÅ¡kilo tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Vekselyje nėra nurodyta, kokiu bÅ«du buhalterė E. C. tuos pinigus gavo – ar jie buvo pervesti banko pavedimais, ar iÅ¡ įmonės kasos, o gal tai tik nusikalstamos veikos slėpimas. 330 000 Lt yra pakankamai didelė pinigų suma, todėl keista, kad bendrovė neturi jokio užtikrinimo Å¡ios sumos grÄ Å¾inimui, t. y nėra pateiktas nei įkeitimas, nei laidavimas, nei jokia kita teisėta priemonė, kuri galėtų užtikrinti Å¡ios sumos grÄ Å¾inimÄ .

Ä® teismo posėdį atvykęs R. O. atskleidė teismui, kad buvusi buhalterė E. C. kelis metus pervedinėjo pinigines lėšas į jo banko sÄ skaitÄ , kurios nebuvo nei jo darbo užmokestis, nei kitokios pajamos, o R. O. Å¡iuos pinigus nuimdavo ir perduodavo buhalterei. Be to, R. O. asmeniÅ¡kai perduodavo pinigus direktoriui V. R., kuriuos jam įduodavo laivų savininkai ar jų atstovai už įgulos narių nugabenimÄ Ä¯ laivÄ . Teismo posėdžio metu buvo minimos neužpajamuotos lėšos, kurių panaudojimo įmonės vadovas nepaaiÅ¡kino, tačiau Å¡ių faktų egzistavimo nepaneigė.A.

K. TŪB „Unistartas“ ataskaitoje paminėti faktai, kad UAB „Gretimybė“ ėmė pinigus iÅ¡ jÅ«reivių už įdarbinimÄ . Tai yra įstatymo pažeidimas, kadangi veiklos licencija dėl įdarbinimo yra nutraukta nuo 2009 m. Taigi, neatlikus juridinio asmens veiklos tyrimo, negalima nustatyti, kokios buvo gautos neteisėtos lėšos iÅ¡ įdarbintų jÅ«reivių.   Nors atsakovo atstovas teigia, kad įvedus naujÄ darbo naÅ¡umo programÄ paaiÅ¡kėjo, jog ieÅ¡kovas atneÅ¡a bendrovei mažiau naudos, nei kiti darbuotojai, į bylÄ nebuvo pateikti jokie objektyvÅ«s įrodymai dėl Å¡ios programos: nei kad tokia programa veikia, nei kad ji buvo panaudota visų darbuotojų, tame tarpe ir visų akcininkų, darbo naÅ¡umui įvertinti.

Žinant A. K. ir buhalterės artimus santykius, tampa nenuneigiama prielaida, kad tokia programa buvo sudaryta siekiant dirbtinai sumažinti ieÅ¡kovo atlyginimÄ iki minimumo, o sau pasikelti atlyginimus iki 10 000 Lt į rankas. Pažymėtina, kad normaliai vedamoje buhalterinėje apskaitoje nenurodomas darbo užmokestis į rankas, nes nuo tokios sumos negalima apskaičiuoti darbo užmokesčio fondo, nuo kurio mokami privalomi mokesčiai. Tai dar kartÄ Ä¯rodo žemÄ buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės kvalifikacijÄ .

Teismui buvo pateikta pakankamai faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ abejoti tiek įmonės vadovo veiklos tinkamumu, tiek UAB „Gretimybė“ veiklos teisėtumu, tačiau teismas pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas.Atsakovas UAB „Gretimybė“ atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ , taip pat priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyti aiškūs pagrindai juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti. Netinkama juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla:

1) nuostolinga juridinio asmens veikla;

2) valdymo organo nario veikla aiškiai nukreipta prieš juridinį asmenį;

3) valdymo organo nario konkuruojančios veiklos vykdymas. Pagrindas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ yra pagrįsta abejonė juridinio asmens veiklos netinkamumu. IeÅ¡kovas neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo pagrindų buvimo.IeÅ¡kovas turėjo pateikti teismui įrodymus, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas ar jo narys netinkamai vykdo savo veiklÄ . PareiÅ¡kime dėl juridinio asmens veiklos tyrimo kalbama apie vienasmenio valdymo organo – direktoriaus neva neteisėtÄ veiklÄ , tačiau nenurodoma jokia juridinio asmens galimai vykdoma netinkama veikla.Darbo inspekcijos atsakymas, kuriame nustatytas terminas pažeidimų paÅ¡alinimui, nėra susijęs su bylos dalyku. Darbo ginčai nėra pagrindas juridinio asmens veiklos tyrimui pradėti.Atsakovas vykdo jÅ«rininkų įdarbinimo veiklÄ , bendradarbiauja su bene 50 bendrovių laivų savininkų. JÅ«rininkų įdarbinimo bendrovės privalomai atestuojamos tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektų:

1) Lietuvos saugios laivybos administracija atsakovui iÅ¡davė įmonės atestavimo pažymėjimÄ užsiimti tarpininkavimu įdarbinant jÅ«rininkus laivuose, pažymėjimas galioja iki 2014 m. birželio 7 d.;

2) Rusijos jÅ«rų laivybos registras 2013 m. sausio 19 d. atliko jÅ«rininkų samdymo ir įdarbinimo bendrovės (atsakovo) auditÄ savanoriÅ¡ku pagrindu ir nustatė, jog ji atitinka keliamus reikalavimus bei iÅ¡davė atitikties sertifikatÄ , galiojantį iki 2016 m. sausio 28 d.; 3) 2013 m. sausio 21 d. atsakovui Rusijos jÅ«rų laivybos registras iÅ¡davė vadybos sistemos atitikties sertifikatÄ ;

4) Europos tikrinimo ir sertifikavimo kompanija S.A. 2013 m. sausio 18 d. iÅ¡davė atsakovui kokybės vadybos sistemos sertifikatÄ ;

5) tarptautinė bendrovė Marlow Navigation Co. Ltd 2013 m. birželio 12 d. atliko atsakovo auditÄ ir nustatė, kad atsakovo sistema atitinka keliamus reikalavimus.Neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dėl bendrovės revizoriaus skyrimo 2013 m. liepos 4 d. protokolas yra pateiktas byloje. Apeliantas teiginiu, kad toks protokolas neegzistuoja, klaidina teismÄ . Pati ieÅ¡kovo atstovė advokatė S. B., kuri rašė ir pasirašė atskirÄ jį skundÄ , yra savo antspaudu patvirtinusi 2013 m. liepos 4 d. susirinkimo protokolo kopijÄ .

Revizoriumi vadovaujantis bendrovės įstatais 4 metų laikotarpiui paskirtas fizinis asmuo A. K., o ne juridinis asmuo. Revizoriaus paskyrimo teisėtumas nėra Å¡ios bylos dalykas, kadangi įmonės akcininkai revizorių paskiria savo sprendimu, kurį ieÅ¡kovas turi teisę ginčyti. Visi protokolai laikantis reikalavimų buvo paÅ¡tu siunčiami ieÅ¡kovui, taip pat ieÅ¡kovo atstovui.Nors ieÅ¡kovas teigia, kad jam nebuvo pateiktas galutinis 2012 m. metinis balasas ir kita finansinė atskaitomybė, tačiau ieÅ¡kovas akcininkų susirinkime balsavo už atsakovo 2012 m. finansinės atskaitomybės patvirtinimÄ .Atsakovas UAB „Gretimybė“ priklauso trims akcininkams:

1) S. B. – 35 proc.;

2) L. J. – 36 proc.;

3) V. R. – 29 proc. Visi akcininkai yra atsakovo darbuotojai. V. R. ir L. J. turi po vadovaujamÄ vadybininkų grupę, o ieÅ¡kovas savo vadybininkų grupės neturėjo. UAB „Intiks“, pradėjusi vesti įmonės buhalterijÄ , tobulindama bei prisidėdama prie bendrovės vystymo, įdiegė naujÄ sistemÄ , kuri leidžia sekti, koks bendrovės darbuotojas kokiÄ naudÄ bendrovei sukuria. PaaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovo iÅ¡laikymas įmonei yra nuostolingas, kadangi jis per 2012 m. laikotarpį suteikė paslaugų už 26 377, 77 Lt, o už jį sumokėti mokesčiai valstybei 2012 m. sudarė 63 544, 00 Lt.

Todėl atsakovo vadovas sumažino atlyginimÄ darbuotojui, kurio iÅ¡laikymas yra nuostolingas.IeÅ¡kovas, neatneÅ¡damas įmonei naudos, siekia gauti nepagrįstÄ atlyginimÄ . IeÅ¡kovas siekia gauti didesnę dalį dividendų, negu jo turimos akcijos leidžia reikalauti. IeÅ¡kovas bandė reikalauti 1 200 000, Lt dividendų iÅ¡mokėjimo, kuomet įmonė turėjo daugiau nei 500 000, 00 Lt nepaskirstyto pelno. IeÅ¡kovas siekia nuÅ¡alinti nuo pareigų akcininkÄ , patyrusį vadovÄ , kurio vadovaujama bendrovė kiekvienais metais didina savo pelningumÄ ir į jo vietÄ paskirti jokios kompetencijos jÅ«rininkų įdarbinimo srityje neturintį administratorių.IeÅ¡kovo formaliai įvardintas 2013 m. gegužės 3 d. advokatės kreipimasis nėra laikytinas reikalavimu nutraukti netinkamÄ veiklÄ CK 2.126 str. 2 d. prasme, kadangi kreipimesi nėra konkrečiai įvardinta netinkama veikla, nėra nurodyta nei viena veikla, kuri teismų praktikoje pripažįstama pagrindu pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės arba nėra netinkama veikla, prieÅ¡taraujanti CK 2.86-2.87 str. normoms.

Ä® ieÅ¡kovo 2013 m. gegužės 3 d. kreipimÄ si 2013 m. gegužės 15 d. buvo duotas iÅ¡samus atsakovo atsakymas. IeÅ¡kovas siekia ne įmonės veiklos pelningumo, o sužlugdyti įmonę „iÅ¡traukdamas“ kuo daugiau lėšų. IeÅ¡kovo siÅ«lomas bendrovės administratorius neturi sertifikatų, reikalaujamų norint užsiimti jÅ«rininkų įdarbinimo veikla. Nekvalifikuoto ir nesertifikuoto administratoriaus paskyrimas lemtų bendrovės paralyžiavimÄ ir atneÅ¡tų juntamas socialines pasekmes Klaipėdos jÅ«rininkams.Dėl buvusios buhalterės E. C. ir R.

O. atkreiptinas dėmesys, kad R. O. UAB „Gretimybė‘ įsidarbino per ieÅ¡kovÄ , kadangi ieÅ¡kovas ir R. O. tėvas bei sesuo buvo kaimynai. Todėl Å¡io asmens parodymai turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymėtina, kad atsakovo vadovas, sužinojęs apie galimÄ vagystę iÅ¡ bendrovės, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu E. C. ir R. O.. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , teisėtumo klausimas.

Ä®statymų leidėjas, siekdamas suteikti juridinio asmens dalyviams teisinių priemonių iÅ¡tirti juridinio asmens veiklÄ , CK antrosios knygos X skyriuje reglamentavo juridinio asmens veiklos tyrimo tvarkÄ . CK 2.124 straipsnyje numatyta, kad CK 2.125 straipsnyje iÅ¡vardyti asmenys turi teisę praÅ¡yti teismo paskirti ekspertus, kurie iÅ¡tirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Å iuo įstatymu juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas bÅ«tų tinkamas.

Teisės normoje yra iÅ¡vardyti trys galimi ekspertų tyrimo objektai: juridinio asmens veikla, juridinio asmens valdymo organų veikla, juridinio asmens valdymo organų narių veikla. Pagal minėtÄ straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymÄ ir tik juridinio asmens organų sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. PareiÅ¡kėjas neprivalo nurodyti, ar toks netinkamas valdymas konkrečiai susijęs su juridinio asmens dalyviu, valdymo organu ar jo narių veikla, tačiau turi konkrečiai nurodyti, kuo tokia netinkama veikla pasireiÅ¡kia.

Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas. CK 2.86 straipsnis įtvirtina juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiÅ¡kumÄ , o CK 2.87 straipsnis – juridinio asmens valdymo organų narių pareigas. Juridinio asmens valdymo organas ir jo nariai turi veikti pagal steigimo dokumentus, kitus juridinio asmens organų sprendimus, taip pat juridinio asmens valdymo organai turi rÅ«pintis juridinio asmens gerove ir siekti įgyvendinti jo tikslus.

Netinkama veikla reiÅ¡kia CK 2.86-2.87 straipsnio nuostatų, kurios taikomos tiek valdymo organo nariui, tiek valdymo organui in corpore, pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005).Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar yra aplinkybės, sudarančios pagrindÄ atlikti juridinio asmens, juridinio asmens valdymo organo ar jo nario veiklos tyrimÄ . Vertindamas pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes, teismas netiria ir nevertina juridinio asmens, jo valdymo organo ar jų narių konkrečių veiksmų, tik sprendžia, ar praÅ¡yme nurodytos aplinkybės yra pagrindas pradėti juridinio asmens tyrimÄ arba konstatuoti, kad nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jį pradėti ir praÅ¡ymÄ atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-3-590/2008).

Aplinkybes, kuriomis grindžiamas veiklos netinkamumas, turi nurodyti asmenys, praÅ¡antys atlikti tyrimÄ . Inicijuojantis juridinio asmens veiklos tyrimÄ asmuo neprivalo įrodyti tikrai buvus konkrečius pažeidimus, tačiau privalo pateikti pakankamai duomenų, kurie leistų suabejoti juridinio asmens valdymo organo veiklos tinkamumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-436/2008). Pagal CK 2.126 straipsnio antrosios dalies nuostatÄ , pareiÅ¡kimas dėl juridinio asmens veiklos tyrimo gali bÅ«ti paduotas tik tuo atveju, jei prieÅ¡ tai pareiÅ¡kėjas kreipėsi į juridinį asmenį (juridinio asmens valdymo organÄ , jo narį), reikalaudamas nutraukti netinkamÄ veiklÄ ir suteikė protingumo kriterijus atitinkantį laikotarpį aplinkybėms paÅ¡alinti.

Tokiu kreipimusi nelaikomas praÅ¡ymas, kuriame nėra konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesÄ Å¾iningas pareigų vykdymas ir nenurodomi motyvai, kodėl veikla yra netinkama. Tik motyvuotas konkrečios netinkamos veiklos požymių pareiÅ¡kėjo kreipimesi nurodymas yra pagrindas juridinio asmens valdymo organui paÅ¡alinti netinkamos valdymo veiklos aplinkybes arba pateikti pareiÅ¡kėjui argumentuotÄ atsakymÄ , jog įtarimai dėl valdymo veiklos netinkamumo yra nepagrįsti. Kreipimasis į juridinį asmenį ar jo valdymo organÄ yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo dalis, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kime teismui dėl juridinio asmens veiklos tyrimo pareiÅ¡kėjas, nurodydamas konkrečiÄ netinkamÄ juridinio asmens valdymo veiklÄ , negali iÅ¡eiti už kreipimesi į juridinį asmenį ar jo valdymo organÄ nurodytų konkrečių netinkamos veiklos pasireiÅ¡kimo ribų (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-333/2006).Taigi, esant abejonių dėl bendrovės veiklos tinkamumo, juridinio asmens veiklos tyrimas yra CK reglamentuotas teisinis bÅ«das, kuriuo siekiama patikrinti ir nustatyti, ar iÅ¡ tikrųjų atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimÄ , žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimÄ ir pan.) lėmė bÅ«tent atsakovo valdymo organo veiksmai (neveikimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-341/2008).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turi būti nurodomos netinkamos veiklos neigiamos pasekmės, o aplinkybės, ar veikla tinkama, neturi būti akivaizdžios ir turi reikalauti tyrimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1233/2002; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).Akcininkų teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) ir kiti įstatymai, taip pat bendrovės įstatai.

Ä®statymų nustatytos akcininkų turtinės ir neturtinės teisės negali bÅ«ti apribotos, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytais atvejais (ABÄ® 14 str. 1 d.). Viena iÅ¡ bendrovės akcininkų turimų neturtinių teisių – teisė gauti informacijÄ â€“ nustatyta ABÄ® 18 straipsnyje. Akcininkui raÅ¡tu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas Å¡ių dokumentų: bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių praneÅ¡imų, auditoriaus iÅ¡vadų ir audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiÅ«lymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sÄ rašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sÄ rašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi bÅ«ti vieÅ¡i pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos ir valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti Å¡ių bendrovės organų sprendimai, jeigu Å¡ie dokumentai nėra susiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija.

AtsisakymÄ sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raÅ¡tu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informacijÄ sprendžia teismas (ABÄ® 16 str. 1 d. 4 p., 18 str. 1 d.). Bendrovės akcininkams suteikta teisė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ant atlyginti bendrovei žalÄ , kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų ABÄ® ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (ABÄ® 16 str. 1 d. 5 p.), teisė ginčyti juridinio asmens organų (pvz., visuotinio akcininkų susirinkimo), tame tarpe ir valdymo organų sprendimus (CK 2.82 str. 4 d.

ABÄ® 19 str. 10 d.), teisė pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.82 straipsnyje nustatytais pagrindais (CK 1. 82 str. 3 d.) ir kt. Taigi, neskaitant juridinio asmens veiklos tyrimo, įstatymai reglamentuoja įvairius kitus juridinio asmens dalyvių teisių gynimo bÅ«dus, kuriais jie turi teisę laisvai naudotis. Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių.

Taigi kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pažymėjęs, kad bylinėjimasis negali bÅ«ti savitikslis, procesas turi bÅ«ti ekonomiÅ¡kas ir turėti aiÅ¡kius tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2008). CK 1.5 straipsnyje yra nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

Asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ . Ä®gyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 1-2 d.). Civilinių teisinių santykių subjektai turi aiÅ¡kiai pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir taikyti vienÄ , o ne keletÄ iÅ¡ jų vienu metu. Tuo pačiu faktiniu pagrindu grindžiamų skirtingų ieÅ¡kinių pateikimas, dėl ko galima spręsti, kad asmuo nepasirinko aiÅ¡kaus savo teisių gynimo bÅ«do, sukelia neigiamas pasekmes atsakovui, lemia proceso ekonomiÅ¡kumo ir operatyvumo principų pažeidimus (CPK 2, 7 str.).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovÄ S. B., turintį 35 proc. atsakovo UAB „Gretimybė“ akcijų atstovaujanti advokatė 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismÄ su reikalavimu pradėti atsakovo UAB „Gretimybė“ juridinio asmens tyrimÄ .

PrieÅ¡ tai pareiÅ¡kėjo atstovė kreipėsi į UAB „Gretimybė“ direktorių V. R. 2013 m. gegužės 3 d. raÅ¡tu reikalaudama nutraukti netinkamus veiksmus, kurie sukelia žalingas pasekmes UAB „Gretimybė“ ir akcininkui S. B.. Reikalavime pareiÅ¡kėjo atstovė nurodė terminus, per kuriuos bendrovės vadovas turi nutraukti, pareiÅ¡kėjo nuomone, netinkamÄ veiklÄ . IÅ¡ Å¡io kreipimosi turinio matyti, kad juridinio asmens veiklos tyrimo objektais abstrakčiai įvardijama iÅ¡ esmės dviejų rÅ«Å¡ių neteisėta veikla: pirma – ieÅ¡kovo, kaip akcininko teisės gauti informacijÄ pažeidimai, antra – netinkamas atsakovo buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymas.

PareiÅ¡kime reikalauti neteisėtos veiklos paÅ¡alinimo rezultatai įgyvendinant teisę gauti informacijÄ turėjo bÅ«ti: iki 2013 m. gegužės 13 d. ieÅ¡kovui pateikti visų visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų nuoraÅ¡ai nuo bendrovės įsteigimo, per tris darbo dienas nuo Å¡io reikalavimo gavimo dienos pateikti bendrovės banko ir kasos likučiai 2013 m. gegužės 1 dienai, trijų dienų laikotarpyje nuo Å¡io reikalavimo gavimo dienos ieÅ¡kovo atstovei pateiktas E. C. vekselio nuoraÅ¡as.

Netinkamos atsakovo buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės tvarkymo paÅ¡alinimo rezultatas turėjo bÅ«ti sutarties su buhalterines paslaugas teikiančia įmone UAB „Intiks“ nutraukimas iki 2013 m. gegužės 15 d., bendrovės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gegužės 15 d. revizijos atlikimas nenurodant termino ir bendrovės vadovo atsistatydinimas iki 2013 m. gegužės 15 d. Be to, pareiÅ¡kime nurodytas abstraktaus pobÅ«džio teiginys apie ieÅ¡kovo persekiojimÄ ir reikalavimas šį persekiojimÄ nutraukti.

Minėta, kad netinkama veikla inicijuojant juridinio asmens veiklos tyrimÄ turi pasireikÅ¡ti CK 2.86–2.87 straipsniuose nurodytų juridinio asmens valdymo organų narių lygiateisiÅ¡kumo pažeidimu ar juridinio asmens organų narių pareigų nesilaikymu. Ikiteismine tvarka paduodant pareiÅ¡kimÄ atsakovui, jame turi bÅ«ti konkrečiai įvardyta netinkama veikla ar nesÄ Å¾iningas pareigų vykdymas ir nurodyti motyvai, kodėl veikla yra netinkama (CK 2.126 str. 2 d.), taip pat kokios neigiamos pasekmės kilo bendrovei ar jos akcininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

IeÅ¡kovo reikalavime ir ieÅ¡kinyje nėra nurodyta, kurių CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimu netinkama veikla pasireiÅ¡kė ir kokios neigiamos pasekmės atsirado. IeÅ¡kovo atstovės pateiktame reikalavime nutraukti neteisėtÄ veiklÄ yra tik abstrakčiai nurodyta neteisėta veikla ir siekiamas konkretus rezultatas, tačiau nėra įstatymo reikalaujamų motyvų ir argumentų, kodėl ir kokia konkrečiai juridinio asmens veikla yra netinkama. Prie teismui paduoto pareiÅ¡kimo pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ pridėti dokumentai (minėto reikalavimo ir kitų paties pareiÅ¡kėjo ar jo atstovės rengtų atsakovui adresuotų dokumentų kopijos, visuotinio akcininkų susirinkimo 2013 m. balandžio 19 ir 2013 m. gegužės 21 d. protokolų nuoraÅ¡ai ir kt.), tačiau pareiÅ¡kime nenurodyta, kokias ir kokios neteisėtos veiklos aplinkybes jie pagrindžia.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų net apie byloje neginčijamÄ aplinkybę, jog atsakovas atsisakė tenkinti 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimÄ nutraukti neteisėtÄ veiklÄ â€“ UAB „Gretimybė“ 2013 m. gegužės 15 d. raÅ¡tas, kuriuo atsakyta į 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimÄ byloje pateiktas kartu su atsakovo atsiliepimu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikalavime dėl neteisėtos veiklos nutraukimo iÅ¡dėstyti teiginiai negali bÅ«ti laikomi konkrečiai įvardyta netinkama juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla ar nesÄ Å¾iningu pareigų vykdymu su nurodytais motyvais, kodėl veikla yra netinkama, kaip to reikalauja CK 2.126 straipsnio 2 dalis.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirasis skundas negali bÅ«ti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 338 str.). Kaip minėta, paduodant teismui ieÅ¡kinį dėl juridinio asmens veiklos tyrimo, negalima iÅ¡eiti už kreipimesi į juridinį asmenį ar jo valdymo organÄ nurodytų konkrečių netinkamos veiklos pasireiÅ¡kimo ribų (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-333/2006).

Vadinasi, nagrinėdamas bylÄ dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kurio atsisakyta pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , apeliacine tvarka, teismas turi pareigÄ vertinti tiek ikiteismine tvarka, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme pareikÅ¡tus reikalavimus, argumentus ir įrodymus, bei nustatyti, ar nebuvo peržengtos leistinos jų ribos, suformuluotos pradinėje proceso Å¡ios kategorijos byloje stadijoje. IeÅ¡kovas ikiteismine tvarka pateiktame reikalavime įvardija netinkamÄ atsakovo veiklÄ â€“ atsisakymÄ pateikti visuotinių susirinkimų protokolų nuo bendrovės įsteigimo dienos kopijas, atsisakymÄ informuoti apie įmonės finansinę situacijÄ , lėšų likučius banke ir kasoje, atsisakymÄ paaiÅ¡kinti, kodėl E. C.

įsiskolinimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje. Å i tariamai netinkama veikla kvalifikuotina ieÅ¡kovo, kaip akcininko, neturtinės teisės gauti informacijÄ teisių pažeidimu. Kaip minėta, juridinių asmenų dalyviams įstatymai suteikia galimybę naudotis įvairiais teisių gynimo bÅ«dais. Nors asmenys turi teisę laisvai pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ , tačiau teisės gauti informacijÄ pažeidimo gynimas teisme aiÅ¡kiai numatytas įstatyme (ABÄ® 18 str. 1 d.) ir paprastai pasireiÅ¡kia ieÅ¡kinio dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (suteikti akcininkui leistinÄ teikti informacijÄ apie bendrovės veiklÄ ) padavimu.

Už informacijos pateikimÄ akcininkams atsakingas įmonės vadovas, kuris tokiais atvejais veikia įmonės vardu (ABÄ® 19 str. 6 d., 37 str. 10 d., 12 d. 9 p.). Dėl neteisėtų bendrovės vadovo sprendimų akcininkams teisę kreiptis į teismÄ numato CK 2.82 straipsnio 4 dalies nuostatos. Minėta, jog kreipiantis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo turi bÅ«ti nurodoma, kodėl juridinio asmens ar jo valdymo organo veikla netinkama ir kokios atsirado neigiamos tokios veiklos pasekmės. IeÅ¡kovas nepagrindė, kokie neigiami padariniai kilo bendrovei ar jos dalyviams ir konkrečiai ieÅ¡kovui dėl nurodytos informacijos nepateikimo bei kodėl ieÅ¡kovas nesinaudoja kitu tariamai pažeistos teisės gauti informacijÄ gynimo bÅ«du.

Taigi, juridinio asmens veiklos tyrimo inicijavimas remiantis teisės gauti informacijÄ pažeidimu nėra tinkamai pasirinktas teisių gynimo bÅ«das. Be to, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų nepateikimÄ nepasitvirtino. Atskirajame skunde apeliantas nesutiko su tokia teismo iÅ¡vada, tačiau tokį nesutikimÄ grindė nesusijusiais su reikalavimu teiginiais apie galimÄ protokolų klastojimÄ , apie protokolo dėl bendrovės revizoriaus skyrimo neegzistavimÄ , bei reikalavimo nepagrįstumÄ patvirtinančia aplinkybe, kad ieÅ¡kovo atstovai gavo 2013 m. balandžio 29 d. ir 2013 m. gegužės 21 d. protokolus.

IeÅ¡kovas taip pat nepagrindė, kodėl reikalauja pateikti visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus nuo pat bendrovės įsteigimo dienos, t. y. už 16 metų laikotarpį, kas savaime kelia abejonę tokio praÅ¡ymo racionalumu ir atitiktimi ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo reikalavimams.   Kaip vienÄ iÅ¡ netinkamų veiklų ieÅ¡kovas nurodė, jo nuomone, akcininkų bei bendrovės interesus pažeidžiantį sutarties su UAB „Intiks“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo sudarymÄ , ko pasėkoje finansinė atskaitomybė buvo tvarkoma aplaidžiai ir klaidingai.

IeÅ¡kovas nurodė ir tai, jog 2013 m. balandžio 19 d. suÅ¡auktam visuotiniam akcininkų susirinkimui pateiktas klaidingas preliminarus balansas, o ieÅ¡kovo atstovei atskleidus Å¡iÄ klastotę, susirinkimas atidėtas. Tačiau į bylÄ nėra pateikta skirtingų 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, iÅ¡ kurių teismas galėtų įsitikinti teiginių apie nekeliantį pasitikėjimo buhalterinės apskaitos tvarkymÄ pagrįstumu. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013 m. balandžio 19 d. visuotiniame atsakovo UAB „Gretimybė“ akcininkų susirinkime vienbalsiai nutarta klausimÄ dėl finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei visų kitų darbotvarkės klausimų svarstymÄ atidėti nustatant buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai įmonei terminÄ iki 2013 m. gegužės 3 d. pateikti galutinį įmonės 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinį (b. l. 12, t. 1). 2013 m. gegužės 3 d. ieÅ¡kovo atstovė kreipėsi į atsakovÄ minėtu reikalavimu nutraukti netinkamÄ veiklÄ . 2013 m. gegužės 15 d. atsakovo UAB „Gretimybė“ direktorius V.

R. atsakė į 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimÄ . Pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2013 m. gegužės 21 d., metu buvo patvirtintas 2012 metų finansinių ataskaitų rinkinys (b. l. 32, t. 1), ieÅ¡kovui taip pat balsuojant už finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimÄ (b. l. 23, t. 1). Nepaisant to, ieÅ¡kovas 2013 m. birželio 17 d. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2013 m. birželio 17 d. teismui pateiktas ir ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinys dėl UAB „Gretimybė“ 2013 m. gegužės 21 d. pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-313-613/2014).

Pažymėtina, kad Å¡iuo ieÅ¡kiniu nereiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu nutarimÄ dėl 2012 m. finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo. Kaip netinkamo UAB „Intiks“ buhalterės darbo įrodymÄ (atostoginių paskaičiavimÄ taikant Darbo kodekso reikalavimus) apeliantas pateikė ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. sprendimÄ Nr. (3)SD-11554 (b. l. 184, t. 2).

IÅ¡ Å¡io sprendimo matyti prieÅ¡ingos, nei apeliantų nurodytos aplinkybės, kurios paneigia UAB „Intiks“ buhalterės nekompetencijÄ : UAB „Gretimybė“ darbuotojams iÅ¡duodamuose atsiskaitymo lapeliuose yra nurodytas per mėnesį dirbtų dienų bei valandų skaičius, nurodytos apskaičiuotos, iÅ¡mokėtos bei iÅ¡skaičiuotos sumos taip, kaip to reikalauja Darbo kodekso 202 straipsnio nuostatos. Patikrinimo metu nustatytas pažeidimas tik dėl to, kad įmonės vadovas negalėjo patvirtinti, ar ieÅ¡kovui atsiskaitymo lapeliai buvo įteikti, ar ne.

Dėl Å¡io pažeidimo suraÅ¡ytas reikalavimas jį paÅ¡alinti. Sutarties su UAB „Intiks“ sudarymas yra bendrovės vadovo teisė ir pareiga (ABÄ® 37 str. 10 d., 12 d. 2 p., Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko ir atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovo veikla dėl buhalterinės apskaitos vedimo nelaikytina netinkama, kadangi ieÅ¡kovas 2013 m. gegužės 3 d. reikalavime nenurodė konkretaus termino finansinės atskaitomybės revizijai atlikti, o atsakovas į bylÄ pateikė 2013 m. liepos 8 d.

UAB „Gretimybė“ 2012 m. apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo bei įvertinimo ataskaitÄ , kuriÄ sudarė revizorius A. K.. Apeliantas remiasi bendrovės įstatų 10.1 punktu, nustatančiu, kad bendrovėje, pasibaigus finansiniams metams, iki visuotinio akcininkų susirinkimo privalo bÅ«ti patikrinta buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė. TikrinimÄ atlieka revizorius arba audito įmonė, su kuria bendrovė pasirašė audito paslaugų sutartį. Å iame punkte taip pat nustatyti reikalavimai revizoriui bei nurodyta, kad revizorių (audito įmonę) renka visuotinis akcininkų susirinkimas 4 metams.

Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės dėl A. K., kaip revizoriaus, netinkamumo, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi 2013 m. gegužės 21 d. ir 2013 m. liepos 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai, kuriais ketveriems metams paskirtas šis revizorius, ieškovo yra ginčijami teisme atskiroje byloje. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas; jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditas pagal įstatymus yra privalomas ar yra numatytas įstatuose, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

Atsakovo UAB „Gretimybė“ įstatų 10.6 punktas nustato, kad auditas yra privalomas, kai bendrovė tenkina ne mažiau kaip dvi iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) pardavimų pajamos viršija 5000 000 Lt per atskaitinius finansinius metus;

2) vidutinis sÄ raÅ¡inis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus yra ne mažesnis kaip 50;

3) balanse pateikta turto suma virÅ¡ija 2 500 000 Lt. IÅ¡ atsakovo pateiktų byloje esančių 2012 m. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad bendrovė 2012 m. turėjo turto iÅ¡ viso už 981 254 Lt (b. l. 49, t. 2), o bendrovės pardavimo pajamos sudarė 1 563 255 Lt. Tai reiÅ¡kia, jog UAB „Gretimybė“ auditas nėra privalomas, tačiau aptartos ABÄ® ir bendrovės įstatų nuostatos leidžia spręsti, kad atsakovas, pateikdamas 2013 m. liepos 8 d. UAB „Gretimybė“ 2012 m. apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimo bei įvertinimo ataskaitÄ , kuriÄ sudarė revizorius                   A.

K., įvykdė ieÅ¡kovo 2013 m. gegužės 3 d. reikalavimÄ dėl įmonės buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės revizijos atlikimo, tik jÄ pateikė ne ieÅ¡kovui, o teismui. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, pagrįstai rėmėsi įstatų 3.10 punktu kiekvienam bendrovės akcininkui suteikta teise sudaryti sutartį su pasirinkta audito įmone dėl bendrovės veiklos ir apskaitos dokumentų patikrinimo, nustatymo, ar nėra nemokumo ar tyčinio bankroto požymių ir pan.

IeÅ¡kovas nepasinaudojo Å¡ia kiekvienam akcininkui suteikta teise dėl auditoriaus parinkimo ir audito atlikimo, nors atsakovas 2013 m. kovo 4 d. raÅ¡tu ieÅ¡kovui siÅ«lė tokį auditÄ atlikti savo sÄ skaita, Å¡iame raÅ¡te be kita ko, pažymėdamas, kad nedarys jokių kliūčių nepriklausomam auditui atlikti (b. l. 186 str., t. 1). Atskirajame skunde nurodyta, kad tarp Å¡alių esant konfliktinei situacijai, ieÅ¡kovas nebesitikėjo, kad galima geruoju iÅ¡spręsti šį klausimÄ , nes jo siÅ«lyti auditoriai atsakovui netiko, todėl ieÅ¡kovas apsisprendė kreiptis į teismÄ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie savo siÅ«lytus auditorius, taip pat apie tai, kad jo pasiÅ«lyti auditoriai atsakovui netiko, be to, atsakovo sutikimas dėl auditoriaus kandidatÅ«ros tokiu atveju nereikalingas.                Ikiteismine tvarka pateiktame reikalavime ieÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas atsisakė paaiÅ¡kinti, kodėl pasikeitė įmonės finansinė situacija, kiek jÄ lėmė buvusios buhalterės E. C. įsiskolinimas įmonei pagal jos iÅ¡einant iÅ¡ darbo paliktÄ vekselį 330 000 Lt sumai, kodėl Å¡is įsiskolinimas neatvaizduotas buhalterinėje apskaitoje ir prašė tik pateikti E. C. vekselio nuoraÅ¡Ä , bendrovės kasos bei banko likučius, informacijÄ apie bendrovės kreditorių ir debitorių įsiskolinimus.

Kaip minėta, ieÅ¡kovas 2013 m. gegužės 21 d. visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo už 2012 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimÄ ir Å¡io sprendimo neginčija teisme, o vekselio sumos dydis ieÅ¡kovui yra žinomas. Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog 330 000 Lt vekselio suma yra įtraukta į finansinę atskaitomybę kaip gautina suma. PrieÅ¡ingai, atskirajame skunde pripažįstama, jog vekselio klausimas iÅ¡kilo tik po to, kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Taigi, ikiteisminėje stadijoje ieškovas nekėlė klausimo dėl E. C. įsiskolinimo susidarymo priežasčių ir bendrovės valdymo organų kaltės tyrimo dėl šio įsiskolinimo. Tokio reikalavimo S. B. nereiškė ir ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas UAB „Gretimybė“ yra pateikęs ieškinį atsakovams E. C. ir R. O. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tad ginčas tarp šių šalių bus išnagrinėtas atskiroje civilinėje byloje, o atskirojo skundo argumentai apie buvusios atsakovo buhalterės E. C. veiksmus ir liudytojo R.

O. parodymus Å¡ioje nutartyje detaliau neaptariami. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti esant prielaidoms pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ dėl atsakovo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs ikiteismine tvarka atsakovo vadovui pateiktame reikalavime nutraukti netinkamÄ veiklÄ . Tokios naujos aplinkybės yra ieÅ¡kovo teiginiai apie E. C. ir R.

O. veiksmus, vekselio pasiraÅ¡ymo aplinkybes ir reikalavimo pagal šį vekselį užtikrinimo nebuvimÄ , apie           A. K., kaip revizoriaus paskyrimÄ , Å¡io paskyrimo neteisėtumÄ , apie jo pateiktos ataskaitos neteisėtumÄ , apie kitų akcininkų siekius pasididinti atlyginimus, grynųjų pinigų operacijas, apie ieÅ¡kovo pasiÅ«lytų auditorių kandidatÅ«rų atmetimÄ , taip pat aplinkybės apie atsakovo nustatytÄ ieÅ¡kovo darbo naÅ¡umÄ , apie drausminių nuobaudų taikymÄ ir atsakovo atleidimÄ iÅ¡ darbo ir kt.

Kaip minėta, ikiteismine tvarka pateikto reikalavimo nutraukti neteisėtÄ juridinio asmens veiklÄ ribos neturi bÅ«ti peržengiamos nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Kadangi ieÅ¡kovas konkrečiai neįvardijo neteisėtos juridinio asmens veiklos, nenurodė, kodėl Å¡i veikla neteisėta, o pirmosios instancijos teismas nenustatė aiÅ¡kių pareikÅ¡tų reikalavimų ribų ir pasisakė dėl kai kurių naujų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje taip pat pasisakė dėl Å¡ių aplinkybių ir atitinkamų atskirojo skundo argumentų.       LITEKO sistemos duomenimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu tarp ginčo Å¡alių teismuose yra pradėtos septynios civilinės bylos.

Dvi iÅ¡ bylų yra sujungtos (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-900-889/2014 ir Nr. 2-313-613/2014), jose ieÅ¡kovas S. B. praÅ¡o pripažinti negaliojančiais 2013 m. gegužės 21 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus ir 2013 m. liepos 4 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, kuriais nuspręsta A. K. paskirti UAB „Gretimybė“ revizoriumi ateinantiems ketveriems metams, apmokėti už jo atliktÄ revizijÄ , padidinti atsakovo darbuotojų (akcininkų) darbo užmokestį.

Trijose bylose (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1874-826/2014, Nr. 2-500-323/2014 ir Nr. 2-2627-122/2014) nagrinėjami abiejų Å¡alių pareikÅ¡ti reikalavimai, susiję su darbo teisiniais santykiais. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-770-123/2014 ieÅ¡kovai V. R. ir L. J. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui S. B. dėl priverstinio akcijų pardavimo. Taigi, iÅ¡ esmės visos Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, tame tarpe ir tos, kurios nurodytos peržengiant reikalavimo dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos nutraukimo ribas, bus iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos teismuose nagrinėjamose kitose bylose.  Dėl to nepagrįstu laikomas ir atskirajame skunde nurodytas apelianto teiginys, kad jis turi teisę pasirinkti, kokiu bÅ«du gins savo pažeistas teises, o pirmosios instancijos teismui atsisakius pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ , ieÅ¡kovui buvo užkirstas kelias tinkamai apginti savo interesus.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtus teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.137 str. 1-2 d.), civilinių teisinių santykių subjektai turi aiÅ¡kiai pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ ir taikyti vienÄ , o ne keletÄ iÅ¡ jų vienu metu. Å iuo atveju atsisakymas pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ neužkirto kelio ieÅ¡kovui teisme ginti savo teises ir interesus, kadangi kai kurie ginčai tarp Å¡alių remiantis iÅ¡ esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu nagrinėjami kitose bylose (dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais – civilinėse bylose Nr. 2-900-889/2014 ir Nr. 2-313-613/2014, dėl ginčų iÅ¡ darbo teisinių santykių – civilinėse bylose Nr. 2-1874-826/2014, Nr. 2-500-323/2014 ir Nr. 2-2627-122/2014).

Pats ieÅ¡kovas ir Å¡ioje byloje neapibrėžė aiÅ¡kių savo pasirinkto teisių gynimo bÅ«do įgyvendinimo ribų. Ikiteismine tvarka paduodamas reikalavimÄ dėl neteisėtos juridinio asmens veiklos nutraukimo ieÅ¡kovas nenurodė, kokia konkreti juridinio asmens ar juridinio asmens valdymo organo veikla yra netinkama, prašė iÅ¡reikalauti dokumentų (visuotinio akcininkų susirinkimo protokolų, vekselio, finansinių dokumentų) kopijas, nutraukti sutartį su UAB „Intiks“, atlikti revizijÄ , atsistatydinti įmonės vadovui, bet neįvardijo, kokia konkrečiai veikla ir kodėl laikytina neteisėta ir nepagrindė savo reikalavimų konkrečiais argumentais bei įrodymais.

Kaip minėta, manydamas, jog jo teisės pažeistos, ieÅ¡kovas jas ginti gali jau užvestose kitose civilinėse bylose, taip pat teisę gauti informacijÄ , kaip akcininkas, gali įgyvendinti pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį teisme. Tinkamai įvykdęs įstatymo keliamus reikalavimus, pasirinkęs aiÅ¡kias teisių įgyvendinimo ribas, pagrįsdamas reikalavimus konkrečia juridinio asmens ar jo valdymo organo neteisėta veikla ir pateikdamas Å¡iuos reikalavimus pagrindžiančius argumentus bei įrodymus, ieÅ¡kovas turi teisę ateityje kreiptis dėl juridinio asmens veiklos tyrimo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, jog nėra pagrindo dėl ikiteismine tvarka pareikÅ¡tame reikalavime ir ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių pradėti juridinio asmens veiklos tyrimÄ . Ä®vertinęs aptartas aplinkybes ir, be kita ko, byloje esančius duomenis apie gerÄ atsakovo UAB „Gretimybė“ finansinę bÅ«klę, jos pelno augimÄ , Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymÄ , kurioje nenustatyta pažeidimų įmonės veikloje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog reikia atlikti atsakovo veiklos tyrimÄ .

Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Atsakovas UAB „Gretimybė“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Jis pateikė 4 162,40 Lt dydžio sumos sumokėjimÄ atstovui advokatui O. D. už suteiktas paslaugas Å¡iÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patvirtinančius įrodymus. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į Å¡ias rekomendacijas ir bylos sudėtingumÄ , teismas atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisia 1 000 Lt iÅ¡laidų, apmokėtų už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ .

Å ioje byloje ieÅ¡kovas 2014 m. sausio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo. Atsakovas 2014 m. sausio 20 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Atsiliepimai į apeliacinį skundÄ , gauti praleidus nustatytÄ terminÄ , grÄ Å¾inami juos pateikusiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡is terminas atnaujinamas (CPK 318 str. 3 d.). Pirma, susipažinus su papildomai gautuose Å¡alių dokumentuose nurodomomis aplinkybėmis, matyti, kad dalis jų jau yra byloje, todėl pakartotinis Å¡ių dokumentų pridėjimas yra netikslingas. Antra, byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti tam tikrus Å¡iuo metu ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teismui teikiamus įrodymus, taip pat ieÅ¡kovas nepagrindė, jog tam tikrų įrodymų bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Å alių pateiktų naujų procesinių dokumentų ir įrodymų priėmimas reikÅ¡tų, jog apeliacinės instancijos teismas iÅ¡eina ne tik už atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 320 str.), bet ir už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų (CPK 265 str. 2 d.), imasi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais, t. y. imasi tikrinti ne pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , bet pats iÅ¡ naujo nagrinėti ginÄÄ .

Atsižvelgiant į paminėtų proceso teisės normų reikalavimus, Å¡alių pavėluotai pateiktus procesinius dokumentus bei įrodymus atsisakoma priimti ir jie grÄ Å¾inami Å¡alims.   Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 98 straipsniu, 314 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atsakovo UAB „Gretimybė“ naudai 1000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Lt) iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui S. B. 2014 m. sausio 20 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus praÅ¡ymÄ dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų pateikimo.GrÄ Å¾inti atsakovui UAB „Gretimybė“ 2014 m. sausio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Teisėjas                                                                              ArtÅ«ras Driukas