2019-08-07 Nr. AB-15161-3-65-3-00104-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-543-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00104-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.1; 43.2; 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties pareiškėjos T. G. skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja T. G. 2019 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kalėjimų departamento Panevėžio pataisos namų, 250 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad nuo 2016 m. birželio 3 d. yra Panevėžio pataisos namuose, kuriuose nėra sudarytos normalios kalinimo sąlygos. Pareiškėja paaiškino, kad visą jos buvimo Panevėžio pataisos namuose laikotarpį pareiškėjai yra apribota teisė įsigyti ir turėti leidžiamų maisto produktų (vaisių, daržovių, aliejaus, majonezo ir kt.), būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (tualetinio popieriaus, pigesnių moteriškų higienos paketų, moterims skirtų dezodorantų, šampūnų, plaukų šukų, vokų, tušinukų, pašto ženklų, sąsiuvinių ir kt.). Pareiškėja taip pat nurodė, kad Panevėžio pataisos namų parduotuvėje vaisiai ir daržovės (kai jų būna) parduodami labai blogos kokybės, be to, prekių kainos yra žymiai didesnės už Kauno tardymo izoliatoriaus parduotuvėje esančių prekių kainas. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2018 m. gruodžio 1 d. visiškai nėra galimybės įsigyti drabužių (kojinių, apatinio trikotažo ir kt.), avalynės. Pareiškėja skunde taip pat pažymėjo, kad nėra galimybės susigrąžinti už tarą imamo depozito. Pareiškėja nurodė, kad dėl viso to patiria didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kankinimus ir materialinius nuostolius, o dėl negalėjimo įsigyti vaisių ir daržovių pareiškėja buvo priversta badauti ir kankintis, smarkiai pablogėjo jos sveikata.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėja buvo įpareigota iki 2019 m. gegužės 21 d. pateikti naujai suformuluotą skundą, jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas. Pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą. Skundo egzempliorių pateikti teismui tiek, kad juos būtų galima įteikti visoms proceso šalims ir dar liktų egzempliorius teisme, skunde pareikšti savo nuomonę dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pareiškėja privalo įvardinti, kokius neteisėtus veiksmus (neveikimą) atliko Panevėžio pataisos namai. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja privalo labai tiksliai nurodyti kiekvieną datą, kada ji negalėjo įsigyti būtiniausių prekių bei įvardyti, kokių konkrečių būtiniausių prekių ji negalėjo įsigyti. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti turtinę žalą, teismas nurodė, kad pareiškėja privalo nurodyti, kokį konkretų turtą prarado, kokiais Panevėžio pataisos namų neteisėtais veiksmais tai buvo padaryta, pridėti turtinę žalą patvirtinančius dokumentus. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėja turėtų patikslinti reikalavimą, nurodydama tą Lietuvos Respublikos atstovą, dėl kurio veiksmų ar neveikimo, ji mano, kad patyrė žalą. Teismas nurodė, kad pagal skundo turinį tai turėtų būti Panevėžio pataisos namai, o ne Kalėjimų departamentas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nustatytu terminu teismo įpareigojimo dėl skundo trūkumų pašalinimo neįvykdė, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes ir skundą laikyti nepaduotu.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjos nuomone, 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodytų tariamų skundo trūkumų pašalinti yra objektyviai neįmanoma. Pasak pareiškėjos, teismas priekaištavo, kad pareiškėja skunde nenurodė konkrečių materialinės teisės normų („kokių pareigų neatliko Panevėžio pataisos namai“), nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, kad ABTĮ 23 straipsnyje nėra reikalavimo, kuris pareiškėją įpareigotų, teikiant skundą teismui, jį pagrįsti konkrečiomis materialinės teisės normomis. Reikalavimas „labai tiksliai“ įvardinti, kada ir kokių prekių pareiškėja negalėjo įsigyti, neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui. Pareiškėjos nuomone, jos skundo faktinis pagrindas yra pakankamai aiškus ir, ar reikia jį tiksliau detalizuoti, yra pareiškėjos pasirinkimo reikalas. Pasak pareiškėjos, teismas priekaištavo, kad pareiškėja nepateikė savo skundo reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, nors pagal LVAT praktiką, reikalavimas pateikti įrodymus gali būti taikomas ribotai, nes pateiktų įrodymų pakankamumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje.

Pareiškėja pastebi, kad neteisingas proceso šalių nurodymas pagal LVAT praktiką nelaikytinas šalintinu trūkumu, nes ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis teismui suteikia teisę nustatyta tvarka patikslinti proceso šalis. Teismas, pasak pareiškėjos, taip pat nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja privalėjo nurodyti savo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Administracinė byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama tik, kai to prašo pareiškėjas. Vadinasi, pareiškėjui aiškiai neišsakius pageidavimo nagrinėti administracinę bylą rašytinio proceso tvarka, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad pareiškėjo pageidavimas žodinio proceso yra preziumuojamas ir šią prezumpciją paneigia tik aiškiai jo paties išreikšta priešinga pozicija. Pareiškėjai neišreiškus pageidavimo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, laikytina, kad pareiškėja pageidauja žodinio proceso.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį laikytas nepaduotu dėl to, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Atitinkamai, neteisėtai ir nepagrįstai skundą laikė nepaduotu, pareiškėjai nepašalinus teismo nurodytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindą), bei tai patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjos paduoto skundo trūkumus ir sudarė galimybę pareiškėjai šiuos skundo trūkumus pašalinti. Pareiškėja teismo nurodytų skundo trūkumų nešalino, manydama, kad skundo trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

Kaip teisingai pareiškėja pastebėjo atskirajame skunde, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą) (žr., pvz., LVAT 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-400/2006). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartyje nurodyti formalūs pareiškėjos skundo trūkumai (dėl atsakovo Lietuvos valstybės atstovo netikslaus nurodymo; dėl nenurodymo, ar pareiškėja pageidauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; dėl skundo egzempliorių tinkamo skaičiaus nepateikimo) nesudaro kliūčių bylai nagrinėti, todėl šie pirmosios instancijos teismo konstatuoti skundo trūkumai negalėjo lemti skundo laikymo nepaduotu.

Dėl pareiškėjos skundo dalies, susijusios su reikalavimu priteisti pareiškėjai iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo pareiškėją pateikti nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau teisėtai ir pagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti nurodytas aplinkybes.

Pareiškėjos nuomone, jos skundo faktinis pagrindas yra pakankamai aiškus ir, ar reikia jį tiksliau detalizuoti, yra pareiškėjos pasirinkimo reikalas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šių pareiškėjos atskirojo skundo argumentų nepripažįsta pagrįstais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiai skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodė, kokius konkrečius veiksmus atliko ar neatliko Panevėžio pataisos namai, kuriuos būtų galima pripažinti neteisėtais ir dėl kurių pareiškėja galėjo patirti neturtinę žalą. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pareiškėjos nebuvo reikalaujama įvardyti, kokius teisės aktus pažeidė Panevėžio pataisos namai, tačiau pareiškėjos buvo reikalaujama tiksliau nurodyti konkrečius Panevėžio pataisos namų veiksmus ar neveikimą (faktines aplinkybes), dėl kurių pareiškėjai kilo neturtinė žala. Nors pareiškėja ir išvardijo prekes, kurių trūko parduotuvėje, tačiau pareiškėja šių aplinkybių pakankamai nedetalizavo laiko aspektu (nenurodė, kada ji bandė įsigyti tam tikrų konkrečių būtiniausių prekių ir kada jai nebuvo užtikrinta ši jos teisė). Pažymėtina, kad reikalavimas pakankamai detaliai laiko aspektu nurodyti minėto pobūdžio aplinkybes buvo ne kartą konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-268-1062/2019; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-271-1062/2019 ir kt.).

Dėl pareigos pateikti įrodymus teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017). Vis dėlto, reikalavimas atlyginti turtinę žalą įpareigoja pareiškėją pateikti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytos turtinės žalos atsiradimą arba nurodyti aplinkybes, kodėl tokių įrodymų pareiškėjas pateikti negali. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepridėjo patirtą turtinę žalą patvirtinančių įrodymų, o skunde nenurodė aplinkybių, susijusių su tuo, kaip pareiškėjai susidarė 250 Eur dydžio turtinė žala (arba 50 Eur dydžio žala per mėnesį). Šiuo aspektu (dėl turtinės žalos atlyginimo reikalavimo) teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja skunde nepateikė minimaliai būtinos informacijos, leidžiančios preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą. Iš pareiškėjos skundo negalima tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo ribų, todėl pirmosios instancijos teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjai terminą pašalinti šį skundo trūkumą (patikslinti skundo pagrindą). Atitinkamai, šio trūkumo pareiškėjai nepašalinus, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjos atskirąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos T. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Milda Vainienė