c31591c8-4ecd-4ea0-a3df-cfb14e397522 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                          Civilinė byla Nr. 2-2112/2011                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 25 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti kreditoriaus akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ finansinį reikalavimÄ bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ bankroto byloje Nr. B2-3127-585/2011.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi UAB „Alstama“ buvo iškelta bankroto byla. Šio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kreditoriui AB „Ūkio bankas“ 2010-06-18 aktu už 969 958,72 Lt (patvirtintas finansinis reikalavimas 969 958,72 Lt) buvo perduotas bankui įkeistas bei antrose varžytynėse neparduotas BUAB „Alstama“ nekilnojamasis turtas.

Tos pačios dienos aktu bankas įsipareigojo atsakovui sumokėti 9 604,57 Lt atlyginimÄ už Å¡io turto administravimo paslaugas, apskaičiuotÄ pagal kreditorių komiteto 2010-05-20 susirinkimo nustatytÄ tvarkÄ . Teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi minimas kreditorius buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ kreditorių sÄ raÅ¡o. Kreditorius AB „Ūkio bankas“ (toliau Bankas) pateikė teismui praÅ¡ymÄ patvirtinti (patikslinti) 9 604,57 Lt kreditorinį reikalavimÄ , kuris atsirado atlyginus paminėto dydžio bankroto administravimo iÅ¡laidų dalį.

Teigė, kad įvykdęs prievolę sumokėti dalį administravimo iÅ¡laidų, įgijo teisę reikalauti jas susigrÄ Å¾inti iÅ¡ bankrutavusios įmonės (CK 6.57 str.). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Banko 9 604,57 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Teismas konstatavo, kad Ä®monių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 33 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta besÄ lyginė kreditoriaus įkaito turėtojo pareiga visais atvejais sumokėti administratoriui tokio perimto turto administravimo iÅ¡laidas, tačiau nenumato galimybės susigrÄ Å¾inti minėtas lėšas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės, kaip to praÅ¡o kreditorius.

Pažymėjo, kad kitoks įstatymo aiÅ¡kinimas pažeistų kitų kreditorių teisę gauti proporcingÄ reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto, leistų kreditoriui kitų kreditorių sÄ skaita iÅ¡vengti prisidėjimo prie Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo. Teismas nurodė, kad patirtas administravimo iÅ¡laidas Bankas, kaip ir kiti kreditoriai, galėtų atgauti tuo atveju, jei liktų bankrutavusios įmonės turto atlyginus visas administravimo iÅ¡laidas ir patenkinus visų eilių kreditorių reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kreditorius AB „Ūkio bankas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti (patikslinti) jo 9 604,57 Lt kreditorinį reikalavimÄ . Skunde pateikiami tokie argumentai:1. Teismas nepasisakė dėl nurodyto argumento, kad Å¡iuo atveju turi bÅ«ti taikomas CK 6.57 straipsnis, t. y. su prievolės įvykdymu susijusias iÅ¡laidas turi apmokėti skolininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita.

Dėl to skundžiama nutartis panaikintina CPK 329 straipsnio pagrindu. Vien tai, kad Ä®BÄ® nenumato, jog administravimui sumokėtos piniginės lėšos gali bÅ«ti susigrÄ Å¾inamos, neatleidžia teismo nuo pareigos vadovautis kitų įstatymų normomis, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (Ä®BÄ® 1 str. 3 d.).

2. Teismas, netenkindamas jo praÅ¡ymo, pažeidė Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį, nes jo kreditorinis reikalavimas dėl administravimo iÅ¡laidų yra susijęs su bankroto procesu, jo vykdymu.3. Teismo argumentas, kad tenkinus jo praÅ¡ymÄ bÅ«tų pažeista kitų kreditorių teisė gauti proporcingÄ savo reikalavimų patenkinimÄ , yra nepagrįstas, nes jis yra hipotekos kreditorius, todėl turi įstatymų suteiktÄ pirmumo teisę patenkinti savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto prieÅ¡ kitus kreditorius, o jo pilnai nepatenkinus, likusi dalis turi bÅ«ti tenkinama Ä®BÄ® nustatyta tvarka.

Tai reiÅ¡kia, kad, kaip ir tokio turto pardavimo atveju, pilnai nepatenkintas jo reikalavimas, iÅ¡ kurio iÅ¡skaičiuota administravimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti patikslintas 9 604,57 Lt.4. Teismas be pagrindo teigia, kad nepatvirtinus jo praÅ¡omo kreditorinio reikalavimo, jis vis tiek galėtų atgauti minėtÄ administravimo iÅ¡laidų sumÄ tuo atveju, jei liktų bankrutavusios įmonės turto, nes bankroto procese tenkinami tik patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl to netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, kas yra pagrindas panaikinti teismo nutartį CPK 330 straipsnio pagrindu.

BUAB „Alstama“ administratorius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo, kad:1. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog turi bÅ«ti taikomas CK 6.57 straipsnis, nes bankroto procese vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, o Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalis numato hipotekos kreditoriaus pareigÄ visais atvejais, nepriklausomai nuo to, ar yra bankrutuojančios įmonės turto, sumokėti administravimo iÅ¡laidas perdavus tokiam kreditoriui turtÄ ir nenumato galimybės tokių iÅ¡laidų susigrÄ Å¾inti.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2008-02-14 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-125/2008, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad administravimo iÅ¡laidų suma yra ne bankrutuojančios įmonės skola kreditoriui, o atlyginimas administratoriui už suteiktas paslaugas.2. Ä®keistas turtas buvo perduotas apeliantui, todėl taikytina Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalis. Be to, net ir tuo atveju, jeigu įkeistas turtas bÅ«tų už parduotas už kainÄ , lygiÄ kreditoriaus reikalavimui, Å¡is reikalavimas nebÅ«tų tikslinamas, nes administravimo iÅ¡laidos yra skirtos sumokėti už paslaugÄ .3.

Apeliantas be pagrindo teigia, kad teismas pažeidė Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį, nes remiantis Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalimi hipotekos kreditorius, kuriam perduotas neparduotas įkeistas turtas, visais atvejais privalo sumokėti administravimo iÅ¡laidas už suteiktÄ paslaugÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti hipotekos kreditoriaus finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro jam perduoto įkeisto turto administravimo iÅ¡laidos, sumokėtos administratoriui, perėmus šį turtÄ .Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, ir nors suklydo taikydamas susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atmesdamas kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ praÅ¡ymÄ patvirtinti (patikslinti) 9 604,57 Lt kreditorinį reikalavimÄ , naujai atsiradusį atlyginus tokio dydžio bankroto administravimo iÅ¡laidų dalį, iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo šį ginÄÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, kreditorių komiteto 2010-05-20 susirinkime nutarta perduoti Bankui antrose varžytynėse neparduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ . Nutarime nustatyta, jog Bankas už Å¡io turto administravimo paslaugas turi sumokėti atlyginimÄ , kurio dydis nustatomas kreditorių komiteto nustatyta tvarka (t. 4, b. l. 84). Pirmiau buvo paminėta, kad 2010-06-18 perdavimo-priėmimo aktu Bankui buvo perduotas aukščiau nurodytas turtas už 969 958,72 Lt, o Bankas įsipareigojo sumokėti už administravimo paslaugas 9 604,57 Lt.

Atlyginęs tokio dydžio administravimo iÅ¡laidas Bankas, vadovaudamasis Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalimi bei CK 6.57 straipsniu, kreipėsi į teismÄ dėl naujai atsiradusio tokio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Šį reikalavimÄ motyvavo tuo, kad skolininkas turi sumokėti iÅ¡laidas, susijusias su prievolės įvykdymu, todėl Bankas, kaip kreditorius, įvykdęs Å¡iÄ pareigÄ , įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į bankrutuojančiÄ Ä¯monę. Teismas atsisakymÄ patenkinti šį Banko praÅ¡ymÄ grindė Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies norma, numatančia besÄ lyginę kreditoriaus – įkaito turėtojo, pareigÄ perėmus neparduotÄ Ä¯keistÄ turtÄ visais atvejais sumokėti jo administravimo iÅ¡laidas, nustatytas kreditorių susirinkimo patvirtintoje iÅ¡laidų sÄ matoje.

Kartu nurodė, jog įstatymas nenumato, kad bankrutuojanti įmonė kreditoriui privalo atlyginti tokias iÅ¡laidas. Apeliantas, neginčydamas savo pareigos sumokėti Å¡ias administravimo iÅ¡laidas, tvirtina, jog tokios lėšos turi bÅ«ti traktuojamos, kaip jo kreditorinis reikalavimas.Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta kreditoriaus įkaito turėtojo pareiga perėmus įkeistÄ turtÄ nuosavybėn sumokėti Å¡io turto administravimo iÅ¡laidas.

Gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Å¡iais klausimais, tame tarpe ir toje, kuria remiasi BUAB „Alstama“ administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ , taip pat yra nustatyta, kad hipotekos kreditoriui tenka pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui, dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis BUAB „Švenčionėlių agrochemija“ bankroto byloje, byla Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis BUAB ,,Algiva“ bankroto byloje, byla Nr. 3K-3-282/2005).

Buvo nurodyta, kad apeliantas tokios savo pareigos neneigia.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog esminę reikÅ¡mę nagrinėjamam klausimui turi tai, jog bankroto proceso administravimo iÅ¡laidų mokėjimo Å¡altinis, kaip žinoma, yra bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšos, tai yra lėšos, gautos pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intos skolos, Å«kinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautos lėšos, o kai įmonės neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti, jos apmokamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Taigi tik sumokėjus už bankroto administravimÄ atsiskaitoma su kreditoriais, tame tarpe ir su kreditoriumi - įkaito turėtoju (Ä®BÄ® 36 str. 1 d.). Tai seka iÅ¡ Ä®BÄ® 33 straipsnio 5 dalies normos, numatančios, jog pirkėjui sumokėjus visÄ kainÄ už nupirktÄ Ä¯keistÄ turtÄ , įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui į jo nurodytÄ sÄ skaitÄ pervedama priklausanti pinigų suma, atskaičius kreditorių susirinkimo patvirtintÄ administravimo iÅ¡laidų dalį. Akivaizdu, jog kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo galimybė iÅ¡ administratoriaus sukauptų lėšų, yra tiesiogiai susijusi su bankrutuojančios įmonės administravimo iÅ¡laidų dydžiu bei jų padengimo galimybe, kaip tai ir yra nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje BUAB ,,Å ilterma“ bankroto byloje (byla Nr. 3K-3-486/2010).

Tuo tarpu finansiniai reikalavimai, kuriems patenkinti Å¡ių lėšų nebeužtenka, bei likęs neparduotas ir kreditoriams neperduotas bankrutavusios įmonės turtas kreditorių sprendimu yra nuraÅ¡omas (Ä®BÄ® 35 str. 6 d.). Taigi, kaip jau buvo minėta, tuo atveju, kai įkeistÄ turtÄ parduoda pats bankroto administratorius, padengiant hipotekos turėtojo kreditorinį reikalavimÄ , sumokama ne visa turto pirkėjo sumokėta pinigų suma, o tik tai, kas lieka atskaičius atitinkamas administravimo iÅ¡laidas.

Gi tuo atveju, jeigu Å¡i pinigų suma nepadengia viso tokio kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo, likusi nepatenkinta dalis tenkinama pagal Ä®BÄ® 35 straipsnio reglamentuojamÄ kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ (Ä®BÄ® 33 str. 5 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia taisyklė taikytina taip pat ir tuo atveju, kai įkeistas turtas nebuvo parduotas ir yra perduodamas nuosavybėn kreditoriui įkaito turėtojui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad kreditoriui įkaito turėtojui AB „Ūkio bankas“ apmokėjus dalį bylos administravimo iÅ¡laidų, tai yra 9 604,57 Lt už turto administravimÄ , byloje patvirtintas 969 958,72 Lt jo finansinis reikalavimas, kuris yra grindžiamas atsakovo BUAB „Alstama“ skola Bankui pagal kredito sutartį, nėra visiÅ¡kai patenkinamas.

Todėl apeliantas teisingai nurodo, jog Å¡i nepatenkinta finansinio reikalavimo dalis tenkintina Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarkÄ . Remiantis pirmiau iÅ¡dėstytais argumentais atmetami atsakovo BUAB „Alstama“ administratoriaus atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pateikti motyvai, jog apmokėtos administravimo iÅ¡laidos nėra bankrutuojančios įmonės skola kreditoriui, jog Ä®BÄ® nenumato kreditoriaus Å¡ių iÅ¡laidų kompensavimo ir kt. (CPK 185 str.).Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su teismo argumentu, jog įtraukus Banko turėtas administravimo iÅ¡laidas į kreditorių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä bÅ«tų pažeista kitų kreditorių teisė gauti proporcingÄ savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutavusios įmonės turto, jog kitų kreditorių sÄ skaitÄ Bankas iÅ¡vengtų dalyvavimo prisidedant prie administravimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Kaip minėta anksčiau, toks reikalavimas turėtų bÅ«ti tenkinamas remiantis bendrÄ ja Ä®BÄ® 35 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra priklausomai nuo bankroto administravimo iÅ¡laidų dydžio. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „Alstama“ administratorius atsiliepime iÅ¡ esmės teisingai nurodo, jog apeliantas už turto administravimÄ sumokėtus 9 604,57 Lt klaidingai traktuoja kaip papildomÄ , naujai atsiradusį kreditorinį reikalavimÄ ir savo praÅ¡ymÄ grindžia Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalies norma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ 969 985,72 Lt finansinis reikalavimas ir Å¡is kreditorius buvo įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä BUAB „Alstama“ kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tais (Ä®BÄ® 34 str.). Taigi, kaip minėta, Banko finansinis reikalavimas, kuris yra grindžiamas atsakovo BUAB „Alstama“ skola Bankui pagal kredito sutartį, buvo patvirtintas, tačiau, kaip nustatyta, yra nevisiÅ¡kai patenkintas.

Esant nustatytoms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamÄ teismo nutartį palieka iÅ¡ esmės nepakeistÄ ir, atsižvelgdama į nagrinėjamos kategorijos bylose esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , nustato, jog Banko finansinis reikalavimas atsakovo BUAB „Alstama“ bankroto byloje III-osios eilės kreditorių sÄ raÅ¡e sudaro 9 604,57 Lt. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Ä®monių bankroto įstatymo 26 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį palikti iÅ¡ esmės nepakeistÄ .Nustatyti, kad atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ bankroto byloje III-osios eilės kreditorių sÄ raÅ¡e akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ finansinis reikalavimas sudaro 9 604,57 Lt (devyni tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai keturi litai 57 ct). Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                         Audronė Jarackaitė                                                                                                                                   Vigintas ViÅ¡inskis