c313d88d-d00a-459b-a53a-d913b858afb7 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A

Pranešėjas A. Saulėnas                                                                  Civilinė byla Nr. 2A-169-622/2010

Teisėja E. Pauliukienė                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos

                                                                                                     11.9.10.8; 14.4; 15.3.2.; 121.21.

 (S)

                                                                                                     Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. birželio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika MisiÅ«nienė, Rimvida Zubernienė, sekretoriaujant S. Ž., Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo J. V. (J. V.) atstovui advokatui Tomui Juodžiui, atsakovo UAB „A.“ atstovams D. L., advokatui Vydmantui Grigoravičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo J.

V. ir atsakovo UAB „A.“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo

civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovui UAB „A.“, tretieji asmenys UAB “T.“ ir

UAB “M. p.“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir iÅ¡eitinės kompensacijos priteisimo bei atsakovo UAB „A.“ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. V., tretieji asmenys UAB “T.“ ir UAB “M. p.“ dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo drausminės atsakomybės pagrindu nuo 2008-07-21 neteisėtu; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t. y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos 2008-07-21 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , negrÄ Å¾inant į darbÄ , nes bus sudarytos nepalankios sÄ lygos toliau dirbti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad dirbo pas atsakovÄ vadybininku, už gerÄ darbÄ buvo paskirtas autotransporto departamento direktoriumi. 2008-07-15 susirinkime informavo atsakovÄ , kad įmonė prarado svarbų klientÄ UAB “N. G.“. 2008-07-17 raÅ¡tu, kurį gavo 2008-07-21, atsakovas prašė paaiÅ¡kinti, kodėl ir kokiu bÅ«du bendrovei UAB “T.“ yra perduota informacija apie UAB „A.“ klientÄ UAB “N. G.“. Motyvuotai paaiÅ¡kinti negalėjo, nes apie tai nieko nežinojo. Dar tÄ pačiÄ dienÄ buvo įteiktas įsakymas apie darbo sutarties nutraukimÄ dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo. Jam buvo paaiÅ¡kinta, kad atlikus tarnybinį patikrinimÄ ir nustačius, jog jo brolis yra susijęs su UAB “T.“, jis yra atleidžiamas už tai, jog neteko pasitikėjimo dirbti pavestÄ darbÄ , nes konkurentams atskleidė komercines bendrovės paslaptis. Mano, kad tokie atsakovo veiksmai neteisėti ir nepagrįsti. Atsakovas nesvarstė ir tokios aplinkybės, kad UAB “N. G.“ pati galėjo pasirinkti dirbti su atsakovo konkurentais. Teigia, kad jo kaltė neįrodyta, jis tinkamai ir laiku vykdė darbo pareigas bei nepadarė jokio Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo.

Atsakovas UAB „A.“ pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 38 059,56 Lt baudÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad įtarimų dėl ieÅ¡kovo veiklos turėjo ir anksčiau, bet tam trÅ«ko įrodymų. IeÅ¡kovui suteikė ypatingai plačius darbinės veiklos įgaliojimus, ieÅ¡kovas žinojo bendrovės komercines paslaptis, turėjo galimybę jomis naudotis atliekant savo darbines funkcijas, už tai buvo mokamas solidus atlyginimas. Atsakovas manė, kad ieÅ¡kovas veiks atsakovo interesais ir nepiktnaudžiaus jam suteiktais įgaliojimais bei bendraudamas su konkurentais laikysis konfidencialumo. Tačiau ieÅ¡kovas pažeidė generalinio direktoriaus 2005-02-28 poįstatyminiu aktu patvirtintas darbo tvarkos taisykles bei 2002-06-11 Å¡alių pasiraÅ¡ytos Konfidencialumo sutarties sÄ lygas. Atsakovas turi duomenų, kad ieÅ¡kovas veikė nesÄ Å¾iningai, nes jų bendrovės komercines žinias perdavė tretiesiems asmenims, todėl neteko vieno iÅ¡ didžiausių jų paslaugų užsakovų.             UAB “N. G.“ pakeitė bendrovę į naujai įsteigtÄ UAB “T.“, kurios akcininkai, kaip ir UAB “M. p.“ yra tie patys asmenys – ieÅ¡kovo brolis D. V. ir V. F. Be to, D. V., prieÅ¡ įsteigdamas UAB “M. p.“, dirbo UAB „A.“ bei vadovavo dukterinei atsakovo įmonei Maskvoje. Kadangi ieÅ¡kovas tiesiogiai buvo atsakingas už sutarčių

sudarymÄ su trečiaisiais asmenimis, jis pateikdavo užsakymus                 UAB

“M. p.“, kurioje dirba jo brolis, taip sukeldamas interesų konfliktÄ ir nuostolius dėl turimų transporto priemonių nepanaudojimo ir mokėjimų. Teigia, kad jų klientas UAB “N. G.“ pasirinko kitÄ bendrovę, kai gavo iÅ¡ ieÅ¡kovo informacijÄ apie teikiamų paslaugų įkainius ir kitÄ su tuo susijusiÄ informacijÄ . Atsakovas, bÅ«damas įsitikinęs ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumu bei nebepasitikėdamas ieÅ¡kovu, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus ir galimÄ komercinių žinių platinimÄ , skyrė jam griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . IeÅ¡kovas sÄ moningai veikė prieÅ¡ atsakovo interesus, todėl jis privalo sumokėti atsakovui trijų paskutinių mėnesių iÅ¡mokėtų atlyginimų dydžio baudÄ .

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-17 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino neteisėtų atsakovo 2008-07-21 įsakymÄ Nr. K-36 dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ir panaikino; įpareigojo atsakovÄ iÅ¡taisyti ieÅ¡kovo dokumentuose atleidimo priežastis ir įraÅ¡yti, jog jis atleistas iÅ¡ darbo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį; priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 105 600 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 (sprendimo priėmimo), iÅ¡skaičiuojant iÅ¡ Å¡ios sumos mokesčius į valstybės biudžetÄ ; priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 35

200 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ bei 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ atsakovo 4421 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; nustatė, kad sprendimo dalis dėl vieno mėnesio atlyginimo, t. y. 8800 Lt priteisimo ieÅ¡kovui vykdoma skubiai. Teismas nustatė, kad atsakovas

neįrodė aplinkybių, grindžiančių ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ , t. y. konfidencialios

informacijos atskleidimÄ , todėl ieÅ¡kovo atlikti veiks­mai (praneÅ¡imas, jog klientas UAB “N. G.“ atsisako jų paslaugų, nežinojimas susidariusios situacijos ir bÅ«simo konkurento) ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­mi kaip kal­ti ir ne­ga­li bū­ti draus­mi­nės atsako­my­bės pa­grin­das. Nebuvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos bei drausminė nuobauda neatitinka tariamai padaryto pažeidimo sunkumo. Atsakovai rėmėsi tik netiesioginiais įrodymais, kliento apsisprendimas pasirinkti kitÄ Ä¯monę neatspindi faktinių ieÅ¡kovo daugkartinio nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar komercinės paslapties atskleidimo. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad ieÅ¡kovas aplaidžiai atliko savo pareigas, savavaliavo bei nepakluso darbo tvarkai. Atsakovas nesuteikė ieÅ¡kovui laiko pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl susidariusių aplinkybių, nesilaikė ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo taisyklių

IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimo dalį dėl vidutinio darbo užmokesčio už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovui 211 401 Lt vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17 bei nuo 2009-07-17 iki sprendimo įsiteisėjimo, nustatant jog ieÅ¡kovo vienos dienos

vidutinis darbo užmokestis yra 849 Lt; padidinti priteistÄ iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ iki             70 467 Lt. Nurodo, kad ginčijamos

sprendimo dalys yra nepagrįstos. Teismas neteisingai nustatė vidutinį darbo užmokestį bei iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nes rėmėsi atsakovo pateiktais paskaičiavimais, kurie neatitinka poįstatyminiais aktais nustatytos skaičiavimo tvarkos. Atsakovas vidutinį darbo užmokestį paskaičiavo pagal faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ per tris paskutinius iki atleidimo mėnesius. Teismas neteisėtai iÅ¡mokas priteisė tik iki sprendimo priėmimo, o ne iki įsiteisėjimo.

Atsakovas UAB „A.“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-17 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo žyminį mokestį bei visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino tarp Å¡alių sudarytÄ konfidencialumo sutartį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas atskleidė konfidencialiÄ informacijÄ ir padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , nes atskleidė konkurentams informacijÄ apie jų klientÄ ir neleistinai konkuravo rinkoje. Nepagrįsta iÅ¡vada, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ , nes ieÅ¡kovui nepateikus raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, jis pagrįstai buvo atleistas. Pažymi, kad teismas visas ieÅ¡kovui priteistas sumas turėjo priteisti iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas neiÅ¡tyrė visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, rėmėsi abstrakčiomis nuorodomis į įrodymų visumÄ , nevertino visų atsakovo pateiktų įrodymų, rėmėsi tik ieÅ¡kovo įrodymais, dėl to neteisingai iÅ¡sprendė bylÄ bei pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Teismas neteisingai paskaičiavo ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ Å¾yminį mokestį.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas J. V. praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, o jo skundÄ tenkinti.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „A.“ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, o jo skundÄ tenkinti.

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, ar teisėtai ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikÄ formuoja kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis (CPK 4 straipsnis, 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas,

347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010-03-30 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TELE-3“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, grÄ Å¾inimo į darbÄ ir darbo užmokesčio priteisimo, bylos Nr. 3K-3-139/2010, be kita ko nurodė, jog pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbo sutartis gali bÅ«ti nutraukta, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Å iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ reglamentuoja DK

235 straipsnis. Å io straipsnio 1 dalyje pateikta Å¡iurkÅ¡taus darbo pareigų pažeidimo sÄ voka, o 2 dalyje nurodytas Å¡iurkščių pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotos principinės nuostatos dėl darbuotojo drausminės atsakomybės pagrindų ir sÄ lygų, kurie reikÅ¡mingi sprendžiant drausminės nuobaudos skyrimo klausimÄ , pasisakyta dėl drausminės nuobaudos parinkimo kriterijų ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VÅ¡Ä® RadviliÅ¡kio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Å . įmonė „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. C. v. Alytaus sporto ir rekreacijos

centras, bylos Nr. 3K-3-393/2009; kt.). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra

drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio

3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies

3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Å iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK

235 straipsnio 1 dalis). DK 228 straipsnyje nustatytos pagrindinės darbuotojų pareigos, kurių privalo laikytis visi darbuotojai. Darbuotojų pareigas taip pat gali reglamentuoti kitos DK normos, kiti įstatymai ir norminiai bei lokaliniai teisės aktai, profesinės etikos kodeksai, taisyklės ar pan. Kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ , darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡taus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytÄ nusižengimÄ pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Pagal CPK

176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK

185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK

185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Å . v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m.

spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių

žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog byloje buvo nustatyta, kad ieškovas atskleidė komercines paslaptis konkuruojančiai įmonei bei dalyvavo

veikloje, kuri pagal norminių aktų reikalavimus yra nesuderinama su darbo funkcijomis ir taip padarė šiurkštų

darbo drausmės pažeidimÄ . Ä®sakyme dėl darbo sutarties nutraukimo taip pat yra padaryta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas atskleidė komercines paslaptis, pranešė komercine paslaptimi esančiÄ informacijÄ konkuruojančiai įmonei. Tačiau bylos įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Konfidencialumo sutartyje turėtų bÅ«ti nurodyta kokia informacija yra pripažįstama komercine paslaptimi, o kokia nėra tokia laikoma. Remiantis UAB „A.“ darbo tvarkos taisyklių 49.6. punktu bendrovės darbuotojai privalo saugoti bendrovės konfidencialiÄ informacijÄ .

Tokia informacija yra duomenys apie bendrovę, turintys potencialiÄ komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys. Su ieÅ¡kovu sudarytoje konfidencialumo sutartyje buvo detaliau įvardinta kas yra konfidenciali informacija, tarp jų buvo ir informacija apie klientus ir tiekėjus bei su jais susijusi informacija. Atsakovo teigimu, trečiasis asmuo UAB “T.“ informacijÄ apie buvusį UAB „A.“ klientÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â UAB „N. g.“ gavo tiesiogiai iÅ¡ ieÅ¡kovo arba per ieÅ¡kovo brolį, kuris bendradarbiauja su UAB “T.“.

Tačiau nei ieškovas, nei UAB “T.“ tokios informacijos nepatvirtino. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas UAB „N. g.“ pirkimo ir logistikos vadovas T. G. nurodė, jog su UAB „A.“ dėl jo teikiamų paslaugų kildavo konfliktai ir įmonės vadovybė nusprendė pakeisti vežėjus. Pažinojo UAB “T.“ direktorių, jis pasiūlė vežimo paslaugas, buvo nuspręsta pakeisti UAB „A.“ ne tik į               UAB “T.“, bet ir į UAB „B. g.“ (t. 2, b. l. 85).

Konkurencijos sÄ lygomis nutraukti verslo santykius su vienais partneriais ir užmegzti juos su kitais yra normalus reiÅ¡kinys. NesÄ Å¾ininga konkurencija apibrėžiama kaip veiksmai, kurie prieÅ¡tarauja Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti. Å iuos veiksmus draudžiama atlikti Å«kio subjektams - konkurencinės veiklos dalyviams. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog UAB “T.“ ir UAB „N. g.“ bÅ«tų atlikusios kokius nors veiksmus, bÅ«dingus nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

InformacijÄ apie UAB „N. g.“ galėjo pateikti ne tik ieÅ¡kovas, bet ir kiti asmenys. IeÅ¡koti kitų verslo partnerių galėjo ir UAB „N. g.“ bei pati apie save teikti informacijÄ , kuriÄ atsakovas įvardina kaip komercinę paslaptį. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos faktinės aplinkybės (t. 2, b. l. 169-172) yra nepakankamos tam, kad teismas padarytų iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas pažeidė konfidencialumo sutartį ir atskleidė komercinę paslaptį.

DK 240 straipsnio 1 dalis nustato, jog prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, jog darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. RaÅ¡te turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluota, kokį konkretų drausmės pažeidimÄ yra įtariamas padaręs darbuotojas, nurodoma jo padarymo laikas, vieta, pagrindiniai darbuotojo kaltės įrodymai, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat nustatomas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti. Atsakovo raÅ¡te (t. 1, b. l. 13) net nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas yra įtariamas drausminio nusižengimo padarymu. Todėl jau vien dėl Å¡ios priežasties galima teigti, jog atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarkÄ .

DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytas priteisiamo darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ terminas yra nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Pirmosios instancijos teismas už priverstinę pravaikÅ¡tÄ priteisė ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2008-07-21 iki 2009-07-17, t.y. iki sprendimo priėmimo dienos. Todėl pagrįstas ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, jog Å¡i sprendimo dalis turėtų bÅ«ti pakeista nurodant, kad vidutinis darbo užmokestis priteisiamas iki teismo sprendimo įsigaliojimo. IeÅ¡kovas savo apeliaciniame skunde kėlė klausimÄ apie tai, jog pirmosios instancijos teismas paskaičiavo per maÅ¾Ä vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu, atsiliepime pateikė savo paskaičiavimus (t. 3, b. l. 30-33). Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, ieÅ¡kovo atstovas sutiko su atsakovo pateiktais paskaičiavimais. Darbo bylose teismas turi bÅ«ti aktyvus (CPK 414 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovo pateikti paskaičiavimai yra teisingi. Todėl ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos uždarbis sudaro 573,58 Lt, o mėnesinis uždarbis – 11 902 Lt. Darbo teisėje pripažįstama neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo prezumpcija – bylose dėl darbuotojų atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai ir pagrįstai. Atsakovas Å¡ios prezumpcijos nepaneigė. Jei ieÅ¡kovas dirbo blogai, ir atsakovas dėl to prarado klientÄ , darbdavys galėjo taikyti jam kitas įstatyme numatytas poveikio priemones, o ne atleisti jį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , be to dar ir pažeidžiant drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ .

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas spręsdamas klausimÄ dėl reikalavimo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, pagrįstai tenkino minėtÄ ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir pagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį. Tačiau apeliacinės instancijos teisme patikslinus skaičiavimus, susijusius su ieÅ¡kovo vidutiniu darbo užmokesčiu, keistinos sprendimo dalys, susijusios su dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo bei žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ priteisimo. IeÅ¡kinio kainÄ sudaro iÅ¡eitinės iÅ¡mokos dydis (47 607,14 Lt) ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (22,

5 mėn. padauginti iÅ¡ vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (11 902 Lt), gaunasi            267 795 Lt). IeÅ¡kinio kaina yra 315 402,14 Lt, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ priteistinas        7 154 Lt žyminis mokestis. Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovui priteistina tik dalis jo sumokėtų iÅ¡laidų  (1000 Lt) advokato pagalbai (CPK 93 straipsnis).  Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos

17 d. sprendimÄ pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. sprendimo dalis dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ ir iÅ¡eitinės iÅ¡mokos priteisimo bei žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ priteisimo.

Priteisti ieÅ¡kovui J. V. iÅ¡ atsakovo UAB „A.“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2008-07-21) iki teismo sprendimo įsigaliojimo (2010-06-10), nustatant, jog vidutinis ieÅ¡kovo darbo dienos užmokestis sudaro 573,58 Lt.

Priteisti ieÅ¡kovui J. V. iÅ¡ atsakovo UAB „A.“ 47 607,14 Lt iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

IÅ¡ atsakovo UAB „A.“  į valstybės biudžetÄ priteisti 7 154 Lt žyminį mokestį.

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieškovui J. V. 1

000 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Â

Kolegijos pirmininkas                                                                                          Audrius Saulėnas

Teisėjos                                                                                                              Erika Misiūnienė

                                                                                                             Â

                Rimvida Zubernienė