c313d227-869e-45f4-abf8-3e2715dfd314 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr

                                                                                                Â

    Civilinė byla Nr. 2A-1140-302/2010

                    Procesinio sprendimo kategorijos 44.2.4.2; 44.5.2.16; 121.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės, kolegijos teisėjų Algirdo Auruškevičiaus ir Dalios Kačinskienės, sekretoriaujant Inesai Ulevičiūtei,

dalyvaujant ieškovei

K. G. , jos atstovei pagal įstatymÄ T.

G. ,

atsakovei A. D. , jos atstovei advokatei Kazimierai Kanišauskienei, vertėjai Olgai Vostrenkovai,

Â

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės A. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės K. G. , atstovaujamos įstatyminės atstovės T. G. , ieÅ¡kinį atsakovei A. D. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovė K.

G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T. G. , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti

iÅ¡ atsakovės A. D. 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-09-26 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje buvo pripažinta kalta padariusi BK 140 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ - nežymų sveikatos sutrikdymÄ , Å¡ios veikos kvalifikacija nebuvo pakeista Vilniaus apygardos teismo 2008-12-05 nutartimi, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė pastÅ«mė ieÅ¡kovę, o pastarajai parkritus ant grindų, ji ranka užspaudė ieÅ¡kovei nosį ir burnÄ . Å iuo nusikaltimu ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dėl savo amžiaus patyrė didelę psichologinę traumÄ . Be fizinio skausmo ir žalos sveikatai ieÅ¡kovė neabejotinai patyrė ir dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , sumažėjo jos bendravimo galimybės. Atkreipė dėmesį, kad kvėpavimo funkcija kaip viena iÅ¡ gyvybinių funkcijų yra jautriausia, todėl jÄ sutrikdant, žmogus neiÅ¡vengiamai patiria didžiulį iÅ¡gÄ stį ir stresÄ . Be to, toks sveikatos sutrikdymas sukėlė ieÅ¡kovei tokias pasekmes kaip miego sutrikimÄ , baimės jausmÄ .

Atsakovė A. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei

K. G. sveikatos sutrikimai atsirado praėjus 7 mėnesiams po nusikalstamos veikos. IeÅ¡kovei sveikatos sutrikimai atsirado dėl avarijos metu patirtos traumos, nes ji iÅ¡krito pro automobilio langÄ . Atsakovė nesutiko su reikalavimu priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas, nes jos numatytos įstatyme kaip sutarčių neįvykdymo teisinė pasekmė.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš A. D. K. G. naudai

900 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas, vadovaudamasis CK

250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d., sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo kriterijais sumažino neturtinės žalos dydį nuo 3000 Lt iki 900 Lt, nes ieÅ¡kovė nuslėpė nuo teismo svarbiÄ aplinkybę, kuri turi įtakos ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klei, t.y. kad ieÅ¡kovė jos nurodytas sveikatos problemas turėjo iki atsakovės pavartoto fizinio smurto dėl patirto autoįvykio, kuriuo metu ji iÅ¡krito pro langÄ , ir priteisė Å¡iÄ sumÄ tik už patirtÄ fizinį skausmÄ , nežymų sveikatos sutrikimÄ , pažeminimÄ ir patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus 2008-02-07, bet nesiejo neturtinės žalos atlyginimo su ieÅ¡kinyje nurodytomis sveikatos sutrikimo pasekmėmis, gydymo eiga, naudojamais vaistais.

Teismas taip pat priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88, 98 str. str., ieškovės naudai iš atsakovės priteisė 500 Lt teisinės pagalbos išlaidas.

Atsakovė A. D. apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas ieÅ¡kovei padarytos žalos dydį grindė ne teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie nukentėjusios nosies ir burnos uždengimÄ , bet melagingais ieÅ¡kovės bei jos atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltÄ didelį fizinį skausmÄ jÄ smaugiant, tariamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ pažeminimÄ dėl pavartoto fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Pats teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, todėl esant melagingais įrodymais grindžiamiems ieÅ¡kinio reikalavimams, jie neturėjo bÅ«ti patenkinti. Apeliantė nurodo, kad tokia jai pernelyg didelė suma, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, ieÅ¡kovei priteista nepagrįstai, pažeidžiant teisingumo principÄ .

Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kadangi neatsižvelgė, kad pagal Civilinio kodekso 6.37 str. 1 d. palÅ«kanas pagal prievoles gali nustatyti tik įstatymai arba Å¡alių susitarimai, o Å¡iuo atveju baudžiamojo proceso įstatymuose ieÅ¡kovės reikalaujamų palÅ«kanų priteisimas nenumatytas, o Civilinio kodekso 6.210 str. numatytos palÅ«kanos yra viena iÅ¡ sutarčių neįvykdymo teisinių pasekmių, kuri taikoma tik tuo atveju, kai skolininkas yra praleidęs terminÄ piniginei prievolei įvykdyti. Å iuo atveju atsakovė jokių terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nepraleido, taigi jos atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos minėtos teisės normos.

Atitinkamai tenkinant ieškinį iš dalies, turėjo būti sumažintos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovė K. G. , atstovaujama įstatyminės atstovės T.

G. , atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad ieÅ¡kovei pagrįstai priteista neturtinė žala, kuriÄ ji patyrė dėl nusikaltimo, padaryto jos sveikatai. Tokio dydžio žala nėra per didelė atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra jauna, sveika ir darbinga, taip pat jos kaltės formÄ .

Atsakovė, ginčydama procesines palūkanas, painioja baudžiamojo ir civilinio proceso teisinius santykius. Šiuo atveju iš delikto atsiradusi atsakovės civilinė atsakomybė, būdama turtine prievole, įpareigoja atsakovę mokėti Civilinio kodekso 6.210 str. 1 d. nustatyto dydžio palūkanas.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Â

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių neturtinės žalos, padarytos sveikatos sužalojimo atveju, atlyginimo dydį (Civilinio kodekso 6.250 str., 6.283 str.), taip pat procesinių palÅ«kanų (Civilinio kodekso 6.37 straipsnis) priteisimÄ , taikymo.

Nustatyta, kad A. D. 2008-02-07, apie 10.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) , asmeninio konflikto su mažamete K. G. (gimusia

1995-06-27) metu pastūmė K. G. , nukentėjusiajai K. G. parkritus ant grindų pastarajai ranka uždengė nosį ir

burnÄ trukdydama jai kvėpuoti, tokiais savo veiksmais sukeldama mažametei K. G. fizinį skausmÄ bei padarydama nukentėjusiajai taÅ¡kines kraujosruvas veide, t.y. nežymiai sutrikdė mažametės K.

G. sveikatÄ (b.l. 2-3, baudž. byla Nr. 17-1-00418-08 ). IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad neturtinę žalÄ Ä¯vertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas Å¡iÄ Å¾alÄ , siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parinkdamas tokiÄ piniginę kompensacijÄ , kuri kiek galima visapusiÅ¡kiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž.v. UAB „Vilniaus troleibusai“; Nr. 3K-3-371/2003; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R.v. Lietuvos Respublika; Nr. 3K-3-604/2005, kt.). Neturtinės žalos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Civilinėje teisėje įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas, o teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , turi vadovautis bendrÄ sias žalos atlyginimo sÄ lygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik Å¡ios kategorijos byloms bÅ«dingus kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos, kuri pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, dydis yra nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai priklauso nuo pažeistų vertybių, atsiradusių pasekmių ir kitų kriterijų. Neturtinė žala yra padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui. Jeigu iÅ¡gyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų – sveikatos sužalojimo, grėsmės gyvybei sukėlimo, tai pripažįstama, kad iÅ¡gyvenimai yra ypač dideli. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Apeliantė, nesutikdama su priimtu teismo sprendimu, nurodo, kad teismas nepagrįstai iÅ¡vadas dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė ne teismo nuosprendžiu konstatuotomis aplinkybėmis ir faktais, kur buvo nurodoma tik apie nukentėjusios nosies ir burnos uždengimÄ , bet melagingais ieÅ¡kovės bei jos atstovės pateiktais argumentais apie tariamai jai sukeltÄ didelį fizinį skausmÄ jÄ smaugiant, tariamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, patirtÄ pažeminimÄ dėl pavartoto fizinio smurto ir kitus nepatogumus. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 182 str. 1 d. 3 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, jei tai asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju teismo nuosprendžiu buvo nustatytas faktas, kad K. G. buvo sukeltas fizinis skausmas bei nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi Å¡ios aplinkybės pakartotinai nereikia įrodinėti. Baudžiamojoje byloje nebuvo reiÅ¡kiamas civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl aplinkybės, susijusios su neturtinės žalos padarymu, nebuvo nustatinėjamos. IeÅ¡kovė, pasinaudodama įstatyme suteikta teise, ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kė atskirai nuo baudžiamosios bylos, pagrįsdama savo reikalavimÄ atitinkamomis faktinėmis aplinkybėmis bei įrodymais, patvirtinančiais Å¡ias faktines aplinkybes, taigi teismas civilinėje byloje spręsdamas ar ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, priimdamas sprendimÄ pagrįstai vertino jos nurodomas aplinkybes apie patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, patirtus nepatogumus dėl patirto fizinio smurto.

Tačiau kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismo iÅ¡ atsakovės priteistas neturtinės žalos dydis (900 Lt) ieÅ¡kovės naudai yra nepagrįstas, priteistas pažeidžiant teisingumo principÄ . Kolegija sprendžia, kad 900 Lt suma ieÅ¡kovės patirtai neturtinei žalai atlyginti nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti pripažinta teisinga ir protinga įvertinant tokias bylai reikÅ¡mingas aplinkybes kaip tai, kad tarp Å¡alių kilęs konfliktas buvo asmeninio pobÅ«džio, Å¡alys buvo gerai pažįstamos, nes atsakovė draugavo su ieÅ¡kovės broliu, ir gyveno su ieÅ¡kove viename bute  ieÅ¡kovė teikė melagingus paaiÅ¡kinimus dėl fizinio smurto pasekmių jos sveikatos bÅ«klei ir nuslėpė nuo teismo, kad galvos, pilvo skausmai, neurologiniai reiÅ¡kiniai mažametei galėjo bÅ«ti susiję su smegenų sukrėtimu, pilvo ir kitų kÅ«no vietų sumuÅ¡imu, kitais fizinio pobÅ«džio veiksniais bei patirtu Å¡oku autoįvykio metu, o atsakovės ieÅ¡kovei padarytas sveikatos sutrikdymas nesukėlė jokių rimtesnių pasekmių, dėl padaryto sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovės patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai buvo labai nežymÅ«s, todėl yra pagrindas Å¡ioje byloje ieÅ¡kovei priteistÄ 900 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti

sumažinti iki 500 Lt. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamÄ teismų

praktikÄ , tai yra protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti Å¡ioje konkrečioje byloje.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliacinio skundo argumentÄ , kad teismas nepagrįstai priteisė 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes baudžiamojo proceso įstatymuose ieÅ¡kovės reikalaujamų palÅ«kanų priteisimas nenumatytas, be to, atsakovė jokių terminų prievolei atlyginti nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ nepraleido, taigi jos

atžvilgiu negalėjo būti taikomos minėtos teisės normos. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso

1.136 straipsnio 1 dalį civilinės teisės ir pareigos atsiranda iÅ¡ Å¡io kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Vadovaujantis Å¡ia nuostata, civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.425 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje reglamentuojamas palÅ«kanų pagal prievoles mokėjimas, o Å¡io straipsnio 2 dalis

numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos

iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Komentuojama norma numato vadinamÄ sias procesines palÅ«kanas, kurios atlieka kompensavimo funkcijÄ , ir Å¡i norma reikÅ¡minga ir esant

nesutartinėms prievolėms. Pastarųjų įstatyminių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau

įvykdyti prievolę, dar iki kreditoriui kreipiantis į teismÄ ir taip iÅ¡vengti prievolės mokėti Å¡ias palÅ«kanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi bÅ«ti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Å ios palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikÅ¡tas reikalavimas jas priteisti. Tokiu bÅ«du teismas teisėtai priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai jos praÅ¡omas procesines palÅ«kanas.

Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisė 500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu atsižvelgti į tai, kad iÅ¡ esmės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, t.y. ieÅ¡kovė pripažinta turinčia teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau tai, kad teismas priteisė ieÅ¡kovei ne visÄ jos praÅ¡omÄ neturtinės žalos dydį (vietoje 3 000 Lt – 900 Lt), nesudaro pagrindo pripažinti, kad dėl to turi bÅ«ti mažinamos ieÅ¡kovės patirtos atstovavimo iÅ¡laidos, kurios Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teisme sudarė 500 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovų nurodytas patirtos neturtinės žalos dydis yra subjektyvus, o teisingÄ neturtinės žalos dydį nustatyti yra teismo prerogatyva, įvertinant tokias reikÅ¡mingas aplinkybes kaip neturtinės žalos pasekmės, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ir kt., taip pat atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, atsakovė negali įtakoti ieÅ¡kovei priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovės patirtas atstovavimo iÅ¡laidas visa apimtimi, be to, pažymėtina, kad Å¡ios iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio bei kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio

2 dalyje.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (Civilinio proceso kodekso

326 straipsnio 1 dalies 3 p.)

Apeliacinės instancijos teisme šalys turėjo tokių bylinėjimosi išlaidų: atsakovė sumokėjo

65 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies, nes priteistas 900 Lt neturtinės

žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 500 Lt, yra pagrindas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad šaliai,

kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 36 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo šioje byloje dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 83 str.

1 d. 4 p.), todėl šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija

Â

n u t a r ė :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimÄ pakeisti.

PriteistÄ iÅ¡ A. D. K. G. naudai 900 Lt sumÄ neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas skaičiuoti nuo priteistos sumos (500 Lt).

KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš K. G. 36 Lt bylinėjimosi išlaidų A. D. .

Kolegijos

pirmininkė                                                             Romualda

Janovičienė  Â

Kolegijos

teisėjai                                                                   Algirdas

AuruÅ¡kevičius  Â

                                                                                             Dalia

Kačinskienė