2018-08-22 Nr. AB-14535-3-61-3-03588-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-806-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03588-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1PS1-688-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“; 2) priteisti iš NŽT bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, jog NŽT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1PS1-688-(2.1.) (toliau – ir Įsakymas) jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už nusižengimą, t. y. už tai, kad eidamas NŽT Vilniaus miesto teritorinio skyriaus (toliau – ir Skyrius) vedėjo pareigas, pasirašydamas įsakymus išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir pasirašydamas valstybinės žemės sklypų nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis, pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) nuostatas, pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir sukėlė neigiamas pasekmes.

3. Pareiškėjas teigė, kad tarnybinė nuobauda paskirta praleidus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – ir VTĮ) nustatytą 6 mėnesių terminą. Paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta už sprendimus, priimtus laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2015 m. lapkričio 9 d., kai jis ėjo Skyriaus vedėjo pareigas, o NŽT jis nedirba jau daugiau kaip 9 mėnesius.

4. Pareiškėjas nesutiko su galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą jo atžvilgiu atlikusios komisijos (toliau – ir Komisija) teiginiu, kad patikrinimas buvo atliktas kompetentingos institucijos – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM), todėl yra taikomas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Pareiškėjo nuomone, ŽŪM nesuteikti įgaliojimai vykdyti NŽT teritorinių skyrių priimtų administracinių aktų atitikimo aukštesnės galios teisės aktams patikrinimus ir nustatyti, kurie administraciniai aktai priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tokia teisė suteikta teismams ir, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) nustatytais atvejais, NŽT direktoriui.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jo atžvilgiu atlikto galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 1PS17-221-(2.30) (toliau – ir Išvada) remiamasi ŽŪM nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ministerijos nuostatų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnybos departamento 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 27 D-1095 „Dėl nuomonės pateikimo“, tačiau, kaip minėta, ŽŪM nelaikytina institucija, turinčia teisę atlikti tarnybinį ar kitokį patikrinimą, o Valstybės tarnybos departamentas nėra įgaliota institucija aiškinti teisės aktuose įtvirtintas teisės normas.

6. Be to, pareiškėjas pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas praleidus 5 darbo dienų terminą nuo informacijos apie galimą pažeidimą gavimo, pranešimas surašytas per daugiau kaip 30 dienų, nors turi būti surašytas per 10 darbo dienų, tarnybinė nuobauda paskirta praleidus VTĮ 30 straipsnyje nustatytą dviejų mėnesių terminą nuo ŽŪM išvados surašymo.

7. Taip pat nurodė, jog pranešimas apie tarnybinį nusižengimą buvo neišsamus, pranešime nebuvo tiksliai nurodoma, kokio nusižengimo padarymu jis įtariamas (išsamiai nenurodytos faktinės aplinkybės, nenurodyti konkretūs jo veiksmai (neveikimas), padarymo laikas ir kitos reikšmingos aplinkybės, nepateiktos dokumentų kopijos, susijusios su nagrinėjama situacija), todėl jam nebuvo sudarytos sąlygos gintis ir tinkamai atsakyti į inkriminuojamus kaltinimus. Pareiškėjo manymu, nepranešus apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas.

8. Pareiškėjas teigė, kad Įsakymas ir Išvada nėra pagrįsti nei tinkamu faktinių aplinkybių konstatavimu, nei konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Kaltinimai į Išvadą surašyti formaliai, nepagrindžiant jų nustatytais faktiniais duomenimis, kurie patvirtintų, kad jis pažeidė įstatymų reikalavimus, nenurodyti arba klaidingai nurodyti jo veiksmai priešingi teisei.

9. Pareiškėjas pateikė paaiškinimus dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir sutarčių sudarymo.

10. Pareiškėjas nesutiko su Išvadoje pateiktu vertinimu, kad jis, pasirašydamas Išvadoje nurodytus administracinius aktus ir sutartis, veikė aplaidžiai. Visi paminėti administraciniai aktai buvo priimti ir sudarytos sutartys remiantis administraciniais aktais, teritorijų planavimo dokumentais bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais, kurie buvo patvirtinti (priimti) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir valstybinės žemės patikėtinio įgaliotų asmenų tuomet, kai jis dar nėjo Vilniaus miesto skyriaus vedėjo pareigų. Jis neturėjo pareigos tikrinti anksčiau patvirtintų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėjo, kad Skyriui tenkantis darbo krūvis ir pasirašomų dokumentų kiekis yra tokių apimčių, jog net ir norint nebūtų įmanoma patikrinti visų žemės bylose esančių dokumentų pagrįstumą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar jis turėjo galimybę (galėjo ir privalėjo) patikrinti pasirašomų dokumentų atitikimą teisės aktų reikalavimams, t. y., ar turėjo galimybę per dieną pasirašydamas šimtus dokumentų patikrinti visus žemės tvarkymo bylose esančius dokumentus, surinkti susijusią medžiagą iš valstybės registrų, taip pat, ar galėjo numatyti pasekmes. Pažymėjo, kad jam Išvadoje nagrinėjamais atvejais priėmus priešingus sprendimus, negu buvo priimti, galbūt taip pat būtų kilusios neigiamos pasekmės – teisminių bylų iškėlimas, reikalavimai dėl žalų atlyginimo, išlaidos, susijusios su statinių griovimu, tais atvejais, kai atsisakoma nuomoti valstybinius žemės sklypus statiniams eksploatuoti, ir kt.

11. Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT, gindama viešąjį interesą jai priskirtose kompetencijos ribose, privalėjo nedelsdama kreiptis į teismą, kitas institucijas dėl administracinių aktų panaikinimo ar kreiptis į asmenis dėl sutarčių panaikinimo bendru sutarimu, jeigu nustatė, kad viešasis interesas yra pažeistas. Nuo ŽŪM išvados patvirtinimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, todėl yra akivaizdu, kad NŽT jau seniai turėjo pareigą imtis veiksmų dėl administracinių aktų ir sandorių panaikinimo, tačiau to nedarė. Pareiškėjo nuomone, negali būti skiriama tarnybinė nuobauda už pasekmes, kurios bus arba nebus ateityje. Be to, gali būti, kad daugeliu atvejų NŽT nesikreips į jokias institucijas, nes jau yra pakeitusi poziciją dėl teisės taikymo.

12. Pareiškėjas teigė, jog Išvadoje nėra išsamiai ir visapusiškai ištirtos pažeidimų, dėl kurių jis patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, aplinkybės, nėra pateikta pakankamai jo kaltę įrodančių duomenų. Pabrėžė, kad daugumą Išvadoje padarytų ar tariamai padarytų pažeidimų padarė ne jis asmeniškai, o jo vadovaujamo skyriaus darbuotojai, todėl ypač svarbu atskirti, kurie pažeidimai buvo sąlygoti būtent jo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu ir kaip tai pasireiškė.

13. Nurodė, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje ir Įsakyme jo veika kvalifikuota netinkamai, kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas nekonkrečiai, jo veiksmų nesusiejant su teisės aktų normomis.

14. Pareiškėjas kartu pažymėjo, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti atliktas ir Įsakymas galėjo būti priimtas šališkai bei neobjektyviai, kadangi 2016 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo pradėtas pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašė E. P., kuris taip pat buvo ŽŪM sudarytos darbo grupės narys ir pasirašė ŽŪM išvadą bei dalyvavo Komisijos darbe ir pasirašė išvadą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Be to, dar keturi kiti Komisijos nariai (G. B., R. G., M. J. ir E. P.) irgi buvo minėtos ŽŪM darbo grupės nariai bei pasirašė ŽŪM išvadą, o vienas iš jų (M. J.) taip pat yra buvęs pareiškėjo pavaldinys.

15. Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

16. NŽT nurodė, kad yra visos sąlygos, leidusios pareiškėjui taikyti tarnybinę atsakomybę.

17. Dėl valstybinės žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad iš Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11d. įsakymu Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas STR 1.01.09:2003) nuostatų matyti, kad būtina prielaida atsirasti asmens teisei be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą yra tai, jog šis žemės sklypas turi būti užstatytas asmeniui, siekiančiam išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, priklausančiais statiniais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

18. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 30-793 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtintame detaliajame plane suprojektuotas apie 0,0127 kv. m kitos paskirties susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijų būdo žemės sklypas atitiko įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą, kadangi ribojosi su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas sudarė siaurą juostą tarp žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gatvės. Šiame kontekste atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad boilerinė nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto teisinį reguliavimą bei iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje esančių dokumentų darė išvadą, kad V. Č., įsigijusi pastatą – boilerinę, neketino žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudoti šiam pastatui eksploatuoti, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 30-3856 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo būdo pakeitimo“ 0,0295 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos pakeistas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, o Skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 49SK-55-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtinti 0,0295 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, pagal kuriuos šio žemės sklypo žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.

19. Pabrėžė, kad Komisija, siekdama įvertinti visas aplinkybes, 2016 m. liepos 11 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, kurio metu surašė faktinių duomenų patikrinimo vietovėje aktą ir nustatė, kad minėtas žemės sklypas ir jame esantis kitos paskirties, 117 kv. m užstatymo ploto statinys – boilerinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra nenaudojamas ir apleistas. Patikrinimo metu taip pat atlikta fotofiksacija ir parengta fotofiksacijos lentelė, kurioje matyti nenaudojamas ir apleistas statinys – boilerinė.

20. Teigė, kad pareiškėjas, prieš priimdamas Skyriaus vedėjo 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1172-(14.49.2.) „Dėl įsiterpusio kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. nuomos“, kuriuo nuspręsta įsiterpusį žemės sklypą ne aukciono tvarka išnuomoti V. Č., 2015 m. rugsėjo 1 d. pasirašydamas valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.), 2015 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1439-(14.49.2.) „Dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.) pakeitimo“ ir 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimą Nr. 49SŽN-417-(14.49.57.) „Dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.) pakeitimo“, kuriuo buvo pakeista 2015 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.), privalėjo įsitikinti, ar V. Č. iš viso turėjo teisę į valstybinės žemės sklypo nuomą. Nustačius, kad boilerinė nepatenka į Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto reguliavimą bei yra nenaudojama pagal savo tiesioginę paskirtį, pareiškėjas privalėjo imtis teisinių priemonių nutraukti 2013 m. lapkričio 19 d. sudarytą susitarimą Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-506 „Dėl 2004 m. gegužės 20 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N01/2004-703 pakeitimo“, tačiau pareiškėjas ne tik nenutraukė nuomos sutarties su V. Č., bet ir nepagrįstai, lengvatine tvarka papildomai išnuomojo įsiterpusį 0,0127 ha ploto žemės sklypą.

21. Atsakovo vertinimu, A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes pasirašydamas minėtus aktus sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypo išnuomojimui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). Neteisėti A. J. veiksmai taip pat neatitinka gero viešojo administravimo principo, tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų įgyvendinimas, taip pat pakenkė NŽT įvaizdžiui ir dėl to kilo pagrįstų abejonių dėl NŽT darbuotojų kompetencijos bei tinkamo pareigų atlikimo. Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Reikalavimas gerai išmanyti teisės aktus, susijusius su Skyriaus veikla, yra nustatytas Skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame NŽT direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ (toliau – ir Pareigybės aprašymas), A. J. taip pat yra įgijęs socialinių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi teisinio darbo patirties, kas įrodo, kad jis pagal veikos aplinkybes, įgytą išsilavinimą ir patirtį, taip pat savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo numatyti jo veiksmais sukeliamus padarinius.

22. Atsakovas nurodė, kad dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, jog valstybinės žemės plotas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas) 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Šie valstybinės žemės plotai, kurie suformuoti kaip įsiterpę žemės sklypai, ribojasi su valstybine žeme. Žemės sklypai ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, kurioje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypus.

23. Pažymėjo, kad A. J., eidamas Skyriaus vedėjo pareigas bei pagal Pareigybės aprašymo 7.4.3 papunktį būdamas atsakingas už NŽT patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės nuomą, pasirašydamas 2015 m. kovo 9 d. susitarimą Nr. 49SŽN-67-(14.49.57.) „Dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-283 (dalinai pakeistas 2014 m. spalio 20 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-334) dalinio pakeitimo“, privalėjo vadovautis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Nutarimo 2.15 papunkčiu, t. y. turėjo nepasirašyti 2015 m. kovo 9 d. susitarimo Nr. 49SŽN-67-(14.49.57.), tačiau to nepadarė.

24. Atsakovo teigimu, Skyriaus vedėjo pareigas ėjęs A. J., pasirašęs minėtą aktą, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punktą, Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.3 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą. Tokie Skyriaus vedėjo pareigas ėjusio A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų parengimas ir priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypų pardavimui ir išnuomojimui be aukciono, t. y. iš esmės lengvatinėmis sąlygomis. Neteisėti A. J. veiksmai taip pat neatitinka gero viešojo administravimo principo, tokiais veiksmais nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinio, funkcijų įgyvendinimas.

25. Atsakovas nurodė, jog dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad Komisija, tyrimo metu pakartotinai išnagrinėjusi NŽT turimus dokumentus ir atlikusi patikrinimą vietovėje bei fotofiksaciją, nustatė, kad suformuotas 0,0370 ha ploto valstybinės žemės sklypas, besiribojantis su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Nutarimo 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Šis valstybinės žemės plotas, kuris suformuotas kaip įsiterpęs žemės sklypas, buvo suformuotas tik dalyje tarp privačių žemės sklypų esančio valstybinės žemės ploto, rytinėje ir pietinėje dalyse ribojosi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, todėl šis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) negalėjo būti laikomas įsiterpusiu ir parduotas ne aukciono tvarka.

26. Nurodė, jog A. J., laikinai ėjęs Skyriaus vedėjo pareigas, pasirašydamas Skyriaus vedėjo 2015 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 49VĮ-368-(14.49.2.) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo M. L.“ ir 2015 m. liepos 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-68-(14.49.56.) dėl 0,370 ha ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo, privalėjo vadovautis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatomis. A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypų perleidimui be aukciono, t. y. iš esmės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo parduota valstybinė žemė.

27. Atsakovas nurodė, jog dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad Komisija, tyrimo metu pakartotinai išnagrinėjusi NŽT turimus dokumentus ir atlikusi patikrinimą vietovėje bei fotofiksaciją, nustatė, kad valstybinės žemės plotai, tuo metu besiriboję su žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusiais atitinkamai adresu (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Nutarimo 2.15 papunktyje. Todėl pareiškėjas, pasirašydamas 2015 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-50-(14.49.56.) dėl 0,0380 ha įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo ir 2015 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-63-(14.49.56.) dėl 0,0305 ha įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo, sudarė sandorius, kurių pagrindu privatiems asmenims lengvatinėmis sąlygomis buvo perleista nuosavybėn valstybinė žemė. Tokie A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypų perleidimui be aukciono, t. y. iš esmės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo parduota valstybinė žemė.

28. Atsakovas nurodė, jog dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad A. J., pasirašydamas Skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1414-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo A. A. M.“ ir 2015 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-380-(14.49.55.) dėl 0,0255 ha ir 0,0082 ha ploto valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, privalėjo vadovautis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatomis, tačiau to nepadarė. Tokiais savo veiksmais A. J. pažeidė Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatas ir netinkamai vykdė savo Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.2 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių sprendimų priėmimas sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypų perleidimui be aukciono, t. y. iš esmės lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) buvo parduota valstybinė žemė.

29. Atsakovas nurodė, jog dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad išnuomotame žemės sklype įregistruota atvira medžiagų saugojimo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) užima tik dalį pirmiau minėto žemės sklypo, o kitą žemės sklypo dalį sudaro miškas, nusprendė, kad žemės sklypas buvo suformuotas ir ne aukciono būdu išnuomotas per didelio ploto jame esančiai atvirai medžiagų saugojimo aikštelės eksploatacijai, taip pažeidžiant Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Taisyklės) 28 punktą. Teigė, jog pareiškėjas nesivadovavo teisės aktais ir netikrino savivaldybės priimtų administracinių aktų teisėtumo, nors teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, savo kompetencijos ribose priimdamas sprendimus, privalėjo įsitikinti, kad jie yra teisėti bei pagrįsti, t. y. patikrinti teritorijų planavimo dokumentų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, prisiimti atsakomybę už tokios padėties patvirtinimą.

30. Atsakovas nurodė, jog dėl valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymėtina, kad Komisija, remdamasi žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančiais dokumentais, VĮ Registrų centro duomenimis ir 2016 m. birželio 29 d. faktinių duomenų patikrinimo vietovėje akte nustatytais faktais, padarė pagrįstą išvadą, kad buvęs Skyriaus vedėjas A. J., priėmęs administracinį aktą – 2015 m. balandžio 13 d. įsakymą Nr. 49VĮ-490-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „Klaista“ ir pasirašęs 2015 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-154-(14.49.57.), kurių pagrindu išnuomotas valstybinės žemės sklypas UAB „Klaista“ pastatui – pirčiai, kuris vietovėje yra nenaudojamas, apleistas ir kuris pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktą ieškinį pripažintas keliančiu pavojų žmonėms ir aplinkai, eksploatuoti, nesivadovavo Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir Taisyklių 28 punkto nuostatomis. A. J. neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, nes teisės aktams prieštaraujančių minėtų įsakymo ir valstybinės žemės nuomos sutarties pasirašymas, išnuomojant UAB „Klaista“ valstybinės žemės sklypą, sudarė sąlygas neteisėtam valstybinės žemės sklypo išnuomojimui lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono). A. J. tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl aplaidumo, t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali kilti tam tikri padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

31. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad tarnybinė nuobauda skirta praleidus VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą. Nurodė, jog NŽT atliko galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą dėl galimai neteisėtų NŽT valstybės tarnautojų veiksmų, nurodytų Darbo grupės išvadoje, todėl šiuo atveju buvo taikomas ilgesnės trukmės – 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Atkreipė dėmesį, kad Darbo grupės išvados surašymo diena – 2016 m. balandžio 27 d. – šiuo atveju nėra laikoma pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena, kadangi Darbo grupės išvadoje nebuvo nustatyti konkretūs asmenys, galimai atlikę minėtoje išvadoje nurodytus neteisėtus veiksmus, t. y. nebuvo nustatyta pilna būtent pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis. Pažymi, kad pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis buvo nustatyta tik Išvadoje, todėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Komisijos Išvados surašymo diena (2016 m. liepos 22 d.), ir vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti šiuo atveju nebuvo praleistas.

32. Nurodė, jog oficiali informacija apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą buvo gauta 2016 m. birželio 6 d., t. y. NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiajam specialistui pateikus tarnybinį pranešimą Nr. 1PS7-220-(2.29) „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte pateiktų rekomendacijų“. Gavus minėta pranešimą, per 1 dieną NŽT direktorius priėmė 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1PS1-500-(2.1.) „Dėl komisijos Vilniaus miesto skyriaus valstybės tarnautojų galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Nuobaudų skyrimo taisyklės) 7 punkte įtvirtinta, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašomas per 5 darbo dienas. Šiuo aspektu atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. birželio 10 d. (t. y. per 3 dienas).

33. Atsakovas vertino, kad terminai tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrai atliki bei tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleisti. Nurodė, kad pareiškėjas turėjo teisę pareikšti nušalinimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotam valstybės tarnautojui, tačiau pareiškėjas tokia teise nepasinaudojo. Kartu atkreipė dėmesį, kad didelis darbo krūvis nelaikytinas svarbia priežastimi, pateisinančia pareigūnų, atsakingų už nurodytų veiksmų atlikimą, neveikimą ar netinkamą funkcijų vykdymą.

II. 34. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

35. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

35.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, vykdydamas Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti 2014–2015 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų teritorijose sudarytų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis, 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę patikrinti, ar valstybinės žemės sklypai galėjo būti išnuomoti ar parduoti ne aukciono tvarka.

35.2. Darbo grupė, patikrinusi NŽT Vilniaus miesto teritorinio skyriaus, Kauno miesto bei Klaipėdos miesto skyrių pateiktas 2014–2015 m. bylas bei atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl atvejų, kuriais valstybinė žemė galimai buvo išnuomota ar parduota ne aukciono tvarka nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, surašė 2016 m. balandžio 27 d. išvadą Nr. 1ZP-31(5.99), kurioje nurodė, kad nustatė pažeidimus ir prašo susipažinti su darbo grupės išvada bei pagal pateiktus siūlymus kuo skubiau imtis veiksmų padarytiems pažeidimams pašalinti ir spręsti dėl šiuos pažeidimus įvykdžiusių asmenų atsakomybės.

35.3. NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. 2016 m. birželio 6 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 1PS7-220-(2.29) „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte pateiktų rekomendacijų“ dėl nustatytų pažeidimų kreipėsi į NŽT direktorių ir pasiūlė pradėti tarnybinius patikrinimus, be kita ko, dėl laikinai ėjusio Skyriaus vedėjo pareigas A. J., pasirašiusio Skyriaus vedėjo įsakymus išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis.

35.4. NŽT direktorius 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1PS1-500-(2.1.) „Dėl komisijos Vilniaus miesto skyriaus valstybės tarnautojų galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“ sudarė Komisiją, kuri pradėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu.

35.5. NŽT 2016 m. birželio 9 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą informavo pareiškėją, kad yra duomenų, jog jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą dėl galimai netinkamo pareigų atlikimo. Prašė raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą. Pridėjo Tarnybinio pranešimo ir Įsakymo kopijas.

35.6. Pareiškėjas, elektroniniu paštu pateiktame paaiškinime nurodė, jog mielai pateiktų paaiškinimus dėl jam kokių nors inkriminuojamų įtarimų, tačiau nei E. P. 2016 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime, nei ŽŪM 2016 m. balandžio 27 d. išvadoje nėra nurodyta, kuo yra įtariamas. E. P. tarnybiniame pranešime nurodytos tik faktinės aplinkybės dėl atitinkamų žemės sklypų pardavimo ar nuomos dokumentų rengėjų ir pasirašiusių asmenų, o ŽŪM išvadoje nurodytos spėlionės, kad žemės sklypai suprojektuoti ir suformuoti galimai per dideli arba statiniai netinkamai eksploatuojami arba žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Kadangi jokios medžiagos (planų, schemų, statinių eksploatavimo patikrinimo aktų, žemės valstybinės kontrolės aktų ir pan.) prie pranešimo nepridėta, o jo kaltė dėl statinių netinkamo eksploatavimo ar dėl žemės sklypų formavimo ir nuomos sutarčių sudarymo minėtuose raštuose nekonstatuota (nenurodyta), jis negali pateikti jokių paaiškinimų, nes neturi atitinkamų dokumentų ir nėra pranešime kuo nors konkrečiai kaltinamas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad įstaigoje žemės teisės taikymo praktiką formuoja centrinės NŽT įstaigos vadovybė. Būdamas tiesiogiai pavaldus direktorei ir lojalus vadovybei, vadovavosi tomis rekomendacijomis, kurias jam teikdavo vadovybė.

35.7. Komisija, ištyrusi galimą A. J. tarnybinį nusižengimą, 2016 m. liepos 22 d. priėmė išvadą Nr. 1PS17-227-(2.30.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuria nusprendė siūlyti NŽT direktoriui pripažinti, kad Skyriaus vedėjo pareigas ėjęs A. J. pasirašęs: 1) 2015 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-1439-(14.49.2.) „Dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. valstybinė žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.) pakeitimo“ ir 2015 m. lapkričio 2 d. susitarimą Nr. 49SŽN-417-(14.49.57.) „Dėl 2015 m. rugsėjo 1 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-340-(14.49.57.) pakeitimo“, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28 punkto nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.3 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 2) 2015 m. kovo 9 d. susitarimą Nr. 49SŽN-67-(14.49.57.) „Dėl 2014 m. rugsėjo 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-283 (dalinai pakeistas 2014 m. spalio 20 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-334) dalinio pakeitimo“, pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunkčio, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.3 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 3) 2015 m. kovo 18 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-368-(14.49.2.) „Dėl įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pardavimo M. L.“ ir 2015 m. liepos 1 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-68-(14.49.56.) dėl 0,0370 ha ploto valstybinės žemės sklypo pardavimo, pažeidė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunktį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.2 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 4) 2015 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-50-(14.49.56.) dėl 0,0380 ha įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo ir 2015 m. gegužės 22 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SUI-63-(14.49.56.) dėl 0,0305 ha įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pardavimo, pažeidė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunktį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.2 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 5) 2015 m. spalio 27 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-1414-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypų, esančių Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo A. A. M.“ ir 2015 m. lapkričio 9 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 49SU-380-(14.49.55.), dėl 0,0255 ha ploto valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo, pažeidė Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.15 papunktį, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.2 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 6) 2015 m. birželio 9 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-805 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „Veika“ ir 2015 m. birželio 9 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-240- (14.49.57.), pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28 punkto nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.3 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą; 7) 2015 m. balandžio 13 d.

įsakymą Nr. 49VĮ-490-(14.49.2.) „Dėl valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išnuomojimo UAB „Klaista“ ir 2015 m. balandžio 24 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 49SŽN-154-(14.49.57.), pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28 punkto nuostatas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4.3 ir 7.28 papunkčiuose nustatytas funkcijas, sukėlė neigiamas pasekmes, todėl padarė tarnybinį nusižengimą, ir pasiūlė NŽT direktoriui skirti Skyriaus vedėjo pareigas ėjusiam A.

J. už nurodytus tarnybinius nusižengimus tarnybinę nuobaudą – pastabą.

35.8. NŽT direktorius 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1PS1-688-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ už Išvadoje nurodytus pažeidimus pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

36. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1120, 8 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos veiklos tikslai yra formuoti valstybės politiką žemės ir maisto ūkio, žuvininkystės (išskyrus žuvų išteklių išsaugojimą ir kontrolę vidaus vandenyse), kaimo plėtros, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės, žemės ūkio ir kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūros inžinerinės plėtros ir techninės pažangos srityse ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios valstybės politikos įgyvendinimą. Taigi, teismas sprendė, kad ŽŪM yra kompetentinga įstaiga vertinti NŽT veiklą, todėl vykdydama Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti 2014–2015 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų teritorijose sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis bei įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimo ar nuomos sutarčių teisėtumą, žemės ūkio ministro sudaryta darbo grupė pagrįstai patikrino tame tarpe ir NŽT Skyriaus veiklą bei jos rezultatus įformino 2016 m. balandžio 27 d. patikrinimo išvadoje Nr. 1ZP-33(5.99).

37. Teismo vertinimu, iš VTĮ 30 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šioje teisės normoje yra įtvirtinti du – 6 mėnesių ir 3 metų – terminai tarnybinei nuobaudai skirti, kurie yra naikinamieji terminai, nes nėra numatyta galimybė šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti, o pasibaigus šiems terminams yra nebegalima asmens traukti atsakomybėn už padarytus tarnybinius nusižengimus. Draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, yra įtvirtintas kaip bendro pobūdžio taisyklė, o draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, yra įtvirtintas kaip išimtis iš minėtos bendros taisyklės, t. y. kaip speciali taisyklė bendrosios taisyklės atžvilgiu. Toks šių taisyklių tarpusavio sąveikos pobūdis lemia, kad draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, taikomas visais atvejais, kurie nepatenka į draudimo skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, reguliavimo sferą. Ir priešingai, draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 3 metai, taikomas tik tais atvejais, kurie yra numatyti šios taisyklės (teisės normos) dispozicijoje.

38. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį valstybės tarnautojo, padariusio tarnybinį nusižengimą, atžvilgiu gali būti taikomi ilgesnės trukmės – iki 3 metų, terminai tarnybinei nuobaudai skirti tik tais atvejais, kai „tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.“

39. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad NŽT kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos su klausimu, ar ŽŪM yra kompetentinga institucija, kuri gali atlikti patikrinimą VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, taikant išimtinį 3 metų terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Valstybės tarnybos departamento 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. 27 D-1095 „Dėl nuomonės pateikimo“ nurodyta, kad ŽŪM, kaip NŽT veiklą konkrečiose srityse prižiūrinti / kontroliuojanti įstaiga, yra kompetentinga institucija VTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme, taikant 3 metų senaties terminą tarnybinei nuobaudai skirti.

40. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad NŽT Skyriaus teritorijoje sudarytų valstybinės kitos paskirties žemės sklypų nuomos sutarčių ir šių žemės sklypų naudojimo pagal sutartis bei įsiterpusių valstybinės žemės plotų pardavimo ar nuomos sutarčių pažeidimai buvo nustatyti ŽŪM darbo grupei atlikus patikrinimą, todėl atsirado įstatyminės sąlygos pareiškėjo atžvilgiu taikyti ilgesnės trukmės – 3 metų – terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Taigi teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju 3 metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo pasibaigęs, nes ginčo dokumentų parengimo dienos buvo 2015 m. kovo 9 d., 2015 m. kovo 18 d., 2015 m. balandžio 13 d., 2015 m. balandžio 24 d., 2015 m. gegužės 22 d., 2015 m. birželio 9 d., 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. spalio 27 d., 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 9 d. ir 2015 m. lapkričio 2 d.

41. Teismas taip pat nurodė, kad tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Nuobaudų skyrimo taisyklėse, kurių 3 punkte nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo. Nuobaudų skyrimo taisyklių 14 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo per VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą priima sprendimą. VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas paaiškėjo 2016 m. liepos 22 d. surašius ir įregistravus Išvadą. Tuo tarpu NŽT direktorius Įsakymą Nr. 1PS1-688-(2.1.) dėl tarnybinės nuobaudos pareiškėjui skyrimo priėmė 2016 m. rugpjūčio 2 d.

42. Nuobaudų skyrimo taisyklių 7 punkte įtvirtinta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių priedą. Nagrinėjamu atveju Komisija buvo sudaryta NŽT direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu, o pranešimas dėl pradėto galimo nusižengimo tyrimo pareiškėjui buvo išsiųstas 2016 m. birželio 10 d., t. y. per 3 dienas, taigi nepraleidus nustatyto termino.

43. Pareiškėjo argumentą, jog pranešime neišdėstyta tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis kaltinamas, esmė, teismas pripažino nepagrįstu. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad prie pranešimo apie tarnybinį nusižengimą buvo pridėtas NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto E. P. tarnybinis pranešimas, iš kurio turinio aiškiai suprantama galimai pareiškėjo padarytų tarnybinių nusižengimų esmė, o iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, jog jis tarnybinių nusižengimų esmę suprato, pasirašytų aktų teisėtumą grindė NŽT formuojama teisės taikymo praktika, siūlė problemų sprendimo būdus.

44. Teismo vertinimu, byloje taip pat nepateikta įrodymų, kad skunde nurodyti Komisijos nariai buvo šališki, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog jų dalyvavimas Komisijoje galėjo lemti neteisingas ir nepagrįstas išvadas dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuobaudų skyrimo taisyklėse nėra nustatytas draudimas į Komisijos sudėtį skirti buvusius pavaldinius, taigi, pareiškėjo argumentai dėl Komisijos šališkumo atmestini.

45. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų netekęs galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėjas neteikė prašymų, įrodymų, nors jam pranešimu buvo pranešta dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas nei tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai, nei NŽT direktoriui dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų jokių pastabų ar pretenzijų nereiškė, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjo teisė susipažinti su išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota.

46. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog nurodytos aplinkybės lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą. Taigi, teismas pažymėjo, kad naikinti skundžiamą Įsakymą dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

47. Įvertinęs Išvadą ir Įsakymą, teismas nurodė, kad pareiškėjo veika kvalifikuota pagal VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, kurie nustato valstybės tarnautojų bendrąją pareigą laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų bei tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis. Pažymėjo, kad ši įstatymo norma gali būti pažeista valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą). Atitinkamai Išvadoje nurodyta, kad NŽT Skyriaus vedėjo pareigas ėjęs A. J. pažeidė Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą ir 10 straipsnio 5 dalies 4 punktą, Nutarimo 2.15 punkto ir Taisyklių 28 punkto nuostatas, kuriose reglamentuotos valstybinės žemės išnuomojimo be aukciono, valstybinės žemės sklypų, parduodamų be aukciono, sąlygos ir valstybinės žemės nuomos sąlygos, taip pat nesilaikė Pareigybės aprašymo 7.1 punkto, 7.4.2 punkto, 7.4.3 punkto ir 7.28 punkto reikalavimų.

48. Teismas vertino, kad Išvadoje aiškiai nurodytas tiriamo pažeidimo faktas, argumentuota kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis yra grindžiama ši Išvada, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjo tarnybinė charakteristika bei galiojančios nuobaudos, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn.

49. Remdamasis teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis ginčo santykius, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės laipsnį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Teismas pabrėžė, kad A. J., eidamas Skyriaus vedėjo pareigas, priimdamas administracinius aktus, susijusius su valstybinės žemės sklypų, kuriuos NŽT valdo patikėjimo teise, pardavimu asmenims, valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymu, neatlygintinai perduodamų naudotis arba išnuomojamų valstybinės žemės sklypų valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutarčių sudarymu, jų keitimu bei nutraukimu, savo kompetencijos ribose priimdamas administracinius aktus, privalėjo įsitikinti, kad jie yra teisėti bei pagrįsti, t. y. privalėjo patikrinti esamų žemės bylose dokumentų atitikimą faktinėms aplinkybėms ir jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, prisiimti atsakomybę už tokios padėties patvirtinimą, tačiau to neatliko.

50. Teismas vertino, kad A. J. pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų nuostatas, netinkamai atliko Pareigybės aprašymo 7.1 punkto, 7.4.2 punkto, 7.4.3 punkto ir 7.28 punkto reikalavimus, todėl savo veiksmais sukėlė neigiamas pasekmes.

51. Teismas konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo Išvadoje ir Įsakyme pareiškėjo veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo suformuluotas konkrečiai, pareiškėjo veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėjas privalėjo laikytis.

52. Pareiškėjo teiginius, kad dėl pažeidimo nėra jo kaltės, nes jis neprivalo revizuoti kitų viešojo administravimo institucijų darbuotojų priimtų administracinių aktų, teismas atmetė.

53. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad dėl didelio darbo krūvio nėra galimybės patikrinti pasirašomo akto teisėtumą.

54. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 55. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti, arba panaikinti teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš NŽT bylinėjimosi išlaidas.

56. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti. Teigia, jog teismas, pasisakydamas dėl termino tarnybinei nuobaudai skirti, visiškai nepasisakė dėl įstatyme įtvirtinto ir skunde akcentuoto 2 mėnesių termino, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, todėl šiuo klausimu teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus, o sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su termino taikymu, nepakankamai motyvavo savo sprendimą.

57. Nurodo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai atliekant galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą, t. y., pareiškėjo teigimu, tarnybinis tyrimas turėjo būti pradėtas per 5 darbo dienas nuo ŽŪM sudarytos darbo grupės išvados gavimo NŽT, tačiau tyrimas pradėtas daugiau kaip per 30 dienų.

58. Pareiškėjo manymu, teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus, jog pranešime neišdėstyta tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu jis kaltinamas, esmė. Taip pat nesutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjas tiriant galimą nusižengimą nepasinaudojo galimybe teikti įrodymus, pastabų ir pretenzijų nereiškė, teisės aktų nustatyta tvarka jų neskundė. Šiuo aspektu pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu jis jau pusmetį nebedirbo NŽT ir jokių įrodymų turėti bei gauti negalėjo. Pareiškėjo vertinimu, tai, jog jis Komisijai pateikė bendro pobūdžio teisinio reguliavimo ypatumus bei problemas, samprotavimus dėl galimų pažeidimų, dar nereiškia, kad pranešimas buvo surašytas tinkamai, o pareiškėjas suprato kuo jis yra kaltinamas.

59. Be to, pareiškėjas nurodo, jog skunde jis pateikė paaiškinimus, kodėl ginčo Įsakymas ir Išvada yra nepagrįsti, tačiau teismas šių argumentų nei pripažino pagrįstais, nei juos atmetė, plačiau dėl jų nepasisakė ir įrodymų netyrė, sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiantis darė išvadą, kad pareiškėjas padarė neteisėtas veikas, todėl laikytina, jog šioje dalyje teismo sprendimas nemotyvuotas.

60. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundo argumentus dėl Komisijos šališkumo, šiuo klausimu motyvų nepateikė. Pareiškėjo manymu, tai, kad tie patys nariai dalyvavo ŽŪM sudarytos darbo grupės darbe ir tyrė galimus teisės aktų pažeidimus, po to tie patys asmenys rašė tarnybinį pranešimą dėl siūlymo pradėti tarnybinį patikrinimą, o vėliau dalyvavo Komisijos galimiems nusižengimams tirti darbe yra pakankamas pagrindas abejoti Komisijos šališkumu.

61. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti konkrečius įrodymus, kuriais remiantis būtų galima vertinti, ar buvo padaryti pažeidimai ir ar tuos pažeidimus padarė pareiškėjas, taip pat, ar pareiškėjas veikė aplaidžiai, tačiau tai nebuvo padaryta. Teismas nevertino skundžiamo administracinio akto ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo Išvados turinio, be to, netyręs įrodymų, nusprendė, kad Išvada yra pagrįsta. Teismas nagrinėjo tik vienintelį skundžiamos tarnybinės nuobaudos teisėtumo aspektą – terminą jai paskirti.

62. Pareiškėjas prašo išreikalauti duomenis apie Skyriuje gautų dokumentų kiekį (skaičių) pagal atskirus registrus per laikotarpį kai pareiškėjas ėjo Skyriaus vedėjo pareigas, taip pat duomenis apie Skyriuje parengtų dokumentų kiekį pagal atskirus registrus ir patikrintų kadastro dokumentų kiekį. Pareiškėjas mano, kad teismo teiginiai, jog jis teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo darbo krūvį, neatitinka teisingumo principo. Pažymi, kad jis jau metus nebedirba NŽT, todėl prašė teismo išreikalauti įrodymus, tačiau teismas netenkino prašymo, juo labiau, apkaltino pareiškėją nepateikus minėtų įrodymų.

63. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

64. Nurodo, jog pareiškėjo apeliacinis skundas nėra paremtas teisiniais motyvais, grindžiamas tik subjektyvia sprendimo interpretacija. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra tokie patys kaip ir pirminio skundo.

65. Teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nevertino visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neišnagrinėjo visų pareiškėjo argumentų bei motyvų, netyrė įrodymų.

66. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo praleisti terminai tarnybinei nuobaudai skirti. Pažymi, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra Išvados surašymo diena, t. y. 2016 m. liepos 22 d., todėl vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi nuobauda paskirta 2016 m. rugpjūčio 2 d. Kartu pažymi, kad nors nusižengimas paaiškėjo 2016 m. birželio 6 d., 20 darbo dienų terminas tarnybiniam nusižengimui ištirti buvo pratęstas, atsižvelgiant į Tarnybos darbuotojams suteiktų kasmetinių atostogų arba laikino nedarbingumo laikotarpius. Taigi, VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti terminai nebuvo praleisti.

67. Atsakovas taip pat nurodo, jog informacija apie pareiškėjo tarnybinį nusižengimą buvo gauta 2016 m. birželio 6 d., sekančią dieną, t. y. 2016 m. birželio 7 d., NŽT direktorius priėmė įsakymą dėl Komisijos sudarymo galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti. Pranešimas dėl pradėto tyrimo pareiškėjui išsiųstas 2016 m. birželio 10 d., taigi šiuo atveju procedūriniai terminai nebuvo praleisti.

68. Atsakovo nuomone, apelianto teiginiai, kad teismas neištyrė Įsakymo pagrįstumui įvertinti visų reikšmingų aplinkybių, taip pat, kad teismas neišreikalavo iš NŽT visos su tarnybiniu nusižengimu susijusios medžiagos, yra nepagrįsti. Nurodo, jog Tarnyba kartu su atsiliepimu į skundą pateikė visus bylai reikšmingus įrodymus, todėl pareiškėjas turėjo laiko susipažinti su medžiaga. Be to, tiek prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, tiek prieš baigiamąsias kalbas, teismui paklausus, ar pareiškėjas turi prašymų ar papildymų, pareiškėjas atsakė, jog neturi. Be to, pareiškėjas, prašydamas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepasisako ir nekonkretizuoja, kokių duomenų pritrūko bylos ištyrimui ir kokia jų įrodomoji reikšmė.

69. Atsakovas teigia, jog pareiškėjo abejonės dėl Komisijos narių šališkumo yra nepagrįstos. Tarnybos nuomone, jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad kuris nors Komisijos narys tiesiogiai ar netiesiogiai buvo suinteresuotas tarnybinio tyrimo rezultatais, ar aplinkybių, kurios pagrįstai keltų abejonių kurio nors nario šališkumu, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kuris nors iš Komisijos narių būtų pareiškėjo sutuoktinis ar artimas giminaitis arba susijęs svainystės ryšiais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 70. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 1PS1-688-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

71. Pažymėtina, kad pareiškėjas, ginčydamas minėtą Įsakymą, savo skundą, be kita ko, grindė aplinkybe, jog nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas galėjo būti atliktas ir Įsakymas galėjo būti priimtas šališkai bei neobjektyviai, kadangi 2016 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu buvo pradėtas pareiškėjo galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimas, surašė E. P., kuris taip pat buvo ŽŪM sudarytos Darbo grupės narys ir pasirašė ŽŪM išvadą bei dalyvavo Komisijos darbe ir pasirašė Išvadą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjui. Be to, dar keturi kiti Komisijos nariai (G. B., R. G., M. J. ir E. P.) irgi buvo minėtos Darbo grupės nariai bei pasirašė ŽŪM išvadą, o vienas iš jų (M. J.) taip pat yra buvęs pareiškėjo pavaldinys.

72. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

73. Šiuo aspektu pažymėtinos šios nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės:

73.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras, vykdydamas Ministro Pirmininko 2016 m. sausio 8 d. pavedimą Nr. S-13-69 įvertinti 2014–2015 metais Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų teritorijose sudarytų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomos sutarčių teisėtumą ir šių žemės sklypų naudojimą pagal sutartis, 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 3D-24 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudarė darbo grupę patikrinti, ar valstybinės žemės sklypai galėjo būti išnuomoti ar parduoti ne aukciono tvarka. Šios darbo grupės nariais, be kita ko, buvo paskirti G. B., R. G., M. J., E. P. ir E. P..

73.2. Darbo grupė, patikrinusi NŽT Vilniaus miesto teritorinio skyriaus, Kauno miesto bei Klaipėdos miesto skyrių pateiktas 2014–2015 m. bylas bei atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje dėl atvejų, kuriais valstybinė žemė galimai buvo išnuomota ar parduota ne aukciono tvarka nesilaikant imperatyvių teisės aktų nuostatų, surašė 2016 m. balandžio 27 d. išvadą Nr. 1ZP-31(5.99), kurioje nurodė konkrečius nustatytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir pateikė siūlymus dėl padarytų pažeidimų pašalinimo.

73.3. NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas E. P. minėtos ŽŪM sudarytos Darbo grupės išvados pagrindu surašė 2016 m. birželio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1PS7-220-(2.29) „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte pateiktų rekomendacijų“, kuriuo dėl nustatytų pažeidimų kreipėsi į NŽT direktorių ir pasiūlė pradėti tarnybinius patikrinimus, be kita ko, laikinai ėjusio NŽT Vilniaus miesto teritorinio skyriaus vedėjo pareigas A. J. (pareiškėjo), pasirašiusio Skyriaus vedėjo įsakymus išnuomoti ar parduoti valstybinės žemės sklypus ar jų dalis ir valstybinės žemės nuomos ar pirkimo–pardavimo sutartis, atžvilgiu. Iš nurodyto tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad jame inter alia nurodytos su ginčo sandorių dėl valstybinės žemės nuomos / pardavimo sudarymu susijusios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui buvo inkriminuotas tarnybinis nusižengimas, ir su šiais sandoriais susijusius dokumentus parengę, vizavę bei pasirašę asmenys.

73.4. NŽT direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 1PS1-500-(2.1.) „Dėl komisijos Vilniaus miesto skyriaus valstybės tarnautojų galimiems tarnybiniams nusižengimams ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, galimiems darbo drausmės pažeidimams ištirti sudarymo“, atsižvelgiant į nurodytame Žemės tvarkymo planavimo skyriaus vyriausiojo specialisto E. P. 2016 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte pateiktų rekomendacijų) pateiktą informaciją, buvo pradėtas, be kita ko, pareiškėjo A. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas ir šiam tyrimui atlikti sudaryta Komisija. Pabrėžtina, kad penkiais iš vienuolikos, t. y. beveik pusė, Komisijos narių buvo paskirti ir 2016 m. liepos 22 d. išvadą „Dėl A. J. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje siūloma NŽT direktoriui pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą – pastabą, pasirašė jau minėti G. B., R. G., M. J., E. P. ir E. P..

74. Nurodytų aplinkybių kontekste akcentuotina, kad viena iš svarbiausių tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012, 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-565/2013 ir kt.). Tarnybinio nusižengimo tyrimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas yra susijęs išimtinai su išsamiu ir nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu bei nubaudimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog, sudarant komisiją galimam valstybės tarnautojo tarnybiniam nusižengimui tirti, turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-863-556/2018).

75. Pagal Nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, savivaldybės taryba, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, savivaldybės mero iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

76. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, kurias pareiškėjas pakankamai išsamiai buvo išdėstęs jau pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde, konstatuotina, kad šiuo atveju Komisijos veikloje iš vienuolikos jos narių, kurie tyrė galimą pareiškėjo nusižengimą, dalyvavo net penki nariai – G. B., R. G., M. J., E. P. ir E. P., būtent kurių pateiktos informacijos pagrindu ir buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Todėl darytina išvada, kad minėti asmenys tyrimo metu galėjo turėti suinteresuotumą įrodinėti jų surašytuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, t. y. galėjo turėti išankstinę nuomonę pareiškėjo atžvilgiu bei daryti įtaką kitų Komisijos narių apsisprendimui, o tai leidžia teigti, kad pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija, taip pažeidžiant valstybės tarnautojo teisę į objektyvų ir nešališką galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimą. Tai, kad pareiškėjas galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą, minėtų byloje nustatytų aplinkybių nepaneigia ir šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją.

77. Kartu pabrėžtina, kad ir kitose analogiško pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog aplinkybės, kad tie patys asmenys inicijavo tyrimą dėl tarnybinio nusižengimo ir vėliau, būdami komisijos nariais, tyrė bei priėmė sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali duoti pagrindą pareiškėjui manyti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas, o tuo pačiu ir ginčijamas įsakymas, galėjo būti atlikti bei priimti šališkai ir neobjektyviai. Kadangi nešališkumo ir objektyvumo principais yra užtikrinamas administracinių aktų teisėtumas, šių principų pažeidimo fakto nustatymas gali sudaryti savarankišką vadą panaikinti ginčijamą administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-80/2011, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-863-556/2018).

78. Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog pareiškėjo galimam tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta neobjektyvi ir šališka Komisija, tai yra pakankamas pagrindas skundžiamo atsakovo akto panaikinimui ir pareiškėjo skundo tenkinimui. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl pareiškėjui inkriminuoto tarnybinio nusižengimo esmės, jo sudėties, padarymo aplinkybių ir kitų apeliacinio skundo bei atsiliepimų argumentų nebepasisako.

79. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti NŽT direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1PS1-688-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

80. Nors pareiškėjas, be kita ko, prašė priteisti jam iš NŽT bylinėjimosi išlaidas, jis nepateikė šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip tai numato ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis, todėl šis pareiškėjo prašymas paliktinas nenagrinėtas. Kartu išaiškintina pareiškėjui, kad jis turi teisę prašymą dėl išlaidų atlyginimo paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 1PS1-688-(2.1.) „Dėl A. J. tarnybinio nusižengimo tyrimo“.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė