c30fd286-62cd-45bd-8d45-58e2b3a0d3ee · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-450-381/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00930-2013-3 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.4.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieÅ¡kovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Å .

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – notaras A. G. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š.

Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (toliau – BAB bankas Snoras), 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir Š.

Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko Snoras, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB bankas Snoras, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo–pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko Snoras ir bankrutavusios UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu.

Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia Å¡ioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ . 3. 2019 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovė UAB „Čelta“ pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurį prašė nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti kredito ekspertę S. V., kuri ruošė kredito sutartį.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra 2018 m. pabaigoje sužinota nauja aplinkybė dėl tikrojo kreditavimo tikslo. Nors UAB „Čelta“ planavo imti kreditÄ Å¾emės sklypui, kurio vertė 3 000 000 Lt, įsigyti, iÅ¡ tikrųjų bendrovei buvo suteiktas kreditas banko paruoÅ¡tam investiciniam projektui, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojo, įgyvendinti. Pagal šį projektÄ Å¾emės sklypo vertė turėjo pasiekti 3 000 000 Lt ateityje. IeÅ¡kovės teigimu, jei bÅ«tų žinojusi, kad sklypo rinkos vertė pirkimo metu nebuvo 3 000 000 Lt, nebÅ«tų sudariusi kredito sutarties, be to, ir bankas negalėjo suteikti 1 990 000 Lt kredito, įkeitus žemės sklypÄ , kurio rinkos vertė nėra 3 000 000 Lt.

Tai reiÅ¡kia, kad bankas suklaidino kredito gavėjÄ , todėl, atnaujinus procesÄ , nebÅ«tų pagrindo palikti sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės UAB „Čelta“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė UAB „Čelta“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kreipėsi jau daugiau nei 20 kartų. Ä®vertinęs ankstesniuose procesiniuose sprendimuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus bei naujo UAB „Čelta“ praÅ¡ymo argumentus, teismas sprendė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė proceso atnaujinimo pagrindu nurodo tokias naujai paaiÅ¡kėjusias faktines aplinkybes, kuriomis jau buvo grindžiami ieÅ¡kovės anksčiau paduoti praÅ¡ymai atnaujinti procesÄ , t. y. aplinkybes, susijusias su 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu bei neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, dėl kurių jau ne kartÄ teismų buvo pasisakyta.

7. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Čelta“ praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo yra pakartotinis, pateiktas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu, todėl atsisakė jį priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. III. Atskirojo skundo argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį, priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iÅ¡kviesti kredito ekspertę.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 8.1. Teismas nepasisakė dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ tuo pagrindu, kad sužinota, jog kreditas suteiktas ne sklypui įsigyti, o investiciniam projektui įgyvendinti. Teismas akcentavo tik 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimÄ , su kuriuo net nebuvo susipažinęs. 8.2. UAB „Čelta“ apsisprendė imti kreditÄ , kad įsigytų 3 000 000 Lt vertės žemės sklypÄ , o ne tam, jog įsigytų mažesnės vertės žemės sklypÄ , kurio vertė tik po papildomų investicijų padidėtų iki 3 000 000 Lt.

Investicinis projektas buvo parengtas tam, kad bankas galėtų suteikti didesnį kreditÄ . Kreditas buvo suteiktas ne pagal kredito sutartį, kuri sudaryta tik siekiant suklaidinti ieÅ¡kovę, bet vadovaujantis investiciniu projektu, apie kurį UAB „Čelta“ nieko nežinojo. Be to, 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimu žemės sklypo rinkos vertė nustatyta pagal nesamÄ Å¾emės sklypo bÅ«klę. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 straipsnis).

10. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl praÅ¡ymo ir atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 11. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teismo prašė jos 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti kredito ekspertę S. V., kuri ruošė kredito sutartį. Atskirajame skunde ieÅ¡kovė taip pat pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti minėtÄ kredito ekspertę.

12. Pagal CPK 370 straipsnio 1 dalį teismas, gavęs praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , visų pirma turi iÅ¡spręsti tokio praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ . PraÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas nusprendžia praÅ¡ymÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ nebuvo nagrinėjamas, nes pirmosios instancijos teismas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , todėl klausimas dėl Å¡io praÅ¡ymo nagrinėjimo formos (raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka) net neiÅ¡kilo. Taigi atskirojo skundo argumentai dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra aktualÅ«s.

13. Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo formos atkreiptinas dėmesys, jog CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali praÅ¡yti nagrinėti bylÄ apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka, tačiau toks praÅ¡ymas nesaisto apeliacinės instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė atskirajame skunde iÅ¡ esmės nenurodė jokių aiÅ¡kių motyvų, kuriais remiantis galima bÅ«tų spręsti dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į CPK įtvirtintÄ bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kuriÄ atskirasis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra bÅ«tinas žodinis ieÅ¡kovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti iÅ¡imtį ir skirti bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo tam tikras faktines aplinkybes tam, kad bÅ«tų galima įvertinti Å¡ios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiama nutartimi klausimas dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje priėmimo iÅ¡spręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ (ne)tapatumo 14. Kadangi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieÅ¡kovės 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡ymÄ dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atnaujinimo vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, tai reiÅ¡kia, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Ä¯vertino kaip pakartotinį CPK 374 straipsnio prasme, t. y. kaip tapatų jau anksčiau teiktiems praÅ¡ymams. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu yra negalimas.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumÄ , užtikrinti, kad teisingumas bÅ«tų įvykdytas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ir bÅ«tų iÅ¡vengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir proceso vilkinimo. Pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Ä®statymas nedraudžia pareiÅ¡kėjui pakartotinai kreiptis į teismÄ tuo pačiu teisiniu pagrindu, tačiau skirtingu faktiniu pagrindu.

Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ . Jei pareiÅ¡kėjas grindžia savo praÅ¡ymÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis praÅ¡ymo pagrindas yra naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame praÅ¡yme atnaujinti procesÄ nurodomos skirtingos naujai paaiÅ¡kėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiÅ¡kėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra teikiamas tapatus praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ .

BÅ«tų nepagrįsta prieÅ¡ingai aiÅ¡kinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikÅ¡tų, kad asmeniui yra užkertamas kelias bÅ«ti iÅ¡klausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį praÅ¡ymÄ , ir tokiu bÅ«du bÅ«tų pažeista asmens teisė į tinkamÄ teismo procesÄ . Tačiau tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjo kaip naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iÅ¡ esmės tapati aplinkybė, praÅ¡ymÄ turi bÅ«ti atsisakyta priimti kaip prieÅ¡taraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

15. Teismas atmeta atskirojo skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo pateikto praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ esmės. Jau minėta, kad teismas, gavęs praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , visų pirma turi iÅ¡spręsti tokio praÅ¡ymo priėmimo klausimÄ (CPK 370 straipsnio 1 dalis), o sprendžiant šį klausimÄ , be kita ko, tikrintina, ar jis nėra pakartotinis, nes CPK 374 straipsnyje įtvirtintas imperatyvus draudimas teikti pakartotinius praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ tuo pačiu pagrindu. Tai, kad pirmosios instancijos teismas praÅ¡ymo pakartotinumÄ vertino ne formaliai lygindamas vartojamas lingvistines formuluotes, o lygindamas ieÅ¡kovės anksčiau pateiktų praÅ¡ymų esmę su 2019 m. sausio 21 d. pateikto praÅ¡ymo esme, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino praÅ¡yme nurodyto atnaujinimo pagrindo.

16. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė UAB „Čelta“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kreipėsi jau daug kartų. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir anksčiau jau yra teikusi praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiÅ¡kėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinomos UAB „Čelta“ bylos nagrinėjimo metu, t. y. tuo pačiu teisiniu pagrindu, įtvirtintu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taigi lemiamas kriterijus Å¡iuo atveju yra tai, ar ieÅ¡kovės 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡yme nurodyta kaip naujai paaiÅ¡kėjusi esminė bylos aplinkybė, dėl kurios, jos nuomone, turėtų bÅ«ti atnaujintas procesas, yra tapati ankstesniuose praÅ¡ymuose nurodytoms aplinkybėms ar skirtinga, t. y. ar UAB „Čelta“ 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡ymo faktinis pagrindas yra kitoks.

17. IeÅ¡kovė kaip naujai paaiÅ¡kėjusiÄ esminę bylos aplinkybę 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡yme įvardija kredito ieÅ¡kovei suteikimo tikslÄ â€“ investicinio projekto įgyvendinimÄ , tačiau iÅ¡ esmės apraÅ¡o aplinkybes, susijusias su tuo, kad pirkto žemės sklypo vertė, nuo kurios buvo skaičiuojama kredito suma, ieÅ¡kovės nuomone, buvo apskaičiuota netinkamai, t. y. žemės sklypo vertė vertinimo metu nebuvo 3 000 000 Lt ir tokiÄ vertę turėjo pasiekti tik po kredito suteikimo ir investicinio projekto įgyvendinimo.

18. Kaip minėta, vertinant praÅ¡ymo atnaujinti procesÄ tapatumÄ , esminę reikÅ¡mę turi ne praÅ¡yme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, bet nurodytų aplinkybių esmė, turinys. Naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės turi bÅ«ti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo bÅ«ti žinomos. Å iuo atveju ieÅ¡kovė, jos nuomone, netinkamai atliktÄ Å¾emės sklypo vertės nustatymÄ savo praÅ¡yme dėl proceso atnaujinimo grindžia banko parengtu investiciniu projektu, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojusi ir tai esanti naujai paaiÅ¡kėjusi aplinkybė, kaip pagrindas procesui byloje atnaujinti, nes UAB „Čelta“ planavo imti kreditÄ Å¾emės sklypui, kurio vertė 3 000 000 Lt, įsigyti, tuo tarpu pagal investicinį projektÄ Å¾emės sklypo vertė turėjo pasiekti 3 000 000 Lt vertę tik ateityje.

IeÅ¡kovės teigimu, jei bÅ«tų žinojusi, kad sklypo rinkos vertė pirkimo metu nebuvo 3 000 000 Lt, nebÅ«tų sudariusi kredito sutarties, be to, ir bankas negalėjo suteikti 1 990 000 Lt kredito, įkeitus žemės sklypÄ , kurio rinkos vertė nėra 3 000 000 Lt. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė savo praÅ¡yme iÅ¡ esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su netinkamu turto vertinimu, kurios teismų ne kartÄ jau buvo įvertintos sprendžiant ieÅ¡kovė praÅ¡ymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

19. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad ieÅ¡kovės nurodytos naujai paaiÅ¡kėjusios aplinkybės, jog, sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pirkėjai (ieÅ¡kovei) nebuvo suteikta visa informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant ieÅ¡kovę dėl realios žemės sklypo vertės, dėl kurių procesÄ praÅ¡oma atnaujinti, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų naujai paaiÅ¡kėjusiomis aplinkybėmis nustatytų požymių. Å i pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018 buvo palikta nepakeista.

20. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovės argumentai dėl netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, kreditavimo tikslo kaip pagrindo atnaujinti procesÄ ne kartÄ teismų įvertinti kaip pakartotiniai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5423-852/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-790/2019).

21. IeÅ¡kovės 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡yme iÅ¡dėstyti argumentai dėl tikrojo kreditavimo tikslo vertintini kaip neesminis ankstesnių jos praÅ¡ymų papildymas, nesudarantis pagrindo šį praÅ¡ymÄ laikyti skirtingu nuo ankstesnių praÅ¡ymų dėl proceso atnaujinimo. PrieÅ¡ingas vertinimas sudarytų sÄ lygas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis teikiant pagal savo turinį iÅ¡ esmės tapačius, tik lingvistiÅ¡kai skirtingai suformuluotus praÅ¡ymus, kurių priėmimas ir nagrinėjimas neatitiktų proceso atnaujinimo instituto tikslo ir paskirties. Taigi praÅ¡ymų (ne)tapatumo palyginimas neturėtų bÅ«ti suprantamas itin siaurai.

22. Klausimas dėl turto vertinimo dokumentų ir tikrosios turto vertės nustatymo reikÅ¡mės proceso atnaujinimui apeliantės jau buvo ne kartÄ iÅ¡keltas, o teismų – iÅ¡samiai įvertintas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ne formaliai įvertino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl proceso atnaujinimo argumentus ir padarė pagrįstÄ ir teisingÄ iÅ¡vadÄ dėl 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡ymo pakartotinumo. Pati apeliantė atskirajame skunde pakartotinai pateikia su ginčo turto vertinimu susijusias aplinkybes, tačiau nenurodo jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ dėl 2019 m. sausio 21 d. praÅ¡ymo nepriimtinumo kaip pateikto pakartotinai.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas ArtÅ«ras Driukas