c30e6b4e-13b8-4356-9aa6-da93a723261e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1201-815/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02699-2012-4Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – Å¡ios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiajam specialistui Gintarui Motuzui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo – A.

B. skundÄ atsakovei – Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : I 1. PareiÅ¡kėjas – A. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovė), atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), neturtinę žalÄ â€“ 15 000 Lt (penkiolika tÅ«kstančių litų).

2. PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.2.1. PareiÅ¡kėjo laisvė nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d. buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymÄ â€žDėl Lietuvos higienos normos HN 122:2006 „RÅ«kymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“ bei Lietuvos higienos normas – HN 76:1999 ir HN 76:2010, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymÄ â€žDėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių“, Jungtinių Tautų standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ II dalies 18.1. punktÄ , Europos kalinimo įstaigų taisykles, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punktÄ , Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. 2.2.

Pasak pareiÅ¡kėjo, tuo metu, kai jis kalėjo LukiÅ¡kių TI-K, galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“ (redakcija, galiojusi iki 2010 m. balandžio 11 d.), pagal kuriÄ vienam kalinčiam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma negali bÅ«ti mažesnė negu 5 kv. m. PareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K periodiÅ¡kai buvo kalinamas kamerose, kurių plotas – apie 8 kv. m, kartu su daugiau nei 3–4 asmenimis. 2.3.

LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas kalintas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis ir kankinančiomis sÄ lygomis, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, ir dėl to patyrė moralinę žalÄ . 2.3.1. Nors pareiÅ¡kėjas yra nerÅ«kantis, visÄ laikÄ kalintas su rÅ«kančiaisiais. PareiÅ¡kėjas ne kartÄ kreipėsi į kalinimo įstaigos administracijÄ Å¾odžiu, tačiau nė vienas jo kreipimasis neužregistruotas, nors Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 197 punkte nustatyta, kad visi žodiniai nuteistųjų skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale.

PareiÅ¡kėjas buvo tik informuojamas, kad laisvų kamerų, kuriose kalinami nerÅ«kantys asmenys, nėra. Dėl tokio neveikimo LukiÅ¡kių TI-K administracija pažeidė Lietuvos higienos normÄ HN 122:2006 ir Suėmimo vykdymo įstatymÄ .2.3.2. Dėl prastų kalinimo sÄ lygų (kamerose sienos ir lubos buvo pažeistos pelėsio, nebuvo Å¡ilto vandens dėl kalinimo kamerų perpildymo) pareiÅ¡kėjas daug kartų kreipėsi žodžiu į administracijÄ , tačiau į tai nereagavo. Kadangi kamerose neturėjo galimybės pajudėti, pasimankÅ¡tinti, nuolat trÅ«ko oro, prasidėjo galvos skausmai, nuolat kildavo konfliktai.

PareiÅ¡kėjas ne kartÄ kvietėsi psichologÄ ar psichiatrÄ , bet jam buvo atsakyta, kad jų nėra arba jie yra labai užimti.2.4. PareiÅ¡kėjas remiasi Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, kuriame nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka, ir Civilinio kodekso 6.250 straipsniu, nurodydamas, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias bylai reikÅ¡mės aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tai, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis salygomis, patiria neturtinę žalÄ , yra konstatuota tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT), tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje.2.5.

Europos Tarybos Ministrų Komitetas 1999 m. rugsėjo 30 d. priėmė rekomendacijÄ dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus augimo, kurioje nustatyta, jog, esant perpildymui, turi bÅ«ti ypač pabrėžiamas žmogaus orumo užtikrinimas, kalinimo įstaigų administracijų pareiga tinkamai elgtis su kaliniais, o, vadovaujantis Europos kalinimo įstaigų taisyklėmis, ypatingas dėmesys turėtų bÅ«ti skiriamas vienam kaliniui tenkančiam plotui, higieninėms ir sanitarinėms sÄ lygoms, maistui, sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms ir užsiėmimams už kameros ribų.2.6.

EŽTT konstatavo, kad ypatingai mažas gyvenamasis plotas, analizuojant kalinimo sÄ lygų atitikimÄ Konvencijos 3 straipsniui, yra esminis faktorius. Tai, kad kalinamasis yra įpareigotas gyventi, miegoti bei naudotis tualetu kartu su daug kalinamųjų vienoje kameroje, savaime lemia kančiÄ ar sunkumus, kurių intensyvumas virÅ¡ija kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį bei sukelia baimę, kančiÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir menkinti jį (bylos Peers v. Greece, Kalashnikov v. Russia, Kudla v.

Poland).2.7. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad jų administracija užtikrina suimtųjų ir nuteistųjų komunalines ir buitines sÄ lygas, nežeminančias žmogaus orumo ir atitinkančias Lietuvos higienos normas, užtikrina tinkamÄ pastatų, statinių, inžinerinės bei kitos technikos eksploatavimÄ ir remontÄ , taip pat higienos, sanitarinių ir prieÅ¡epideminių reikalavimų įgyvendinimo kontrolę, medicininių prieÅ¡epideminių priemonių vykdymÄ . Tai reiÅ¡kia, kad tardymo izoliatorių administracijos, Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija privalo užtikrinti žmogaus orumo nepažeidžiančias kalinimo sÄ lygas.2.8.

Dėl anksčiau įvardytų atsakovės neteisėtų veiksmų (veikimo arba neveikimo) pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dėl kurio atsirado nuolatinė emocinė depresija (dėl nepakeliamų gyvenimo sÄ lygų ir kankinančios aplinkos nuolat galvodavo apie savižudybę). Kadangi kameroje buvo mažai vietos, pareiÅ¡kėjas negalėdavo pailsėti, todėl pablogėjo jo sveikata: prarado daug svorio, atsirado nemiga, nusilpo imuninė sistema, sutriko normalus, visavertis gyvenimas, pasidarė uždaras ir nebesugeba bendrauti su aplinkiniais, nuolat kyla nesutarimai ir pykčiai.

II Atsakovė – Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 11–15) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.

1. Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 buvo nustatyta gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims ne mažiau kaip 5 kv. m vienam asmeniui. Nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.2.

LukiÅ¡kių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Asmenys, kuriems yra paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtÄ nutartį ar nuosprendį, taip pat pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys yra perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; todėl LukiÅ¡kių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigÄ neturi teisinio pagrindo, nes, prieÅ¡ingu atveju, nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras.

Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, Å¡varus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.3. Už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, todėl įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, o už administracijos reikalavimų nevykdymÄ skiriamos nuobaudos. Reikalingas inventorius (t. y. Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras, taip pat į kameras iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su iÅ¡duotais valikliais.Siekdamas palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri kasmet pratęsiama. Vykdytojai nuolat naikina vabzdžius, graužikus, atlieka patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.4. Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, taip pat gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.5.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui ir kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, o tai atitinka higienos normų reikalavimus.

6. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad nėra galimybių pajudėti ar pasimankÅ¡tinti.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymÄ suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Å¡io įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Norėdamas pasimankÅ¡tinti, pareiÅ¡kėjas galėjo pasinaudoti tokia teise, kasdien iÅ¡eidamas pasivaikščioti po 1 valandÄ .7.

Pagal LukiÅ¡kių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 7 punktÄ suimtieji (nuteistieji) 8 priežiÅ«ros poste skirstomi, atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių, taip pat griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsniu ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 ir 70 straipsniais. Suėmimo priežiÅ«ros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruoÅ¡imas, įvyks pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigÅ«nais.

KitÄ darbo dienÄ po atvykimo, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, vidaus tyrimų skyriaus pareigÅ«nai, atsižvelgę į socialinės reabilitacijos skyriaus bei psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras. Suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančiųjų asmenų.

Ar pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, Å¡iuo atveju atsakovė nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes įstaigoje tokia apskaita nevedama. Be to, toks skirstymas į kameras Suėmimo vykdymo įstatyme neįtvirtintas.8. PareiÅ¡kėjas buvo tinkamai apžiÅ«rėtas medicinos darbuotojų, o iÅ¡ jo asmens sveikatos istorijos dokumentų matyti, kad tuo metu, kai jis buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K, dėl rimtų sveikatos sutrikimų ar kitokių problemų nesikreipė.9. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido LukiÅ¡kių TI-K nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d., tačiau skundÄ dėl žalos priteisimo pateikė tik 2012 m. spalio 3 d., todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas.

10. Sprendžiant pareiÅ¡kėjui padarytos žalos pagrįstumo klausimÄ nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala – vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. III Trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 57–59) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , pateikia tokius argumentus.1. Vertinant pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes ir argumentus, susijusius su jo gyvenimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis.

Teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , o tai reiÅ¡kia, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti žymių nepatogumų.

2. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakyme Nr. 461 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Ä®rengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra“, kuri nustatė, kad tardymo izoliatoriaus kameroje ploto vienam asmeniui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, jam kalint LukiÅ¡kių TI-K, todėl jis privalo įrodyti visas civilinei atsakomybei atsirasti bÅ«tinas aplinkybes, tačiau tokių įrodymų pareiÅ¡kėjas nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ Civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo / neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo žalos atlyginimui.PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis, kaip konkrečiai žala pasireiÅ¡kė. LVAT yra konstatavęs, jog, siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinių ir fizinių iÅ¡gyvenimų, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, buvo tęstinė.Kita sÄ lyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti, yra žala.

Å iuo atveju taip pat bÅ«tent pareiÅ¡kėjui kyla pareiga įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų. PareiÅ¡kėjas konkrečiai dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė ir Kalėjimų departamentas su tuo susijusios informacijos nerinko ir nenagrinėjo.3.

PareiÅ¡kėjas dėl pažeistos jo teisės skundÄ teismui pateikė tik 2012 m. spalio 3 d. Pagal Civilinio kodekso 1.125 straipsnį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieÅ¡kinio senaties terminas. IV Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – Å¡ios institucijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Motuzas (2012 m. spalio 16 d. įgaliojimas Nr. 1S-3229 (b. l. 73)), remdamasis atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktais argumentais, prašė skundo netenkinti.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, k o n s t a t u o j a:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta: 1.1. PareiÅ¡kėjas – A. B. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K 2008 m. sausio 3 d. ir buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 123, kurios plotas – 7,42 kv. m; joje vakare buvo vienas asmuo.PareiÅ¡kėjas buvo kalinimas tokiomis sÄ lygomis:2008 m. sausio 4 d. pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 324, kurios plotas – 7,68 kv. m; joje ryte ir vakare buvo 4 asmenys. 2008 m. sausio 5 d.–2008 m. sausio 6 d. pareiÅ¡kėjas buvo kameroje Nr. 324; kurioje ryte ir vakare buvo 4 asmenys.2008 m. sausio 7 d. kameroje Nr. 324 ryte buvo 4; o vakare – 5 asmenys. 2008 m. sausio 8 d.–2008 m. sausio 9 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare – 5 asmenys. 2008 m. sausio 10 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 4 asmenys. 2008 m. sausio 11 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. sausio 12 d.–2008 m. sausio 14 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 5 asmenys. 2008 m. sausio 15 d.–2008 m. sausio 16 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 5, vakare – 6 asmenys. 2008 m. sausio 17 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 6, vakare – 5 asmenys. 2008 m. sausio 18 d.–2008 m. vasario 6 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 5 asmenys. 2008 m. vasario 7 d.–2008 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 4 asmenys.2008 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. vasario 16 d.–2008 m. vasario 19 d. kameroje Nr. 324 ryte ir vakare buvo 5 asmenys. 2008 m. vasario 20 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. vasario 21 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 5, vakare – 4 asmenys. 2008 m. vasario 22 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. vasario 23 d.–2008 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 5 asmenys. 2008 m. vasario 26 d.–2008 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. vasario 28 d.–2008 m. kovo 4 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare – 5 asmenys. 2008 m. kovo 5 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 4 asmenys. 2008 m. kovo 6 d. kameroje Nr. 324; ryte buvo 4, vakare – 5 asmenys. 2008 m. kovo 7 d.–2008 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 324; ryte ir vakare buvo 5 asmenys. 2008 m. kovo 13 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Marijampolės pataisos namus.2.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas – A. B. mano, kad jis buvo netinkamai laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2008 m. sausio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d., kad jam tuo, esÄ , padaryta 15 000 Lt neturtinė žala. Pabrėžtina, kad pareiÅ¡kėjas – A. B. skundÄ dėl Å¡ių ginčo aplinkybių surašė tik 2012 m. spalio 3 d. Todėl tiek atsakovė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos savo atsiliepimuose prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį, pagal kuriÄ sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Teismas sutinka su Å¡ia tiek atsakovės, tiek trečiojo suinteresuoto asmens argumentacija, nes, nepaisant to, kad iÅ¡ tikrųjų A. B. buvo netinkamai laikomas, pažeidžiant higienos normÄ HN 76:1999 (žr. 1 punkte nustatytas aplinkybes), ieÅ¡kinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiÅ¡kiantis ir tai, kad, praleidęs šį terminÄ asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas – A. B. praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ neturtinės žalos atlyginimui, todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

3. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo – A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo – A. B. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                  Ernestas Spruogis