c30d4e20-df4f-48d8-b4c0-b8742811e272 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Byla Nr. 1S-75-197/2019 Proceso Nr. 1-01-2-00004-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.16.1.2.2. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Zdzislavui TuliÅ¡evskiui (Zdzislav TuliÅ¡evski) gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. P. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties dalies, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. vasario 28 d. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. P. pareikÅ¡ti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje (organizavimas ir vadovavimas nusikalstamam susivienijimui), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 181 straipsnio 1 dalyje (A. G. turto prievartavimas). Nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas iÅ¡dėstytas kaltinamajame akte, t. 51, b. l. 46-54, bei Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro praÅ¡yme pakeisti kaltinimÄ , t. 55, b. l. 83-103.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi R. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartims buvo tęsiamas.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas nurodė, kad Å¡iuo metu neįžvelgia jokių kitų racionalių ir efektyvių priemonių galinčių užtikrinti, kad asmeniui, kuris galimai net ir atlikdamas bausmę pataisos namuose sugebėjo ilgÄ laikÄ sistemingai daryti itin pavojingas nusikalstamas veikas, parinkus kuriÄ nors Å¡velnesnę kardomÄ jÄ priemonę bÅ«tų galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, t. y. apriboti galimÄ naujų nusikalstamų veikų darymÄ ir galimÄ poveikį kalinamiems nukentėjusiesiems ir liudytojams.

4. Kaltinamasis R. P. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį. 4.1. Skunde nurodo, kad apygardos teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta. Teismas pažeidė BPK 122 straipsnio nuostatas. Skundžiama nutartis priimta neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į teismų praktikÄ . Svarstant dėl kardomosios priemonės - suėmimo - skyrimo privalu tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) byloje Smirnova prieÅ¡ RusijÄ nurodė, kad besikartojantis ir nepakankamai motyvuotų sprendimų pagrindu skiriamas asmens suėmimo pratęsimas tiriant ikiteisminio tyrimo faktus, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 ir 3 dalis. Å ioje byloje taip pat konstatuota, jog suėmimo trukmės pagrįstumas negali bÅ«ti vertinamas abstrakčiai. Suėmimas konkrečioje byloje gali bÅ«ti pateisinamas tik tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas.

Argumentai už ir prieÅ¡ paleidimÄ neturi bÅ«ti bendro ir abstraktaus pobÅ«džio. Skunde kaltinamasis nurodo, jog jis nepripažįstÄ padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir labai sunkių nusikalstamų kategorijoms. Nekaltumo prezumpcija yra ir procesinė garantija, kuria siekiama apsaugoti į baudžiamojo proceso veikimo sritį patekusį įtariamÄ jį (kaltinamÄ jį). Taikant BPK normas turi bÅ«ti garantuota, kad nusikalstama veika bus iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau procesinėmis prievartos priemonėmis negali bÅ«ti siekiama nubaudimo, perauklėjimo ir panaÅ¡ių tikslų, kurių siekiama skiriant kriminalines bausmes.

Kaltinamojo nuomone, jis jau dabar atlieka (dar nepaskirtÄ ) laisvės atėmimo bausmę kalėjimo sÄ lygomis. Taip apsunkinama jo kaip suimtojo ir tuo pačiu nuteistojo teisinė padėtis. 4.2. Skunde kaltinamasis teigia, kad apygardos teismas pažeidė BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas, priėmė procesinį sprendimÄ , kuris neatitinka BPK 125 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. senato nutarimo Nr. 50 iÅ¡aiÅ¡kinimus, skiriant suėmimÄ teismas privalo ne tik nurodyti suėmimo pagrindÄ , bet ir motyvuoti kiekvieno iÅ¡ pagrindų buvimÄ , tai reiÅ¡kia, jog suėmimo skyrimo pagrindai negali bÅ«ti suprantami kaip abstrakti galimybė, jog įtariamasis/kaltinamasis darys naujus nusikaltimus.

Jei suėmimas tęsiamas ilgesnį laikÄ , teisėjas privalo patikrinti, ar byloje prieÅ¡ asmenį surinkti tikrai svarÅ«s jo kaltės įrodymai. 4.3. Kaltinamojo nuomone, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo egzistavimo Vilniaus apygardos teismas neatskleidė ir nemotyvavo, suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sÄ lygos nebuvo iÅ¡nagrinėtos itin kruopščiai, kaip tai numato BPK 127 straipsnio 4 dalis. Apygardos teismas suėmimo terminÄ pratęsė atsižvelgdamas vien į pareikÅ¡to kaltinimo sunkumÄ .

Skunde nurodoma ir tai, kad M. N. parodymai neatitinka faktinių bylos duomenų, jie yra prieštaringi, teismas negalėjo vadovautis jo parodymais, šis asmuo tūrėtų būti apklausiamas pakartotinai. Teismas, nemotyvavęs suėmimo skyrimo, pažeidė BPK 122 straipsnio 6 dalies nuostatas. 4.4. Kaltinamasis tvirtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų , rodančių, jog jis būtų ėmęsis neteisėtų veiksmų, siekdamas paveikti kitus įtariamuosius, liudytojus, nukentėjusiuosius, ekspertus, kitus asmenis ar kitaip trukdyti procesui.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡ 12 nukentėjusiųjų 9 jau apklausti, likę 3 nukentėjusieji yra susiję su nužudymo epizodu, kuris jam (R. P.) nėra inkriminuotas. Skunde kaltinamasis nurodo, kad M. N. jo kameroje tvarko elektros instaliacijÄ , atlieka kitus elektros darbus, tad jokių kliūčių trukdyti procesui jis neturi net laikomas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodo ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis M. N. darė spaudimÄ nukentėjusiajam E. A.. M. N. pripažino, jog bendrauja su (duomenys neskelbtini) pareigÅ«nais, kurie jam į (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ pat apklausÄ atnešė parodymų protokolus.

Kadangi jis (R. P.) nepadarė kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, tad trukdyti procesui neturi tikslo. Be to, iÅ¡ suplanuotų 52 teismo posėdžių yra įvykę tik 11, tai leidžia teigti, kad bylos nagrinėjimas vyksta vangiai. Ä® bylos nagrinėjimÄ vengia atvykti kaltinimo liudytojai. 4.5. Skunde nurodoma ir tai, kad vien aplinkybė, jog asmuo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Teismas, pratęsdamas suėmimo terminÄ Å¡iuo pagrindu, turėjo kruopščiai patikrinti ar kaltinamajam pagrįstai pareikÅ¡ti kaltinimai, ar juos patvirtina faktiniai bylos duomenys.

Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, jog jis buvo teistas vienÄ kartÄ , iki nuteisimo turėjo darbÄ , nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Nuolat bendrauja ir palaiko ryÅ¡ius su mama, broliu, sÅ«numi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad jis nėra kaltinamas padaręs nė vieno BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyto apysunkio nusikaltimo. 4.6. Skunde kaltinamasis pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems nėra taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Nurodo, kad nėra iÅ¡skirtinių priežasčių tokį ilgÄ laikÄ laikyti jį suimtÄ , kai jis dar nėra atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės. Taip pat nurodo, kad pagal teismų praktikÄ , net labai sunkių, smurtinių ar seksualinių nusikaltimų padarymu kaltinamiems asmenims taikomos Å¡velnesnės kardomosios priemonės (nutartys bylose Nr. 1S-392-483/2016, 1S-246-387/2017, 1S-4-518/2017, 1S-245-307/2017).

Jam teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis gali atlikti pataisos namuose. 4.7. Kaltinamasis skunde taip pat nurodo, kad kiekvienÄ kartÄ sprendžiant suėmimo skyrimo klausimÄ turi bÅ«ti svarstoma Å¡velnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybė. Proporcingumo principas reikalauja įvertinti, ar rezultatas, kuris bus pasiektas pritaikius griežtesnes priemones, bus pakankamai reikÅ¡mingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo. Kaltinamasis pabrėžia, kad pirmiausia turi bÅ«ti tikrinama Å¡velniausių procesinės prievartos priemonių panaudojimo galimybė.

BPK 122 straipsnio 3 dalis numato galimybę vienu metu skirti kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones nei suėmimas. Jam paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės taikymas, negali bÅ«ti pateisinamas proporcingumo principo įgyvendinimu, nes pasiektas rezultatas procese, nėra tiek reikÅ¡mingas lyginant su jo patiriamais suvaržymais. 4.8. Kaltinamojo nuomone, teismas priimdamas nutartį, kuria buvo pratęstas suėmimo terminas, neįvertino jo ir gynėjo iÅ¡dėstytų aplinkybių, neatsižvelgė į jo paaiÅ¡kinimus ir nelaikė jų svarbiais, taip pat neatsižvelgė į EŽTT praktikÄ , be to, netinkamai taikė BPK 119 straipsnio nuostatas ir priėmė neteisėtÄ nutartį.

5. Teismo posėdyje gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokuroras – atmesti. Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas 6. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ trims mėnesiams, tinkamai įvertino visas reikÅ¡mingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 125 ir 127 straipsnių reikalavimų bei nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiamoje nutartyje nustatyti suėmimo termino pratęsimo pagrindai ir sÄ lygos iÅ¡samiai iÅ¡analizuoti ir argumentuoti.

7. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų (A. G., M. N. ir kt.), liudytojų (R. L., D. P., A. D. ir kt.) parodymuose, apžiÅ«rų protokoluose, specialisto iÅ¡vadose, taip pat kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apygardos teismas, vertindamas Å¡iuos duomenis ir spręsdamas klausimÄ dėl suėmimo R. P. termino pratęsimo, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

8. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam R. P. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo terminÄ nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus, t. y. pagrįstai manant, kad kaltinamasis trukdys procesui bei darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. 8.1. Pagal BPK 122 straipsnio 3 dalį, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali bÅ«ti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. 8.2.

Teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo iÅ¡vadai, jog R. P. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, nukentėjusiuosius ir taip trukdyti nustatyti tiesÄ byloje. Apygardos teismas, spręsdamas dėl Å¡io pagrindo egzistavimo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ R. P. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose galimai organizavo nusikalstamÄ susivienijimÄ ir jam vadovavo. Tai leidžia teigti, kad jo padėtis prieÅ¡ kitus nuteistuosius buvo iÅ¡skirtinė.

Å iuo metu dalis teisiamajame posėdyje dar neapklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų atlieka laisvės atėmimo bausmes pataisos įstaigose ir užima skirtingas nuteistųjų subkultÅ«ros kastas. Skundžiamoje nutartyje atsižvelgta ir į tai, kad dalis nukentėjusiųjų bijodami galimo poveikio, teismo prašė apklausti juos nuotoliniu bÅ«du, be to, dalis nukentėjusiųjų nurodė neduosiantys parodymų. Taigi kaltinamÄ jį R. P. sugrÄ Å¾inus į pataisos įstaigÄ tęsti bausmės atlikimo, kiltų reali grėsmė, kad jis gali imtis veiksmų, kuriais bus siekiama pakenkti teisingumo vykdymui.

Jo padėtis prieÅ¡ kitus nuteistuosius leidžia teigti, kad jis turėtų realiÄ galimybę įtakoti teisiamajame posėdyje dar neapklaustų asmenų (nukentėjusiųjų, liudytojų) parodymų turinį. Ä®vertinus nusikalstamų veikų, dėl kurių pareikÅ¡ti kaltinimai R. P. pobÅ«dį, įrodinėtinas aplinkybes bei įrodymų Å¡altinius, daroma iÅ¡vada, kad trukdymo procesui pavojus Å¡ioje proceso stadijoje vis dar egzistuoja, todėl suėmimo pagrindas, numatytas BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. 8.3.

Suėmimo terminas kaltinamajam pagrįstai pratęstas ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad R. P. gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Nusikaltimai, kurių padarymu kaltinamas R. P., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sÄ raÅ¡Ä . Baudžiamosios bylos duomenimis kaltinamasis jam inkriminuojamus nusikaltimus galimai padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Pagal jam pareikÅ¡tus kaltinimus, nusikalstami veiksmai truko ilgÄ laikÄ , nebuvo atsitiktinio pobÅ«džio, galimai buvo padaryti veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, o jo vaidmuo buvo itin svarbus.

Be to, iÅ¡ pareikÅ¡tų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas kaltinamasis galėjo siekti gauti neteisėtų pajamų. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia spręsti, kad R. P., sugrÄ Å¾intas į pataisos įstaigÄ tęsti bausmės atlikimo, gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tai, kad R. P. teistas vienÄ kartÄ , turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , palaiko ryÅ¡ius su artimaisiais, nėra pakankamas pagrindas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo panaikinimui ir nepaneigia skundžiama nutartimi nustatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo taikymo pagrindo.

9. Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad kaltinamajam R. P. netaikant kardomosios priemonės – suėmimo nebus užkirstas kelias tiek trukdyti procesui, tiek daryti naujas nusikalstamas veikas. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati R. P. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo, nekaltumo prezumpcijos principų. IÅ¡skirtinėmis priežastimis pateisinančiomis tolimesnį suėmimo taikymÄ yra kaltinamojo pavojingumas visuomenei, jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, pavojingumas ir mastas (jis kaltinamas visuomenei itin pavojingų nusikaltimų, t. y. nusikaltimų visuomenės saugumui ir kt., galimu padarymu), bei ypatingas Å¡ios bylos sudėtingumas ir itin didelė apimtis.

Be to, vieÅ¡asis interesas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir teisiÅ¡kai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laikÄ taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę. Aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu R. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuriÄ jis iki suėmimo paskyrimo atlikinėjo pataisos namuose, negali bÅ«ti pagrindas panaikinti pratęstÄ kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ . Å iuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebÅ«tų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iÅ¡ suėmimo, t. y. grÄ Å¾intas į pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, kaltinamasis imsis veiksmų, kuriais sieks pakenkti teisingumo vykdymui bei darys naujus nusikaltimus.

10. Teisėjų kolegija taip pat daro iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga, didelės apimties. Å ios bylos didelę apimtį, ypatingÄ sudėtingumÄ , o tuo pačiu proceso trukmę lemia galimai padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, kaltinamųjų ir kitų proceso dalyvių skaičius. Nusikaltimai galimai padaryti veikiant nusikalstamam susivienijimui specifinėje vietoje – pataisos namuose, atliekant bausmes už kitas nusikalstamas veikas. Byloje nenustatyta, kad jos nagrinėjimas bÅ«tų užsitęsęs nepagrįstai ilgai ar vilkinamas.

11. Teisėjų kolegijos nuomone, toks kaltinamojo R. P. teisių suvaržymas Å¡iuo metu yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiÅ«riu, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Kaltinamojo skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia bÅ«tinumo Å¡ioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : kaltinamojo R. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi kaltinamajam R. P. trims mėnesiams pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ . Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėjai Laima Garnelienė Ernesta Montvidienė Algimantas Valantinas