Legislator Case Law & Legislation
c30d0fe9-e0ee-4777-bc32-ddb44cea9b1c AI generated

c30d0fe9-e0ee-4777-bc32-ddb44cea9b1c · Regionų administracinis teismas

Case Number c30d0fe9-e0ee-4777-bc32-ddb44cea9b1c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. eI3-97-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00605-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.1; 16.5; 24.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiškėjui A.

Legislator headnote

AI generated

c30d0fe9-e0ee-4777-bc32-ddb44cea9b1c · Regionų administracinis teismas: Nurodė, jog tik asmuo, kuris įgyvendino teisės aktais jam suteiktÄ iniciatyvos teisę, pateikdamas praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , turi teisę atlikti tolesnius veiksmus dėl projekto rengimo (sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju, finansuoti projekto rengimÄ , jam pritarti ir kt.). Skunde nurodomi argumentai dėl projekto derinimo metu pateiktų pretenzijų iÅ¡ kitų statinių savininkų nėra susiję su Å¡ia byla, nes nėra skundžiami projekto derinimo ar nederinimo sprendimai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI3-97-422/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00605-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.1; 16.5; 24.2; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 20 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Algio Markevičiaus ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Henrikai Milevskei, dalyvaujant pareiškėjui A.

D. ir jo atstovei advokatei L. D., atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, A. S., A. K., D. T., E. P., H. J. P. (H. J. P.), L.

J., M. K., S. S., uždarajai akcinei bendrovei „Vasiliauskas, Page ir Co“, V. T. dėl įsakymo panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymÄ Nr. A-569 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas).

PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu, taip pat jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso 68/100 gyvenamojo namo dalys ir 496/700 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). 2013 m. pareiÅ¡kėjas atliko dalies statinių – garažo ir mansardos remonto darbus. PaaiÅ¡kino, kad Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota negyvenamoji patalpa – pagalbinė patalpa, kurios bendras plotas 129,75 kv. m (1A4p), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausanti Lietuvos Respublikai, turtÄ valdo patikėtinis – valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas), kuri sutiko, jog prie pastatų (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas bÅ«tų finansuojamas pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis.

Atsižvelgiant į Turto banko praÅ¡ymÄ , Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedÅ«ra. 2019 m. sausio 3 d. Turto bankas raÅ¡tu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d.

įsakymÄ Nr. A-404, atsižvelgiant į butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų praÅ¡ymus bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento raÅ¡tÄ Nr. 2D-4963 dėl suraÅ¡yto savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Å¡ioje byloje skundžiamu įsakymu pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. PareiÅ¡kėjo tvirtinimu, skundžiamas įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektavimo (toliau – ir Projektas) darbams atlikti pasirinko UAB „Inventora“, kurios parengtas Projektas per ŽPDRIS derinti buvo teiktas tris kartus, Projekto nesuderinimo priežastis – nustatyti mažareikÅ¡miai trÅ«kumai.

Per nustatytÄ terminÄ Kauno miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriuje 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo užregistruotas S. S. ir D. T. raÅ¡tas, kuriuo gyventojai iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, kad parengtas Projektas neatitinka (duomenys neskelbtini), namo bendraturčių interesų. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog Projekto procedÅ«ra buvo vykdoma pareiÅ¡kėjo lėšomis Projekto iniciatoriui Turto bankui sutinkant, t. y. perduodant Projekto iniciatoriaus teises ir įgaliojimus pareiÅ¡kėjui, todėl turi bÅ«ti tęsiama procedÅ«ra jo iniciatyva, juolab kad ji tęsiasi ilgÄ laikÄ , nuo 2016 m., ir buvo nustatyti tik mažareikÅ¡miai pažeidimai.

Valstybės įmonė Turto bankas gautus savininkų praÅ¡ymus bei informacijÄ apie suraÅ¡ytÄ savavaliÅ¡kos statybos aktÄ Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017 turėjo perduoti organizatoriui. Po tai, kai parengtas Projektas per ŽPDRIS buvo pateiktas ir dėl jo buvo gauta pastabų, kita (pataisyta) Projekto versija organizatoriui teikta nebuvo, todėl ir vieÅ¡o svarstymo procedÅ«ra negalėjo bÅ«ti pradėta. Tai lėmė procedÅ«rinius pažeidimus.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, jog savavaliÅ¡kos statybos aktas bei privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius negali bÅ«ti pagrindu nutraukti rengiamo Projekto procedÅ«rÄ , nes ji ir buvo pradėta tam, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pasinaudoti įstatymo suteikta teise dėl savavaliÅ¡kos statybos, kuriai įteisinti teismo sprendimu buvo pratęstas terminas, įteisinimo. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas prisiėmė savo rizika ir sÄ skaita finansuoti valstybės prievolę. PareiÅ¡kėjo nuomone, pagal teisinį reglamentavimÄ , savivaldybės administracijos direktorius gali priimti tik tokius sprendimus: pirma, ProjektÄ tvirtinti arba atsisakyti tvirtinti; antra, tokį sprendimÄ administracijos direktorius gali priimti tik esant užbaigtai Projekto derinimo stadijai; trečia, minėtas sprendimas turi bÅ«ti įforminamas tik Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo rengimo ir įgyvendinimo taisyklių numatyta tvarka ir per ŽPDRIS, o ne pripažįstant netekusiu galios administracijos direktoriaus įsakymÄ , kuriuo buvo pradėta Projekto rengimo procedÅ«ra.

Skundžiamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes neaiÅ¡ku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis Projekto organizavimo procedÅ«ra buvo nutraukta. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija, atsakovė) atsiliepime į skundÄ ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog su skundu nesutinka. Teigė, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Turto bankas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, praÅ¡ydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ suformuojant žemės sklypÄ esamiems statiniams (duomenys neskelbtini), eksploatuoti.

Turto bankui, atstovaujančiam patalpos savininkei Lietuvos Respublikai, buvo leista inicijuoti Å¡io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimÄ , priimant 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ . PaaiÅ¡kino, kad adresu (duomenys neskelbtini), praÅ¡ymo nagrinėjimo metu vieÅ¡ame registre buvo registruotas gyvenamasis namas, kuriame yra iÅ¡ viso 7 patalpos, garažas ir Å«kinis pastatas. Turto bankas buvo tik vienos iÅ¡ patalpų, esančių gyvenamajame name, valdytojas. Taigi, kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių turėjo iniciatyvos teisę ir kiti Å¡iuo adresu registruotų statinių ir juose esančių patalpų savininkai.

Nurodė, jog tik asmuo, kuris įgyvendino teisės aktais jam suteiktÄ iniciatyvos teisę, pateikdamas praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , turi teisę atlikti tolesnius veiksmus dėl projekto rengimo (sudaryti projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su projekto rengėju, finansuoti projekto rengimÄ , jam pritarti ir kt.). Skunde nurodomi argumentai dėl projekto derinimo metu pateiktų pretenzijų iÅ¡ kitų statinių savininkų nėra susiję su Å¡ia byla, nes nėra skundžiami projekto derinimo ar nederinimo sprendimai.

Atsakovės nuomone, Å¡ioje byloje nevertintini skundo argumentai dėl Turto banko atliktų ar neatliktų veiksmų žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese. Tvirtino, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas, gavus Projekto iniciatoriaus praÅ¡ymÄ , o ne dėl to, kad pareiÅ¡kėjui yra suraÅ¡ytas savavaliÅ¡kos statybos aktas, todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi motyvai, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas ir privalomasis nurodymas paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius negali bÅ«ti pagrindu nutraukti rengiamo projekto procedÅ«rÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėjo, jog vienintelis asmuo, kuris 2017 m. vasario 6 d. įsakymo pagrindu įgijo teisę rengti projektÄ , buvo projekto iniciatorius Turto bankas, kuris gali nuspręsti dėl projekto rengimo eigos, iÅ¡skyrus sprendimus, priskirtinus organizatoriui ir kitoms institucijoms. Planavimo organizatorius neturi teisės priversti projekto iniciatorių veikti prieÅ¡ jo valiÄ ar įpareigoti jį tęsti projekto rengimo procedÅ«rÄ , pastarajam nesutinkant. Tai, kad pareiÅ¡kėjas pats finansavo ginčo projekto rengimÄ , negalėjo jam sukelti jokių teisėtų lÅ«kesčių, kadangi jis, nebÅ«damas statinių ar jų dalies, prie kurių formuojamas žemės sklypas, savininku, apskritai neturi teisės inicijuoti tokio projekto rengimo ir jo subjektinės teisės, panaikinus skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nebus apgintos.

Atsakovės nuomone, skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje ir rengiant žemėtvarkos planavimo dokumentus savivaldybės administracijos direktoriui suteiktÄ kompetencijÄ , todėl nėra pagrindo jo panaikinimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog ji neatliko jokių neteisėtų veiksmų minėto projekto derinimo procese, kurie pažeistų pareiÅ¡kėjo teises ir jo teisėtus interesus, todėl pareiÅ¡kėjas savo skunde nepagrįstai jai reiÅ¡kia pretenzijas.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas nėra subjektas, turintis teisę savarankiÅ¡kai inicijuoti minėto valstybinės žemės sklypo formavimo procedÅ«rÄ , o valstybės įmonė Turto bankas nėra jam suteikusi jokių įgaliojimų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), projektavimo ar kitų veiksmų atlikimo, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-569 pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos ir jis neturi bÅ«ti panaikintas.

Be to, tuo laiku, kai valstybės įmonė Turto bankas prašė panaikinti minėtÄ Ä¯sakymÄ , ir vėliau prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto derinimo procedÅ«ra nebuvo vykdoma, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pripažintas netekusiu galios teisėtai. Tretieji suinteresuoti asmenys D. T. ir S. S. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, taip pat trečiasis suinteresuotas asmuo S. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundu ir prašė jį atmesti.

Nurodė, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijoje yra savavaliÅ¡kos statybos pastatas, kurį pareiÅ¡kėjas savavaliÅ¡kai renovavo ir nuomoja kaip gyvenamÄ sias patalpas. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu byloje Nr. I-1572-406/2017 įpareigojo pareiÅ¡kėjÄ savavaliÅ¡kos statybos padarinius paÅ¡alinti iki 2019 m. balandžio 19 d., tačiau iki nurodyto termino pareiÅ¡kėjas neatliko jokių veiksmų, kurie sudarytų pagrindÄ Ä¯teisinti minėtus savavaliÅ¡kos statybos padarinius.

PareiÅ¡kėjas siekia suformuoti jam nepriklausantį valstybinės žemės sklypÄ , kuriame nėra jokių pareiÅ¡kėjui priklausančių statinių, todėl jis neturi teisės inicijuoti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo inicijuotos procedÅ«ros dėl valstybinės žemės sklypo įteisinimo yra teisėtai nutrauktos, remiantis teisės formuoti žemės sklypÄ nebuvimu ir savavaliÅ¡kos statybos neteisėtumu. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 3 d. iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2A-1520-343/2019 dėl pareiÅ¡kėjo A.

D. teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbus bei kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo bei nusprendė, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisės atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto darbų bei kadastrinių matavimų ir juos įregistruoti be gretimo sklypo savininkų sutikimo. Atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo padarytas iÅ¡vadas, pareiÅ¡kėjas dėl įvykdyto savavaliÅ¡kos statybos fakto negali bÅ«ti laikomas teisėtu statinio savininku, Å¡ioje byloje jo reiÅ¡kiamas reikalavimas, kuriuo siekiama įteisinti neteisėtÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , taip pat yra nepagrįstas.

Skundas netenkintinas. Å ioje administracinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. vasario 19 d. priėmė įsakymÄ Nr. A-569 „Dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Administracinės bylos duomenimis ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (Kauno apygardos teismo įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1520-343/2019) nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2004 m.

įsigijo 31/100 gyvenamojo namo dalį ir 147/700 sklypo (duomenys neskelbtini). 2013 metais jis sklype (duomenys neskelbtini), ir už jo ribų pastatė apie 59 kv. m užstatyto ploto nenustatytos paskirties pastatÄ , kurio dalis patenka į nesuformuotÄ valstybinės žemės teritorijÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). Dėl savavaliÅ¡kos statybos 2015 m. balandžio 15 d. buvo suraÅ¡ytas neteisėtų statybų aktas ir nurodymas panaikinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas su 2016 m. rugsėjo 21 d. ir 2016 m. lapkričio 10 d. praÅ¡ymais kreipėsi į negyvenamosios patalpos – pagalbinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojÄ patikėjimo teise valstybės įmonę Turto bankÄ (nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai), praÅ¡ydamas jo privačiomis lėšomis inicijuoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Turto banko praÅ¡ymo 2016 m. gruodžio 13 d. pagrindu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ buvo pradėta žemės sklypo prie pastatų (1A4 p, 511m) (duomenys neskelbtini) ir pastato (2G2p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo procedÅ«ra. Turto bankas 2017 m. kovo 29 d. raÅ¡tu Nr. (15.28-24.) SK4-3787 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ nurodė pareiÅ¡kėjui, jog neprieÅ¡tarauja, kad prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas bÅ«tų finansuojamas pareiÅ¡kėjo asmeninėmis lėšomis bei dėl to, kad pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytų sutartį su savo pasirinkta įmone, ir pageidauja, jog darbus vykdanti įmonė teiktų informacijÄ apie darbų eigÄ .

Bylos duomenimis, Turto bankas 2019 m. sausio 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ Nr. A-404, o parengtÄ ProjektÄ laikyti niekiniu. PraÅ¡ymÄ grindė 2018 m. kovo 21 d. ir 2018 m. gruodžio 11 d. gautais butų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkų praÅ¡ymais bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2018 m. balandžio 12 d. raÅ¡tu Nr. 2D-4963 dėl suraÅ¡yto savavaliÅ¡kos statybos akto Nr. SSA-20-15415-00017 ir privalomojo nurodymo paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius Nr. PRN-20-150415-00017.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Å¡ioje byloje skundžiamu įsakymu pripažino netekusiu galios Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ Nr. A-404 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“. Sprendžiant byloje kilusį ginÄÄ , ar atsakovė, gavusi valstybės įmonės Turto banko praÅ¡ymÄ panaikinti priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl projekto rengimo, turėjo teisę pati jį panaikinti, pažymėtina, kad teisę savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti savo priimtus teisės aktus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis.

Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs (žr., pvz., 2017 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3254-520/2017, 2017 m. spalio 24 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017), jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetencijÄ , kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Å i norma negali bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai ir negali bÅ«ti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-151/2012, 2014 m. gegužės 15 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014, 2014 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-560/2014).

Be kita ko, iÅ¡ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad bylose, susijusiose su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies taikymu, kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinta, ar savivaldybės institucija, panaikinusi savo pačios priimtÄ sprendimÄ , turėjo galimybę pasirinkti kitÄ galimÄ elgesio variantÄ siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas savivaldybės administracijos teisę naikinti įsakymÄ , kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra nurodęs (žr., pvz., 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-934-492/2019), jog teismas, spręsdamas dėl tokio įsakymo teisėtumo, turi nustatyti, ar specialÅ«s teisės aktai suteikia atsakovui kompetencijÄ priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo panaikinti anksčiau priimti individualÅ«s administraciniai aktai, sukėlę subjektams materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lÅ«kesčius.

Taip pat turi bÅ«ti įvertinama, ar naikinamų individualių administracinių aktų pagrindu suinteresuotiems asmenims apskritai galėjo kilti teisėti lÅ«kesčiai; ar atitiko materialiųjų teisės normų imperatyvias nuostatas jų priėmimo metu; kokio rimtumo buvo padaryti pažeidimai, ar tai tik formalÅ«s procedÅ«riniai trÅ«kumai; ar dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių arba teisinio reguliavimo buvo teisinis pagrindas priimti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ ; kiek laiko praėjo ir kokio rimtumo pasekmės dėl įsakymo panaikinimo kiltų pareiÅ¡kėjui nagrinėjamu atveju, ar jis nepagrįstai neatsidurtų blogesnėje padėtyje negu tokioje pačioje ar labai panaÅ¡ioje faktinėje situacijoje esantys kiti asmenys (pvz., Å¡alia esančių žemės sklypų savininkai).

Atsakovės 2017 m. vasario 6 d. priimtas įsakymas Nr. A-404 dėl Projekto rengimo organizavimo grindžiamas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ (toliau – Taisyklės), 2.4 papunkčiu ir 21 punktu, valstybės įmonės Turto banko prašymu, gautu 2016 m. gruodžio 13 d.

Byloje ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 grindžiamas tik valstybės įmonės Turto banko 2019 m. sausio 14 d. praÅ¡ymu. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, be kita ko, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 2 dalis numato, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba, pagal to paties straipsnio 3 dalį, teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalimi, asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , praÅ¡ymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Taisyklės (ginčui aktuali nuo 2018 m. gruodžio 6 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. galiojusi redakcija) reglamentuoja žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, vieÅ¡inimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarkÄ .

Taisyklių 2.4 punktas numato, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas formuojant žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Taisyklių 13.2 punkte numatyta, kad projektų rengimo inicijavimo teisę, t. y. bÅ«ti projektų iniciatoriais, turi statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai. Taisyklių 18 punkte įtvirtinta, jog Taisyklės privalomos organizatoriams, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiÅ«rÄ atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančioms institucijoms.

Kaip minėta, pareiÅ¡kėjas yra dalies statinio, esančio (duomenys neskelbtini), ir dalies žemės sklypo minėtu adresu savininkas, tačiau jis nevaldo nuosavybės teise statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pagal pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjas, nevaldydamas nuosavybės teise statinio, prie kurio reikėtų formuoti žemės sklypÄ (adresu (duomenys neskelbtini)), nebÅ«damas valstybinės žemės sklypo savininku, neturi teisės inicijuoti Å¡io žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

Todėl, siekdamas įteisinti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), savavaliÅ¡kÄ statybÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į vienÄ iÅ¡ patalpų statinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), valdytojÄ patikėjimo teise – valstybės įmonę Turto bankÄ , praÅ¡ydamas bÅ«ti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto iniciatoriumi. Turto bankas inicijavo šį projektÄ , todėl pagal pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ laikomas Å¡io projekto iniciatoriumi. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. vasario 6 d.

įsakymu Nr. A-404 pradėjęs organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto rengimÄ , vadovaudamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, tapo Å¡io projekto organizatoriumi. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 15 punkte reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimÄ . Pagal Žemės įstatymo 37 straipsnio 1 dalį žemės valdos projektai laikomi žemėtvarkos planavimo dokumentais, o pagal 3 dalį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai laikomi žemės valdos projektais.

Taigi, tiek pagal minėtų teisės aktų, tiek pagal Taisyklių nuostatas, savivaldybės administracijos direktoriui yra priskirta kompetencija organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , įskaitant ir procedÅ«ros užbaigimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog skundžiamas įsakymas buvo priimtas pažeidžiant savivaldybės administracijai nustatytÄ kompetencijÄ ir teisės aktais įtvirtintÄ procedÅ«rÄ , nepagrįsti. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo pozicija, jog konkrečiu atveju Savivaldybės administracija turėjo pagrindÄ pareiÅ¡kėjui suteikti Projekto iniciatoriaus teises ir pareigas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vieÅ¡ojoje teisėje galioja principas, kad „vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-677/2010). Minėtas principas, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas turi teisę veikti tik tiek, kiek tai leidžia teisės aktai, patenka į konstitucinę gero vieÅ¡ojo administravimo sampratÄ ir tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintu įstatymo virÅ¡enybės principu, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ turi bÅ«ti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus.

Konkrečiu atveju pareiÅ¡kėjas siekia bÅ«ti Projekto iniciatoriumi, tačiau Å¡i teisė neįtvirtinta teisės aktais, Projekto finansavimas ir aplinkybės, susijusios su jo eiga, negali bÅ«ti teisiniu pagrindu Å¡iai teisei atsirasti. Teismas pažymi, jog rengiamo Projekto aiÅ¡kinamajame raÅ¡te pareiÅ¡kėjas nurodytas kaip planavimo iniciatoriaus VÄ® Turto bankas įgaliotas asmuo, todėl akivaizdu, jog Turto bankui (pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įgaliotojui) atsisakius tęsti projektavimo procedÅ«rÄ , planavimo organizatorius neturėjo teisės jos tęsti ir teisėtai bei pagrįstai tenkino Turto banko praÅ¡ymÄ dėl įsakymo, kuriuo pradėta procedÅ«ra, panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 ir 4 dalimis, Turto bankas, turintis teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimÄ , pateikdamas praÅ¡ymÄ turi teisę iki žemės sklypo suformavimo momento atsisakyti Å¡io praÅ¡ymo, o Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui toks atsisakymas yra privalomas. Nors tokia pareiÅ¡kėjo teisė nėra tiesiogiai įtvirtinta Žemės įstatymo ar Taisyklėse, tačiau, prieÅ¡ingai, nei aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjas, tai nereiÅ¡kia, jog tokios teisės iniciatorius neturi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisę atsisakyti savo praÅ¡ymo rengti projektÄ iniciatorius turi iki projekto rengimo pabaigos ir ji iÅ¡plaukia iÅ¡ įtvirtintos teisės inicijuoti projektÄ . PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų, jog statinio savininkas, kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ suformuoti prie Å¡io statinio žemės sklypÄ ir Å¡io sklypo dar nesuformavus, negali Å¡io sumanymo atsisakyti ir prieÅ¡ jo valiÄ jo inicijuotas projektas bÅ«tų tęsiamas toliau. Taip pat tai reikÅ¡tų, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), projekto rengimÄ be vienintelio projekto iniciatoriaus valios tęsti šį procesÄ , tai savo esme prieÅ¡tarautų Žemės įstatymo nuostatoms bei VieÅ¡ojo administravimo 3 straipsnyje įtvirtintiems vieÅ¡ojo administravimo principams, kadangi savivaldybės administracijos direktoriui įstatymo nesuteikta teisė savo iniciatyva rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus ir tokia veikla bÅ«tų virÅ¡yta nustatyta kompetencija.

Projekto organizatorius neturi teisės įpareigoti projekto iniciatorių tęsti projekto rengimo procedÅ«rÄ : projekto iniciatoriui teisės aktų suteikta tik teisė, o ne pareiga bÅ«ti projekto iniciatoriumi. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, iki projekto suderinimo 2019 m. sausio 14 d. gavęs vienintelio projekto iniciatoriaus valstybės įmonės Turto banko praÅ¡ymÄ panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ Nr. A-404, o parengtÄ projektÄ laikyti niekiniu, pasikeitus faktinei aplinkybei dėl iÅ¡reikÅ¡tos iniciatoriaus valios, turėjo teisėtÄ pagrindÄ Å¡ioje byloje skundžiamu 2019 m. vasario 19 d.

įsakymu Nr. A-569 panaikinti 2017 m. vasario 6 d. įsakymÄ Nr. A-404. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepagrįstai nurodo, kad projekto rengimo procedÅ«ra buvo nutraukta atsižvelgiant į savavaliÅ¡kos statybos aktÄ bei privalomÄ jį nurodymÄ paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-569 priimtas, nurodant vienintelį motyvÄ â€“ atsižvelgiant į Turto banko 2019 m. sausio 14 d. praÅ¡ymÄ , kaip į planavimo iniciatoriaus valios iÅ¡raiÅ¡kÄ nebetęsti projekto.

Atsakovė, priimdama skundžiamÄ Ä¯sakymÄ , nevertino ir neturėjo pareigos vertinti projekto iniciatoriaus pateiktame praÅ¡yme iÅ¡dėstytų motyvų, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės skundžiamu sprendimu iÅ¡reikÅ¡tam teisiniam rezultatui. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja vieÅ¡ojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Be to, Å¡i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-617/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pareiÅ¡kėjo ir jo atstovės pozicija, jog skundžiamas įsakymas priimtas, preciziÅ¡kai nesilaikant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų administracinio akto turiniui (neaiÅ¡kiai iÅ¡dėstytas faktinis ir nenurodytas teisinis pagrindas), tačiau, atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui yra žinomos ir suprantamos priežastys bei aplinkybės, lėmusios šį sprendimÄ , todėl minėti skundžiamo sprendimo trÅ«kumai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo jo panaikinimui, juolab kad jo panaikinimas neturėtų įtakos pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių apimčiai, nes jis neturi teisės konkrečiu atveju bÅ«ti planavimo iniciatoriumi.

Vertinant, ar ginčijamu įsakymu panaikintas 2017 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. A-404 sukėlė pareiÅ¡kėjui materialines teisines pasekmes bei atitinkamus lÅ«kesčius, atsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi nuosavybės teise valdomos patalpos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), todėl neturėjo (ir neturi) teisės inicijuoti žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ir nėra Å¡io projekto iniciatorius. Be to, susidariusioje situacijoje tenkinant pareiÅ¡kėjo interesus, susidarytų nepateisinama situacija, kai asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ (statinių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai), atsidurtų blogesnėje padėtyje nei asmuo, tokios teisės neturintis, kadangi Å¡iuo metu nei vienas pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturtis nepritaria (o valstybės įmonė Turto bankas atsisakė iniciatyvos) Å¡io Projekto organizavimui.

Pažymėtina, kad pastatų (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (valstybės įmonė Turto bankas yra tik vienas iÅ¡ jų) taip pat turi iniciatyvos teisę, remiantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 13.2 punktu, kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijÄ dėl žemės sklypo suformavimo ginčo žemės sklype. Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad vienas iÅ¡ jų – V. T. su kitų bendraturčių sutikimu 2019 m. gegužės 3 d. pateikė tokį praÅ¡ymÄ Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuris Å¡iuo metu yra svarstomas.

PareiÅ¡kėjo argumentai dėl teisėtų lÅ«kesčių pažeidimo, turėjus nuostolių dėl Projekto finansavimo, nėra susiję su bylos nagrinėjimo dalyku, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodyto pobÅ«džio ginčų su valstybės įmone Turto banku turi teisę kreiptis į teismÄ bendra tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje numatyta, kad skundžiamas administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis:

1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams;

2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas;

3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ . Tik nustatęs vienÄ iÅ¡ iÅ¡dėstytų pagrindų, teismas gali panaikinti skundžiamÄ administracinį aktÄ . Ä®vertinus iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimÄ , nenustačius ginčijamo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. priimto įsakymo Nr. A-569 neteisėtumo pagrindų, darytina iÅ¡vada, jog, planavimo iniciatoriui iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ nebetęsti planavimo procedÅ«ros, savivaldybės institucija skundžiamu sprendimu panaikindama savo pačios priimtÄ sprendimÄ konkrečiu atveju pasirinko tinkamÄ elgesio variantÄ siekdama užtikrinti įstatymų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundÄ , nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinimui (ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalis). Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Tretieji suinteresuoti asmenys D. T. ir S. S. praÅ¡o priteisti jų patirtas 145,20 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ . Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Å io straipsnio 3 dalis nustato, kad kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vertindama, ar nagrinėjamu atveju tretieji suinteresuoti asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pažymi, kad, atmetus skundÄ , buvo patenkintas trečiųjų suinteresuotų asmenų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose iÅ¡dėstytas praÅ¡ymas (atmesti skundÄ ) ir byla iÅ¡nagrinėta jų naudai. Todėl laikytina, kad sprendimu buvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, o patenkintų jų reikalavimų dalis sudaro 100 procentų, todėl jie turi teisę į patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (nuo 2015 m. kovo 20 d.). Trečiojo suinteresuoto asmens S. S. apmokėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, į bylÄ pateikta jų detalizacija bei apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai.

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principais, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjo trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S., kuris apmokėjo Å¡ias iÅ¡laidas advokatų profesinei bendrijai. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. D. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui S. S. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. D. 145,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Audrius Grauželis Algis Markevičius Janina Vitunskienė