2025-09-18 Nr. CB-5227-2-68-3-13999-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3225

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13999-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. rugsėjo 4 d. paduotu ieškovės L. V. ir trečiojo asmens M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė L. V. ir trečiasis asmuo M. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės L. V. ieškinys atsakovėms UAB „EOLO Baltica“, UAB „ETN Baltic“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl ūkinio pastato pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl ieškinio pagrindo – ar ginčijami sandoriai prieštarauja CK 6.394 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms, o apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savo pareigą ex officio konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl niekinio sandorio konstatavimo pareigos įgyvendinimo tvarkos, nes nutartyje ex officio neišsprendė privalomai spręstino klausimo. Esant akivaizdžioms prielaidoms pagal įstatymą ex officio spręsti klausimą dėl sandorių prieštaravimo CK 6.394 straipsnyje įtvirtintoms imperatyvioms normoms ir jų pripažinimo niekiniais, teismas šią savo imperatyvią pareigą neteisėtai paneigė, formalistiškai pasiremdamas vien išvada dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo nebuvimo.

3. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neaktualia kasacinio teismo praktika (2003 m. balandžio 2 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-451/2003, 2005 m. spalio 10 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-468/2005). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 suformulavo naują aktualią ir ankstesniąją praktiką revizuojančią teisės taikymo taisyklę: „priklausinį, kaip šį antraeilį daiktą apibrėžia CK 4.19 straipsnio 1 dalis ar 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis, identifikuojantis požymis yra funkcinis ryšys tarp šio daikto ir pagrindinio daikto (nutarties 21-22 punktai). Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia šio antraeilio daikto likimą - priklausinys seka paskui pagrindinį daiktą (CK 4.14 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalis). Šios materialiosios teisės normos, reglamentuojančios priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtu, teisinį statusą, nenustato papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų“. Nurodytoje byloje naudojimasis pagalbinėmis patalpomis - panauda - kaip ir šios bylos atveju taip pat nebuvo įformintas jokiais oficialiais dokumentais.

4. Teismai, spręsdami klausimą dėl ūkinio pastato naudojimo teisėtumo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl jų taikymo nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Byloje surinkta daug netiesioginių įrodymų, kurių visuma pagrindžia, kad malkinė visų daugiabučio gyvenamojo namo, adresu: duomenys neskelbtini, gyventojų buvo teisėtai naudojama. Esant ieškovės poziciją pagrindžiančių netiesioginių, bet sistemiškai vienas kitą papildančių ir patvirtinančių įrodymų daugetui, ir nesant nė vieno konkretaus jos poziciją paneigiančio įrodymo, teismai, remdamiesi tikimybių balanso principu, turėjo padaryti išvadą, kad ieškovė įrodė malkinės naudojimo teisėtumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti advokatui Petrui Ragauskui (a. k. duomenys neskelbtini) 228 (du šimtus dvidešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugsėjo 5 d. per EPP, kodas ZO65734.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė