Legislator Case Law & Legislation
c306bd3a-0dfe-4f8d-9ff9-3abf874a0126 AI generated

c306bd3a-0dfe-4f8d-9ff9-3abf874a0126 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c306bd3a-0dfe-4f8d-9ff9-3abf874a0126
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kovas L. A. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ praÅ¡o pripažinti, jog buvo neteisėtai atleistas ir panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2P-158 dėl sprendimo nutraukti 2016 m. vasario 23 d. darbo sutratį Nr. 1P-DS-782; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti patirtÄ 400 Eur neturtinę žalÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

c306bd3a-0dfe-4f8d-9ff9-3abf874a0126 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IeÅ¡kovas gali pabrėžti ir užtikrinti, jog jokio svetimo daikto jis nesisavino ir/ar nepasiėmė. IÅ¡ nurodyto vaizdo įraÅ¡o yraneįmanoma nustatyti ne tik, kad fakto, jog ieÅ¡kovas pasiėmė ne jam priklausantį daiktÄ , tačiau ir tai, kad tai buvo ne ieÅ¡kovo asmeninis daiktas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o neįmanoma nustatyti jokių faktinių aplinkybių, tik tai, kad ieÅ¡kovas kažkÄ laiko rankoje. Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė negali patvirtinti to fakto, jog ieÅ¡kovas pasisavino ne sau priklausantį daiktÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-8392-1125/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03608-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 18 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui L. A., ieÅ¡kovo atstovams advokatui Karoliui Rugiui bei advokato padėjėjai Dianai Liutvinaitei, atsakovės atstovėms advokatei RÅ«tai Globytei bei įgaliotai atstovei L. R., liudytojui P. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L. A. ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė:

1. IeÅ¡kovas L. A. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos oro uostai“ praÅ¡o pripažinti, jog buvo neteisėtai atleistas ir panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – ir VÄ®) „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus įsakymÄ Nr. 2P-158 dėl sprendimo nutraukti 2016 m. vasario 23 d. darbo sutratį Nr. 1P-DS-782; priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2020 m. lapkričio 26 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti patirtÄ 400 Eur neturtinę žalÄ ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodo, kad ieškovas L. A. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo atleistas iš darbo Saugos ir saugumo departamento (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus, vadovaujantis 2020 m. lapkričio 11 d. VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 2P-158 dėl sprendimo nutraukti 2016 m. vasario 23 d. darbo sutartį Nr. 1P-DS-782 dėl neva šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 2 d. 1 p. ir 58 str. 3 d. 7 p., atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybinio tyrimo išvadas Nr. 6P-1514.

Pažymi, kad ieÅ¡kovas nuo 2016 m. vasario 23 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d. dirbo VÄ® „Lietuvos oro uostai“ Saugos ir saugumo departamento (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus inspektoriumi. 2020 m. spalio 21 d. ieÅ¡kovas buvo iÅ¡kviestas pas skyriaus vadovÄ , kuris supažindino su 2020 m. spalio 6 d. apie 14:34 val. (duomenys neskelbtini) oro uosto iÅ¡vykimo salės keleivių patikros poste Nr. 4 padaryto video failo dalimi, kuriame, anot (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus vadovo, galimai pasisavina tam tikrÄ , konkrečiai neįvardintÄ , tariamai kažkurio iÅ¡ keleivių paliktÄ ar iÅ¡mestÄ , daiktÄ .

Buvo įteiktas nurodymas dėl pasiaiškinimo Nr. 6P - 1438 bei pasakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar bus, ar nebus pateiktas pasiaiškinimas per 5 darbo dienas, bus atleistas iš darbo, o iki to turi galimybę „išeiti savo noru“.

3. IeÅ¡kovas buvo įsitikinęs tuo, kad nėra nieko pasisavinęs ar paėmęs asmeniniam naudojimui ir disponavimui, 2020 m. spalio 23 d. pateikė paaiÅ¡kinimÄ . 2020 m. lapkričio 4 d. VÄ® „Lietuvos oro uostai“ Saugos ir saugumo departamento (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus vadovo J. K. Tarnybiniame praneÅ¡ime dėl tarnybinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 6P-1514 nurodoma, kad, remiantis vaizdo kamerų įraÅ¡u, su kuriuo pilnai susipažinti nebuvo leista, padaryta vienareikÅ¡mė iÅ¡vada, jog tam tikras daiktas buvo pasisavintas, nors nenurodyta nei kas tai per daiktas, nei kas konkrečiai dingo.

4. Teigia, kad nenurodyta ar buvo patikrinta aÅ¡trių daiktų dėžė ar saugykla, kur laikinai prieÅ¡ iÅ¡metimÄ sandėliuojami atitinkami daiktai, nes galbÅ«t ieÅ¡komas dingęs daiktas yra bÅ«tent ten. Taip pat nebuvo apklausti jo kolegos, buvę kartu poste – galbÅ«t jie galėjo matyti įvykusiÄ situacijÄ . Kaip yra nurodęs 2020 m. spalio 23 d. paaiÅ¡kinime, greičiausiai laikė rankose savo asmeninį daiktÄ arba kažkokiÄ pakuotę, kuriÄ apžiÅ«rėjęs, be abejonės, vėliau iÅ¡metė.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o nėra aiÅ¡ku, kÄ laiko rankose, nei iÅ¡ kur tai atsirado. 2020 m. lapkričio 11 d. VÄ® „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus įsakyme dėl sprendimo nutraukti 2016-02-23 darbo sutartį Nr. 1PDS- 782 iÅ¡ esmės yra atkartojami iÅ¡vadoje pateikti argumentai ir nurodoma, kad 2020 m. spalio 23 d. pateiktame paaiÅ¡kinime nenurodė priežasčių, kurios galėtų atleisti nuo atsakomybės už padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ , nors iÅ¡kart buvo įspėtas, jog nepriklausomai nuo to, pateiks paaiÅ¡kinimÄ , ar ne – vis tiek bus atleistas iÅ¡ darbo, o ta galimybė, jog nėra nieko pasisavinęs, net nebuvo vertinama, o tyrimas apsiribojo vien vaizdo kameros padaryto įraÅ¡o peržiÅ«ra ir vidaus tvarkos taisyklių analize.

Ä®sakyme yra konstatuojama, kad darbdavys prarado pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, nemato galimybės, jog ateityje pasitaisys ir nemato galimybės tęsti darbo santykius, nes savo elgesiu ieÅ¡kovas diskredituoja įmonės vardÄ .

5. IeÅ¡kovas nesutinka su tokiais teiginiais, kadangi, jo manymu, jokie jo veiksmai nesukėlė neigiamų padarinių ar žalos nei darbdaviui, nei tretiesiems asmenims, o vienintelis nukentėjęs asmuo liko pats, nes neteko visų pajamų ir iÅ¡mokų. Ä®monėje ieÅ¡kovas iÅ¡dirbo daugiau nei 5 metus ir visada į darbÄ bei atliekamas funkcijas žiÅ«rėjo rimtai ir atsakingai. Per Å¡iuos metus ieÅ¡kovas nėra padaręs jokių pažeidimų ar skundęsis darbo sÄ lygomis, puikiai sutaria su kolegomis ir tikrai nerizikuotų savo darbo vieta, nes turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos turi iÅ¡laikyti.

IeÅ¡kovas apgailestauja ir gailisi dėl to, kad jo veiksmai sukėlė painiavÄ ir buvo įvertinti dviprasmiÅ¡kai, nors neturėjo jokių blogų ir tuo labiau nusikalstamų ketinimų, nukreiptų prieÅ¡ darbdavį ar kitus asmenis. IeÅ¡kovas mano, kad Å¡ioje situacijoje atsakovas pasirinko neproporcingÄ , skubotÄ ir itin griežtÄ priemonę, be to, ieÅ¡kovas nemano, kad nustatytos aplinkybės galėjo pažeisti darbdavio teises ar pakenkti įmonės įvaizdžiui.

6. IeÅ¡kovo nuomone, jis neatliko jokių darbo drausmės pažeidimų, o tai patvirtina byloje esantys objektyvÅ«s duomenys, t.y. paties atsakovo nurodomas vaizdo įraÅ¡as. Minėtas vaizdo įraÅ¡as ne tik, kad nepatvirtina, tačiau ir neįrodo jokių ieÅ¡kovo neteisėtų veiksmų ar juo labiau daiktų pasisavinimo. IÅ¡ video medžiagos galima pamatyti tik tai, kad ieÅ¡kovas laiko kažkokį daiktÄ rankose, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog jis galimai neteisėtai pasisavino atsakovo klientų paliktÄ ir/ar iÅ¡mestÄ daiktÄ . IeÅ¡kovas praėjus tokiam ilgam laiko tarpui tiksliai nepamena, koks tai daiktas tiksliai buvo, tačiau mano, jog tai galėjo bÅ«ti jo mobilus telefonas. Tuo laikotarpiu jo du nepilnamečiai vaikai sirgo. Jis dėl jų ypatingai jaudinosi, kadangi Å¡iuo metu yra kilusi COVID-19 pandemija. Tokiu bÅ«du jis galimai galėjo su savimi turėti mobilų telefonÄ , jog pasiteirautų apie savo nepilnamečių vaikų sveikatÄ .

7. IeÅ¡kovas gali pabrėžti ir užtikrinti, jog jokio svetimo daikto jis nesisavino ir/ar nepasiėmė. IÅ¡ nurodyto vaizdo įraÅ¡o yraneįmanoma nustatyti ne tik, kad fakto, jog ieÅ¡kovas pasiėmė ne jam priklausantį daiktÄ , tačiau ir tai, kad tai buvo ne ieÅ¡kovo asmeninis daiktas. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o neįmanoma nustatyti jokių faktinių aplinkybių, tik tai, kad ieÅ¡kovas kažkÄ laiko rankoje. Akivaizdu, kad Å¡i aplinkybė negali patvirtinti to fakto, jog ieÅ¡kovas pasisavino ne sau priklausantį daiktÄ .

Juo labiau, kad minėtoje vietoje ieÅ¡kovas dirba ne vienas. Toje darbo erdvėje buvo dar penki ieÅ¡kovo bendradarbiai, todėl nėra suprantama, kaip ieÅ¡kovas galėjo neva pavogti kažkokį daiktÄ , kuomet patalpoje buvo dar penki žmonės. Atsakovas, nors privalo tai daryti, net nesiaiÅ¡kino tokių objektyvių aplinkybių ir nenustatė nei kas neva buvo pavogta, nei kokiu bÅ«du, o formaliai konstatavo, jog ieÅ¡kovo turėtas daiktas yra pavogtas. IeÅ¡kovas teigia, kad nebuvo atliktas iÅ¡samus tyrimas dėl neva atlikto Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo ir nebuvo nustatytos esminės (vagystės faktas, objektas ir kita) bei objektyvios aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad ieÅ¡kovas atliko Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Ieškovo neva atliktas pažeidimas buvo preziumuojamas vadovaujantis pašalinėmis ir įrodomosios galios neturinčiomis, o ne objektyviomis atsakovo nustatytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog dėl COVID-19 sukeltos pandemijos ir visame pasaulyje taikomų keliavimo apribojimų, visų oro uostų veikla ženkliai sumažėjo, todėl ieškovas pastebėjo, jog atsakovas stengiasi mažinti savo darbuotojų skaičių. Ne vienas specialistas nuo prasidėjusios pandemijos pradžios jau nebedirba dėl vienų ar kitų priežasčių VĮ „Lietuvos oro uostai“.

Ieškovas mano, kad ir jo atveju galėjo būti siekiama su juo nutraukti tikslingai darbo sutartį dėl jo darbo funkcijos tapimo pertekline.

8. Teigia, kad atsakovo paaiÅ¡kinimas, kodėl neva buvo nuspręsta peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡us, yra labai formalus. Nėra nurodomos jokios konkrečios ir objektyvios aplinkybės kokio kliento, kada ir dėl kokio daikto dingimo buvo gautas skundas ir/ar praÅ¡ymas. Tai yra esminės aplinkybės, nes nebuvo nustatyta, koks neva daiktas dingo. Atsakovas turėtų nurodyti ir sieti kliento dingusį daiktÄ su neva ieÅ¡kovo pavogtu daiktu, tačiau atsakovas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kina ir nenagrinėja.

Jų jis netgi nenurodė. IeÅ¡kovo nuomone, nurodomas skundas galimai buvo tik pretekstas rasti neva ieÅ¡kovo atliktus darbo drausmės pažeidimus, nes nebuvo jokio kito objektyvaus pagrindo ieÅ¡kovÄ atleisti. IeÅ¡kovas VÄ® „Lietuvos oro uostai“ dirba dar nuo 2016 m. ir niekuomet nėra gavęs jokių pretenzijų ir/ar pastabų dėl savo darbo kokybės. Jis visuomet elgėsi atsakingai, rÅ«pestingai ir vadovaudavosi aukščiausiais profesiniais reikalavimais, kuomet vykdė savo darbo funkcijas. Tokiu bÅ«du nebuvo jokio objektyvaus pagrindo ieÅ¡kovÄ atleisti.

Ieškovas mano, jog dėl to galimai galėjo būti teigiama, kad buvo pateiktas keleivio skundas.

9. Pažymi, kad nesant jokių materialinių ar kitokio pobÅ«džio padarinių bei neužfiksavus ieÅ¡kovo konkrečių neva atliktų pažeidimų, nėra įmanoma konstatuoti, jog jis padarė kažkokius darbo drausmės pažeidimus. Juo labiau, kad netgi ir nustačius, kad ieÅ¡kovas darbo vietoje turėjo asmeninį daiktÄ , tai negalėtų bÅ«ti laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Jeigu ieÅ¡kovas ir turėjo asmeninį daiktÄ , tai galėjo bÅ«ti laikoma minimaliu darbo drausmės pažeidimu, nes jis nesukėlė jokių padarinių ir/ar žalos darbdaviui.

Darbo vietoje dirbantys specialistai dažnai turi savo asmeninius daiktus ir tai niekuomet nebuvo laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tokiu bÅ«du yra konstatuotina, jeigu ieÅ¡kovo veiksmais apskritai buvo padarytas pažeidimas, tai asmeninio daikto turėjimas nėra Å¡iurkÅ¡tus pažeidimas. Dėl neva galimai padaryto pažeidimo, kuris nesukėlė jokios žalos ir/ar padarinių nei darbdaviui, nei jokiems tretiesiems asmenims (tai patvirtina, jog buvo pastebėta tik peržiÅ«rint įraÅ¡us) nėra proporcinga taikyti pačiÄ Å¡iurkščiausiÄ ir sunkiausiÄ atsakomybę, t.y. atleidimÄ iÅ¡ darbo.

Nurodo, kad ieškovo darbas buvo vertinamas gerai ir netgi puikiai, įrodo ir tai, kad jis vienu metu buvo įdarbintas net 1,5 etapu. Ieškovas mano, kad tai įrodo, jog jis buvo vertinamas darbuotojas, kuriam buvo priskirtos netgi papildomos funkcijos.

10. Teigia, kad nebuvo nustatyti jokie ieÅ¡kovo veiksmai, kurie turi Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo sudėtį ir požymius bei gali bÅ«ti laikomi priežastimi atsakomybei kilti. Nurodo, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas daugiau nei po mėnesio, kuomet neva buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. Atitinkamai ieÅ¡kovas buvo atleistas 2020 lapkričio 26 d., o darbo drausmės pažeidimas neva buvo atliktas 2020 m. spalio 6 d. Atsakovas bylÄ nagrinėjant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (duomenys neskelbtini) darbo ginčų komisijoje nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo atsakovo objektyvaus sužinojimo apie neva atliktÄ pažeidimÄ ir ieÅ¡kovo faktinio atleidimo, nepraėjo vienas mėnesis.

Å iuo atveju ieÅ¡kovas tik 2020 m. spalio 21 d. buvo iÅ¡kviestas peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡o, tačiau tai nepatvirtina tos aplinkybės, jog bÅ«tent tuo momentu ar tÄ dienÄ , atsakovas sužinojo apie neva atliktÄ pažeidimÄ . Mano, kad atsakovas veikdamas tokioje srityje, kurioje taikomi aukščiausi saugumo standartai, turėjo vykdyti prevencinę video įrašų peržiÅ«rÄ , taip siekiant užtikrinti klientų ir oro uosto saugumÄ . Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui kyla pagrįstos abejonės, kad atsakovas praleido terminÄ atleisti ieÅ¡kovÄ .

Šias objektyvias aplinkybes privalo įrodyti atsakovas.

11. Nurodo, kad nagrinėjamo darbo ginčo atveju, ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ , kuri susidarė dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , kurio darbdavys nepagrindė objektyviais duomenimis. Å iuo pagrindu ieÅ¡kovas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriems kompensuoti nepakanka darbo sutarties nutraukimo neteisėtumo konstatavimo ir kompensacijos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo. IeÅ¡kovas ne tik, kad patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, stresÄ , nerimÄ dėl netekto darbo, tačiau prarado pajamų Å¡altinį, todėl ypatingai jaudinasi dėl savo Å¡eimos ir dviejų mažamečių vaikų, kuriuos privalo iÅ¡laikyti.

Dėl paskelbto karantino Å¡iuo metu net nėra galimybės ieÅ¡kotis kito darbo, todėl ieÅ¡kovui tenka gyventi iÅ¡ santaupų. Tokiu bÅ«du jis patiria ne tik netikrumÄ , bet ir baimę dėl savo Å¡eimos ateities. IeÅ¡kovas taip pat patyrė ypatingai neigiamus iÅ¡gyvenimus susijusius su atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės buvo apkaltintas nusikalstamos veikos padarymu. Tokiu bÅ«du jis ne tik buvo priverstas teisintis aplinkiniams, tačiau ir savo Å¡eimai. Tai ypatingai pakenkė ne tik jo reputacijai, tačiau dėl to jis jaučia gėdÄ , nors neatliko jokios nusikalstamos veikos.

Tokiu bÅ«du buvo pažeista ir jo garbė bei orumas, nes visiems tapo vieÅ¡ai žinoma, jog ieÅ¡kovas neva atliko nusikalstamÄ veikÄ , nors realiai tai neatitinka faktinės tiesos. Akivaizdu, kad tai apribojo ieÅ¡kovo karjeros galimybes bei sukėlė jam ypatingai skaudžius bei neigiamus iÅ¡gyvenimus, kuriuos jis patiria iki Å¡iol, nes yra priverstas gintis nuo neteisėtų kaltinimų. Juo labiau, jog nuo pat pradžių buvo teigiama, jog ieÅ¡kovas kažkÄ pavogė, jam dar net nepateikus paaiÅ¡kinimo, o Å¡i aplinkybė jam yra ypatingai skaudi, nes jam nebuvo leista net apsiginti, nes jo kaltė buvo preziumuojama.

12. Atsiliepimu VÄ® „Lietuvos oro uostai“ su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad 2016 m. vasario 23 d. tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 1P-DS-782 su vėlesniais pakeitimais, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas vykdė LOU (duomenys neskelbtini) filialo Aviacijos saugumo skyriaus inspektoriaus funkcijas. Pagal pareiginius nuostatus pagrindinis ieÅ¡kovo pareigybės tikslas – vykdyti nustatytas aviacijos saugumo priemones. Nurodo, kad LOU turi pareigÄ reaguoti į gautÄ keleivio užklausÄ dėl galimybės atsiimti (duomenys neskelbtini) oro uosto patikros poste paliktÄ draudžiamÄ vežtis daiktÄ .

Gavusi užklausÄ dėl tokio daikto atsiėmimo, LOU pradėjo ieÅ¡koti Å¡io daikto ir jo neradus, kilo įtarimas dėl daikto dingimo, dėl ko atsakovė pradėjo analizuoti susidariusiÄ situacijÄ . Atsižvelgiant į tai, atsakovė nusprendė peržiÅ«rėti (duomenys neskelbtini) oro uosto keleivių patikros posto vaizdo medžiagÄ , siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur dingo gautoje keleivio užklausoje minimas daiktas. Atlikdama vaizdo įrašų peržiÅ«rÄ , atsakovė pastebėjo kelis atvejus, kaip darbuotojai galimai pasisavina keleivių paliktus ar iÅ¡mestus daiktus, todėl nusprendė peržiÅ«rėti ir daugiau vaizdo medžiagos.

13. Teigia, kad 2020 m. spalio 19 d. vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«ros metu buvo pastebėtas ir ieÅ¡kovas, kuris 2020 m. spalio 6 d., apie 14:34 val., dirbdamas (duomenys neskelbtini) oro uosto keleivių patikros poste, pasisavino keleivių paliktus ar iÅ¡mestus daiktus. Vaizdo įraÅ¡e matosi, kaip ieÅ¡kovas 14.34 val. pasilenkia prie specialios dėžutės ir pasiima daiktÄ , atsisėda ant spintelės ir apžiÅ«rinėja jį. 14.36 val. pastebėjęs, kad į patikros postÄ ateina keleivis, atsistoja ir daiktÄ padeda į spintelės stalčių.

Aptarnavęs keleivį, 14.38 val. prieina prie spintelės ir pasižiÅ«ri į kamerÄ , ar jos matymo trajektorija apima spintelę. Baigęs darbÄ ir uždaręs patikros postÄ , 15.04 val. pasiima iÅ¡ stalčiaus daiktÄ ir iÅ¡eina iÅ¡ patikros posto. Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas galimai pasisavino keleivio paliktus ar iÅ¡mestus daiktus, ieÅ¡kovui 2020 m. spalio 21 d. buvo įteiktas nurodymas pasiaiÅ¡kinti. 14. 2020 m. spalio 23 d. pateiktame pasiaiÅ¡kinime ieÅ¡kovas nenurodė priežasčių, kurios, atsakovės vertinimu, galėtų jį atleisti nuo atsakomybės už padarytÄ darbo pareigų pažeidimÄ .

Be to, ieškovas pateikė tarpusavyje prieštaraujančius paaiškinimus, t. y. ieškovas, pasiaiškinime nurodė, jog visos aštrių daiktų dėžės yra su spynom ir visada rakinamos ir prieigos prie raktų jis neturi (raktus turi tik pamainos vadovai ir pavaduotojai), todėl iš jų nėra įmanoma nieko paimti, tačiau taip pat pasiaiškinime teigė, kad jis 2020 m. spalio 6 d. apie 14:34 val. pasilenkė sudėti smulkius aštrius objektus, kurie buvo palikti ant aštrių daiktų dėžės paviršiaus, į šios dėžės vidų.

Vertinant vaizdo kamerų įraÅ¡Ä galima matyti, kaip paimtÄ iÅ¡ arba prie (kaip nurodo ir pats ieÅ¡kovas) aÅ¡trių daiktų dėžės paliktÄ daiktÄ , ieÅ¡kovas akivaizdžiai įdeda į spintelės stalčių, o baigęs darbÄ (pamainÄ ) iÅ¡sineÅ¡a šį daiktÄ iÅ¡ patikros posto. IeÅ¡kovas papildomai pasiaiÅ¡kinime nurodė, jog tam tikrus keleivių ar kitų asmenų paliktus daiktus, kurių darbuotojai nemeta į aÅ¡trių daiktų dėžę, juos nuneÅ¡a pamainos vadovui, kad Å¡ie daiktai bÅ«tų užregistruoti.

Pažymi, jog 2020 m. spalio 6 d. nebuvo užregistruotas joks ieÅ¡kovo rastas daiktas, taip pat atsakovė neturi jokios kitos informacijos, kad keleivio paliktas ar iÅ¡mestas daiktas, kurį iÅ¡sinešė ieÅ¡kovas iÅ¡ patikros posto, buvo pasiekęs pamainos vadovÄ .

15. Atsakovė LOU generalinio direktoriaus 2015 m. birželio 15 d. Nr. įsakymu 1R-156 patvirtintose Darbo tvarkos taisyklėse, atsižvelgdama į savo veiklos specifikÄ , yra nustačiusi atvejus, kada yra laikoma, jog darbuotojai Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas, o bÅ«tent, Darbo tvarkos taisyklių VI skyriaus „Darbuotojų atsakomybė“ 30 punkte numatoma, kad „Darbuotojai Å¡iurkščiai pažeidžia tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančius teisės aktų nuostatus, Å¡iurkščiai nusižengia darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai ar nesilaiko saugÄ ir saugumÄ reglamentuojančių teisės aktų, kai:

„pasisavina keleivių ar kitų asmenų paliktus ar iÅ¡mestus daiktus“ (30.2 papunktis) ir „savo elgesiu ir veiksmais diskredituoja įmonės vardÄ â€œ (30.6 papunktis). IeÅ¡kovas su Å¡iuo dokumentu buvo supažindintas net du kartus. PirmÄ jį kartÄ â€“ 2016 m. kovo 7 d. m. pradedant dirbti, o antrÄ jį kartÄ â€“ 2020 m. vasario 8 d. Be to, antrÄ jį kartÄ supažindinant ieÅ¡kovÄ su Darbo tvarkos taisyklių pakeitimais buvo specifiÅ¡kai akcentuojama Å¡i nuostata ir pakartotinai paaiÅ¡kinama, jog tokio elgesio, kai pasisavinami bet kokie keleivių palikti ar iÅ¡mesti daiktai, darbdavys kategoriÅ¡kai netoleruos ir tokia situacija atsakovės bus kvalifikuojama kaip Å¡iurkÅ¡tus Darbo tvarkos taisyklių pažeidimas, kurį nustačius, atsakovė turės teisę nutraukti darbo sutartį.

16. Pažymi, kad aviacijos saugumo darbuotojai, atlikdami savo funkcijas, vadovaujasi LOU Saugos ir saugumo departamento (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus darbo technologija, kurioje, be kita ko, yra įtvirtintos nuostatos dėl keleiviams draudžiamų vežti daiktų tvarkymo. Darbo technologijos 2.2.2.14. p. nustatyta, jog keleivių patikros postuose dirbantys aviacijos saugumo skyriaus (toliau – ASS) darbuotojai, rankiniame keleivio bagaže aptikę aÅ¡trius daiktus, draudžiamus vežti orlaivio salone (pvz., peilius, žirkles, atsuktuvus, kt.), informuoja keleivį, kad orlaivio salone draudžiama vežti šį daiktÄ ir pasiÅ«lo jį iÅ¡mesti į Å¡iukÅ¡lių dėžę.

Jeigu keleivis sutinka, kad jo draudžiamas vežti orlaivio salone daiktas bÅ«tų iÅ¡mestas, ASS darbuotojas tokį daiktÄ nedelsiant, keleivio akivaizdoje, iÅ¡meta į specialiÄ dėžutę, skirtÄ tokiems daiktams kaupti. Jeigu keleivis nesutinka, kad jo draudžiamas vežti orlaivio salone daiktas bÅ«tų iÅ¡mestas, ASS darbuotojas keleiviui pasiÅ«lo juos vežti krovinių skyriaus bagaže ar perduoti keleivį lydintiems asmenims. Speciali dėžutė, skirta aÅ¡triems draudžiamiems daiktams kaupti, visuomet turi bÅ«ti užrakinta pakabinama spyna.

Spynos raktas visuomet saugomas elektroninėje raktų valdymo spintoje. Raktus paimti ir juos grÄ Å¾inti turi teisę tik ASS pamainos vadovas. Užsipildžius dėžutei, ASS pamainos vadovas dėžutę iÅ¡tuÅ¡tina ir joje sukauptus aÅ¡trius draudžiamus daiktus perduoda ASS vadovui utilizavimui. Darbo technologijos 5.1.3.3 p. nurodoma, jog jeigu skysčius gabenantis asmuo atsisako gabenti skysčius, ASS darbuotojas iÅ¡metamÄ skystį patikrina pagal Technologijos Nr. 1 nuostatas ir jį utilizuoja atitinkamai iÅ¡metančiam asmeniui sutikus į „Maisto banko“ arba Å¡iukÅ¡lių dėžę.

Visi kiti keleiviams draudžiami gabenti daiktai (pvz.: dujų balionėliai, elektroÅ¡okai, petardos, teleskopinės lazdos ir kt.) perduodami AS skyriaus vadovui užpildžius elektroninėje erdvėje praneÅ¡imÄ apie saugos įvykį. Å oviniai, ginklų dalys ir Å¡autuvai perduodami policijos pareigÅ«nams suraÅ¡ius perdavimo aktÄ ir tarnybinį praneÅ¡imÄ , taip pat žiniai užpildant praneÅ¡imÄ apie saugos įvykį sistemoje. Su Å¡iuo dokumentu darbuotojas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai.

17. Darbo technologijos 2.2.2.13 p. yra įtvirtinta aiÅ¡ki nuostata, jog darbuotojai patikros poste negali turėti jokių asmeninių savo daiktų, o bÅ«tent ASS darbuotojas privalo: ii. atliekant pareigines funkcijas neturėti su savimi paÅ¡alinių su funkcijų atlikimu nesusijusių daiktų (mobilaus telefono, ausinuko, neÅ¡iojamo ar planÅ¡etinio kompiuterio). Todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje argumentai, jog vaizdo medžiagoje matomi rankose laikomi daiktai galėjo bÅ«ti jo asmeniniai yra klaidinantys, nes jokių asmeninių daiktų ieÅ¡kovas negali įsineÅ¡ti į patikros postÄ .

Ä®monėje taikomo Klientų aptarnavimo standarto (atsiliepimo priedas Nr. 5) 1.4 p., taip pat pakartojama darbuotojų pareiga: „Darbe esu atidus: pastebėjęs be priežiÅ«ros paliktÄ bagaÅ¾Ä (krepšį su daiktais) ar netinkamÄ klientų elgesį, apie tai informuoju budintįjį arba artimiausiÄ aviacijos saugumo darbuotojÄ . Jei savo darbo aplinkoje randu kliento paliktus daiktus (mobilųjį telefonÄ , akinius ir pan.), perduodu juos aviacijos saugumo pamainos vadovui.“ Klientų aptarnavimo standarto mokymai vyksta per e.sistemÄ , darbuotojas yra juos iÅ¡klausęs ir atlikęs testÄ .

18. Nurodo, kad LOU generalinio direktoriaus 2017-10-27 įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintos LOU rastų daiktų registravimo, saugojimo ir naikinimo tvarkos 1, 5, 6 p. nustatyta tvarka pamainos vadovai registruoja LOU teritorijoje rastus (pamirÅ¡tus ar paliktus be priežiÅ«ros oro uosto teritorijoje) daiktus. Å iuos daiktus pamainos vadovui pristatyti turi asmuo, radęs paliktÄ /pamirÅ¡tÄ daiktÄ . Visi rasti daiktai – tiek randami patikros poste, tiek bet kur terminale ar kitoje oro uosto teritorijoje atneÅ¡ami pamainos vadovui.

Tais atvejais, jei daiktas yra įtartinas, pamainos vadovas ar jį pavaduojantis asmuo pats ateina į vietÄ . Pamainos vadovas apžiÅ«rėjęs daiktus juos fotografuoja ir registruoja, kaip tai numatyta rastų daiktų tvarkoje. Taigi sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl ieÅ¡kovo padaryto pažeidimo atsakovė priėmė įvertinusi visas reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. darbo pareigų pažeidimo sunkumÄ , padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo padarymo.

19. Pažymi, jog ieÅ¡kovo pareigų specifika (aviacijos saugumo skyriaus inspektorius), lemia ir tam tikrus atsakomybės ypatumus. Pagal ieÅ¡kovo pareiginius nuostatus, darbuotojas, vykdydamas funkcijas privalo vykdyti nustatytas aviacijos saugumo priemones, užtikrinti patekimo į oro uosto kontroliuojamÄ zonÄ kontrolę, tikrinti asmenis, bagaÅ¾Ä , vykdyti stebėjimÄ , patruliavimÄ , nustačius aviacijos saugumo pažeidimÄ imtis priemonių užkirsti keliÄ daromam pažeidimui ir pan., todėl paties ieÅ¡kovo veiksmai, kai pasinaudojant pareigomis siekiama pasisavinti ir įgyti turtinę ar kitokiÄ naudÄ yra akivaizdžiai nesuderinami su tikslais ir uždaviniais, kuriems įgyvendinti su ieÅ¡kovo buvo sudaryta darbo sutartis, todėl toks pareigų pažeidimas, atsakovės vertinimu, laikytinas itin sunkiu.

Pažymi, kad tam, jog bÅ«tų konstatuotas Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, ne visais atvejais bÅ«tina, kad darbdavys dėl darbuotojo neteisėtų veiksmų patirtų realius nuostolius. IeÅ¡kovo padaryti darbo pareigų pažeidimai turi besÄ lygiÅ¡kai didelę reikÅ¡mę užtikrinant efektyviÄ ir skaidriÄ atsakovės veiklÄ . LOU vienas iÅ¡ pagrindinių tikslų yra užtikrinti aviacijos saugumÄ , todėl aviacijos saugumo darbuotojai privalo nustatytas pareigas vykdyti griežtai pagal taisykles ir nors dažnu atveju žala nekyla, bet kiekvienu atveju kyla didelė grėsmė tokiai žalai atsirasti.

Kvalifikuojant šį darbo pareigų pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų nėra svarbu nei kokį daiktÄ , nei kokios vertės daiktÄ ieÅ¡kovas pasisavino, vertinamas tik pats faktas, kad ieÅ¡kovas pasisavino daiktÄ , pasinaudodamas savo pareigomis.

20. Nurodo, kad LOU, vertindama ieÅ¡kovo požiÅ«rį į padarytÄ pažeidimÄ , atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas nepripažįsta savo kaltės, neigia padaręs darbo pareigų pažeidimÄ , nors iÅ¡ filmuotos medžiagos įraÅ¡o akivaizdžiai matosi, jog ieÅ¡kovas tokį darbo pareigų pažeidimÄ padarė. Toks ieÅ¡kovo elgesys patvirtina jo neatsakingÄ požiÅ«rį į darbÄ , taip pat – jog ieÅ¡kovas neketina pasitaisyti ir dėl tyčinių neteisėtų veiksmų LOU ateityje turėtų nuogÄ stauti.

Pažymi, kad sÄ moningas ieÅ¡kovo elgesys, siekiant įgyti sau turtinės ar kitokios naudos pasisavinant daiktÄ ir pažeidžiant darbovietėje nustatytas tvarkas bei bendrus teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, akivaizdžiai įrodo darbuotojo tyčiÄ ir kaltę. Nurodo, jog ne atsitiktinai ieÅ¡kovas su Darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindintas net kelis kartus. LOU dar Å¡ių metų pradžioje, po aukščiau minėtos gautos kliento užklausos dėl dingusi daikto, atlikdama įrašų peržiÅ«rÄ pastebėjo kelis ASS inspektorius, galimai pasisavinančius keleivių paliktus ar iÅ¡mestus daiktus.

Siekdama iÅ¡siaiÅ¡kinti susiklosčiusiÄ situacijÄ , LOU nurodė darbuotojams pasiaiÅ¡kinti. Gavusi darbuotojų pasiaiÅ¡kinimus LOU pastebėjo, jog darbuotojai skirtingai interpretuoja draudimÄ pasisavinti keleivių ar kitų asmenų paliktus ar iÅ¡mestus daiktus. Atsižvelgiant į tai, LOU ėmėsi prevencinių priemonių ir nusprendė pakartotinai informuoti darbuotojus apie Å¡ios pareigos nesilaikymo pasekmes ir dar kartÄ supažindinti darbuotojus su Darbo tvarkos taisyklėmis, specifiÅ¡kai nurodant ir paaiÅ¡kinant, jog tokios situacijos, kuomet yra pasisavinami bet kokie keleivių palikti ar iÅ¡mesti daiktai (pvz. skysčiai, peiliai, maisto produktai ir t.t.), bus kvalifikuojamos kaip Å¡iurkÅ¡tus Darbo tvarkos taisyklių pažeidimas, o nustačius minėtÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos.

IeÅ¡kovas iÅ¡klausė LOU instruktaÅ¾Ä ir pasiraÅ¡ytinai susipažino su dokumentu.

21. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus vadovas apie daikto pasisavinimÄ sužinojo tik 2020 m. spalio 19 d. peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡Ä , patvirtinama (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus vadovo 2020 m. lapkričio 4 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriame nurodomos visos su pažeidimo padarymu ir pažeidimo paaiÅ¡kėjimu susijusios aplinkybės. Nurodo, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalauja iÅ¡ atsakovės priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimui, tačiau savo ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nenurodo, kokia žala jam buvo sukelta ir kokie konkretÅ«s darbdavio veiksmai jÄ sukėlė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu taip pat neįrodo ir nepagrindžia nei žalos fakto, nei jos dydžio.

22. Teismo posėdžio metu ieškovas L. A. bei jo atstovai advokatas Karolis Rugys bei advokato padėjėja Diana Liutvinaitė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

23. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės advokatė Rūta Globytė bei įgaliota atstovė L. R. su ieškiniu nesutiko prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Teismo posėdžio metu liudytojas P. M. paaiÅ¡kino, kad dirbo kartu su ieÅ¡kovu, nurodė, kad darbo metu su savimi turėdavo asmeninių daiktų, mobilų telefonÄ . Tokių atvejų, kad bÅ«tų atleisti darbuotojai dėl tokio pažeidimo kaip ieÅ¡kovas jo pamainoje nežino, kad bÅ«tų buvę. Nurodė, kad daiktų negalima pasisavinti, nes visur filmuojama, viskas matytųsi per kameras. Teigė, kad dėl prastovų, jis nutarė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. IeÅ¡kinys atmestinas.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas L. A. 2016 m. vasario 23 d. darbo sutarties Nr. 1P-DS-782 pagrindu dirbo pas atsakovę VĮ „Lietuvos oro uostai“ (duomenys neskelbtini) filiale, aviacijos saugumo skyriuje (sutarties 1.1. punktas), jaunesniuoju inspektoriumi (sutarties 1.2. punktas).

26. Darbo sutartis su ieškovu nutraukta VĮ „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus 2020 m. lapkričio 11 d. įsakymu „Dėl spendimo nutraukti 2016 m. vasario 23 d. darbo sutartį Nr. 1P-DS-782“, įsakymo Nr. 2P-158. Darbo sutartis nutraukta Darbo kodekso (toliau ir DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu bei vadovaujantis DK 58 straipsnio 3 dalies 7 punktu. Byloje kilęs ginčas dėl darbo sutarties nurodytais pagrindais (dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo) nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl drausminės poveikio priemonės (atleidimo iš darbo) taikymo termino.

27. Viena iÅ¡ aplinkybių, kuria grindžiamas ieÅ¡kinys yra tai, kad, ieÅ¡kovo manymu, darbdavys praleido terminÄ drausminei nuobaudai taikyti. Teigia, kad darbuotojas buvo atleistas daugiau nei po mėnesio po padaryto pažeidimo padarymo, t. y. ieÅ¡kovas buvo atleistas 2020 m. lapkričio 26 d., o darbo drausmės pažeidimas neva padarytas 2020 m. spalio 6 d. Nurodo, kad Å¡iuo atveju L. A. tik 2020 m. spalio 21 d. buvo iÅ¡kviestas peržiÅ«rėti vaizdo įraÅ¡o, tačiau ieÅ¡kovo manymu, tai nepatvirtina, jog bÅ«tent tuo metu ar tÄ dienÄ darbdavys sužinojo apie neva atliktÄ pažeidimÄ .

28. Kasacinis teismas formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl termino drausminei nuobaudai skirti yra reikÅ¡minga ne pažeidimo padarymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo momentas. Darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019). Kai darbdavys yra juridinis asmuo (teisinė fikcija), kad bÅ«tų pagrindas pripažinti, jog darbo drausmės pažeidimas paaiÅ¡kėjo darbdaviui – juridiniam asmeniui, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams.

Jeigu apie darbo drausmės pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovui, neturinčiam teisės skirti drausminę nuobaudÄ , jis privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti darbdavio atstovui, turinčiam teisę skirti drausminę nuobaudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas).

29. Lietuvos Aukščiausias Teismas, aiÅ¡kindamas sÄ lygas, kas turi įvykti (koks veiksmas, įvykis ar faktas pripažįstamas pakankamu), kad bÅ«tų galima konstatuoti <...> darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo momentÄ , yra konstatavęs, kad darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena <...> aiÅ¡kintina kaip ta diena, kuriÄ darbdaviui arba jo atstovui <...> tapo žinomas Å¡ių aplinkybių visetas:

a) darbo drausmės pažeidimo faktas;

b) darbo drausmės pažeidimÄ padaręs konkretus darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 29, 30 punktai).

30. Nagrinėjamu atveju darbuotojas nurodo, kad 2020 m. spalio 21 d. jis buvo pakviestas pas skyriaus vadovÄ ir buvo supažindintas su 2020 m. spalio 6 d. apie 14:34 val. vaizdo medžiagos iÅ¡ (duomenys neskelbtini) oro uosto iÅ¡vykimo salės dalimi, kur užfiksuotas ieÅ¡kovas bei ieÅ¡kovui buvo įteiktas nurodymas pasiaiÅ¡kinti. Pagal atsakovės pateiktus paaiÅ¡kinimus (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus vadovas apie daikto pasisavinimÄ sužinojo tik 2021 m. spalio 19 d. peržiÅ«rėjus vaizdo medžiagÄ .

Pagal pateiktus Å¡alių paaiÅ¡kinimus matyti, kad apie 2021 m. spalio 6 d. įvykį ieÅ¡kovo vadovui tapo žinoma tik 2021 m. spalio 19 d., tuo tarpu įsakymas dėl ieÅ¡kovo atleidimo priimtas 2020 m. lapkričio 11 d., taigi mažiau nei po mėnesio nuo sužinojimo apie darbo drausmės pažeidimÄ , todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad darbdavys skirdamas drausminę nuobaudÄ procedÅ«rinio termino nepažeidė ir ieÅ¡kovo argumentas dėl Å¡io termino pažeidimo atmestinas. Jokių įrodymų, kad darbdaviui buvo žinoma apie padarytÄ pažeidimÄ jo padarymo dienÄ darbuotojas nepateikė, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.

Dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos (atleidimo iš darbo) proporcingumo.

31. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iÅ¡ esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ ir dėl to Å¡i jo praktika iÅ¡lieka aktuali, yra konstatavęs, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktÄ , bet ir tai, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 29 punktas).

32. Sprendžiant klausimÄ , ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formÄ , darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi bÅ«ti įvertinta, kokio pobÅ«džio gėriai buvo pažeisti, kiek aiÅ¡kiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panaÅ¡ių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktus).

33. Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iÅ¡ esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus) darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumÄ ir jos įtakÄ darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiÅ«ris į padarytÄ pažeidimÄ , kaltės pripažinimas, kritiÅ¡kas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikÅ¡mės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimÄ padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogÄ stauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumÄ darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu iÅ¡vardytos aplinkybės rodo pažeidimÄ padariusio asmens abejingumÄ dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymÄ su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali bÅ«ti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

34. Darbdavio priimtame ginčo įsakyme (2020 m. lapkričio 11 d. įsakymas „Dėl sprendimo nutraukti 2016 m. vasario 23 d. darbo sutartį Nr. P1-DS-782“ įsakymo Nr. 2P-158) nurodoma, kad 2020 m. spalio 19 d. vykdant keleivių patikros posto vaizdo įrašų peržiÅ«rÄ pastebėta kaip VASS inspektorius, L. A., 2020 m. spalio 6 d. apie 14.34 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) oro uosto keleivių patikros poste pasisavina iÅ¡ aÅ¡trių daiktų dėžės keleivių paliktus ar iÅ¡mestus daiktus. <...> Nurodoma, kad vertinant vaizdo kamerų įraÅ¡Ä galima matyti kaip paimtÄ iÅ¡ arba prie aÅ¡trių daiktų dėžės paliktÄ daiktÄ darbuotojas akivaizdžiai įdeda į spintelės stalčių, o baigęs darbÄ (pamainÄ ) iÅ¡sineÅ¡Ä Å¡Ä¯ daiktÄ iÅ¡ patikros posto. <...> Pažymėta, kad 2020 m. spalio 6 d. nebuvo užregistruotas joks, rastas L.

A. daiktas, darbdavys neturi jokių duomenų, kad daiktas buvo perduotas pamainos vadovui. Ä®sakyme nurodoma, kad tokiais veiksmais darbuotojas pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 30 punkto nuostatų, 30.2 papunktį, kur nurodoma, kad darbuotojai Å¡iurkščiai pažeidžia tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančius teisės aktų nuostatus, Å¡iurkščiai nusižengia darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai ar nesilaiko saugÄ ir saugumÄ reglamentuojančių teisės aktų kai pasisavina keleivių ar kitų asmenų paliktus ar iÅ¡mestus daiktus ir 30.6. papunktį kai savo elgesiu ir veiksmais diskredituoja įmonės vardÄ .

Pažymėta, kad darbuotojas su taisyklėmis supažindintas net du kartus 2016 m. kovo 7 d. bei 2020 m. vasario 8 d.

35. Byloje pateiktas ieÅ¡kovo L. A. 2020 m. spalio 23 d. pasiaiÅ¡kinimas darbdaviui, kuriame nurodoma, kad jis buvo pasilenkęs prie įvardintos aÅ¡trių daiktų dėžės, tačiau kiek pamena, tik tam, kad sudėtų tam tikrus smulkius aÅ¡trius objektus, kurie buvo palikti ant dėžės pavirÅ¡iaus, į dėžės vidų, taip apsaugant aplinkinius nuo netyčinio susižalojimo. Pabrėžė, kad visos aÅ¡trių daiktų dėžės yra su spynomis ir yra rakinamos, o prieigÄ prie raktų turi tik pamainos vadovai bei pavaduotojai, todėl nėra įmanoma iÅ¡ jų nieko pasiimti. <...> Teigia, kad visi daiktai, kurie buvo ieÅ¡kovo rankose pamainos metu buvo arba ieÅ¡kovo asmeniniai, arba buvo laikomi laikinai – prieÅ¡ iÅ¡metant. <...> Papildomai nurodė, kad tam tikri keleivių ar kitų asmenų patikroje palikti daiktai visada neÅ¡ami pamainos vadovui jų registravimui <...>.

36. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovas neneigia, kad tuo metu kai darytas vaizdo įraÅ¡as laikė kažkokius daiktus ar daiktÄ , tačiau ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai skirtingi, kaip matyti paaiÅ¡kinime darbdaviui 2020 m. spalio 23 d. ieÅ¡kovas nurodė, kad jis buvo pasilenkęs prie įvardintos aÅ¡trių daiktų dėžės, tačiau kiek pamena, tik tam, kad sudėtų tam tikrus smulkius aÅ¡trius objektus, kurie buvo palikti ant dėžės pavirÅ¡iaus, į dėžės vidų, taip apsaugant aplinkinius nuo netyčinio susižalojimo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas pažymi, kad kaip yra nurodęs 2020 m. spalio 23 d. pasiaiÅ¡kinime, greičiausiai laikė rankose savo asmeninį daiktÄ arba kažkokiÄ pakuotę, kuriÄ apžiÅ«rėjęs, be abejonės, vėliau iÅ¡metė. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad praėjus laiko tarpui jis neprisimena, koks tai buvo tiksliai daiktas, tačiau mano, kad tai galėjo bÅ«ti mobilus telefonas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas apskritai negalėjo atsiminti, kÄ galėjo laikyti tuo metu, kai užfiksuota vaizdo medžiagoje.

Taigi, ieÅ¡kovo teiginiai skirtingi ir nustatyti daikto, kurį laikė iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų negalima. Kaip nustatyta bylos negarinėjimo metu, tÄ paaiÅ¡kinimuose patvirtino ir atsakovės įgaliota atstovė ir pats ieÅ¡kovas, identifikuoti, koks daiktas rastas, pamestas ar paimtas iÅ¡ keleivio kaip neleistinas galima tik tÄ daiktÄ užregistravus. Tokio daikto neužregistravus, o jį pvz. paėmus darbuotojui, neįmanom nustatyti koks tai daiktas, jei jis neatneÅ¡tas registracijai arba neįdedamas į specialiai tam skirtas vietas kaip tai numatyta (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus darbo technologijos 2.2.2.14 punkte bei 5.1.3.3. punkte ir VÄ® „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintoje VÄ® Lietuvos oro uostų rastrų daiktų registravimo, saugojimo ir naikinimo tvarkoje. Taigi, ieÅ¡kovo teiginiai, jog darbdavys nenustatė, koks daiktas paimtas, nepaneigia, jog daiktas nebuvo paimtas, nes kaip minėta pats ieÅ¡kovas patvirtino, kad kažkokį daiktÄ turėjo, tik dėl jau nurodytų priežasčių (nepamena, keičia versijas) neatskleidžia kokį.

37. Minėta, ginčo įsakyme darbdavys nurodė, kad darbuotojas savo elgesiu pažeidė VÄ® „Lietuvos oro uostai“ 2015 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1R-156 patvirtintas Darbo tvarkos taisykles, tiksliau atitinkamus jų punktus 30.2 ir 30.6. Å ie punktai detalizuoti sprendimo 34 punkte. IeÅ¡kovas neneigia, kad pasirašė, jog su taisyklėmis susipažino. IeÅ¡kovo veiksmai atitinka Å¡iuose punktuose nurodytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . IeÅ¡kovas neginčija ir iÅ¡ į bylÄ pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad darbuotojas paimÄ kažkokį daiktÄ , jį apžiÅ«rinėja, pasideda, pažiÅ«ri į kamerÄ ir užeina į zonÄ , kurioje kameros nefiksuoja, pasidėjus daiktÄ nuėjęs prie kolegų nervingai vaikÅ¡to, vėliau laukia, kol neliks aplink kolegų ir apžiÅ«rėjęs ir pamatęs, kad nieko nėra, pasiima iÅ¡ stalčiaus daiktÄ ir iÅ¡eina.

IeÅ¡kovo pozicija viso proceso metu buvo neigti, kad jis paėmė kažkokį daiktÄ , taigi daikto bei jo vertės nustatyti negalima, o tokį ieÅ¡kovo elgesį, kai yra vaizdo medžiaga iÅ¡ kurios matoma, kad paimtas daiktas, o ieÅ¡kovas neigia arba keičia versijas dėl daikto paėmimo, teismas kvalifikuodamas pažeidimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu vertina neigiamai ir tai teismo nuomone, taip pat sudaro pagrindÄ kvalifikuoti ieÅ¡kovo padarytÄ pažeidimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų bei vertinti ieÅ¡kovÄ kaip netinkamÄ Å¡ioms pareigoms.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovo buvusios pareigos aviacijos saugumo skyriuje reikalavo ypatingo sÄ Å¾iningumo ir aukÅ¡tų elgesio standartų bei patikimumo.

38. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad VÄ® „Lietuvos oro uostai“ generalinio direktoriaus 2017 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-201 patvirtintos VÄ® Lietuvos oro uostų rastrų daiktų registravimo, saugojimo ir naikinimo tvarkos ieÅ¡kovas kaip darbuotojas dirbantis aviacijos saugumo skyriuje privalėjo laikytis, įmonėje taip pat buvo patvirtintas Klientų aptarnavimo standartas bei jau minėta Saugos ir saugumo departamento (duomenys neskelbtini) aviacijos saugumo skyriaus darbo technologija. Dar kartÄ pažymėtina, kad Darbo technologijos 2.2.2.14 punkte nustatyta, kad keleivių patikros postuose dirbantys aviacijos saugumo skyriaus darbuotojai rankiniame keleivių bagaže aptikę aÅ¡trius daiktus, draudžiamus vežti orlaivio salone, informuoja keleivį <...>.

Jei keleivis sutinka, kad daiktas bÅ«tų iÅ¡mestas darbuotojas tokį daiktÄ nedelsiant, keleivio akivaizdoje iÅ¡meta į specialiÄ dėžutę, skirtÄ tokiems daiktams kaupti. Jeigu keleivis nesutinka, kad daiktas bÅ«tų iÅ¡mestas jį pasiÅ«lome vežti registruojamame bagaže ar perduoti keleivį lydintiems asmenims. Speciali dėžutė skirta aÅ¡triems daiktams kaupti, turi bÅ«ti užrakinta pakabinam spyna, raktus paimti gali tik pamainos vadovas. Taip pat atitinkamai numatytos taisyklės dėl skysčių gabenimo (Technologijos 5.1.3.3. punktas).

Taip pat technologijų 2.2.2.13 punktas draudžia su savimi darbuotojams turėti asmeninius daiktus. Ieškovas kaip nustatyta byloje šių reikalavimų nesilaikė.

39. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus darbuotojo darbo specifikÄ , iÅ¡tyrus raÅ¡ytinius įrodymus bei vaizdo medžiagÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas laikytinas Å¡iurkščiu, todėl atsakovės taikyta atsakomybė proporcinga padarytam darbo drausmės pažeidimui. Dėl neturtinės žalos.

40. IeÅ¡kovas taip pat reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 400 Eur neturtinę žalÄ , nurodo, kad jis patyrė ypatingai neigiamus iÅ¡gyvenimus susijusius su atleidimo iÅ¡ darbo pagrindu, tai pakenkė jo reputacijai, apribojo ieÅ¡kovo karjeros galimybes, jam nebuvo leista apsiginti.

41. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

42. Kasacinio teismo dėl Å¡ių įstatymo nuostatų iÅ¡aiÅ¡kinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iÅ¡ darbo, neteisėtai perkeliamas į kitÄ darbÄ , jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotojÄ , nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali bÅ«ti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai iÅ¡gyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmÄ , tiek savarankiÅ¡ki), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

Vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimÄ bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008). Teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615-469/2015).

43. Patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumas, neteisėtas atleidimas iÅ¡ darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieÅ¡ darbuotojÄ naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimÄ iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai4, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, Å¡eimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkÅ«s pragyvenimo Å¡altinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

44. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , nėra pagrindo spręsti jog ieÅ¡kovas patyrė neturtinę žalÄ . Paminėtina ir tai, kad prieÅ¡ingai nei ieÅ¡kinyje nurodo ieÅ¡kovas darbdavys suteikė ieÅ¡kovui galimybę pasiaiÅ¡kinti apie įvykį, tokiÄ galimybę ieÅ¡kovas turėjo ir bylÄ nagrinėjant darbo ginčų komisijoje ir teisme, tačiau visų jam žinomų aplinkybių ieÅ¡kovas neatskleidė, teigdamas, kad neatsimena, nors byloje pateikta vaizdo medžiaga pagal kuriÄ ieÅ¡kovas, teismo manymu, galėjo prisiimti ir daugiau detalių.

45. Apibendrinant teismas, įvertinęs įrodymų visumÄ daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

46. Pagal bendrÄ taisyklę pralaimėjusi Å¡alis apmoka bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 1 949, 39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.

47. Teismo vertinimu, atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos iÅ¡laidos bÅ«tų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti.

48. Atsižvelgiant į tai, netenkinus ieškinio reikalavimų, nurodytų būtinų, protingų ir pagrįstų išlaidų atlyginimas 1 949, 39 Eur atsakovei priteisiamas iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).

49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo L. A. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® „Lietuvos oro uostai“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymo panaikinimo, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ir neturtinės žalos priteisimo atmesti. Priteisti atsakovei VÄ® „Lietuvos oro uostai“, į. k. 120864074, iÅ¡ ieÅ¡kovo L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 949, 39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė