c30427aa-e36a-438d-ab0e-3fa751ab6e31 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"Administracinė byla Nr. I-1065-95/2010(Proceso Nr. 3-61-3-00243-2010-5)                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 16.2; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. kovo 31 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liuda Arlauskienė, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjo J.

S. atstovei Neringai Adomaitienei, atsakovo atstovei Jovitai Gedgaudaitei-Fiodorovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,   n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas J.

S. su skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, solidariai priteisti 1093,63 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ . Skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigose. PareiÅ¡kėjui mokant darbo užmokestį nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, dalis jam priskaičiuoto darbo užmokesčio buvo neiÅ¡mokėta.

Laiko, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo remiamasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Ä®statymas) 23 str. 2 d., kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. IÅ¡ viso nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31 pareiÅ¡kėjui buvo neiÅ¡mokėta 1093,63 Lt priemokų ir priedų. NeiÅ¡mokėtų priedų ir priemokų sumÄ patvirtina Vilniaus apskrities VPK iÅ¡duotas pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio suvestinis atsiskaitymo lapelis Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d. , 2007 m.birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (Byla Nr. 14/07-17/08-15/08-39/08) konstatavo, jog aukščiau paminėtas reguliavimas yra neteisėtas. Konstitucinis teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymu nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas).

Taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė (Konstitucijos 23 straipsnis)“. Nurodė, kad ginčo atveju, pritaikius Ä®statymu nustatytÄ reguliavimÄ , jam buvo neiÅ¡mokėta dalis atlyginimo, kai priedai ir priemokos už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis bei nakties metu, virÅ¡ijo 70 proc. pareiginės algos. Laiko, kad Seimas kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į darbo užmokestį.

Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t.y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Skaito, kad tokios faktinės aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai apima visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas bei sudaro pagrindÄ valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡ vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iÅ¡ kitos pusės dėl neteisėtų valstybės veiksmų pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėtas visas jam priklausantis darbo užmokestis, mano, kad abu atsakovai privalo atsakyti solidariai (CK 6.279str. 1 d. pagal analogijÄ ).

PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 1093,63 Lt negautÄ darbo užmokestį.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė patvirtino skunde iÅ¡dėstytus argumentus, skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai. Papildomai nurodė, kad sutinka, kad atsakovÄ Lietuvos valstybę atstovautų Vilniaus apskrities VPK (žr.teismo posėdžio protokolÄ )Atsakovai Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo komisariato, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l.6 -18) nurodė, kad atsakovas, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, pareiÅ¡kėjui pagrįstai taikė Ä®statymo 23 str. 2 d. Teigė, kad Ä®statymas ar kitas teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Kol nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamas Å¡io teisės akto nekonstitucingumu.

Laiko, kad atsakovas veikė teisėtai, t. Y. Taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. PareiÅ¡kėjui apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais ir jie turi bÅ«ti taikomi tol, kol Konstitucinis Teismas nekonstatuos, kad jie prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Taigi, atsakovo veiksmuose nėra jokių neteisėtų veiksmų ir kaltės. Teismų praktikoje ne kartÄ yra pažymėta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipta į ateitį, tuo tarpu, praeityje susiklosčiusių teisinių santykių Å¡iais nutarimais pakeisti negalima.

Ä®vertinus tai, kad atsakovo sprendimai, kuriais pareiÅ¡kėjui buvo taikomas darbo užmokesčio ribojimas, buvo priimti iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie sprendimai atitiko tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas. Teigė, kad atsakovas pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ mokėjo iÅ¡ tų lėšų, kurias skyrė valstybės įgaliotos institucijos, todėl skundo patenkinimo atveju neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis turi bÅ«ti priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė skundÄ atmesti.

Papildomai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos valstybės atstovu turėtų bÅ«ti Policijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundÄ nepateikė.Ä® teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ buvo praneÅ¡ta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla iÅ¡nagrinėta atstovui nedalyvaujant (žr. teismo posėdžio protokolÄ ).Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui J.

S., dirbant Vilniaus apskritis VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigose nuo 2007-04-01 iki 2008-12-31, mokant darbo užmokestį, buvo taikomas priedų ir priemokų 70 procentų pareiginės algos apribojimas. Dėl minėto apribojimo jam nebuvo iÅ¡mokėta 1093,63 Lt priemokų ir priedų (pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį b. l. 6-7,22-24).Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginÄÄ , analizė bei iÅ¡vados.Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.VTÄ® (2002-04-23 redakcija Nr. IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau-tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . VTÄ® 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. VTÄ® 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 dalį (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo viržyti 60 procentų pareginės algos.2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės įstatymo 4, 10, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo , Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1, straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija) buvo pakeistas ir papildytas VTÄ® 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 ir į punktuose nustatyti priedai. 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos darbo užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau, pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.Toks KT sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ Â poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių metu, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas iki Å¡iol už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.Remdamasis Å¡iomis nuostatomis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai iÅ¡ dalies yra pagrįsti.

Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais ir įvertinus tai, kad tinkamas darbo užmokesčio apmokėjimas yra darbdavio pareiga, atmestini atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kad, ribodami darbo užmokesčio apmokėjimÄ jie vadovavosi įstatymais. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija)  nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį, todėl darbo užmokestis priteistinas tiesiogiai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo darbdavio. PareiÅ¡kėjo ir atsakovės Lietuvos valstybės, iÅ¡ kurios jis solidariai praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , jokie darbo teisiniai santykiai nesiejo. Valstybė nebuvo atsakinga už pareiÅ¡kėjo darbo organizavimÄ .

Todėl reikalavimas priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ solidariai ir iÅ¡ Lietuvos valstybės yra nepagrįstas ir atmestinas ABTÄ® 88 str.).Esant Å¡ioms aplinkybėms, skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 1 ir 4 p., 127 str.1 d., 129 str.,                                                 n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo J. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato J.

S. 1093,63 Lt (vienÄ tÅ«kstantį devyniasdeÅ¡imt tris litus 63 cnt.) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėja                                                                                                                     Liuda Arlauskienė