c301e842-d67b-41ec-aa60-dbbb25635aea · Klaipėdos apygardos teismas

                                         Baudžiamoji byla Nr. 1A-233-361/2018                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60955-2017-8                  Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.6.6; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6;              2.4.6.1; 2.4.7 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 12 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Remigijaus PreikÅ¡aičio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

G. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 60 MGL (2 260 Eur) dydžio bauda.Pritaikius BK 641 straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 40 MGL (1 506 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2017 m. lapkričio 22 d. ir paskirta galutinė bausmė – 38 MGL (1 431 Eur) bauda.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, V.

G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones vienerius metus Å¡eÅ¡is mėnesius.Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, V. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ros (Klaipėdos rajono) prokurorės A. B. 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimas skirti laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ automobiliui „Audi A6“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (turto arešto akto identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. V. G. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio, o bÅ«tent už tai, kad 2017 m. lapkričio 22 d., apie 1.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Endriejavo mstl., Klaipėdos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio.2.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. gegužės 7 d. nuosprendį: atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojai mamai D. G.; nekonfiskuoti automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)2.1. Kaip nepagrįstÄ vertinÄ teismo iÅ¡vadÄ , jog ankstesnis V. G. nubaudimas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam leidžia manyti, jog ateityje jis darys analogiÅ¡kas veikas.

Nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, o duomenų, jog jis linkęs sistemingai pažeidinėti įstatymus ir daryti naujas nusikalstamas veikas, byloje nėra. Vien tai, jog V. G. tik vienÄ kartÄ , t. y. 2012-08-26, buvo nubaustas administracine tvarka už vairavimÄ esant neblaiviam, savaime nereiÅ¡kia, jog jis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas. Be to, vien Å¡is baudžiamasis procesas turėjo V. G. pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje laikytis įstatymų.2.2.

Kaip subjektyvius ir nepagrįstus vertina teismo motyvus, jog V. G. laiduotoja norinti bÅ«ti mama D. G. nedarys sÅ«nui teigiamos įtakos. PaaiÅ¡kina, jog po nusikalstamos veikos padarymo V. G. persikėlė gyventi pas mamÄ , o iki tol su ja negyveno, mama jo laiduotoja nebuvo ir jo elgesio nekontroliavo. Mamos asmeninės savybės ir tai, jog ji neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti ir teigiamai charakterizuojama darbdavio, leidžia jai bÅ«ti tinkama V. G. laiduotoja.2.3. Atleidęs V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , teismas turėtų diskrecijos teisę spręsti, ar automobilio konfiskavimas atitinka konstitucinius proporcingumo ir teisingumo principus.

TokiÄ nusikalstamÄ veikÄ V. G. padarė pirmÄ kartÄ , turtinės žalos niekam nepadarė, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi jį padaręs. Å ios aplinkybės leidžia manyti, jog automobilio konfiskavimas bÅ«tų pernelyg griežta ir neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti. Nurodo, jog V. G. tėvas V. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus, jam nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jį reikia automobiliu vežti pas gydytojus, o kitos transporto priemonės Å¡eima neturi.3.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Klaipėdos apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o palikti galioti skundžiamÄ nuosprendį. Nuosprendį vertina kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ . Teismas tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai konstatavęs, jog V. G. neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimų, neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotojos, nuteistojo mamos, asmenybė teismo pagrįstai įvertinta kaip nepakankama pripažinti, jog ji turės realiÄ galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sÅ«nui.

V. G. yra susiformavusi asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis yra toks nesavarankiÅ¡kas ir nebrandus asmuo, kuriam bÅ«tų reikalinga papildoma elgesio korekcija. Automobilį, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, teismas konfiskavo pagrįstai ir teisėtai. Pažymi, jog V. G. didesnio pavojaus Å¡altinį – automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) miestelio gatvėje, bÅ«damas neblaivus (1,97 prom.), nors iki namų tebuvo 300 metrų atstumas. Tai rodo jo abejingumÄ galiojančioms teisės normoms, kitų asmenų saugumui, todėl ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti.

Kaip savanaudiÅ¡kÄ vertina skundo argumentÄ dėl poreikio turėti automobilį tam, kad galėtų rÅ«pintis neįgaliu tėvu. Specialiųjų poreikių lygis tėvui nustatytas nuo 2013-03-21, tačiau tai nesulaikė V. G. nuo girtavimo nakties metu ir vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Netaikant turto konfiskavimo priemonės, o apsiribojus specialiosios teisės atėmimu, bÅ«tų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos visuomenėje ir neturėtų realaus poveikio kaltininkui.Apeliacinis skundas atmestinas.4.

Apeliaciniu skundu praÅ¡oma taikyti laidavimo institutÄ V. G., teigiant, jog egzistuoja visos įstatyme numatytos tam sÄ lygos ir pagrindai, o nuteistojo mama D. G. yra tinkama laiduotoja. Teisėjų kolegija tokius skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus.5. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jei asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas), ir yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).6.

Tik visų BK 40 straipsnio sÄ lygų egzistavimas sudaro pagrindÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sÄ lygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Å io straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomÄ pareigÄ priimti sprendimÄ , kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.7. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ nuosprendžio motyvų matyti, jog laidavimo instituto netaikymÄ teismas grindė tuo, jog nėra pagrindo manyti, jog V.

G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sÄ lygos. Teismas suabejojo tuo, kad V. G. padarė nusikalstamÄ veikÄ atsitiktinai ir galima tikėti, jog jis daugiau nebesės prie vairo neblaivus. PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, teismas pagrįstai atsižvelgė ir kaip nepalankiÄ kaltinamojo asmenybei recidyvo prasme vertino aplinkybę, jog ir anksčiau jis buvo baustas už transporto priemonės vairavimÄ esant neblaiviam. Todėl nėra pagrindo nepritarti teismo teiginiams, jog V.

G. nėra linkęs laikytis įstatymų, yra abejingas nustatytoms saugaus elgesio kelyje taisyklėms, nesaugo savo ir kitų eismo dalyvių gyvybės, sveikatos ir turto.

8. V. G., sureikÅ¡mindamas baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, akcentuodamas, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, neįvertina laidavimo institutui taikyti privalomos ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sÄ lygos, o bÅ«tent to, jog bÅ«tina tikėti tuo, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Praėjus vos 5 metams po padaryto analogiÅ¡ko teisės pažeidimo 2012 m., nuteistojo pavojingas elgesys pasikartojo.

Vien tai, jog 2012 m. dėl galiojusio Å¡velnesnio teisinio reguliavimo už iÅ¡ esmės tokį patį teisės pažeidimÄ V. G. buvo nubaustas administracine nuobauda, neleidžia jo asmenybės vertinti kaip įsisÄ moninusios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , todėl yra bÅ«tina užkirsti keliÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio recidyvui. 9. Nesant visumos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nustatytų sÄ lygų, nėra pagrindo atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Atsižvelgiant į tai, V.

G. laiduotoja pasiÅ«lytos mamos asmenybės vertinimas tampa juridiÅ¡kai neaktualus. Kita vertus, pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimÄ , atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui. Laiduotoju gali bÅ«ti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui yra akivaizdi. Å iuo atveju byloje yra duomenys, jog V.

G. mama neteista, administracine tvarka nebausta. Tačiau nevedusio, dirbančio ir jauno amžiaus V. G. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) akcentuojama vien gyvenimo po nusikalstamos veikos padarymo kartu su garbaus amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini) m.) buhaltere dirbančia ir teigiamai darbdavės charakterizuojama mama aplinkybė savaime nėra ta, kuri leistų manyti, jog mama darys teigiamÄ Ä¯takÄ suaugusiam sÅ«nui. 10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ nuosprendį baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir V.

G. pagrįstai ir teisėtai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ . Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).

Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.11. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia.

Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – asmens vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu bÅ«du Å¡ios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktikÄ tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

12. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo bÅ«ti konfiskuojamas visais atvejais.13. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reguliavimÄ , teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose ir nustačius, jog Å¡iuo atveju nėra įstatyme numatytų sÄ lygų ir pagrindų atleisti nuteistÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – bÅ«tent jam priklausančio automobilio konfiskavimo.

Å iÄ priemonę vertinti kaip akivaizdžiai neproporcingÄ , neatitinkančiÄ teisingos vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros ar varžančiÄ asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, pagrindo nėra.14. Kitas apeliantų argumentas, jog automobilis reikalingas rÅ«pintis neįgaliu tėvu, atmestinas kaip iÅ¡galvotas. Kaip teisingai nurodo prokuratÅ«ra atsiliepime, specialiųjų poreikių lygis nuteistojo tėvui nustatytas dar nuo 2013-03-21 (t. 2, b. l. 6, 7). Tačiau akivaizdu, jog tėvo neįgalumas nesulaikė V.

G. nuo tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, be kita ko, žinant tokio elgesio pasekmes, nes 2012 m. kartÄ jau buvo nubaustas už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam (1,94 prom.), skirta administracinė nuobauda – 2 000 Lt (579 Eur) bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams (t. 1, b. l. 113).

15. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali bÅ«ti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Teismas byloje nustatęs V. G. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių nenustatęs, atsižvelgdamas į jo padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, asmenybę, kaltės rūšį ir formÄ ir uždrausdamas jam naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus 6 mėnesius, t. y. nustatydamas tokios poveikio priemonės vidurkį atitinkantį taikymo terminÄ , parinko proporcingÄ priemonę (BK 61 straipsnio 4 dalis, 68 straipsnio 2 dalis).

Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos V. G. pripažino visiÅ¡kai ir į tai taip pagrįstai atsižvelgta skiriant bausmę. V. G. paskirta Å¡velniausia iÅ¡ galimų už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymÄ bausmė – bauda, o skirtas 60 MGL baudos dydis yra artimas minimaliam bausmės dydžiui. Be to, pritaikius BK 641 straipsnyje reglamentuotÄ procesinę taisyklę ir sumažinus baudÄ vienu trečdaliu, t. y. iki 40 MGL, ir įskaičius V. G. laikino sulaikymo laikÄ , bauda dar sumažėjo iki 38 MGL.

Kartu su tokia bausme paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės leidžia pagrįstai manyti, jog tokia bausmė užtikrina nuteistojo ir visuomenės saugumo interesų pusiausvyrÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Donato Lengvino apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                     Dalius Jocys                                                                                  Savinijus Katauskas                 Remigijus PreikÅ¡aitis