Legislator Case Law & Legislation
c30048da-8cbd-4dd6-b50a-0215ea164609 AI generated

c30048da-8cbd-4dd6-b50a-0215ea164609 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c30048da-8cbd-4dd6-b50a-0215ea164609
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-2587-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00817-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c30048da-8cbd-4dd6-b50a-0215ea164609 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-2587-764/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00817-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2019 m. lapkričio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K, po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai (tolau – Vilniaus PN), priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–2). PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K 2018 m. gruodžio 12 d.–2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 79 buvo laikomas kartu su kitu nuteistuoju. Kameroje trÅ«ko ploto, kurį dar papildomai mažino joje esantys baldai ir sanitarinis mazgas.

Tokios kalinimo sÄ lygos sukėlė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, depresijÄ , jautėsi pažemintas, diskriminuojamas. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–10). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvežtas 2018 m. gruodžio 12 d. ir uždarytas į kamerÄ Nr. 90 (plotas 7,94 m2, 1 asmuo kameroje), kitÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 79 (plotas 7,94m2, 2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vežė į Marijampolės pataisos namus.

PareiÅ¡kėjui tenkantis minimalus kameros plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. LukiÅ¡kių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, buvo įrengti stalai su dvejomis pasukamomis kėdėmis.

Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai buvo tose kamerose, kuriose buvo daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje buvo lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo iki 4 gultų, kitose gyvenamosiose kamerose stalai buvo atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį.

Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Atsakovės atstovo nuomone, pareiÅ¡kėjas skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) galimai netinkamomis sÄ lygomis (pareiÅ¡kėjui trÅ«ko ploto kameroje Nr.

79) nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. vasario 12 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. PareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu minimalÅ«s kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.

Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 m2, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1461-624/2019 ir kt.). LVAT taip pat yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr.

LVAT 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017). IÅ¡ atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 6–10) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K buvo atvežtas 2018 m. gruodžio 12 d. ir uždarytas į kamerÄ Nr. 90 (plotas 7,94 m2, 1 asmuo kameroje), kitÄ dienÄ perkeltas į kamerÄ Nr. 79 (plotas 7,94 m2, 2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. vasario 12 d. pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡vežė į Marijampolės pataisos namus.

Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 6–10) nurodė, kad sanitarinio mazgo plotas kamerose užima apie 0,56 m2. Taigi, net ir atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (0,56 m2) iÅ¡ bendro kameros Nr. 79 ploto (7,94 m2), vienam asmeniui Å¡ioje kameroje teko apie 3,69 m2 ploto, o tai atitinka Ä®sakymu Nr. V-124 nustatytus vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto kameroje reikalavimus (3,6 m2). Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neiÅ¡vengiamas.

EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimÄ byloje H. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiÅ¡kimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimÄ byloje K. H. C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ Ä¯prastam asmens gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad LukiÅ¡kių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo svarstyti kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų buvimo klausimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Egidija Puzinskaitė