N-575-584-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-584/2012

Teisminio proceso Nr.4-46-3-01926-2010-8

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimo V. T. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. nutarimu pripažino V. T. kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje („pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog V. T. 2010 m. birželio 24 d., apie 0.08 val., kelyje Tauragė-Pašventys 9,84 km vairuodama automobilį „Audi 80“ pervažiavo ant kelio gulintį asmenį ir iš eismo įvykio vietos, nepranešusi policijai, pasišalino, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 231.1 ir 231.4 punktų reikalavimus, įrodo: paties asmens paaiškinimas, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga - įvykio vietos apžiūros protokolas, eismo įvykio vietos schema, specialisto išvada, apžiūros protokolas, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Dėl V. T. paaiškinimų, jog ji iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes į policiją skambino jos brolis, o į įvykio vietą ji grįžo, teismas nurodė, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį baudžiant asmenį būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Teismas pažymėjo, jog KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą su šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka, t. y.

įjungti avarinę šviesos signalizaciją transporto priemonėje, jeigu jos nėra arba ji sugedusi - privalo pastatyti avarinio sustojimo ženklą. Byloje nustatyta, kad V. T. suprato kažką pervažiavusi, tačiau ji nedelsdama nesustojo ir nepažymėjo eismo įvykio vietos, be to, nors apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu pranešė V. T. brolis L. B., tačiau nebuvo pranešti duomenys apie asmenį, kuris padarė eismo įvykį, nenurodyta transporto priemonės markė, valstybiniai numeriai, o atvykus policijos pareigūnams V. T. nenurodė savęs kaip asmens, sukėlusio eismo įvykį, ką pati teisme pripažino.

Atsižvelgiant į tai, teismas V. T. veiksmus (sugrįžimą į eismo įvykio vietą ir nepranešimą atvykusiems policijos pareigūnams, kad ji yra tas asmuo, sukėlęs eismo įvykį) pripažino pasitraukimu iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotoja susijusi, vietos, pažeidžiant KET.

Parinkdamas konkrečia nuobaudą - 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdus gailestis, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

II. Nesutikdama su Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu, V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde, palaikydama savo paaiškinimus, duotus apylinkės teisme, pakartotinai nurodo, jog pervažiavusi kažką kelyje nesuvokė, kad pervažiavo žmogų, t. y. kad atsitiko eismo įvykis, todėl automobilio nestabdė. Pabrėžia, jog į įvykio vietą nedelsiant grįžo, o ginčijama situacija susiklostė dėl pareigūnų nekompetentingumo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius prašo jį atmesti palaikydamas apylinkės teismo nutarimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog V. T. kaltė, padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, ir mano, jog apylinkės teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog apylinkės teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytoju pažeidimo vietoje buvusį pareigūną K. L., kurio parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apeliantės teikiama įvykių versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp minėto liudytojo parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, aplinkybių, dėl kurių minėtas liudytojas būtų suinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, apeliantė nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.

Pažymėtina, jog tai, kad apeliantė veikė tyčia, patvirtina tiek pačios 2010 m. birželio 25 d. duotas prisipažinimas, kad juto ir supratusi, kad pervažiavo žmogų, kodėl nesustojo ir nuvažiavo – negali paaiškinti (b. l. 75 – 76), tiek pažeidimo padarymo aplinkybės. Bylos medžiaga patvirtina, kad apie ant kelio esančią kliūtį V. T. buvo įspėta kito vairuotojo mirksint automobilio šviesomis ir garsiniu signalu (b. l. 3, 45- 47), jos pačios vairuotam automobiliam padaryti stiprūs apgadinimai (b. l. 55 – 56, 67 - 69), kas rūpestingam vairuotojui, pajutusiam kažką pervažiavus, nepaliktų abejonių dėl įvykusio eismo įvykio. Į įvykio vietą sugrįžta tik po tam tikro laiko, t. y. jau V. T. išlaipinus kartu važiavusius keleivius ir radus pareigūnus, kuriems, beje, apie eismo įvykį jokių reikalingų ir teisingų duomenų neteikė (b. l. 3, 53).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

V. T. apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius