c2ff41e1-58bd-48ee-bfde-b3caac1bbf94 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-112-446/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00345-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.1.7.12; 3.2.6.1 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 8 d. Kelmė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Ingai Parnarauskienei, Teresei Zakrasienei, dalyvaujant ieškovei L.

M., jos atstovei advokatei Dianai Oseckienei, atsakovui E. M., jo atstovei advokatei Virginijai Pluščiauskienei, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ , atstovams Tomui Bimbai, Vaidai Linikienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės L. M. ieÅ¡kinį atsakovui E. M., institucijai, teikiančiai iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, atsakovo E. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, ir kompensacijos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė: nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. 33, tarp jos, L. M., ir atsakovo E. M. dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, vaikų motina; priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui A. M. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 275 Eur nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigus sÅ«naus iÅ¡laikymui sumokant iki 10 (deÅ¡imtos) einamojo mėnesio dienos į L.

M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB; priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymÄ nepilnametei dukrai L. M. periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo 2018m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ , pinigus dukros iÅ¡laikymui sumokant iki 10 (deÅ¡imtos) einamojo mėnesio dienos į L. M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB; priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymo nepilnamečiui sÅ«nui A.

M. įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. 7 150 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo E. M. iÅ¡laikymo nepilnametei dukrai L. M. įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gegužės 1 d. 7 800 Eur; paskirti L. M. tvarkyti nepilnamečių vaikų A. M. ir L. M. pinigines lėšas uzufrukto teise nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti E. M. bendravimÄ su sÅ«numi A. M. ir dukra L. M., tokia tvarka:

1) E. M. su dukra L. M. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, tai yra Å¡eÅ¡tadienį pasiima dukrÄ 10 val. iÅ¡ jos gyvenamosios vietos ir tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) E. M. su sÅ«numi A. M. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, tai yra Å¡eÅ¡tadienį pasiima sÅ«nų 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 15 val. grÄ Å¾ina sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) E. M. su sÅ«numi A. M. ir su dukra L. M., kai dukrai sueis 5 (penkeri) metai, turi teisę praleisti savaitę laiko atostogų. E. M. savo atostogų su vaikais laikÄ suderina su vaikų motina L. M. prieÅ¡ du mėnesius iki planuojamų atostogų. Vaikų iÅ¡vykimas už Lietuvos Respublikos ribų galimas tik esant motinos sutikimui;

4) E. M. L. M. praÅ¡ymu turi pareigÄ pateikti jai visÄ informacijÄ apie vaikų buvimo vietÄ , sveikatos bÅ«klę, mitybÄ , dienotvarkės rėžimÄ ;

5) E. M. atostogų su vaikais metu įsipareigoja užtikrinti vaikų ir mamos L. M. bendravimÄ telekomunikacijų priemonėmis;

6) E. M. turi teisę kasmet su vaikais praleisti Tėvo dienÄ ir savo gimtadienį (gruodžio 2 d.);

7) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. negali atvykti bendravimui su sÅ«numi ir dukra, jis apie tai informuoja L. M. telefonine trumpÄ ja SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku;

8) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. bendravimas su sÅ«numi ir/ar dukra negalimas (pvz. dėl vaiko ligos, kelionės ir pan.) L. M. apie tai informuoja E. M. trumpÄ ja SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku; santuokoje įgytÄ turtÄ padalinti taip: L. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vidutinės rinkos vertės, atsakovui E. M. iÅ¡ L. M. - 500 Eur piniginę kompensacijÄ ; priteisti L.

M. iÅ¡ atsakovo E. M. 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti santuokinę M. pavardę; priteisti iÅ¡ visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas E. M. prašė: nutraukti santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o eilės Nr. 33, tarp jo ir ieÅ¡kovės, pripažinti ieÅ¡kovę kalta dėl santuokos iÅ¡irimo; priteisti iÅ¡ jo nepilnamečių vaikų A.

M. ir L. M. materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 160 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d.; nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiais vaikais A. M. ir L. M.: kas antrÄ savaitgalį vaikai bendrauja su tėvu nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 20 val. (termino pradžia skaičiuojama nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos); kiekvienÄ Motinos dienÄ ir vaikų motinos gimimo dienÄ , nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos darbo dienomis ir savaitgaliais, kiekvienais metais bei vaikų gimimo dienÄ lyginiais metais su vaikais bendrauja motina; kiekvienÄ Tėvo dienÄ ir vaikų tėvo gimimo dienÄ bei vaikų gimimo dienÄ nelyginiais metais su vaikais bendrauja tėvas; oficialių Å¡venčių dienomis tėvas su vaikais bendrauja taip: lyginiais metais - kas antrÄ Å¡ventę, skaičiuojant nuo pirmos Å¡ventės po sausio 1 d., nelyginiais metais - kas antrÄ Å¡ventę, skaičiuojant nuo antros Å¡ventės po sausio 1 d.;

Å¡venčių dienomis tėvas su vaikais bendrauja nuo prieÅ¡Å¡ventinės dienos 17 val. iki paskutinės Å¡ventinės dienos 20 val. Kai nurodytų dienų (tėvo diena, tėvo ar vaiko gimtadienis) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su vaikais nuo Å¡ios dienos 17 val. iki 20 val.; vaikai su tėvu bÅ«na pusę paeiliui einančių tėvo kasmetinių atostogų dienų. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja bÅ«ti su vaikais, vaiko motinÄ Ä¯spėja prieÅ¡ 1 mėnesį. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima abiejų tėvų sutartÄ , o jiems nesusitarus - pirmÄ atostogų dienÄ 9 val. ir grÄ Å¾ina paskutinę atostogų dienÄ 20 val.

Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams, pirmÄ jÄ padalytų atostogų pusę su vaikais bÅ«na tas iÅ¡ tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau; vaikų atostogų metu vaikai pusę atostogų laiko bÅ«na pas tėvÄ pagal tėvų susitarimÄ , tėvas informuoja motinÄ apie numatomų su vaikais atostogų vietÄ ir pobÅ«dį tik tiek, kiek tai bÅ«tina vaikams parengti, motina pateikia tėvui turimus vaikų drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms; vaikai su motina bÅ«na pusę paeiliui einančių motinos kasmetinių atostogų dienų; tėvas pasirÅ«pina vaikų pasiėmimu ir atvežimu, bÅ«tinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis, vaikų pasiėmimo vieta ir jų atvežimo vieta yra vaikų gyvenamoji vieta; tėvas privalo informuoti motinÄ apie numatomos su vaikais veiklos pobÅ«dį tik tiek, kad motina galėtų vaikus tinkamai parengti; motina pateikia reikiamus vaiko drabužius, kitus vaiko asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus buvimui ar iÅ¡vykai su tėvu; jeigu tėvas ar motina Å¡ioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors aplinkybių negali pasiimti ar grÄ Å¾inti vaikų, abu turi pareigÄ apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitÄ iÅ¡ tėvų prieÅ¡ septynias paras apie negalėjimÄ vykdyti Å¡ios sutarties bet kuriÄ bendravimo tvarkos sÄ lygÄ ; visais atvejais, kai bÅ«tina nukrypti nuo Å¡ioje tvarkoje numatytos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingÄ laikÄ praneÅ¡a kitam iÅ¡ tėvų SMS žinute, elektroniniu paÅ¡tu ar raÅ¡tu ir tokiu bÅ«du suderina vaikų bendravimo tvarkos pakeitimus.

Kilus ginčui pateikti įrodymus apie kito iÅ¡ tėvų informavimÄ apie pakeitimus privalo tas iÅ¡ tėvų, kurio iniciatyva keičiamos Å¡ios tvarkos sÄ lygos; vaikui susirgus bÅ«nant pas tėvÄ , tėvas turi informuoti motinÄ apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti vaikÄ ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigÄ ar motinai; tos dienos ar laikotarpiai, kuriais nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, bet tėvas vaikų nepasiima, kompensuojamos numatytų vaikų bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų sÄ skaita abiejų tėvų susitarimu, o jiems nesusitarus nekompensuojamos praleistos dienos.

Å i taisyklė taikoma ir kitoms sÄ lygoms (vaiko pasiėmimo ir grÄ Å¾inimo nustatytų laikotarpių atostogų ar Å¡venčių metu pakeitimui ir t. t.); motina privalo nedelsdama ryÅ¡io priemonėmis informuoti tėvÄ apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimÄ ; tėvas turi teisę gauti visÄ informacijÄ apie sÅ«nų iÅ¡ jo ugdymo, mokymosi, sveikatos priežiÅ«ros bei kitų įstaigų, lankyti mokykloje. Priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 000 Eur dydžio piniginę kompensacijÄ už jos asmeninio turto pagerinimÄ bei jai paliktus visus namų apyvokos daiktus ir automobilį „Volvo V70“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur rinkos vertės; priteisti jam asmeninės nuosavybės teisėmis lengvÄ jį automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 300 Eur rinkos vertės. IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis pagrįsti ir tenkintini dalinai. Byloje nustatyta, kad Å¡alys – ieÅ¡kovė L. M. ir atsakovas E. M. - susituokė (duomenys neskelbtini), jų santuoka įregistruota Kelmės rajono savivaldybė administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr.

33. Gyvenant santuokoje jiems gimė du vaikai – (duomenys neskelbtini) sūnus A. M., (duomenys neskelbtini) dukra L. M.. Sutuoktiniai (duomenys neskelbtini) susituokė Kelmės bažnyčioje. Nekilnojamojo turto registro išrašai, pažymėjimai patvirtina, kad ieškovė nuosavybės teisėmis valdo ½ dalį nekilnojamojo turto - 0,15 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė, įgytas iki santuokos sudarymo, 2002 m. paveldėjimo būdu.

Po santuokos sudarymo Å¡alių Å¡eimos gyvenamoji vieta, Å¡eimos bÅ«stas buvo ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovui E. M. asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė 3,5579 ha žemės sklypas ir ½ dalis gyvenamojo namo bei Å«kio pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgytų paveldėjimo bÅ«du. Atsakovas jam priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ realizavo – žemės sklypÄ pardavė, ½ dalį medinio, 54,48 m2 naudingo ploto, gyvenamojo namo, statyto 1938 m., padovanojo.

Gyvendami santuokoje sutuoktiniai įsigijo du automobilius - „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ L. M. vardu, ir „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotÄ E. M. vardu. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«muose buvo iÅ¡kelta civilinė byla Nr. 2YT-3969-496/2018 pagal L. M. ir E. M. praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. 2018 m. kovo 15 d. teismo nutartimi paskirtas trijų mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi susitaikymo terminas nutrauktas gavus E. M. praÅ¡ymÄ , 2018 m. balandžio 30 d. teismo nutartimi L.

M. ir E. M. praÅ¡ymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu paliktas nenagrinėtu, nes tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygų. Dėl santuokos nutraukimo Sutuoktinio pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26 – 3.30, 3.35 – 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo yra preziumuojama, tačiau Å¡iais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada, tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesais.

Abipusės pagalbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu: tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai.

Byloje nustatytos tokio pobÅ«džio aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad dėl santuokos nutrÅ«kimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nuo pat vedybinio gyvenimo pradžios atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, apsvaigęs sukeldavo konfliktus Å¡eimoje, triukÅ¡mÄ , dėl ko jai ne kartÄ teko bėgti iÅ¡ namų. Sutuoktinio iÅ¡gėrimai trukdavo po kelias dienas, uždirbtus pinigus iÅ¡leisdavo alkoholiui. 2012 metais jis sukėlė autoįvykį, kurio metu nepataisomai sudaužė Å¡eimai priklausiusį automobilį, buvo nubaustas pinigine bauda už KET pažeidimus, jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Dėl to Å¡eima patyrė didelių finansinių nuostolių, nepatogumų. Po Å¡io įvykio atsakovas užsikodavo nuo alkoholizmo Å iaulių priklausomybės ligų centre, tačiau tapo irzlus, santuokinis gyvenimas nebuvo puikus dėl jo potencijos sutrikimų. E. M. 2015 metais iÅ¡vyko dirbti į NorvegijÄ , į namus grįždavo keletÄ kartų per metus, Å¡eimyniniai santykiai pradėjo irti, atsakovas užsienyje girtaudavo, visiÅ¡kai neprisidėjo prie Å¡eimos ir vaikų iÅ¡laikymo. Grįžęs namo bÅ«davo piktas ir agresyvus, jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , įžeidinėjo, plÅ«do necenzÅ«riniais žodžiais. 2016 m. vasarÄ jie susituokė bažnyčioje, nes ji tikėjosi iÅ¡saugoti santuokÄ , tačiau nepavyko.

Jam iÅ¡vykus į užsienį, namuose likusi su vaikais, ji pasijusdavo saugi, dingdavo stresas, įtampa. 2017 m. spalio mėnesį atsakovas grįžo į LietuvÄ , gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau faktiÅ¡kai jie nebevedė bendro Å«kio, santuokinių ryÅ¡ių nepalaikė. Siekdama kuo greičiau nutraukti santuokÄ , ji sutiko pasiraÅ¡yti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sau nenaudingomis sÄ lygomis. Nagrinėjant bylÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, atsakovui praÅ¡ant, teismas paskyrė terminÄ susitaikymui, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kurie patvirtintų jo realų norÄ taikytis, prieÅ¡ingai - atsakovas toliau jÄ Å¾emino, koneveikė, kėlė triukÅ¡mÄ jos namuose, smurtavo prieÅ¡ jÄ . 2018 m. balandžio 11 d. atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ jos namų.

Ji nepažeidė savo kaip sutuoktinės pareigų, neigia atsakovo nurodytas aplinkybes dėl neiÅ¡tikimybės. Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė santuokÄ nutraukti dėl ieÅ¡kovės kaltės, tačiau teismo posėdžio metu šį reikalavimÄ patikslino, prašė pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas pripažino, kad jo kaltė pasireiÅ¡kė tuo, kad jis per mažai dėmesio skyrė Å¡eimai ir sutuoktinei, iÅ¡gerdavo. Pripažįsta, kad yra buvę atvejų, kai dėl sukelto triukÅ¡mo jam esant apsvaigus į namus buvo iÅ¡kviesta policija, girtas jis padarė eismo įvykį, sudaužė automobilį, parado teisę vairuoti transporto priemones.

Po 2012 metų sukelto eismo įvykio jis užsikodavo, alkoholiu nepiktnaudžiavo, kurį laikÄ alkoholio visai nevartojo, po kurio laiko iÅ¡gerdavo, bet saikingai. Su sutuoktine susipykdavo, bet vėl susitaikydavo, 2017 m. liepos 30 d. santuokos įžadus sutvirtino santuokos sakramentu bažnyčioje. Jis visÄ laikÄ dirbo darbus, susijusius su statybomis, pagal verslo liudijimÄ , užsienyje nelegaliai. Remontuodamas namÄ , kuriame gyveno, uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie Å¡eimos gerovės. 2015 m. spalio mėnesį iÅ¡vyko dirbti į NorvegijÄ , kur dirbo du metus, į LietuvÄ sugrįžęs 2017 m. spalį, pastebėjo, kad sutuoktinė Å¡alinasi jo, atsisakė su juo intymiai bendrauti, nors ir gyveno viename name, tačiau Å¡eimyninių santykių nepalaikė.

IeÅ¡kovė dažnai kažkur užtrukdavo, namo grįždavusi po vidurnakčio. Abu nusprendė, kad jie toliau kartu gyventi nebegali, todėl kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu jų santuokÄ nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismui paskyrus terminÄ susitaikymui, ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai atsisakė taikytis, sekančiÄ dienÄ po teismo posėdžio sukėlė konfliktÄ , jį sumušė, vėliau persigalvojo ir kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo. 2018 m. balandžio mėnesį iÅ¡ tuo metu jam nepažįstamos moters sužinojo, kad jo sutuoktinė susitikinėja su kitu vyriÅ¡kiu, lankosi jo namuose, vėliau iÅ¡ sÅ«naus pasisakymų suprato, kad iÅ¡ karto po jo iÅ¡sikraustymo iÅ¡ Å¡eimos namų, A.

G. ėmė lankytis ieškovės namuose, nakvoti. Iš A. G. sutuoktinės sužinojo, kad L. dažnai lankosi A. G. namuose, jo kieme dažnai stovi L.. automobilis. Ieškovės elgesys jo atžvilgiu, itin artimas, nuolatinis bendravimas su kitu vyriškiu, jam suteikia pagrindo manyti, kad ieškovė jam buvo neištikima, todėl ji taip pat yra kalta dėl jų šeimos iširimo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino šalių nurodytas aplinkybes. Liudytoja R. K. parodė, kad nuo 2007 m. iki 2013 metų vasaros gyveno ieškovei priklausančio namo antrame aukšte, nuomojo kambarius iš ieškovės sesers.

Yra buvę atvejų, kai dėl girto E. M. keliamo triukÅ¡mo, durų daužymo ji kvietė policijÄ . Matė keletÄ kartų apsistumdančius sutuoktinius, buvę atvejų, kai E. M. negrįždavo į namus, prisimena, kad pradėjus priestato pamatų pylimo darbus, E. M. kelias dienas gėręs, dėl ko nevyko darbai. Viena kartÄ L. M. nakvojo jos namuose su vaikais, iÅ¡ L. M. pasakojimų supratusi, kad dėl girto E. M. elgesio ji namuose negalinti bÅ«ti. Liudytojas A. G. parodė, kad ieÅ¡kovę pažįsta nuo 2016 metų, susipažino sporto klube, kartu vyksta į stalo teniso varžybas.

Bendrauja kaip artimi, geri draugai. Jis užsuka pas L. į namus, yra atlikęs kai kuriuos darbus jos namuose – statė krepÅ¡inio stovÄ kieme, rinko vaikų kambario baldus. L. iÅ¡vykus į AnglijÄ , jis rÅ«pinosi jos vaikais, vežiojo juos į darželį ir mokyklÄ . IÅ¡vykdama į užsienį – komandiruotę ar svečius, savo automobilį L. M. laikydavo jo gyvenamojo namo kieme. L. lankosi jo namuose, per Kalėdas jis svečiavosi pas jÄ . Liudytoja I. G. parodė, kad 2018 m. vasario mėnesį, atsitiktinai užsukusi į savo buvusio sutuoktinio A.

G. namus, kur gyvena jos sÅ«nus, sutiko L. M., kuriÄ jos buvęs sutuoktinis pristatė kaip mylimÄ moterį. 2018 m. kovo 29 d. stebėjo juos abu iÅ¡ lauko per langÄ , matė kartu iÅ¡einančius iÅ¡ namo, jų elgesys vienas kito atžvilgiu, girdėti žodžiai, jai sudarė įspÅ«dį, kad L. M. su jos buvusiu sutuoktiniu sieja artimas ryÅ¡ys. Matė L. M. važiuojančiÄ jos buvusio sutuoktinio automobiliu, iÅ¡ savo suaugusių vaikų pasakojimų žino, kad A. G. kartu su L. M. dalyvavo jos (I.

G.) dukters gimtadienio Å¡ventėje, A. G. brolio gimtadienyje. Pravažiuodama (duomenys neskelbtini) kas vakarÄ mato buvusio sutuoktinio automobilį stovintį L. M. gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini). Liudytoja N. M., atsakovo sesuo, patvirtino, kad jos brolis E. M. santuokos pradžioje turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, tačiau ji buvo įsitikinusi, kad Å¡ios problemos nebėra, nes L. M., su kuria dažnai bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, jos brolio elgesiu nesiskundė. KrikÅ¡tijant dukrÄ , L. ir E. susituokė bažnyčioje.

Liudytojas V. M. teisme patvirtino, kad 2016 m. vasarÄ dalyvaujant Å¡alių Å¡ventėje, kai buvo krikÅ¡tijama jų dukra ir Å¡alys tuokėsi bažnyčioje, iÅ¡ jų tarpusavio elgesio, dėmesio rodymo vienas kitam, jam susidarė laimingos Å¡eimos įspÅ«dis. L. jų namuose Anglijoje svečiavosi 2017 metais, E. elgesiu nesiskundė, iÅ¡ jos pasakojimų jis sužinojo, kad vedybinio gyvenimo pradžioje buvo problemų dėl E. piktnaudžiavimo alkoholiu. 2018 m. gegužės 23 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ E. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pradėtÄ pagal L.

M. pareiÅ¡kimÄ , ir 2018 m. liepos 18 d. prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ L. M. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, pradėtÄ pagal E. M. pareiÅ¡kimÄ , jokios įrodomosios reikÅ¡mės santuokos iÅ¡irimo priežastims nustatyti neturi. Ä®vykiai, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai – 2018 m. balandžio 11 d. - vyko jau sutuoktiniams faktiÅ¡kai nebegyvenant santuokinio gyvenimo. Sutuoktinių pateikti pareiÅ¡kimai dėl patirtų smurtinių veiksmų iÅ¡ kito sutuoktinio tik patvirtina aplinkybę, kad jie prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, nėra vienas kitam lojalÅ«s. Visuma aptartų aplinkybių suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių santuokiniai ryÅ¡iai nutrÅ«ko daugiau kaip prieÅ¡ vienerius metus, jie taikytis nebandė ir neketina, abu yra tvirtai apsisprendę santuokÄ nutraukti, todėl jiems kartu gyventi ir iÅ¡saugoti Å¡eimÄ nebėra galimybių, dėl ko santuoka nutrauktina.

Byloje surinktų įrodymų visuma, Å¡alių elgesys teisme patvirtina, kad nė vienas iÅ¡ sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų iÅ¡saugoti santuokÄ , atkurti Å¡eimyninius santykius, jie nepakankamai vienas kitu rÅ«pinosi, nedemonstravo moralinės pagarbos, lojalumo vienas kitam. Teismo vertinimu, nė viena Å¡alis byloje neįrodė, kad prieÅ¡inga pusė padarė esminį santuokinių pareigų pažeidimÄ , lėmusį santuokos iÅ¡irimÄ , staigų kurio nors iÅ¡ sutuoktinių apsisprendimÄ nutraukti santuokÄ .

Atsakovas pripažino, kad jis turėjęs rimtų problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl jo netinkamo elgesio, keliamo triukÅ¡mo namuose, esant apsvaigus nuo alkoholio, pripažino, kad praėjus kuriam laikui po užsikodavimo ėmė vartoti alkoholį. Nors jo vertinimu, iÅ¡geria saikingai, tačiau akivaizdu, kad priežastis, dėl kurios kildavo barniai ir konfliktai Å¡eimoje, – alkoholio vartojimas - nėra iÅ¡nykusi. Akivaizdu, kad toks neatsakingas E. M. elgesys gali kelti nerimÄ jo sutuoktinei dėl ateities, formuoti neigiamÄ , smerktinÄ požiÅ«rį į jį, nenorÄ toliau kartu gyventi.

Tačiau ir ieÅ¡kovės, kaip sutuoktinės, elgesys nėra nepriekaiÅ¡tingas. Tiek pati ieÅ¡kovė, tiek teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. tvirtino, kad juos siejai tik draugiÅ¡ki santykiai, ieÅ¡kovė neigia esanti neiÅ¡tikima sutuoktiniui. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, partneriams neigiant intymius santykius, faktiÅ¡kai jokiais įrodymais nėra galimybių nustatyti tokių santykių buvimÄ . Tačiau L. M. elgesys su kitu vyriÅ¡kiu, jų itin artimas bendravimas, lankymasis vienas kito namuose, A.

G. rÅ«pinimasis L. M. vaikais, jų vežiojimas į darželį ir mokyklÄ , suteikia pagrindo abejoti nepriekaiÅ¡tingu sutuoktinės elgesiu, įtarti, kad ji savo sutuoktiniui buvo neiÅ¡tikima, tokiu bÅ«du netinkamai vykdė sutuoktinės pareigas. Esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti abipusę sutuoktinių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, jog galbÅ«t vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai nebetenka teisės reikalauti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ , dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkÄ , iÅ¡spręsti vaikų iÅ¡laikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).

Å alių nepilnamečiai vaikai - sÅ«nus A. M. ir dukra L. M. - gyvena su ieÅ¡kove, vaikų motina. Ginčo tarp Å¡alių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nekyla, Å¡alys pripažįsta, kad vaikams ir toliau bus geriau gyventi su mama, kuri tinkamai rÅ«pinasi vaikais, užtikrina geras gyvenimo sÄ lygas, saugiÄ aplinkÄ vaikams, todėl ir po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su jų mama. Remiantis CK 3.170 straipsnio 4 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas.

Taigi, teisinis reguliavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nustatytina tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai nustatyti ne tik jo, bet ir ieÅ¡kovės bendravimo su vaikais tvarkÄ , kai vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieÅ¡kove, yra nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys įstatymo nuostatoms, todėl atmestini. Kadangi nėra jokių duomenų apie netinkamÄ ieÅ¡kovės rÅ«pinimÄ si vaikais, vengimÄ atlikti motinos pareigas, atsakovo reikalavimas, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų įpareigota pateikti vaikams reikiamus rÅ«bus, kitus asmeninius daiktus iÅ¡vykimui su tėvu, laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės iÅ¡laikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

Svarbu pažymėti ir tai, kad tėvų teisės ir pareigos priklauso lygiai abiem tėvams, nesvarbu, jie yra susituokę ar ne, gyvena kartu ar atskirai, jų santuoka nutraukta ar pripažinta negaliojančia ir t. t. (CK 3.156 straipsnis). Už vaiko auklėjimÄ ir priežiÅ«rÄ tėvai atsako bendrai ir vienodai. Taigi CK įtvirtina abiejų tėvų teisių ir pareigų vienovės, tėvų valdžios bendrumo principÄ . Vadovaujantis Å¡iomis įstatymų nuostatomis darytina iÅ¡vada, kad atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, nurodyti „bendrosios nuostatos“ yra tiesiog motinos ir tėvo pareigų detalizavimas, o ne atsakovo reikalaujama nustatyti bendravimo su vaikais tvarka.

Nei vienam iÅ¡ tėvų jų valdžia vaikų atžvilgiu nėra apribota, Å¡ioje byloje taip pat nesprendžiamas toks klausimas, todėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai, susiję su tėvų teisėmis ir pareigomis, numatytomis įstatymuose, t. y. teismo sprendimu įpareigoti tėvus rÅ«pintis vaikais, domėtis jais, lankytis juos ugdymo įstaigose, sekti jų pasiekimus, susirgus pristatyti į gydymo įstaigÄ ar suteikti reikiamÄ pagalbÄ ir pan., yra nepagrįsti ir netenkinami. Vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama iÅ¡laikyti, atkurti, jei jis yra nutrÅ«kęs ar susilpnėjęs, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu, nes kiekvieno vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad vaikas abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Siekiant Å¡ių tikslų, atsakovas turi turėti galimybę bendrauti su vaikais kas antrÄ savaitgalį, vaikų atostogų metu ir Å¡venčių dienomis. Aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė dirbtinai siekia sudaryti kliÅ«tis atsakovui bendrauti su vaikais, nenustatyta. Duomenų, paneigiančių jos rÅ«pestingÄ požiÅ«rį į vaikus, taip pat nėra. Abejonių nekyla, kad ji geriau žino vaikų poreikius, jų norus, įpročius. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, atsižvelgus į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , tikslinga mažametės dukters Liepos bendravimÄ su tėvu iki jai sukaks penkeri metai nustatyti tik dienomis, įpareigojant atsakovÄ nakčiai mergaitę parvežti į jos nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagrįstas ir tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas, kad atsakovas vaikus, kol dar jie yra mažamečiai, pasiimtų iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienio ryte ir namo parvežtų sekmadienį iki 17 val. Tokia bendravimo tvarka nustatytina, siekiant sudaryti mažamečiams vaikams galimybę savo įprastoje aplinkoje pailsėti, iÅ¡simiegoti, sekmadienį turėti pakankamai laiko pasirengti ateinančiai savaitei, susitvarkyti mokyklinius reikmenis.

Sprendžiant klausimus, susijusius su vaikais, turi bÅ«ti laikomasi vieno iÅ¡ pagrindinių Å¡eimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ reiÅ¡kia, jog apribojimai bendrauti su vaikais daromi tik jeigu jie reikalingi vaikų interesams užtikrinti.

Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo dalyvavimÄ auklėjant vaikus, teismas visada privalo nustatyti tokiÄ skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkÄ , pagal kuriÄ kiekvieno vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais bÅ«tų vienodas. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka pirmiausia turėtų bÅ«ti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaikų dienos režimui, nustatymÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias svarbias bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo aplinkybes, atsakovo besÄ lygiÅ¡kas reikalavimas pusę jo atostogų metu pasiimti vaikus pažeidžia vaikų interesus, nes jei atsakovo atostogos nesutaptų su vaikų atostogomis, jie faktiÅ¡kai turėtų persikelti kuriam laikui gyventi pas tėvÄ ir į darželį, mokyklÄ keliauti ne iÅ¡ savo nuolatinių namų, o iÅ¡ tėvo, taip bÅ«tų pažeista vaikų teisė turėti stabiliÄ namų aplinkÄ . Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovo reikalavimas dėl bendravimo su vaikais jo atostogų metu netenkinamas.

Tačiau siekiant iÅ¡laikyti pusiausvyrÄ tarp abiejų tėvų, sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaikais kiek įmanoma daugiau, tikslinga nustatyti, kad vasaros atostogų metu, kai vaikams nereikia lankyti mokyklos, dvi savaites atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais, konkretų laikÄ suderinus su vaikų mama. Teismo nuomone, teismui nustatyti konkretų laikotarpį vaikų vasaros atostogų metu netikslinga, nes iÅ¡ anksto numatyti vaikų atostogų praleidimo bÅ«dÄ , tėvų atostogų laikotarpį nėra galimybių.

Tikėtina, kad Å¡alys, atsižvelgdamos į vaikų interesus, sugebės vaikų vasaros ir savo atostogas suplanuoti taip, kad kiekvienas iÅ¡ jų turėtų galimybę vaikų ilgųjų atostogų metu pabÅ«ti su vaikais. Kad nesitrikdytų normalus vaikų poilsis, dienos rėžimas, vaikų bendravimo tvarka su tėvu Tėvo dienÄ , jo gimimo dienÄ nustatoma taip, kad darbo dienomis vaikai turi bÅ«ti parvežti į namus iki 19 val. Kadangi atsakovas nenurodė, kokių konkrečių Å¡venčių dienoms jis norėtų matytis su vaikais, teismas savo iniciatyva bendravimo tvarkÄ nustato svarbiausių, visuotinai Å¡venčiamų Å¡venčių – Velykų, Kūčių, Kalėdų ir Naujųjų Metų - dienomis, tokia tvarka, kad vaikai prieÅ¡ darbo dienÄ Ä¯ namus turi bÅ«ti grÄ Å¾inti iki 17 val., prieÅ¡ Å¡ventinę, nedarbo dienÄ â€“ iki 19 val.

Å alių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iÅ¡ tėvų gali kreiptis iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarkÄ su vaikais, Å¡alys abiejų geranoriÅ¡ku susitarimu, atsižvelgdami į vaikų interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaikų ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių Å¡ventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ vaikams, nurodė, kad sÅ«naus A. M. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia apie 550 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudaro 200 Eur maistui, 140 Eur rÅ«bams ir avalynei, 30 Eur vaistams, vitaminams, apie 30 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyvena vaikas, apie 10 Eur bÅ«reliams, 10 Eur higienos ir Å¡varos priemonėms, 30 Eur lavinimui, laisvalaikiui, 20 Eur iÅ¡laidos mokymosi reikmenims, 90 Eur kitoms iÅ¡laidoms (dienpinigiai, plaukų kirpimas, telefono sÄ skaitos papildymas, transporto iÅ¡laidos ir kt.).

Dukros L. M. iÅ¡laikymui kas mėnesį reikia apie 600 Eur, Å¡iÄ sumÄ sudaro 200 Eur maistui, 130 Eur rÅ«bams ir avalynei, 30 Eur vaistams, vitaminams, apie 30 Eur komunaliniams patarnavimams už gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , kuriame gyvena dukra, 45 Eur darželiui, 40 Eur higienos ir Å¡varos priemonėms, 20 Eur laisvalaikiui, 35 Eur lavinimui, žaislams, 10 Eur iÅ¡laidos mokymosi reikmenims, 90 Eur kitoms iÅ¡laidoms. Ji dirba (duomenys neskelbtini), kur jos gaunamas atlyginimas siekia apie 175 Eur, (duomenys neskelbtini) ji uždirba per mėnesį vidutiniÅ¡kai apie 475 Eur, (duomenys neskelbtini) gauna apie 200 Eur atlyginimÄ .

Be to, jÄ finansiÅ¡kai remia mama. Jos pajamos ir mamos finansinė parama suteikia galimybę skirti vaikams pusę jų iÅ¡laikymui reikiamos sumos. Kadangi atsakovas darbingas, sveikas, kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl yra pajėgus skirti per mėnesį 275 Eur sÅ«naus ir 300 Eur dukters iÅ¡laikymui. Atsakovas paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu jis dirba pagal verslo liudijimÄ Ä¯vairius patalpų remonto ir apdailos darbus, kadangi Å¡iuo metu ne sezono metas namų ir butų remonto darbams, todėl jo uždarbis siekia apie 600 Eur per mėnesį.

Jis neturi nuosavo bÅ«sto, visus baldus ir namų apyvokos daiktus, kuriuos buvo įsigijęs kartu su ieÅ¡kove gyvendamas santuokoje, paliko ieÅ¡kovei, santaupų neturi, iki santuokos iÅ¡irimo visas uždirbtas lėšas yra investavęs į ieÅ¡kovei nuosavybės teisėmis priklausantį namÄ , jo pagerinimo darbus, todėl Å¡iuo metu vaikų iÅ¡laikymui kiekvienÄ mėnesį jis gali skirti po 160 Eur kiekvienam vaikui. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus.

Vykdydami Å¡iÄ prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi bÅ«tinas gyvenimo sÄ lygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panaÅ¡iai.

Ä®vertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimÄ dėl vaiko iÅ¡laikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius. Sprendžiant klausimÄ dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis, jei ne – iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos, kuri Å¡iuo metu yra 555 Eur, dydžio iÅ¡laikymas. Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Nurodytų kriterijų pusiausvyrÄ padeda iÅ¡laikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų iÅ¡laikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus.

Atsakovas nepateikė jokių paskaičiavimų, nuginčijančių ieÅ¡kovės nurodytÄ sumÄ , reikalingÄ ir bÅ«tinÄ , jos manymu, vaikams iÅ¡laikyti. Ä®vertinus tai, kad Å¡iuo metu atsakovas jokio nekilnojamojo turto neturi, iÅ¡ Å¡eimos bÅ«sto, kuriame jis gyveno sukÅ«ręs Å¡eimÄ , iÅ¡sikraustė, ieÅ¡kovei ir vaikams palikdamas naudotis visais baldais, namų apyvokos daiktais, buitine technika, kurie buvo įgyti gyvenant santuokoje su ieÅ¡kove, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo turtinė padėtis Å¡iuo metu yra blogesnė nei ieÅ¡kovės. Savo asmeniniu darbu ir uždirbtomis lėšomis prisidėdamas prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio gyvenamojo namo, kuriame Å¡iuo metu ir gyvena ieÅ¡kovė su vaikais, jo gerbÅ«vio darbų, neabejotinai pagerino vaikų gyvenimo sÄ lygas, kas taip pat yra svarbus indėlis auginant vaikus.

Kaip matyti iÅ¡ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡rašų, atsakovas 2018 m. balandžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė paveldėtÄ 3,5579 ha žemės sklypÄ ir 2018 m. balandžio 9 d. dovanojimo sutartimi padovanojo paveldėtÄ Â½ dalį gyvenamojo ir Å«kio pastatų. Gyvenamasis namas, kurio dalį jis buvo paveldėjęs, 1938 metų statybos, rÄ stinis, dviejų kambarių, jo bendras plotas sudaro 61,48 m2, gyvenamas - 27,22 m2, viso gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė 2 000 Eur.

Tokios būklės, vertės ir dydžio turto dovanojimas nesuteikia pagrindo abejoti, kad neatlygintiniu sandoriu atsakovas dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį. Jo parduotas žemės sklypas taip pat nėra vertingas turtas, jo vidutinė rinkos vertė 7 320 Eur, mažesnė nei parduodamų butų kainos Kelmės mieste, todėl toks sandoris ženkliai nepagerino atsakovo turtinės padėties. Atsakovas – jaunas, darbingas, dirbantis statybos, įvairius patalpų remonto darbus, todėl priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Toks iÅ¡laikymas, teikiamas kiekvieno iÅ¡ tėvų, yra bÅ«tinas vaikų poreikių tenkinimui. Kiekvienam iÅ¡ Å¡alių vieno vaiko iÅ¡laikymui teikiant po 200 Eur per mėnesį susidarytų suma, artima minimaliai algai, kuriÄ faktiÅ¡kai gauna suaugęs žmogus dirbdamas už minimalų atlygį (555 Eur prieÅ¡ mokesčius). IeÅ¡kovės darbinės pajamos taip pat nėra didelės, kas mėnesį sudaro apie 850 Eur, todėl nėra pagrindo manyti, kad ji vaikų iÅ¡laikymui kas mėnesį galėtų skirti didesnę nei 400 Eur sumÄ .

Å alių vaikai gyvena su ieÅ¡kove, kuri jiems suteikia bÅ«stÄ , sukuria gyvenimo aplinkÄ , nuolatos jais rÅ«pinasi – aprengia, gamina valgyti, skalbia rÅ«bus, slaugo susirgus, rÅ«pinasi, kad bÅ«tų suteikta tinkama, operatyvi medicininė pagalba ir pan., kas reikalauja ne tik dvasinių, moralinių, bet ir materialinių sÄ naudų, nes tiek maisto gaminimui, tiek vaikų nuvežimui į ugdymo, mokslo ar gydymo įstaigÄ , tiek jų bÅ«sto, tinkamos aplinkos sukÅ«rimui reikalingos piniginės lėšos.

IÅ¡ atsakovo priteisus jo praÅ¡omÄ sumÄ â€“ 160 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui - bÅ«tų pažeistas Å¡alių proporcingumo principas iÅ¡laikant vaikus, nepagrįstai vaikų iÅ¡laikymo naÅ¡ta perkelta vienai ieÅ¡kovei. Remiantis CK 3.200 straipsniu, iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos. Tokia diena Å¡iuo atveju laikytina ieÅ¡kovės nurodyta data - 2018 m. gegužės 1 d. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai iki 2018 m. balandžio 11 d. gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį, abu rÅ«pinosi vaikais, juos iÅ¡laikė.

Ieškovė neįrodė, kad gyvenant santuokoje atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl jos reikalavimas dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo laikytinas nepagrįstu ir atmestinas. CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas kiekvienam vaikui, teisę valdyti vaikų lėšas paliekant nepilnamečių turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnamečiai vaikai. Šalims išaiškintina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsnio nuostatomis pagal vieno iš tėvų ar vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį teismas gali padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

Dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo Atsakovas prašė santuokos metu įgytÄ automobilį „Volvo“ asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti ieÅ¡kovei, jam – automobilį “Renault Kangoo“, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 000 Eur piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės asmeninio turto pagerinimÄ , jai paliktus visus namų apyvokos daiktus, baldus ir didesnės vertės automobilį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas už ieÅ¡kovei paliktÄ santuokos metu įgytÄ turtÄ praÅ¡o priteisti 3 000 Eur kompensacijÄ , už ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimÄ â€“ 15 000 Eur kompensacijÄ .

Atsakovas paaiÅ¡kino, kad dar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ su ieÅ¡kove apsigyveno jai ir jos seseriai nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės sesuo name niekada negyveno, antrame aukÅ¡te kurį laikÄ gyveno nuomininkai, vėliau name gyveno tik jų Å¡eima, jie naudojosi pirmame namo aukÅ¡te esančiomis patalpomis. Dar prieÅ¡ santuokos sudarymÄ , namas buvo pradėtas remontuoti, pakeisti langai. Jis ir susipažino su ieÅ¡kove tuo metu, kai ieÅ¡kovės pasamdytas atliko sienų aplink langus apdailos darbus po langų pakeitimo.

Po santuokos sudarymo jie ėmėsi remontuoti namÄ , kad jis bÅ«tų patogus jiems ir jų vaikams gyventi, nes name nebuvo tualeto, vonios, kambariams buvo bÅ«tinas remontas – sienų ir lubų dažymas, grindų keitimas, reikėjo keisti namo stogÄ , tvarkyti iÅ¡orines sienas, rekonstruoti Å¡ildymo sistemÄ . Nei jis, nei ieÅ¡kovė santaupų neturėjo, todėl namo remonto darbai tęsėsi faktiÅ¡kai devynerius metus. Jie abu dirbo ir iÅ¡ jų uždirbtų pinigų remontavo namÄ , tvarkė aplinkÄ . 2015 m. rudenį jis iÅ¡vyko uždarbiauti į NorvegijÄ , kad uždirbtų pinigų namo remonto užbaigimui, iki tol dirbo įvairius statybos, patalpų remonto ir apdailos darbus Lietuvoje pagal verslo liudijimÄ , pats remontavo kambarius, kuriuose gyveno jo Å¡eima, kartu su pasamdytais žmonėmis dirbo prie priestato statybos, rÅ«pinosi statybinių medžiagų nupirkimu ir parvežimu. 2011-2013 metais statė priestatÄ , kuriame įrengė katilinę, vonios kambarį.

Pastačius naujÄ priestatÄ reikėjo rekonstruoti, apÅ¡iltinti senÄ jį priestatÄ , sujungiant naujo priestato stogÄ , pertvarkyti senojo priestato stogÄ . Naujo priestato pastatymas jų Å¡eimai kainavo apie 15 000 Eur. 2013 m. Å¡eima įsirengė nuotekų valymo sistemÄ â€žTraidenis“, kuri kainavo 1 592 Eur. 2009-2014 metais jis pats remontavo kambarius – dažė lubas ir sienas, sudėjo naujÄ grindų dangÄ , naujai pertvarkė elektros instaliacijÄ , dalį virtuvės sienų padengė plytelėmis, tam iÅ¡leido 2 500 Eur.

Ä®sirengus naujÄ katilinę, rekonstravo visÄ Å¡ildymo sistemÄ - keitė radiatorius visuose kambariuose, dalį vamzdžių, tam iÅ¡leido apie 1 450 Eur. Mansardos apÅ¡iltinimo darbai, atlikti 2012 m., kainavo apie 750 Eur, pavėsinės statyba apie 600 Eur, 2015 m. įsigytas Å¡iltnamis – 500 Eur. 2016 metais keitė namo ir Å«kinio pastato stogÄ , kas jų Å¡eimai kainavo apie 9 750 Eur, drenažo ir lietaus kanalizacijos įrengimas 2 600 Eur, nauji lauko laiptai apie 600 Eur, namo fasado apÅ¡iltinimo darbai ir dekoratyvinio tinko uždėjimas 6 000 Eur.

Jo paskaičiavimu iÅ¡ bendrų Å¡eimos lėšų santuokos metu namo remontui iÅ¡leido virÅ¡ 35 000 Eur, pirko baldus, buitinę technikÄ , įvairius namų apyvokos daiktus, kiek jis prisimena už skalbimo maÅ¡inÄ ir rÅ«bų džiovyklę sumokėjo 3 100 Eur, vonios ir koridoriaus baldus 1 300 Eur, pirko miegamojo baldus. 2015 m. jų Å¡eima už 4 000 Eur įsigijo automobilį „Volvo“, grįžęs iÅ¡ Norvegijos jis nusipirko automobilį „Renault Kangoo“, skirtÄ darbui.

Prie ieÅ¡kovei priklausančio namo pagerinimo jis prisidėjo ne tik asmeniniu darbu, dirbdamas prie įvairių remonto darbų, bet ir uždirbtomis lėšomis. Gyvendamas santuokoje jis visÄ laikÄ dirbo statybos darbus, sezono metu uždirbdavo 2 000 – 3 000 litų per mėnesį, Norvegijoje uždirbdavo apie 2 000 – 3 000 Eur per mėnesį, savo pragyvenimui užsienyje iÅ¡leisdavo apie 400 Eur. Norvegijoje jis dirbo nelegaliai, uždirbtus pinigus namo parsiveždavo grynais. Jis nemoka naudotis internetine bankininkyste, visus mokėjimus internetu atlikdavo jo sutuoktinė.

Visu bendrai užgyventu turtu, abiejų sutuoktinių lėšomis suremontuotu namu naudojasi ieÅ¡kovė, todėl jis praÅ¡o priteisti piniginę kompensacijÄ . Už ieÅ¡kovei paliktus baldus, namų apyvokos daiktus, geresnį automobilį ir jai priklausančio namo pagerinimo darbus praÅ¡o priteisti 18 000 Eur. Apie ieÅ¡kovei jos mamos dovanotus pinigus iki Å¡ios bylos jam nebuvo žinoma, dovanojimo raÅ¡telius pamatė gavęs ieÅ¡kinį. Jo įsitikinimu, dovanojimo raÅ¡teliai suraÅ¡yti siekiant iÅ¡vengti kompensacijos jam sumokėjimo, realiai pinigų, nurodytų dovanojimo raÅ¡teliuose, jo sutuoktinė nebuvo gavusi, nes, turint tokias pinigų sumas, namo remontas nebÅ«tų užsitęsęs devynerius metus.

IeÅ¡kovė neginčijo, kad gyvenant santuokoje buvo remontuojamas jai ir jos seseriai priklausantis gyvenamasis namas, tvarkomas kiemas, aplinka, perkama buitinė technika ir baldai, tačiau kompensacijos už įsigytus baldus, buitinę technikÄ ir nekilnojamojo turto pagerinimo darbus, namo remontÄ mokėti atsakovui nesutiko. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodė, kad jai ir jos seseriai priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kapitaliai remontuotas, remonto darbai pradėti iki santuokos, 2004 m., namas remontuojamas santuokos metu, tačiau namo remontui buvo panaudoti jos mamos E. M. jai dovanoti pinigai. 2004 m. mama jai padovanojo 50 000 litų, 2005 m.

– 30 000 litų, 2006 m. – 20 000 litų, 2007 m. – 10 000 litų, 2008 m. - 10 000 litų, 2009 m. – 10 000 litų. Visi iÅ¡ mamos E. M. gauti dovanų pinigai buvo panaudoti jos ir sesers nuosavybės pagerinimui. Jos sutuoktinis E. M. visiÅ¡kai neprisidėjo prie jos asmeninio turto pagerinimo. VisÄ santuokos laikotarpį E. M. pajamos nebuvo stabilios, jo finansinis indėlis į Å¡eimos gerbÅ«vį buvo ribotas ir nepakankamas, atsakovas neteikė iÅ¡laikymo savo nepilnamečiams vaikams, neprisidėjo prie Å¡eimos gyvenimo sÄ lygų gerinimo.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, kad santuokos metu nuo 2009 m. pavasario iki 2017 metų rudens į jai nuosavybės teisėmis priklausantį turtÄ , jo remonto ir pagerinimo darbus buvo investuojamos lėšos, neginčija, kad nekilnojamojo turto pagerinimui buvo panaudota 30 000 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė pripažino, kad atsakovas atliko kai kuriuos patalpų remonto darbus, kiemo tvarkymo darbus, pripažino, kad atsakovas organizavo kai kurių darbų atlikimÄ â€“ samdė žmones, vadovavo darbams.

Teisme ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad apie mamos jai dovanotus pinigus atsakovui ji nesakė, dovanojimÄ patvirtinančių raÅ¡telių nerodė, pinigų namuose neturėjo, pinigus pas save laikė mama, reikalui esant pinigų mama pervesdavo į jos sÄ skaitÄ , duodavo grynais. Ginčo tarp Å¡alių dėl atliktų darbų apimties ir kainų nekilo. Å alys pripažino, kad santuokos metu buvo atlikti nekilnojamojo turto, kuris yra asmeninė sutuoktinės L. M. nuosavybė, pagerinimo darbai, ieÅ¡kovė neginčijo, kad santuokos metu buvo atlikti pagerinimo darbai, kuriuos nurodė atsakovas. 2018 m. birželio 20 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat pavirtina, kad atsakovo nurodyti remonto darbai ieÅ¡kovei priklausančio namo iÅ¡orėje ir viduje atlikti.

Antstolis konstatavo, kad ieškovei priklausantis gyvenamasis namas yra renovuotas, fasadas tinkuotas, stogas uždengtas šiferiu, kaminai apskardinti, prie namo įrengta vietinė nuotekų sistema „Traidenis“, įrengta lietaus vandens surinkimo/drenažo sistema, prie ūkinio pastato įrengta medinė pavėsinė, kurioje stovi mediniai baldai, namų valdos gerbūvis/aplinka sutvarkyti, pastatytas polikarbonatinis šiltnamis, namo priestate įrengta katilinė ir vonios kambarys su tualetu, katilinėje stovi kieto kuro katilas ir vandens šildytuvas, name įrengta radiatorinė šildymo sistema, namo vidus suremontuotas.

IeÅ¡kovė teisme paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡ame registre ji neįregistravo nekilnojamojo turto pagerinimo darbų. IÅ¡ jos pateikto nekilnojamojo turto iÅ¡rašų matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė (be pagerinimo darbų) 17 482 Eur. Atsakovo pateiktoje nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitoje nurodyta, kad Å¡iuo metu Å¡io nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė 52 200 Eur. Visuma Å¡ių aplinkybių suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad nekilnojamasis turtas, kurio pusė priklauso ieÅ¡kovei, Å¡alių santuokos metu (2009-2017 metais) buvo ženkliai pagerintas, padidėjo jo vertė rinkoje, pagerėjo ieÅ¡kovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenimo sÄ lygos.

Liudytoja R. K. parodė, kad jai nuomojant patalpas ieÅ¡kovei priklausančiame name, L. M. susituokus su E. M. buvo pradėta priestato statyba, ji matė E. su kitais vyrais atliekantį pamatų kasimo darbus. Liudytoja E. M., ieÅ¡kovės motina, teisme taip pat patvirtino, kad jos dukrai priklausančio namo pagrindiniai remonto darbai buvo atlikti dukrai susituokus su E. M., nes, liudytojos teigimu, "vyriÅ¡ka ranka" buvo labai reikalinga atliekant statybos-remonto darbus. Liudytojai N. M. ir V. M. patvirtino, kad E. praÅ¡ymu jo Å¡eimai skolino 5 000 Eur, kurie jiems buvo reikalingi automobilio pirkimui ir namo remonto darbams, pinigai jiems grÄ Å¾inti, L. juos pervedus į sÄ skaitÄ .

N. M. parodė, kad iÅ¡ brolio ir jo sutuoktinės, su kuria bendraudavo telekomunikacijos priemonėmis, žino, kad jos brolis E. į NorvegijÄ iÅ¡vyko užsidirbti pinigų namo remonto užbaigimui. Liudytojas D. B. parodė, kad daugiau kaip penkerius metus E. M. dirbo jo įmonėje, atliekančioje įvairius statybos darbus, daugiausia privačių namų fasadų Å¡iltinimÄ . E. M. sugebėjo atlikti fasadų Å¡iltinimo, vidaus įrengimo - gipskartonio plokščių padėjimo, plytelių klojimo, dažymo darbus.

Žinojo, kad E. M. remontuojasi savo namus. Kadangi jis yra įmonės "(duomenys neskelbtini)" akcininkas, todėl laidavo už E. M., kad jam bÅ«tų iÅ¡duodamos įvairios statybinės medžiagos, kurios buvo suraÅ¡omos į limitines korteles, medžiagų paėmimo metu už jas neatsiskaitant, apmokant vėliau. Jis pats yra porÄ kartų įnešęs E. M. paduotus pinigus į parduotuvės kasÄ už statybines medžiagas. Tris kartus jis lankėsi M. namuose, kai buvo atliekami priestato įrengimo darbai, E. M. kreipiantis į jį konsultacijos dėl katilinės įrengimo, santechnikos darbų atlikimo, ventiliacijos įrengimo.

Liudytojas S. G. parodė, kad E. M. - jo pusbrolis, kartu dirbo D. B. įmonėje fasadų Å¡iltinimo darbus. Jam žinoma priestato statybos ir namo remonto smulkmenos, nes artimai bendravo su E., lankydavosi jo namuose, kur gyveno kartu su žmona, iki santuokos ir po santuokos sudarymo. Susituokę jie statė naujÄ priestatÄ , jis padėjo E. sutvarkyti ir uždengti namo stogo vienÄ Å¡laitÄ po priestato pastatymo, padėjo E. sutvarkyti elektros instaliacijÄ virtuvėje, kasė tranšėjÄ nuotekų sistemos "Traidenis" įrengimui.

Lankydamasis M. namuose, matė naujai pastatytame priestate įrengtÄ katilinę, voniÄ , tualetÄ . Jam žinoma, kad į NorvegijÄ E. iÅ¡vyko užsidirbti pinigų. Kai jis buvo Norvegijoje, buvo pakeisti namo ir Å«kinio pastato stogai, atlikti namo sienų Å¡iltinimo darbai, namo fasadas padengtas struktÅ«riniu tinku. Byloje esantys socialinio draudimo fondo valdybos iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad atsakovas E. M. santuokos metu dirbo. Jo iÅ¡saugoti kvitai, limitinių kortelių kopijos, sÄ skaitos faktÅ«ros patvirtina, kad jis santuokos metu pirko statybines medžiagas.

Vadovaujantis CK 3.90 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės, asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu ir iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu turtas, tuomet turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, įrodyti, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, yra esmingai pagerintas, bÅ«tina reikalaujant jį pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Byloje nustačius turto pagerinimo, bet ne esminio, santuokos metu faktÄ , sprendžiamas kompensacijos priteisimo klausimas. BÅ«tent tokį reikalavimÄ ir pareiÅ¡kė atsakovas, už ieÅ¡kovei priklausančio asmeninio nekilnojamojo turto pagerinimÄ praÅ¡ydamas priteisti 15 000 Eur kompensacijÄ . Pagal kasacinio teismo praktikÄ tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar bendromis santuokinėmis lėšomis ar savo darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jam gali bÅ«ti kompensuojama už daikto pagerinimus.

Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo bÅ«das reiÅ¡kia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkÅ«rimÄ ir neleidžia vienam iÅ¡ jų nepagrįstai praturtėti kito sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.). Byloje surinktų įrodymų visuma suteikia pagrindo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovei priklausančio gyvenamojo namo pagerinimo darbai buvo atlikti Å¡alims gyvenant santuokoje, bendromis sutuoktinių pastangomis ir pinigais, atsakovas E. M. asmeniniu darbu ir uždirbtomis lėšomis prisidėjo prie remonto darbų, tokiu bÅ«du prisidėdamas prie ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto pagerinimo, todėl pagrįstas ir tenkintinas atsakovo reikalavimas priteisti kompensacijÄ .

Ieškovė pripažino, kad santuokos metu atlikta jos turto pagerinimo darbų už 30 000 Eur. Tai ji patvirtino teisme ir savo parašu, sudarydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nustačius, kad visi ieškovei priklausančio turto pagerinimo darbai atlikti bendromis sutuoktinių lėšomis, atsakovui prisidedant darbu ir pinigais, pagrįstas atsakovo reikalavimas pusė šios sumos priteisti jam iš ieškovės. Atsakovas neginčija ieškovės pateiktų pinigų dovanojimo sandorį patvirtinančių raštelių, tačiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma, suteikia pagrindo išvadai, kad šis raštu sudarytas motinos dukrai pinigų perleidimas turi apsimestinio sandorio požymių.

IeÅ¡kovė ir liudytoja apklausta E. M. patvirtino, kad ieÅ¡kovei dovanojimo sutartyse nurodyti pinigai faktiÅ¡kai nebuvo perduoti, juos turėjo, jais visada disponavo E. M., pas kuriÄ iki Å¡iol saugomas pinigų likutis - 8 000 Eur, atsakovo apie dovanotus pinigus neinformavo. Didelės pinigų sumos dovanojimas nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas, atsakovui apie dovanojimo sandorių egzistavimÄ ir sutuoktinės turimus pinigus nebuvo žinoma, ieÅ¡kovė savo sutuoktinio nei apie turimus dovanų gautus pinigus, nei apie jų panaudojimÄ neinformavo, todėl neturi pagrindo reikalauti sau naudingų pasekmių, susijusių su Å¡iais sandoriais.

Pažymėtina ir tai, kad itin ilgai (9 metus) užsitęsę remonto darbai patvirtina aplinkybę, kad sutuoktiniai savo Å¡eimos bÅ«stÄ remontavo iÅ¡ santuokos metu abiejų sutuoktinių uždirbtų lėšų, o ne iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų gana didelių santaupų. Pagal kasacinio teismo praktikÄ santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ .

Taigi tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl objektyvaus pobÅ«džio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniÅ¡kai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių), arba dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo natÅ«ra netaikymas ne dėl iÅ¡vardytų objektyvaus ir subjektyvaus pobÅ«džio veiksnių, bet kitais pagrindais, dėl kurių vienas bendraturčių, gaudamas kompensacijÄ už jam priklausantį turtÄ , įgyvendintų teises, kylančias iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iÅ¡ įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, naÅ¡ta, neatitinka Å¡eimos teisinių santykių reguliavimo ir Å¡eimos teisių įgyvendinimo principų (CK 3.3 straipsnis, 3.5 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015, 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, kt.).

Atsižvelgiat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , Å¡alių reikalavimai padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , kiekvienam iÅ¡ sutuoktinių priteisiant po automobilį, t. y. turtÄ natÅ«ra, yra pagrįsti ir tenkintini. Tačiau atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti jam 3 000 Eur kompensacijÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės už jai atitekusius santuokos metu įgytus baldus, buitinę technikÄ , ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimai priteisti atsakovui 500 Eur kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitekusį automobilį "Volvo", yra nepagrįsti.

Automobilis "Volvo" yra skirtas ne tik ieÅ¡kovės poreikių tenkinimui, juo, kaip matyti iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, į darželį ir mokyklÄ vežiojami Å¡alių vaikai, kurie gyvena su ieÅ¡kove, be to, atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovei atitenkantis automobilis "Volvo" yra didesnės vertės nei jam atitekęs "Renault Kangoo". Å eimos bÅ«stas buvo kuriamas ne tik sutuoktiniams, bet ir jų vaikams gyventi, Å¡iuo metu santuokoje įgytais baldais, kitais daiktais, naudojasi Å¡alių nepilnamečiai vaikai.

Be to, priteisiant iÅ¡ atsakovo vaikams iÅ¡laikymÄ , kuris kiekvienam vaikui yra mažesnis nei pusė minimalios algos, atsižvelgta į aplinkybes, kad atsakovas prisidėjo prie Å¡eimos bÅ«sto pagerinimo darbų, gražesnės, geresnės, patogesnės vaikų gyvenimo aplinkos kÅ«rimo, paliko vaikams naudotis visus santuokoje įgytus baldus ir buitinę technikÄ . Ä®vertinus visumÄ reikÅ¡mingų aplinkybių, ieÅ¡kovės ir atsakovo reikalavimai dėl kompensacijų priteisimo už santuokoje įgytÄ kilnojamÄ jį turtÄ - baldus, buitinę technikÄ , automobilį - netenkinami.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 2018 m. gegužės 7 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus sprendimu atsakovui suteikta antrinė teisinė pagalba, jo iÅ¡laidas valstybei apmokant 100 procentų, todėl, ieÅ¡kinį dalyje dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo patenkinus, žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovė atleista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), už šį reikalavimÄ valstybei iÅ¡ atsakovo nepriteistinas.

Patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 15 000 Eur kompensacijos priteisimo atsakovui, iÅ¡ ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti priteistas 337,50 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 7 dalies nuostatomis teismas, Å¡aliai praÅ¡ant, gali atleisti jÄ nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo valstybės biudžetui. IeÅ¡kovė tokio praÅ¡ymo nėra pateikusi. Teismas, įvertinęs tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi du vaikai, iÅ¡ jos priteista didelė piniginė kompensacija atsakovui, ieÅ¡kovės gaunamos darbinės pajamos nėra didelės (850 Eur), paduodant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovė yra sumokėjusi 199 Eur žyminį mokestį, todėl, atsižvelgiant į Å¡ios bylos pobÅ«dį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad jÄ nuo dalies bylinėjimosi iÅ¡laidų, mokėtinų valstybės biudžetui už reikalavimÄ dėl kompensacijos priteisimo, tikslinga atleisti.

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). SantuokÄ nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ½ dalis žyminio mokesčio, kurį paduodama ieÅ¡kinį sumokėjo ieÅ¡kovė už reikalavimÄ nutraukti santuokÄ (75 Eur), priteistina jai iÅ¡ atsakovo. Kiti ieÅ¡kovės reikalavimai, už kuriuos sumokėtas žyminis mokestis, nepatenkinti, todėl likusi dalis žyminio mokesčio iÅ¡ atsakovo nepriteistina.

Iš pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad ieškovė yra patyrusi išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu ir jos atstovavimu teisme. Ieškovė advokatei už suteiktas paslaugas sumokėjo 1 750 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos atsakovui, išlaidos šioje byloje sudaro 702 Eur Kadangi ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, susidariusios dėl jų atstovavimo teisme, neatlyginamos – iš ieškovės valstybės biudžetui nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo ieškovei – advokatės atstovavimo išlaidos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.90 straipsniu, 3.174 straipsniu, 3.175 straipsnio 2 dalimi, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. SantuokÄ tarp E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 33, nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo L. M. palikti santuokinę M. pavardę, E. M. - jo pavardę. Po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su vaikų motina L. M. Nustatyti E. M. bendravimÄ su vaikais A. M. ir L. M. tokia tvarka:

1) E. M. su dukra L. M., iki ji sulauks penkerių metų amžiaus, bendrauja kas antrÄ savaitgalį, pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį ir sekmadienį, iÅ¡skyrus Motinos dienÄ ir vaikų motinos L. M. gimimo dienÄ , 10 val. ir tÄ pačiÄ dienÄ iki 19 val. grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

2) E. M. su dukra L. M., jai sulaukus penkerių metų, bendrauja kas antrÄ savaitgalį, iÅ¡skyrus Motinos dienÄ ir L. M. gimimo dienÄ , pasiimdamas dukrÄ iÅ¡ jos gyvenamosios vietos Å¡eÅ¡tadienį 10 val. ir sekmadienį iki 17 val. grÄ Å¾ina dukrÄ Ä¯ jos gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

3) E. M. su sÅ«numi A. M. bendrauja kas antrÄ savaitgalį, iÅ¡skyrus Motinos dienÄ ir L. M. gimimo dienÄ , pasiimdamas sÅ«nų Å¡eÅ¡tadienį 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 17 val. grÄ Å¾ina sÅ«nų į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ;

4) E. M. kasmet su vaikais praleidžia Tėvo dienÄ , jei tai ne jo bendravimo su vaikais savaitgalis, vaikus Tėvo dienÄ pasiima 10 val. ir grÄ Å¾ina į jų nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ iki 17 val.;

5) E. M. kasmet su vaikais praleidžia savo gimtadienį (gruodžio 2 d.), jei Å¡i diena savaitgalis – vaikus pasiima 10 val. ir grÄ Å¾ina 17 val., jei darbo diena – vaikus pasiima 17 val. ir į namus gražina iki 19 val.;

6) nelyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia vaikų gimimo dienas (spalio 15 d. ir rugpjūčio 2 d.), jei tai darbo dienos – vaikus pasiima 17 val., į namus grÄ Å¾ina 19 val., jei savaitgalis – vaikus pasiima 10 val. ir grÄ Å¾ina 17 val.;

7) lyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia Velykas, pasiimdamas vaikus sekmadienio rytÄ 10 val. ir grÄ Å¾indamas pirmadienį iki 17 val., ir Kalėdas, pasiimdamas vaikus gruodžio 25 d. 10 val., vaikus grÄ Å¾indamas gruodžio 26 d. iki 19 val.;

8) nelyginiais metais E. M. su vaikais praleidžia Kūčias, pasiimdamas vaikus iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val., grÄ Å¾indamas 19 val., ir Naujuosius Metus, pasiimdamas vaikus gruodžio 31 d. 10 val., grÄ Å¾indamas sausio 1 d. 17 val.;

9) vaikų vasaros atostogų metu E. M. su vaikais praleidžia dvi savaites, konkretų laikÄ iÅ¡ anksto suderinus su L. M.;

10) E. M. L. M. praÅ¡ymu pateikia visÄ informacijÄ apie vaikų buvimo vietÄ , sveikatos bÅ«klę, mitybÄ , dienotvarkės rėžimÄ ;

11) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. negali atvykti bendravimui su sÅ«numi ir dukra, jis apie tai informuoja L. M. telefonine trumpÄ ja SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku;

12) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku E. M. bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių priežasčių, L. M. apie tai informuoja E. M. trumpÄ ja SMS žinute ar elektroniniu laiÅ¡ku. Priteisti iÅ¡ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sÅ«nui A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikinÄ iÅ¡laikymÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant iki deÅ¡imtos einamojo mėnesio dienos į L.

M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB. Priteisti iÅ¡ E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukrai L. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis kas mėnesį po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, įskaitant laikinÄ iÅ¡laikymÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2018 m. gegužės 11 d. nutartį, iÅ¡laikymo sumÄ kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigus sumokant iki deÅ¡imtos einamojo mėnesio dienos į L.

M. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ Swedbank, AB. Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), ir L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , L. M. asmeninėn nuosavybėn priteisti automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), E. M. asmeninėn nuosavybėn – automobilį „Renault Kangoo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ L. M. E. M. 15 000 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių eurų) kompensacijÄ už asmeninio turto pagerinimÄ . IeÅ¡kinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, įsiskolinimo nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui priteisimo atmesti. IeÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalį dėl kompensacijos už santuokoje įgytÄ turtÄ priteisimo E. M. atmesti. Priteisti iÅ¡ E. M. L. M. 37,50 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LaikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. gegužės 11 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7466-446/2018, - laikinÄ iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams A. M. ir L. M. – panaikinti. SprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo priteisimo periodinėmis iÅ¡mokomis vykdyti skubiai. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mus.

Teisėja Vilma Raščiuvienė