c2fe4462-cdf0-4c67-ab35-eb4b5f900dd2 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Regina Pocienė

Nuorašas

Pranešėja

Regina Pocienė                                                        Â

Baudžiamoji byla Nr. 1A-7-318/2013

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė                       Â

Teisminio proceso Nr. 1-18-1-01805-2008-5Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Procesinio sprendimo

kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.1.10.1; 2.4.2.3;

2.4.6.1; 2.4.6.3.3; 2.4.7

 (S)

VILNIAUS

APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2013 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos

pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Daivos Pranytės – Zalieckienės, Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant

Mariui Frejeriui, Irmai Znatavičiūtei,

dalyvaujant

prokurorei Renatai Augutavičienei,

nuteistajai

E. R.,

jos gynėjai advokatei Alfredai Pūkienei,

mažamečio nukentėjusiojo L. R. įstatyminėms

atstovams L. R. ir B. R.,

vertėjai

Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo

posėdyje

apeliacine tvarka

iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ

bylÄ

pagal nuteistosios E. R., jos gynėjos

advokatės

Alfredos Pūkienės ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus

dėl Vilniaus miesto

2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos

Respublikos BK 140

straipsnio 2 dalį (dėl nežymus mažamečio

kūno sužalojimo, padaryto

2008-12-03) laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

įpareigojant be

bausmę vykdančios institucijos žinios

nekeisti

gyvenamosios vietos

ir nebendrauti su L.

R.,

gyvenančiu Lūkesčių g., Vilniuje; pagal Lietuvos Respublikos BK 140

straipsnio 2 dalį (dėl nežymus mažamečio

kūno sužalojimo, padaryto

2008-08-10)

ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡teisinta neįrodžius jos dalyvavimo darant Å¡ias

nusikalstamas veikas. IÅ¡

E. R. nukentėjusiajam L.

R. priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o L.

R. 1

500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ

bylÄ ,

n

u s t a t ė:

E. R. nuteista

už tai, kad nežymiai sužalojo mažametį, t. y. 2008 m. gruodžio 3 d. apie 13.50 val., (duomenys

neskelbtini), namo laiptinės antrajame aukÅ¡te, tyčia pakiÅ¡o kojÄ pro Å¡alį einančiam mažamečiui L. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), už kurios užkliuvęs pastarasis suklupo ant deÅ¡inio kelio bei trenkėsi veidu į laiptus, tuo padarydama nukentėjusiajam mažamečiui L. R. odos nubrozdinimÄ kairio nosies sparnelio srityje, kraujosruvÄ virÅ¡utinės lÅ«pos gleivinėje, odos nubrozdinimÄ su kraujosruva deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje, poodines kraujosruvas abejose blauzdose.

E. R. buvo

kaltinama tuo, kad

nežymiai sužalojo mažametį, t. y. 2008 m.

rugpjūčio 10 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), namo laiptinėje tarp pirmojo ir antrojo aukštų, ant

laiptų, iš už nugaros priėjusi prie mažamečio L. R., gim. (duomenys neskelbtini), pastūmė jį į dešinį petį, nuo ko nukentėjusysis

mažametis L. R. nugriuvo ant laiptų bei patyrė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ,

pasireiškusį poodine kraujosruva kairiajame kelyje, odos nubrozdinimais kairiajame pakinklyje. Šie jos

veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

tačiau pirmos instancijos teismas pagal šį kaltinimÄ E. R. iÅ¡teisino, nenustatęs jos dalyvavimo Å¡io nusikaltimo

padaryme.

Be to E. R. buvo kaltinama tuo, kad nesunkiai sužalojo mažametį, t. y.

2009 m. vasario 28 d., apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, priėjusi iš už nugaros prie mažamečio L. R., gim. (duomenys neskelbtini), jį pastūmė, nuo ko pastarasis nugriuvo ant žemės, bei

susižalojo, tuo padarydama mažamečiui nukentėjusiajam L. R. deÅ¡inio stipinkaulio kaklo lūžį, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kaulo

lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų.

Å ie jos veiksmai buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio

2 dalies 1 punktÄ , tačiau E. R. pagal šį baudžiamÄ jÄ Ä¯statymÄ

teismas išteisino, nenustačius, kad ji dalyvavo šio nusikaltimo padaryme.

Nuteistoji E.

R. ir

jos gynėja advokatė Alfreda Pūkienė apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E.

R. pripažinta kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus mažamečio kÅ«no sužalojimas, padarytas 2008-12-03) ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad neįrodyta, jog nuteistoji dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ ir, kad L.

R. atžvilgiu padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Anot apeliančių, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesilaikė procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , neiÅ¡tyrė visų surinktų bylos duomenų, nepatikrino kiekvieno įrodymo tikrumÄ . Apkaltinamasis nuosprendis priimtas vadovaujantis prielaidomis. Pažymi, jog nuosprendyje nenurodyta kada, kur ir kokie nuteistosios konkrečiai padaryti veiksmai sukėlė L.

R. sveikatos sutrikdymÄ . Be to, teismas nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje keletÄ kartų skirtingai nurodė priežastis, dėl kurių L.

R. galėjo atsirasti kÅ«no sužalojimai: vienok, teismas nurodė, jog mažametis, dalyvaudamas suaugusiųjų konflikte galėjo patirti stresÄ , iÅ¡sigÄ sti E.

R. grasinimų

ir todėl parkrito bei patyrė kūno sužalojimus, vėliau daroma prielaida, kad, kai buvo sužalotos E.

R. akys, ji galėjo užkliudyti šalia esantį itin smulkaus kūno sudėjimo mažametį, arba, kad pastarasis galėjo užkliūti už ištiestos kaltinamosios kojos bei parkristi ant laiptų ir susižaloti. Apeliantės teigia, jog L.

R.,

kaip jau yra buvę ir anksčiau, E.

R. apkalbėjo. Anot nuteistosios ir jos gynėjos, nuosprendžio apraÅ¡omoje dalyje iÅ¡vardini prieÅ¡taringi duomenys apie 2008-12-03 įvykio įregistravimÄ . Pažymi, jog nėra duomenų, kad minėtas pareiÅ¡kimas policijoje gautas 2008-12-03, todėl jis buvo nepagrįstai prijungtas prie bylos kaip įrodymas. Be to, apeliantės atkreipia dėmesį į tai, jog teisme apklausti policijos pareigÅ«nai taip pat patvirtino, kad pareiÅ¡kimo apie L.

R. sužalojimÄ nebuvo gavę, jo tirti neteko. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje nesurinkta patikimų medicinos dokumentų apie L.

R. buvusį 2008-12-03 sužalojimÄ , o visi į bylÄ pateikti medicinos įstaigos ir eksperto įforminti dokumentai susiję su laikotarpiu nuo 2008- 12-04, t. y. po tariamo įvykio. Jokių kitų

objektyvių įrodymų, patvirtinančių L. R. traumos 2008-12-03 faktÄ , byloje nėra. Be to, Valstybės ligonių kasos informacijoje nėra duomenų apie 2008-12-03 L. R. suteiktas medikų paslaugas. Taip pat, atkreipia dėmesį į tai, jog teismo posėdžio metu, apžiÅ«rint L. R. ligos istorijÄ , konstatuota, kad 2008-12-04/2008-12-28 laikotarpio įrašų lapai yra akivaizdžiai naujesni, nei prieÅ¡ ir po jų esantys ligos istorijos lapai, t. y. pakeisti. Å i aplinkybė yra užfiksuota teismo posėdžio protokole. Apeliančių manymu, Å¡ie prieÅ¡taravimai patvirtina, jog 2008-12-04/2008-12-08 pediatrė gydė L. R. perÅ¡alimo ligÄ , kaip ji ir nurodė pažymoje. Be to, pažymi, jog teismo posėdžio metu apklausti ekspertai parodė, kad L. R. sužalojimai negalėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant.

Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad

teismo ekspertė G. K. tinkamai

neištyrė neva sužaloto L. R.. Jos surašyta specialisto išvada Nr. 5912/08(01) neatitinka

tikrovės, todėl

teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, ja rėmėsi nepagrįstai. Anot apeliančių, pagal visus kriterijus L. R. turėjo bÅ«ti nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir tyrimas baigtas, tačiau jis tęsėsi nuo 2008-12-04

iki 2009-02-13.

Teismas nuosprendyje nepagrįstai dėl

minėtų nepašalintų medicinos ir ekspertų dokumentų

prieštaravimų bei neatitikimų

nepasisakė.

Nuteistoji ir jos gynėja tvirtina, kad E.

R. negalėjo sužaloti L. R., nes tuo pat metu buvo sužalota pati (diagnozuotas 1- jo laipsnio akių cheminis nudegimas). Dėl sužalojimo E. R. kreipėsi į gydymo įstaigÄ ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai

bei liudytojų

R. R., A. M. bei pareigūno G.

P. parodymai.

Taip pat nurodo, kad apylinkės teismas neįvertino įvykio vietos - namo adresu Lūkesčių

g. 4, Vilniuje – antrojo aukšto plano, iš kurio matyti, kad

įvykio erdvė yra

per maža, todėl L.

R. nešant pro duris vežimėlį, neįmanoma išeiti iš virtuvės. Taip pat nėra galimybės iš virtuvės iškišti

kojos taip, kad

ji užkliudytų pro šalį einančius, todėl kojos iškišti už staktos ribų apeliantė nesugebėtų

fiziškai. Teigia, jog L.

R. visų sužalojimų pobūdis ir lokalizacija visiškai atmeta jų susidarymo galimybę krentant į priekį ant

laiptų nurodytomis aplinkybėmis.

Anot nuteistosios ir jos gynėjos, teismas nepagrįstai neanalizavo bylos duomenų apie tuo pat metu L. R. padarytÄ E. R. akių

traumÄ bei nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. G., kuris ikiteisminio tyrimo metu

žinomas nebuvo, parodymais, neva jis girdėjo triukÅ¡mÄ laiptinėje, matė sužalotÄ vaikÄ bei sveikÄ ,

traumos nepatyrusiÄ apeliantę. Å iuos liudytojo

parodymus paneigia medicinos dokumentai, kuriuose užfiksuoti tuo metu

buvę E.

R. akių sužalojimai. Minėtas liudytojas taip

pat melagingai parodė, kad L.

R. kvietė policijÄ ,

jog nuteistoji skriaudė R. vaikus 2009 m. vasarÄ ,

nors tuo metu

ji jau name, adresu Lūkesčių g. 4, Vilniuje nebegyveno ir nesilankė. Nuosprendyje neaptarti B. R., L.

R.,

L. R. ir

E. G. parodymų prieštaravimai. Anot

apeliančių, E.

R. pareikšti

kaltinimai nepasitvirtino, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ji kontaktavo su L. R., iÅ¡skyrus jo paties parodymus apie iÅ¡lindusiÄ kojÄ su žalia Å¡lepete, kiti liudytojai

įvykio nematė. Teigia, kad E. R. turėtų

būti išteisinta.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendžio dalį, kuria E. R. iÅ¡teisinta, panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: E. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymo, padaryto 2008-08-10) ir paskirti jai laisvės atėmimÄ 1 metams; padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte (dėl nesunkaus mažamečio sveikatos

sutrikdymo, padaryto 2009-02-28) paskirti laisvės jai atėmimÄ 1 metams 8 mėnesiams. Taip pat praÅ¡o

pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendį dalyje dėl E. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2

dalį (dėl nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymo, padaryto 2008-12-03) paskiriant už šio nusikaltimo

padarymÄ laisvės atėmimÄ 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis subendrinti paskirtÄ sias bausmes dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimÄ 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 3 metams, įpareigojant E. R. per šį laikotarpį neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, uždrausti bendrauti su L. R. bei per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti žalÄ .

Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-15 nuosprendis naikintinas dalyje dėl 2008-08-10 bei 2009-02-28 padarytų nusikalstamų veikų dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Teismas, iÅ¡teisindamas E. R. dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2008-08-10, 2009-02-28, netinkamai įvertino, bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kad byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių mažamečio L. R. sužalojimo faktÄ bei laikÄ . Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, jog tiek iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tiek iÅ¡ teisminio bylos nagrinėjimo nustatytų aplinkybių įvykio data nekėlė jokių klausimų nei kaltinamajai, nei nukentėjusiajam ar jo įstatyminiams atstovams. 2008-08-10 incidento metu dalyvavo tik du asmenys - L. R. ir E. R.. Jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo, visi byloje apklausti liudytojai nurodo tik tas aplinkybes, kurias iÅ¡girdo iÅ¡ L. R. arba E. R.. Teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, nepagrįstai atmetė mažamečio L. R. parodymus, kurie yra nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, atlikti naudojant specialias telekomunikacijų priemones ir dalyvaujant psichologui. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad teta E. R. jį pastÅ«mė vasarÄ , o kitÄ dienÄ jis važiavo į stovyklÄ . Ä®statyminiai atstovai - L. R. ir B. R. taip pat nurodė, kad vaikas į stovyklÄ važiavo kitÄ dienÄ po įvykio. Nusikaltimo data - 2008-08-10 patvirtinta ir teismo medicinos specialistų - G. K. bei A. G. iÅ¡vadose ( Nr.4057/08 (01); Nr. P-SI-76-87). Anot apeliantės, Bendrojo pagalbos centro pažymoje užfiksuota klaida, nurodant ne tÄ mėnesį, negali bÅ«ti laikoma E. R. iÅ¡teisinimo pagrindu, kadangi tai yra techninė darbuotojo, fiksavusio įvykį klaida.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad nei policijoje, nei kitose įstaigose nebuvo gautas nei vienas pareiÅ¡kimas dėl galimai neteisėtų B. R. ir L. R. veiksmų, t. y. kaltinant juos, jog Å¡ie pranešė apie nebÅ«tÄ nusikaltimÄ dėl vaiko sužalojimo, todėl iÅ¡teisintosios E. R. abejonės, kuriomis vadovavosi teismas priimdamas nuosprendį, nepagrįstos.

Prokurorė nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį, netinkamai įvertino, bei padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kad L. R. 2009-02-28 buvo uždarame kieme su savo tėvais, todėl E. R. į kiemÄ patekti ir jo sužaloti tÄ dienÄ negalėjo. Teigia, jog teismo posėdžio metu įstatyminė L. R. atstovė L. R. pateikė teismui neginčijamus įrodymus -fotonuotraukas, prijungtas prie bylos, paneigiančias Å¡iÄ iÅ¡teisintosios E. R. versijÄ .

Be to, apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių L. R. padarytus kÅ«no sužalojimus. E. R. pareikÅ¡tas kaltinimas buvo grindžiamas bÅ«tent teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. G 1440/09 (01), kurioje užfiksuoti L. R. padaryti sužalojimai, konstatuojant faktÄ , kad jie galėjo bÅ«ti padaryti 2009-02-28, o dėl Å¡ios traumos L. R. su tėvais kreipėsi ir į Vilniaus Antakalnio ligoninės traumatologinį punktÄ , kur buvo apžiÅ«rėtas gydytojo Å . bei jam buvo suteikta pagalba ir uždėtas gipsas.

Prokurorė pažymi, kad teismas E. R. pripažinęs kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nepagrįstai skyrė jai Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ bausmę. Nurodo, kad E. R. savo kaltės nepripažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigaili, nusikaltimo objektas - mažametis brolio vaikas, byloje nėra duomenų apie tai, kad E. R. iÅ¡laiko asmenį, sergantį sunkia liga, mažamečius vaikus ir pan. Prokurorės nuomone,

laisvės apribojimo bausmės paskyrimas E. R. sudaro tam tikrÄ nebaudžiamumo įspÅ«dį, todėl jai turėtų bÅ«ti paskirta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymÄ atidedant.

Apeliacinės instancijos teismo

posėdyje nuteistoji ir jos gynėja prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, o

prokuratÅ«ros skundÄ atmesti. Prokurorė prašė nuteistosios ir jos gynėjos

skundus atmesti,  prokuratÅ«ros skundÄ tenkinti.

Nuteistosios E. R. ir jos gynėjos apeliaciniai skundai tenkintini,

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundas tenkintinas iš dalies. Vilniaus

miesto 2 apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendis naikintinas dalyje dėl E. R. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140

straipsnio 2 dalį (dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo padaryto

2008-12-03). E. R. dėl šios nusikalstamos veikos

iÅ¡teisintina neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį

nusižengimÄ (303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.). Nuosprendis dalyje dėl E. R. iÅ¡teisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140

straipsnio 2 dalį dėl nežymaus kūno sužalojimo padarymo 2008-08-10 ir pagal BK

138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , keistinas nurodant kitÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ ,

nustatant, jog E. R. išteisintina Lietuvos Respublikos

BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. neįrodžius, jog ji padarė

nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Dėl 2008-08-10

įvykio.

Lietuvos

Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalis numato

baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė

mažamečiui skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å ios

nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu

smurtavimu, kurio pasėkoje mažamečiui sukeliamas fizinis skausmas arba mažametis

nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Subjektyvioji šios nusikalstamos

veikos pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia

nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo

suvokia pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl tokių jo

veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti

padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas

tuomet, kai muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingÄ savo

nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti

padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sÄ moningai leidžia jiems atsirasti.

Pirmosios

instancijos teismas E. R. dėl

mažamečio L. R. sužalojimo

2008-08-10 iÅ¡teisino neįrodžius jos dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ . Kolegija,

vertindama byloje esančius , apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ ,

kad apylinkės teismas pagrįstai E. R. išteisino dėl šio nusikaltimo

padarymo, tačiau nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ . Todėl nuosprendis Å¡ioje

dalyje keistinas, nustatant, jog byloje nepakanka objektyvių faktinių duomenų,

kurie patvirtintų, kad E. R. padarė

nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Kaip teisingai

nustatė apylinkės teismas, kaltinimas dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepasitvirtino.

Jis buvo grindžiamas nenuosekliais ir vieni kitiems prieštaraujančiais

mažamečio L. R.,

jo įstatyminių atstovų L. R. bei

B. R. parodymais.

Iš bylos duomenų

matyti, kad E. R.,

L. R. ir

B. R. tarpusavio

santykiai buvo ir yra kraštutinai konfliktiški, todėl teismas jų visų

parodymais gali remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos

faktiniai duomenys.

Bylos nagrinėjimo

metu mažamečio tėvai L. R. ir

B. R. parodė,

jog patys nematė įvykio, kai E. R. pastūmė jų sūnų L.

R.. Apie įvykį

sužinojo iš savo sūnaus. Duodami parodymus apie aplinkybes, kaip sužinojo apie

sūnui padarytus sužalojimus, mažamečio nuketėjusiojo įstatyminiai atstovai

nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu L. R. paaiškino, kad

2008-08-10 apie 15.30 val., namo antrame aukšte, tarp jos ir A.

R. įvyko konfliktas, kurio metu pastarasis jÄ sumušė. Jau po konflikto, jai

su vyru einant namo, trečiame aukšte juos pasivijo sūnus L.

R., kuris buvo apsiverkęs ir išsigandęs. Jis paaiškino, jog, išgirdęs mamos

riksmÄ , bėgo pas jÄ , bet tuo metu pirmame aukÅ¡te atsiradusi E.

R. jį pastÅ«mė, taip sužalodama jam rankÄ ir kojÄ (t. 1, b. l. 16 – 17).

Teisminio nagrinėjimo metu L. R. paaiškino, kad apie

sūnui L. R. padarytus sužalojimus sužinojo visiškai

kitokiomis aplinkybėmis, t. y. įvykio dienÄ važiuojant į ligoninę, kai L. R. pasakė, kad jam skauda kojÄ ir rankÄ (t. 3, b. l. 56

– 57). Pats mažametis L. R. apklausos pas ikiteisminio

tyrimo teisėjÄ metu, paaiÅ¡kino, kad apie įvykį, kai E. R. jį

pastūmė, pirmiausia papasakojo tėvui, kai tėtis paprašė, kad jis pasuptų

broliukÄ , o jam tuo metu labai skaudėjo ranka (t. 1, b. l. 25). Mažamečio L. R. tėvas B. R. paaiÅ¡kino, kad apie

jo sÅ«naus ir E. R. incidentÄ , kurio metu pastaroji

pastūmė sūnų, sužinojo po 10-20 minučių po įvykio (t. 1, b. l. 12). Kolegijos

manymu, esant akivaizdiems prieštaravimams dėl esminių įvykio aplinkybių,

teismas spręsdamas klausimÄ , ar E. R. padarė jai

inkriminuotus veiksmus, pagrįstai nesivadovavo mažamečio nukentėjusiojo ir jo

įstatyminių atstovų parodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys teismo

ištirti įrodymai.

Kaip matyti iš

baudžiamosios bylos medžiagos, apie 2008-08-10 įvykį mažamečio nukentėjusiojo L. R. tėvas B. R. pranešė policijai

po mėnesio nuo įvykio, t. y. 2008-09-10, 14.57

val. (t.

1, b. l. 8). Be to iš bendros įvykių registravimo sistemos duomenų matyti, kad trumpame įvykio aprašyme

nurodyta, jog 2008-08-10, apie 15.30 val. konflikto metu buvo sužalotas ne L.

R., o A.

R.. Taip pat

pranešime nurodyta, jog įvykis įvyko 2008-08-10 14.42 val., t. y. iki įvykio

dėl kurio pareikštas kaltinimas E. R. padarymo (15.30 val.). 2009-02-24

tyrėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, jog registruojant šį įvykį įvyko

techninė klaida, t. y. per klaidÄ nurodyta, jog 2008-08-10 konflikto metu, apie

15.30 val., buvo sužalotas A. R., nors iš tikrųjų buvo sužalotas L.

R. (t. 1, b. l.

9). Duomenų apie tai, jog po šio įvykio įregistravimo būtų taisomi duomenys,

susiję su įvykio data, laiku ar vieta, įvykio registravimo data, byloje nėra.

2008-09-10 B. R. protokole

– pareiÅ¡kime jokių duomenų apie įvykio datÄ , laikÄ ir vietÄ taip pat nėra

nurodyta (t. 1, b. l. 3). Įvertinus minėtus duomenis matyti, kad pagal BĮ

registracijos duomenis L. R. sužalojimÄ

patyrė 14.42 val., t. y., dar iki prasidedant konfliktui tarp A.

R. ir L.

R. (15.30 val.).

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atvykus į įvykio vietÄ policijos

pareigūnams S. B. ir

A. B.,

E. R. juos

informavo apie tai, kad L. R. primušė jos sūnų A.

R., o L.

R. pranešė apie

tai, kad jÄ sumušė E. R. sÅ«nus

A. R..

Įvykio vietoje jokių kitų pranešimų apie kitiems asmenims, tarp jų L.

R., padarytus

kūno sužalojimus, nebuvo gauta (t. 1, b. l. 36 – 37, 38 – 39). Todėl įvertinus

šias aplinkybes, kolegijos manymu, priešingai nei nurodyta prokurorės

apeliaciniame skunde, apylinkės teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad

objektyvūs bylos duomenys yra prieštaringi ir nepatvirtina, kad L.

R. buvo

sužalotas kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Iš tiesų, bylos nagrinėjimo

pirmos instancijos teisme metu mažamečio nukentėjusiojo L.

R. įstatyminiai

atstovai Lilija ir B. R. tik

aptakiai paaiškino teismui priežastis, kodėl tik po mėnesio nuo įvykio pranešė

policijai apie vaikui padarytus sužalojimus, nors į privatų ekspertÄ dėl Å¡ių

sužalojimų kreipėsi jau kitÄ dienÄ po įvykio. Taip pat kodėl, esant vaikui

padarytiems kūno sužalojimams, jie kreipėsi į privačius ekspertus, o ne į

medicinos įstaigas dėl medicininės pagalbos vaikui suteikimo. Todėl esant

tokioms aplinkybėms, nepaneigtas nuteistosios E. R. aiškinimas, jog vėlyvas

pranešimas policijai apie tai, kad prieš mėnesį neva buvo sužalotas vaikas, yra

tik kerÅ¡tas už tai, kad ji tÄ dienÄ kvietė policijÄ dėl L.

R. sūnui A.

padaryto sužalojimo, ir dėl šio įvykio buvo priimtas apkaltinamasis

nuosprendis.

Kolegija pritaria pirmosios

instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo abejoti 2008-08-11 A.

G. nustatytais L.

R. kūno

sužalojimais, tačiau nesant kategoriškų medicininių duomenų, patvirtinančių

patį sužalojimo padarymo laikÄ , o taip pat egzistuojant anksčiau teismo aptartiems

prieštaravimams, kurių pašalinti nepavyko, yra pagrindas abejoti dėl L.

R. nustatytų

sužalojimų atsiradimo laiko, vietos bei kitų reikšmingų aplinkybių.

Atsižvelgiant į nustatytas

aplinkybes kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai

nustatė, kad nuosprendis prielaidomis negali būti grindžiamas, o objektyvūs

bylos faktiniai duomenys nepatvirtina, kad E. R. 2008-08-10 padarė veiksmus, dėl

kurių nežymiai buvo sužalota L. R. sveikata, todėl ji pagal Lietuvos

Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinta pagrįstai, nes neįrodyta, kad

ji padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 303

straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl 2009-02-28

įvykio.

Pirmosios

instancijos teismas E. R. dėl

mažamečio L. R. sužalojimo

2008-02-28 pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ iÅ¡teisino,

neįrodžius jos dalyvavimo darant šį nusikaltimÄ . Kolegija, vertindama byloje

esančius, apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės

teismas pagrįstai E. R. išteisino

dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, tačiau nurodė netinkamÄ iÅ¡teisinimo pagrindÄ .

Todėl nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas, nustatant, jog byloje

nepakanka objektyvių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad E.

R. padarė

nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Kaltinimas dėl šios

nusikalstamos veikos padarymo iš esmės buvo grindžiamas mažamečio L.

R., jo

įstatyminės atstovės L. R. bei

liudytojo B. R. parodymais.

Kaip jau minėta, nuteistosios, nukentėjusiojo, jo įstatyminių atstovų

parodymais teismas gali remtis tiek, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos

faktiniai duomenys.

Kaip

matyti iš byloje esančių duomenų, Bendrojo pagalbos centro duomenimis 2009-02-28,

10.40 val., buvo užregistruotas pranešimas apie tai, kad (duomenys

neskelbtini), kilo konfliktas tarp brolio ir sesers dėl turto dalybų.

IÅ¡ įvykio ataskaitos matyti, kad E. R. į policijÄ skambino 10.37 val. iÅ¡ mobilaus ryÅ¡io

telefono. Be to tÄ pačiÄ dienÄ E. R. kreipėsi su

pareiÅ¡kimu į policijÄ , kuriame nurodė, kad įvykio dienÄ , atvykus jos

pažįstamiems A. M. ir I. Z. padėti jai išsikraustyti iš namo, L. R. jų neįleido į namus. Iš atvykusių policijos pareigūnų

sužinojo, kad ji neva kaltinama sumuÅ¡usi brolio vaikÄ â€“ L. R.. Siekdama iÅ¡vengti galimų nesusipratimų, paprašė įvykio

vietoje buvusio policijos pareigūno V. T. nedelsiant apklausti kartu buvusius liudytojus ir

nustatyti, ar iš tikrųjų vaikas buvo sužalotas. Policijos pareigūnas atsisakė

tai daryti (t. 2, b. l. 43). Pretenzijas dėl to, kad nebuvo imtasi jokių

priemonių tikslu konstatuoti, ar vaikas buvo sužalotas, iÅ¡teisintoji E. R. ne kartÄ iÅ¡sakė ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių

metu. Ikiteisminio tyrimo metu VPK Vidaus tyrimų skyriuje dėl į įvykio vietÄ

atvykusių policijos pareigūnų neveikimo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog objektyvių, neginčijamų įrodymų,

galinčių patvirtinti ar paneigti policijos pareigūnų netinkamus veiksmus, jų

Å¡aliÅ¡kumÄ ir neobjektyvumÄ , nėra, todėl apsiribota praneÅ¡imu apie pareiÅ¡kime

nurodytas aplinkybes Vilniaus apskrities VPK PER bei VPAS vadovybei (t. 2, b.

l. 47). Analogiško turinio skundus E. R. teikė ir prokuratūrai ( t. 2, b. l. 2, b. l. 44-45,

47,48-52, 122-124).

IÅ¡

policijos įvykių registravimo sistemos duomenų matyti, kad 2009-02-28 apie

15.10 val. buvo gautas pranešimas iš Vilniaus Antakalnio ligoninės traumatologinio

punkto daktaro Š. apie tai, kad į ligoninę kreipėsi nepilnametis L. R., kuriam diagnozuotas kairės alkūnės sumušimas ir

galimai stipinkaulio trukimas. Kreipimosi metu paaiškinta, kad konflikto metu

jį pastūmė brolio sesuo (t. 1, b. l. 82). 2009-03-01 Lazdynų

policijos nuovadoje užregistruotas L. R. pareiškimas dėl

2009-02-28 įvykio, kuriame ji nurodė, jog 2009-02-28 apie 11.00 val. konflikto

su E. R. metu nukentėjo jos sūnus L.

R., kuris nuo stipraus smÅ«gio parkrito, susižalojo rankÄ . Be to krisdamas

jis susiplėšė striukę ir sudaužė mobilų telefonÄ (t. 1, b. l. 80). Teismo

medicinos ekspertizių atlikimo metu nustatytų L. R. sužalojimų

lokalizacija visiškai neatitiko daktaro Š. pranešime nurodytos. Teismo

medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1444/09 (01)

ekspertė G. K. pagal įrašus ambulatorinėje

kortelėje ir rentgenogramas Nr. 2133 ir Nr. 2133-4 nustatė, kad L. R. nustatytas dešinio, o ne kairio kaip nurodyta pirminiame

pranešime, stipinkaulio kaklo lūžis, padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš

kreipiantis į gydymo įstaigÄ , kuris kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos

sutrikdymu ir galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu griūnant (t. 1, b.

l. 110-111). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos

teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai, atsakydami į teismo

pateiktus klausimus, ekspertizės akte Nr. 11 (01) konstatavo, jog L. R. galimai 2009-02-28 padarytas dešinio stipinkaulio kaklo

poantkaulinis lūžis nuo netiesioginio trauminio poveikio, griūvant ant dešinės

rankos. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek 2009-02-28, t. y. L. R. dešinės alkūnės rentgeno nuotraukų Nr. 2133-2134 atlikimo

dienÄ , tiek ir 10-14 dienų laikotarpyje iki jų atlikimo (t. 5, b. l. 10). Bylos

nagrinėjimo metu apklausta ekspertė J. G. – D. paaiškino, kad ekspertizė buvo atliekama

analizuojant įrašus L. R. medicininiuose dokumentuose.

Rentgeno nuotrauka ir kiti medicininiai dokumentai, esantys byloje, atliekant

ekspertizę nebuvo analizuojami. Gydytojo radiologo 2009-02-28 įrašo “be

pakitimų” reikšmės, aprašant rentgeno nuotraukas Nr. 2133 ir 2134, ekspertė

paaiškinti negalėjo. Ji paaiškino, jog ekspertai negali spręsti yra ar nėra

užfiksuotas lūžis (t. 5, b. l. 85). Iš teismui pateiktos Karoliniškių

poliklinikos L. R. medicininės kortelės matyti,

jog joje yra 2009-03-02 įrašas apie dešinio stipinkaulio kaklo poantkaulinį

lūžį. Tuo tarpu Valstybinės ligonių kasos dokumentuose nėra jokio įrašo,

patvirtinančio, kad Karoliniškių poliklinika ar bet kuri kita Vilniaus miesto

gydymo įstaiga tÄ dienÄ bÅ«tų teikusi bent kokias medicinos paslaugas L. R. (t. 4, b. l. 40). Be to pažymėtina ir tai, kad

ekspertizės akte Nr. 11 (01) nėra kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad L. R. bÅ«tent įvykio dienÄ patyrė traumÄ . Tai patvirtina ir Konsultacinė Sankt – Peterburgo

valstybinės sveikatos apsaugos įstaigos „Teismo medicinos tyrimo (apžiūros)

akto Nr. 20/0988/0005“ išvada dėl 2009-02-28 epizodo.

Esant

nustatytiems prieštaravimams dėl mažamečiui L. R. padarytų sužalojimų laiko ir lokalizacijos, kolegijos

manymu, apylinkės teismas pagrįstai ekspertizės aktų išvados dėl L. R. sužalojimo padarymo 2009-02-28 pobūdžio ir sunkumo,

nelaikė neginčytinais įrodymais, patvirtinančiais kad dėl E. R. nusikalstamų veiksmų 2008-02-28 mažametis L. R. buvo sužalotas.

Bylos

nagrinėjimo metu neginčijamai

nustatyta, kad 2009-02-28, apie 10.30 val., kilo turtinis konfliktas tarp B.

R. ir E.

R.. Kaip jau

buvo minėta, pirmoji apie įvykį policijai pranešė E. R.. Bylos nagrinėjimo metu apklausti

liudytojai A. M. ir

I. Z. paaiškino,

kad kviesdama policijÄ E. R. buvo

kartu su jais už namo kiemo ribų, t. y. gatvėje, o į kiemÄ jie ir iÅ¡teisintoji

pateko tik po to, kai atvyko policijos pareigūnai, kartu su jais. Esant

nustatytoms šioms faktinėms aplinkybėms, bei teismo medicinos ekspertų

abejonėms dėl rankos lūžio konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai

suabejojo dėl E. R. galimybės

sužaloti vaikÄ , kuris tuo metu buvo su savo tėvu uždarame kieme (t. 3, b. l.

18). Byloje nėra faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad minėti liudytojai

suinteresuoti duoti E. R. palankius

parodymus. Todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti bei pagrįstai

rėmėsi, nustatydamas įvykio faktines aplinkybes.

Be to, kaip matyti

iš bylos medžiagos, L. R. pateikė

vaizdajuostės medžiagÄ , nufilmuotÄ 2009-03-04, iÅ¡ kurios turinio matyti kaip

pastaroji aiÅ¡kino sÅ«nui L., kÄ jis turi filmuoti ir komentuoja tai, kÄ ji mato

per langÄ . Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, Å¡ios aplinkybes taip pat

leidžia abejoti L. R. parodymų

patikimumu.

Nors

L. R. tvirtino,

kad įvykio metu žalojant jos sūnų, buvo apgadinta jo striukė, tačiau apžiūrėjus

L. R. suplėšytÄ

striukę, nustatyta, kad „abiejų rankovių išorės apačioje prie siūlės matosi

įplyšimai. Apvertus striukę ant kairiosios rankovės - įplyšimas žemiau peties.

Striukė dėvėta, murzina“. Šios užfiksuotos drabužio pažeidimų (plyšimo) vietos,

visiškai neatitinka L. R. patirtų

kūno sužalojimų lokalizacijos.

Esant išvardintoms

aplinkybėms, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nepavykus

pašalinti abejonių kilusių dėl vaiko sužalojimo aplinkybių ir laiko, pagrįstai

visas abejones įvertino kaltinamosios naudai ir konstatavo, kad byloje nėra

pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, leidžiančių kaltinamosios

atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl 2009 m. vasario 28 d.

nusikalstamos veikos padarymo. Byloje esančių faktinių duomenų visetas

nepatvirtina, jog nuteistoji padarė jai inkriminuotus nusikalstamus veiksmus,

todėl E. R. apylinkės

teismas pagrįstai išteisino. Nežiūrint į tai, byloje nėra tokių duomenų, kurie

patvirtintų, kad nukentėjusysis galėjo būti sužalotas dėl kitų asmenų

nusikalstamų veiksmų, todėl keistinas E. R. išteisinimo pagrindas, nustatant,

kad ji pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ

išteisinta Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1

punkto pagrindu, t. y. neįrodžius, jog ji padarė nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį

nusižengimÄ .

Dėl 2008-12-03

įvykio.

Nuteistosios E. R. ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kad

byloje esantys

įrodymai nepatvirtina teismo nuosprendžio išvadų dėl E. R. kaltės 2008-12-03 nežymiai

sužalojus mažametį L. R.,

yra pagrįsti. Pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje naikintinas kaip nepagrįstas

ir neteisėtas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Pirmosios

instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl nusikalstamos veikos,

numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, dėl 2008-12-03

mažamečiui L. R. nežymaus kūno sužalojimo padarymo,

grindė rašytiniais bylos dokumentais, mažamečio nukentėjusiojo L. R., liudytojo P. G., specialistės

J. G. – D. parodymais. Priimdamas apkaltinamÄ jį

nuosprendį šioje dalyje teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju be mažamečio L. R. parodymų, kad jis užkliuvo už nuteistosios kojos ir

parkritęs susižalojo, E. R. pažino iš jos žalios

šlepetės, kitų objektyvių įrodymų apie tai, kad vaikas pargriuvo, užkliuvęs už E. R. tyčia pakištos kojos, byloje nėra. Tuo pačiu,

įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas neatmetė galimybės, jog

Emilijos ir L. R. konflikto metu mažametis L. R. galėjo iÅ¡sigÄ sti E. R. grasinimų

ir parkristi, ko pasėkoje patyrė kūno sužalojimus, kuriuos teismo medicinos

ekspertai įvertino kaip nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Taigi teismas grįsdamas E. R. kaltę dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, įrodinėdamas

objektyviosios pusės požymį, rėmėsi prielaidomis.

Kaip matyti iš baudžiamosios

bylos medžiagos, E. R. tiek

ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

laikėsi nuoseklios pozicijos, ji neprisipažino padariusi jai inkriminuotÄ

nusikalstamÄ veikÄ ir nurodė, jog tarp jos ir brolio B. R. žmonos L. R. nuolat vykdavo konfliktai dėl

netinkamo pastarosios elgesio bei turto dalybų. Ji nukentėjusiajam L.

R. tyčia kojos

nepakišo ir jo nesužalojo, o tuo pačiu metu buvo sužalota pati (t. 2, b. l.

29-36). Apie tai, kad neva 2008-12-03 ji sužalojo L. R., sužinojo tik 2009 metų vasarÄ ,

kai jau nebegyveno ankstesnėje gyvenamojoje vietoje - (duomenys

neskelbtini)

gatvėje, nes iš to namo ji su sūnumi išsikėlė 2009 m. kovo 3 - 4 dienomis.

2009-03-04 paskutinę iÅ¡sikėlimo dienÄ , žinodama, kad B. R. vėl jÄ gali apkaltinti nebÅ«tais

dalykais, policijos pareigūnams girdint, klausė brolio, ar nieko nepadaryta

pastarojo vaikui, tačiau tada jis tylėjo ir jokių pretenzijų dėl neva būtų

vaiko sužalojimų nereiškė.

Mažametis nukentėjusysis L.

R. apklaustas

teismo posėdyje apie 2008-12-03 įvykį nurodė, kad tÄ dienÄ su motina ir

jaunesniu broliu grįžtant į namus, pamatė, jog yra pravertos virtuvės, esančios

antrame aukšte, durys, pro kurias žiūrėjo E. R.. Kai jie ėjo pro tas duris, E.

R. jas atidarė

ir iÅ¡kiÅ¡o kojÄ , per kuriÄ jis negalėjo perlipti, todėl pargriuvo, jam iÅ¡ nosies

arba iš lūpos bėgo kraujas. E. R. atpažino pagal žalias jos

Å¡lepetes ( t. 3, b. l. 161).

IÅ¡ 2008-12-03 L.

R. pareiškimo

policijos nuovadai matyti, kad pastaroji nurodė, jog apie 13. 50 val., jai

grįžtant su vaikais – taip pat ir L. R. į namus, einant link antro aukšto

aikštelės, iš virtuvės išėjo E. R., kuri šaukė, grasino, vėliau,

iÅ¡girdusi B. R. balsÄ ,

grįžo atgal į virtuvę, o ji su vaikais paskubomis pakilo į viršų, kad išvengti

konflikto tęsinio. Pareiškime taip pat nurodyta, kad jokių aktyvių veiksmų E.

R. nedarė,

grasino tik žodžiais, apie vaikui bėgusį kraujÄ neužsiminė (t. 1, b. l. 61).

Tuo tarpu teismo posėdyje L. R. jau patvirtino kitas įvykio

aplinkybes nurodydama, kad įvykio dienÄ , pasitikusi

sūnų L. R., grįžinėjo į namus. Kylant

laiptais pastebėjo, kad antrame aukšte atidarytos E. R. virtuvės durys. Levas vežimėlį nešė eidamas priekyje, o

ji lipo iš paskos. L. už kažko užkliuvo, ji to nematė, o tuo metu atidariusi

duris rėkti pradėjo E. R.. Vyras iÅ¡girdęs triukÅ¡mÄ

priėjo ir paėmė iš sūnaus vežimėlį. Tuo metu L. R. buvo visas kraujuotas. Vėliau sūnus pasakė, kad lipant

laiptais jam kojÄ pakiÅ¡o E. R., tÄ ji

sužinojo iš L. žodžių ( t. 3, b. l. 57, 58). B. R. parodė, kad 2008-12-03 jo žmona L.

R. ir sūnus L.

R. grįžinėjo į

namus, lipo laiptais, ėjo pro pradarytas virtuvės duris antrame aukšte, L.

R. tuo metu

nukrito ir susižeidė. Stūmimo momento jis nematė (t. 3, b. l. 88). Taigi šie

faktiniai duomenys yra prieštaringi, išvestiniai iš mažamečio parodymų, kurie,

kaip matyti iš jo tėvų nurodytų aplinkybių, nebuvo nuoseklūs.

Be to atkreiptinas dėmesys ir į

tai, jog byloje dėl minėto nusikalstamos veikos epizodo yra parašyti trys

skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys, nukentėjusiųjų pareiškimai: iš

pradžių buvo praneÅ¡ta tik apie grasinimÄ fiziÅ¡kai susidoroti (t. 1 , b. l. 55,

58 ), kitame pareiÅ¡kime jau nurodyta, kad „iÅ¡Å¡oko E. R., laikydama kažkÄ rankose ir

puolė mus. Sūnus suklupo, susitrenkė" (t. 1, b. l. 53, 60, 61), vėliau,

jau 2009 -02 -24 praÅ¡yme, nurodyta: „jinai sužalojo mano mažametį vaikÄ L.

R., ir to

pasėkoje jis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ " (t. 1. b. l. 48.), o iÅ¡

bylos duomenų matyti, kad Lazdynų policijos nuovadoje 2008-12-03 bendra

informacija apie L. R. sužalojimo

faktÄ nesuformuota, tyrėjai pareiÅ¡kimo dėl L. R. sužalojimo netyrė. Bendrosios

pagalbos centre 2008-12-03 iškvietimų neregistruota. Taigi šie faktiniai

duomenys apie E. R. padarytus

veiksmus taip pat yra prieštaringi.

Tai, jog L. R. sveikata buvo sutrikusi

neginčytinai patvirtina byloje esantys įrodymai - įrašai medicininiuose

dokumentuose, kad laikotarpiu nuo 2008-12-04 iki 2008-12-28 L.

R. buvo

apžiūrimas apylinkės pediatro, radiologo, vaikų chirurgo, kurie užfiksavo vaiko

nusiskundimus bei patirtų traumų aplinkybes ir pasekmes (t. 4, b.l. 38-41,

112-114 ). Šias aplinkybes taip pat patvirtino mažamečio nukentėjusiojo

įstatyminė atstovė L. R.,

liudytojai B. R.,

E. G.,

kurie paaiškino matę, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, tačiau jo sužalojimo

aplinkybių nematė. Todėl, kolegijos nuomone, šių duomenų nepakanka konstatuoti,

jog L. R. sveikata

sutriko būtent dėl E. R. tyčinių

veiksmų.

Apylinkės teismas pagrįstai

konstatavo, kad dėl dažnai kylančių E. R. ir L. R. konfliktų mažametis L.

R., dalyvaudamas

suaugusiųjų konflikte galėjo patirti stresÄ , iÅ¡sigÄ sti E. R. ir pats, užkliuvęs už laipto,

parkristi bei patirti nustatytus kūno sužalojimus. Be to neatmestina, jog

nuteistoji tuo pat metu (kai buvo sužalotos E. R. akys) galėjo užkliudyti šalia

esantį itin smulkaus kūno sudėjimo mažametį L. R., arba pastarasis galėjo užkliūti

už E. R. kojos

ir pats, krisdamas ant laiptų, susižaloti. Taigi šios apylinkės teismo iškeltos

prielaidos, iÅ¡nagrinėjus bylÄ , liko nepaneigtos bylos faktiniais duomenimis,

todėl turi būti vertinamos kaltinamosios naudai.

Taigi, esant šioms aplinkybėms,

kolegija konstatuoja, jog surinkti faktiniai duomenys nepatvirtina, kad E.

R. 2008-12-03

padarė jai inkriminuotus tyčinius veiksmus, sukėlusius nežymų mažamečio L.

R. sveikatos

sutrikdymÄ .Â

Todėl, kolegijos

nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas klausimÄ dėl E. R. kaltės

Å¡ioje dalyje, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetÄ , todėl padarė

neteisingas iÅ¡vadas ir priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuris Å¡ioje

dalyje naikintinas. E. R. ( dėl 2008-12-03 nežymaus sveikatos

sutrikdymo) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį

išteisintina (BPK 329 str. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2

punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktu,

n

u s p r e n d ė:

Nuteistosios E. R. ir jos gynėjos apeliacinius skundus tenkinti,

prokurorės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2

apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E.

R. pripažinta

kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2008-12-03) ir priimti naujÄ

nuosprendį:

E. R. pagal

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2008-12-03) išteisinti neįrodžius, kad ji padarė

nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria

E. R. išteisinta

pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 138 straipsnio 2

dalies 1 punktÄ , nustatant, jog E. R. pagal Å¡iuos baudžiamuosius

įstatymus išteisinta Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto

pagrindu, neįrodžius, kad ji padarė nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

Panaikinti Vilniaus miesto 2

apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nuosprendžio dalį, kuria iš E. R. nukentėjusiajam L.

R. priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o L.

R. 1

500 Lt proceso išlaidoms atlyginti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti

nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                          (parašas)                    Regina

Pocienė

Teisėjai                                               (parašas)                    Daivos

Pranytė – Zalieckienė

(parašas)                     Jurgita

Mačionytė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                           Regina

Pocienė