2019-01-30 Nr. AB-3170-3-61-3-02800-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3216-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02800-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. S. (M. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. S. ir A. S. (A. S., įstatyminė atstovė M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „AleXa-VITSK“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. S. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-586,587/171-403,404 „Dėl atsisakymo pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinių nacionalinių vizų Nr. 003616069 ir Nr. 003616070 panaikinimo (duomenys neskelbtini) pilietėms M. S. ir A. S.“.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad Migracijos departamentui 2018 m. kovo 13 d. pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog M. S. Lietuvos Respublikoje užsiima ir ketina ateityje užsiimti teisėta veikla. Pareiškėja yra uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „AleXa-VITSK“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkė nuo 2016 m. kovo 23 d., jai priklauso 400 vnt. paprastųjų vardinių 100 Eur nominalios vertės akcijų. Ši Bendrovė nuo 2012 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Bendrovės įstatinis kapitalas yra 120 000 Eur. A. S. (A. S.) nuosavybės teise priklauso 800 bendrovės akcijų, t. y. 2/3 bendrovės įstatinio kapitalo, likusi dalis - 1/3 bendrovės akcijų priklauso pareiškėjai.

3. Nurodė kad nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog teikė tikrovės (faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie Bendrovės veiklą, jos darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas, kad Bendrovės darbuotojai, Lietuvos Respublikos piliečiai, nedirba bendrovėje visą darbo laiką ir jų įdarbinimas yra formalus, taip pat, kad pareiškėjų atvykimo į Lietuvos Respubliką tikrasis tikslas yra ne vykdyti realią teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o gauti leidimą laikinai gyventi ir taip įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, galbūt Vokietijoje. Pažymėjo, kad Bendrovė nuo 2018 m. kovo 1 d. veiklą vykdo adresu: (duomenys neskelbtini), nuomojasi patalpas iš (duomenys neskelbtini). Į biuro patalpas pareigūnai, tikrinantys Bendrovės veiklą, neatvyko, todėl negalėjo įvertinti kaip jos įrengtos, kaip tvarkoma apskaita, kiek yra dokumentų ir pan.

4. Pažymėjo, kad atsakovas neteisingai nustatė, jog Bendrovė fiktyviai vykdo veiklą, nes sprendė tik iš atlikto formalaus dokumentų vertinimo bei 2 darbuotojų apklausos rezultatų. Apklausoje dalyvavo R. S., kuri dirba Bendrovėje nuo 2017 m. birželio mėn. ir T. U., kuris dirba bendrovėje nuo 2016 m. kovo mėn. Jie 2017 m. deklaravo gautus darbo užmokesčius iš UAB „AleXa-VITSK“, todėl negalėjo nežinoti, kad dirba šioje Bendrovėje. Bendrovė iš savo uždirbtų pajamų moka darbo užmokesčius ir visus mokesčius. 2017 m. Bendrovė gavo 21 182 Eur pajamų, sumokėjo 6 251,87 Eur Sodros įmokų ir liko 1 068 Eur pelno, įmonės veikla yra reali. Bendrovė turi interneto svetainę http://alexvits.com, kurioje galima užsisakyti paslaugas.

5. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodo, kad atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi savaime neužkerta kelio M. S., kaip Bendrovės dalyvei, dalyvauti Bendrovės veikloje (pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Nurodė, kad būtent dėl jos tiesioginio dalyvavimo, kaip akcininko, Bendrovės veikloje Bendrovė dar nebankrutavo, bando vykdyti naujas veiklas, kurios yra perspektyvios. Atsakovas nepagrįstai nustatė, jog UAB „AleXa-VITSK“ deklaruotos veiklos nevykdo, Bendrovėje dirbantys asmenys tik formaliai įdarbinti, todėl Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

6. Atsakovas Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja M. S. 2018 m. kovo 13 d., tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „AleXa-VITSK“ akcininkė, pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėjo, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėja Migracijos departamentui su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, o UAB „AleXa-VITSK“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų.

Pareiškėjos pateikti dokumentai apie Bendrovės veiklą neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas 2018 m. kovo 23 d. pareiškėjos nurodytu elektroninio pašto adresu išsiuntė raštą Nr. (15/4-13)10K-10757 dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo, kuriame pareiškėjos buvo prašoma iki 2018 m. balandžio 20 d. pateikti atsakovui papildomus dokumentus apie bendrovės vykdomą veiklą.

Imigracijos skyrius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui 2018 m. kovo 23 d. išsiuntė raštą Nr. 10K-10739 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo, siekiant patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą. Migracijos departamentui buvo pateikti ne visi prašomi papildomi dokumentai apie Bendrovės veiklą, nebuvo pateikti išsamūs kiekvieno Bendrovės darbuotojo atliktų per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d. darbų aprašymai, taip pat nurodant, kurie darbuotojai teikė paslaugas pagal pateiktas atsakovui sąskaitas faktūras;

Bendrovės darbuotojo A. V. pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini), kurioje jis dirba, apie jo darbo laiką joje; dokumentai, patvirtinantys, kur iki 2017 m. birželio 30 d. buvo įrengtos darbuotojų darbo vietos; Bendrovės pirkimo operacijų žurnalas laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. kovo 12 d.; atsiskaitymą pagal 2017 m. birželio 30 d. Patalpos nuomos sutartį patvirtinančius dokumentus, atsakovui pateiktos tik buhalterinės pažymos, kuriose nurodytos priskaičiuotos sumos už šių patalpų nuomą.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad vykdant bendrovės veiklos patikrinimą, buvo apklaustas bendrovės darbuotojas T. U., kuris paaiškino, jog vykdo individualią veiklą, užsiima apsaugos priemonių montavimu į namus ir biurus. Jo teigimu, apie Bendrovę jis nieko nėra girdėjęs, tai, kad yra joje įdarbintas, sužinojo tik apklausos metu. T. U. nurodė, kad jo individualioje įmonėje buhaltere dirba R. S., kuri yra ir Bendrovės darbuotoja. Ji apklausoje nurodė, kad dirba bendrovėje direktoriaus pavaduotoja-buhaltere, užsiima klientų paieška, buhalterinės ir kitos dokumentacijos tvarkymu. Nurodė, kad bendrovė vysto kelis projektus, vienas iš jų - Ignalinos atominės elektrinės atliekų tvarkymas ir dezaktyvacija, šiuo metu A. S. veda derybas. Kitas projektas – japoniškų produktų platinimas Lietuvoje. Taip pat nurodė, kad bendrovė įsigijusi japoniškų maisto papildų ir kosmetikos, tačiau kokių konkrečiai, kas gamintojai ir už kokią sumą, nežinojo, pasisiūlė šiuos duomenis atsiųsti elektroniniu paštu. Dar vienas projektas, kurį ketina vystyti Bendrovė – buitinių atliekų perdirbimas į elektros energiją, tačiau detaliau apie šį projektą ji negalėjo paaiškinti. Bendrovės veiklos patikrinimo metu Migracijos valdyba buvo išsiuntusi šaukimus atvykti į apklausą ir kitiems Bendrovės darbuotojams, tačiau niekas iš jų į apklausą neatvyko, telefonu nesusisiekė, neatvykimo priežasčių nenurodė. Atsakovo nuomone, Bendrovė jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, o įsteigta tik tam, kad jos akcininkai legalizuotų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

9. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktos paslaugų teikimo sutartys, sutartys-užsakymai, sąskaitos-faktūros ir kt., yra prieštaringos ir neatitinka tikrovės. Atsakovo teigimu, minėti dokumentai neįrodo Bendrovės ūkinės komercinės veiklos per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, o pateiktais dokumentais (sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, banko sąskaitos išrašu) buvo siekiama imituoti Bendrovės realią ir aktyvią veiklą. Atsakovas, remdamasis Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 17.5 papunkčiu, 22 punktu, teigė, kad dokumentus, patvirtinančius leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, kuriuo užsienietis siekia gauti leidimą laikinai gyventi, privalo pateikti užsienietis ir pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka užsieniečiui, šiuo atveju pareiškėjai. Mano, kad Migracijos departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėja neįrodė, jog jos deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „AleXa-VITSK“) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje, dėl to kyla pagrįsti įtarimai dėl sąžiningo pareiškėjos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjos M. S. ir A. S. (M. S. duktė) yra (duomenys neskelbtini) pilietės. Pareiškėjų atstovas 2018 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė pareiškėjų prašymą skubos tvarka pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prie jo pridedamus dokumentus sprendimui dėl leidimų laikinai gyventi pakeitimo priimti. Pareiškėjos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktas tuo pagrindu, kad ji yra UAB „AleXa-VITSK“, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos pilietis ir nuolat gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - šios užsienietės investuotos lėšos, dalyvė ir bendrovės akcininkė, kuriai nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, t. y. Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

13. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvertinęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) atlikto bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktais, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas nurodė, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas atsakovui atlikus išsamų tyrimą: buvo įvertinti pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi ir vėliau pagal Migracijos departamento prašymą pateikti dokumentai, inicijuotas Bendrovės patikrinimas ir įvertinti Bendrovės darbuotojų apklausos rezultatai, užsieniečių, ketinančių dirbti Bendrovėje apklausos rezultatai bei kita Migracijos departamento surinkta informacija. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas išsamiai išanalizavus visas faktines aplinkybes, kurios sprendime buvo detaliai aprašytos, pagrįstos faktiniais duomenimis ir kurių pareiškėja skunde niekaip nepaneigė.

Byloje nepaneigtos ginčijamo sprendimo išvados, kad Migracijos valdyboje apklausti asmenys negalėjo išsamiai aprašyti savo darbo bendrovėje (vienas darbuotojas – T. U. net nežinojo, kad yra įdarbintas Bendrovėje, o kita darbuotoja – R. S. nurodė, kad Bendrovė vykdo veiklą visai kitokiose srityse, nei buvo nurodyta Bendrovės verslo plane). Išvada, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, buvo padaryta įvertinus visą prašymo nagrinėjimo metu surinktą informaciją.

Bendrovės vykdomai veiklai per pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo pagrįsti, advokatas pateikė: patalpų nuomos sutarties, sudarytos bendrovės 2017 m. birželio 30 d. su dirbančia bendrovėje R. S., dėl 19,38 kv. m ploto gyvenamosios patalpos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), nuomos ūkinei-komercinei veiklai vykdyti (suteikiama darbo vieta ir korespondencijos adresas), kopiją. Ši sutartis buvo užregistruota VĮ Registrų centras tik 2018 m. kovo 9 d.; panaudos sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 30 d.

R. S. su Bendrove, dėl laikinojo ir neatlygintino kompiuterio Lenovo valdymo ir naudojimo kopiją; panaudos sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 30 d. R. S. su Bendrove, dėl laikinojo ir neatlygintino spausdintuvo Laser Jet Pro MFP M125nw valdymo ir naudojimo kopiją; automobilio panaudos sutarties, sudarytos 2017 m. birželio 30 d., R. S. su Bendrove, dėl neatlygintino automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo kopiją; paslaugų sutarties Nr. ALEX/2017-09-04, sudarytos Bendrovės 2017 m. rugsėjo 4 d. su UAB (duomenys neskelbtini) 3 500 Eur vertės, dėl šios bendrovės projekto pristatymo Rusijos (Maskva, Sankt Peterburgas) ir Baltarusijos (Minskas) rinkose kopiją.

Ši sutartis pasirašyta UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. S., kuris yra ir pareiškėjos įmonės darbuotojas. Taip pat joje nuo 2013 m. gegužės 30 d. dirba Bendrovės darbuotoja O. M., o nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 4 d. dirbo buvęs Bendrovės darbuotojas A. K. (pateiktame bendrovės verslo plane net neužsiminta apie šią veiklą); sutarties-užsakymo Nr. 16-001, sudarytos Bendrovės 2016 m. gruodžio 1 d. su VšĮ (duomenys neskelbtini), dėl šios bendrovės organizuojamuosiuose viešuosiuose renginiuose žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros atlikimo bei sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendroves už galimai suteiktas paslaugas, kopijas; sutarties-užsakymo Nr. 17-002, sudarytos Bendrovės 2017 m. sausio 2 d. su UAB (duomenys neskelbtini), dėl šios bendrovės organizuojamuosiuose viešuosiuose renginiuose žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros atlikimo ir sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovės už galimai suteiktas paslaugas, kopijas; sutarties-užsakymo Nr. 17-002/1, sudarytos Bendrovės 2017 m. sausio 3 d. su UAB (duomenys neskelbtini), dėl šios bendrovės organizuojamuosiuose viešuosiuose renginiuose žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros atlikimo ir sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovės už galimai suteiktas paslaugas, kopiją; sutarties Nr. 2018-01-02, sudarytos bendrovės 2018 m. sausio 2 d. su VšĮ (duomenys neskelbtini), dėl bendrovės atstovo į krepšinio Vilniaus mėgėjų komisiją paskyrimo šios bendrovės organizuojamo 2018–2019 m. krepšinio turnyro (duomenys neskelbtini) metu bei sąskaitų-faktūrų, išrašytų bendrovės už galimai suteiktas paslaugas bei kasos-pajamų orderių, patvirtinančių šių sąskaitų-faktūrų apmokėjimą, kopijas;

Bendrovės pardavimo operacijų žurnalą per laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.; sąskaitos-faktūros, išrašytas Bendrovės 2018 m. vasario 5 d. Vilniaus rajono Rudaminos daugiafunkciniam kultūros centrui 200 Eur, už galbūt suteiktas Bendrovės paslaugas, kopiją; Bendrovės banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. kovo 9 d.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjant Bendrovės banko sąskaitos išrašą, nustatyta, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) atliko Bendrovei tik vieną piniginių lėšų pervedimą už galimai suteiktas Bendrovės paslaugas (2018 m. kovo 5 d. - 1 565 Eur), o visi kiti šios įstaigos atsiskaitymai buvo atlikti grynaisiais pinigais. Nors pagal teisės aktus atsiskaitymai grynaisiais pinigais nėra uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ši aplinkybė apibūdina Bendrovės veiklą kaip neskaidrią ir sukeliančią įtarimų. Atsakovui nepavyko nustatyti, kas konkrečiai iš bendrovės darbuotojų dalyvauja krepšinio Vilniaus mėgėjų komisijoje ir atlieka rungtynių sekretoriavimą, o taip pat teikia VšĮ (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei VšĮ (duomenys neskelbtini) organizuojamuosiuose viešuosiuose renginiuose žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros atlikimo paslaugas.

Migracijos departamentui pateiktame Bendrovės verslo plano V dalyje „Valdymas ir darbuotojai“ nurodytos Bendrovės darbuotojų darbo funkcijos: direktoriaus pavaduotoja R. S. vykdo direktoriaus nurodymus ir užduotis, koordinuoja ir tinkamai organizuoja bei kontroliuoja Bendrovės samdomų darbuotojų darbą, sprendžia, vadovaudamasi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, savo kompetencijai priklausančius klausimus; dirbantis vadybininku T. U. yra atsakingas už klientų paiešką bei ryšių palaikymą su esamais klientais, vadybininkas A.

V. - atsakingas už darbuotojų atranką bei įdarbinimo procedūrą, o vadybininkas A. S. - atsakingas už Bendrovės įvaizdžio formavimą bei paslaugų reklamos kūrimą ir planavimą. Tarp išvardintų darbuotojų darbo funkcijų nėra rungtynių sekretoriavimo ir žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros atlikimo. Migracijos departamento Imigracijos skyrius el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), nurodytu pareiškėjos prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi, 2018 m. kovo 23 d. išsiuntė raštą Nr. (15/4- 13) 10K-10757 dėl prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo termino sustabdymo, kuriame pareiškėjos buvo prašoma iki 2018 m. balandžio 20 d. pateikti Migracijos departamentui papildomus dokumentus apie Bendrovės vykdomą veiklą.

Šiuo raštu pareiškėja buvo informuota, kad jos prašymo pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos ir bus atnaujintas nuo sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo dienos. Tą pačią dieną, siekdamas patikrinti, ar Bendrovė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą, Migracijos departamento Imigracijos skyrius Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą Nr. 10K-10739 dėl Bendrovės veiklos patikrinimo nurodydama patikrinimo apimtis.

16. Teismas pažymėjo, kad atsakovui pateiktame pareiškėjos paaiškinime nurodyta, jog direktoriaus pavaduotoja R. S. atlieka papildomai ir sekretorės-buhalterės funkcijas bei ruošia finansines ir kitas ataskaitas įvairioms institucijoms, o darbuotojas A. V. atlieka klientų organizuojamuosiuose viešuosiuose renginiuose žiūrovų stebėjimą, bilietų patikrą bei stebi internetinius pranešimus apie organizuojamus rengimus ir siūlo šias paslaugas renginių organizatoriams. Šios darbuotojų darbo funkcijos nenurodytos Bendrovės verslo plane, pateiktame Migracijos departamentui kartu su M.

S. prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be to, A. V. nuo 2018 m. balandžio 20 d. nebedirba bendrovėje, todėl neaišku, kas šiuo metu teikia ir teiks ateityje žiūrovų stebėjimo bei bilietų patikros paslaugas. Paaiškinime nenurodyta, kas iš Bendrovės darbuotojų dalyvauja Vilniaus krepšinio mėgėjų komisijoje ir sekretoriauja rungtynėms. Paaiškinime nurodyta, kad nuomojamose patalpose pagal 2017 m. birželio 30 d. patalpų nuomos sutartį įrengtos dvi darbo vietos, kuriose dirba R. S. ir T. U., o kiti darbuotojai dirba nuotoliniu būdu, tačiau minėtos sutarties 1.2. papunktyje nurodyta, kad Bendrovei suteikiama viena darbo vieta ir adresas korespondencijai, taigi šie dokumentai prieštarauja vienas kitam.

Bendrovės darbuotojų A. S. ir A. V. darbo sutartyse nors ir nurodyta, kad jie dirba nuotoliniu būdu, tačiau šios darbo sutartys sudarytos nesilaikant reikalavimų, nes Migracijos departamentui nebuvo pateikti papildomi dokumentai dėl minėtų darbuotojų nuotolinio darbo, kuriuose, vadovaujantis Darbo kodekso 52 straipsnyje nustatytais reikalavimais, būtų raštu nustatyti darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

Pareiškėja paaiškinime nurodė, kad Bendrovė priėmė sprendimą vykdyti naują veiklą ir platinti maisto papildus iš Japonijos, todėl Bendrovėje bus priimti papildomai darbuotojai: pardavimų vadybininkė D. M., sveikos mitybos konsultantas I. L., taip pat teisininkas, žinantis Japonijos bei Rusijos Federacijos teisę, Rusijos Federacijos pilietis S. S.. Migracijos departamento duomenimis, D. M. ir I. L. turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jų gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu, kaip ir pareiškėjų gyvenamoji vieta (butas nuosavybės teise priklauso A.

Š., kuri, Migracijos departamento duomenimis, žinoma kaip asmuo, tarpininkaujanti siekiant trečiųjų šalių piliečiams gauti leidimus laikinai gyventi), o S. S. yra pateikęs Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamentui pateiktame Bendrovės verslo plane net neužsiminta apie šią planuojama veiklą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėja teigia paaiškinime, jog Bendrovė turi interneto svetainę http://alexvits.com, kurioje ji reklamuoja savo paslaugas, tačiau pabandžius ją atidaryti, pateikiamas klaidos pranešimas.

Nors pareiškėja kartu su skundu ir pateikė nuotraukas iš nurodyto tinklalapio, tačiau šios nuotraukos savaime neįrodo Bendrovės vykdomos veiklos - šiame tinklalapyje nėra pateikta jokių duomenų apie Bendrovės vykdomą realią veiklą. Migracijos departamento 2018 m. gegužės 8 d. duomenimis, Bendrovė nebuvo priskaičiavusi nei vienam darbuotojui darbo užmokesčio už 2018 m. kovo mėn. Migracijos departamentas išsiuntė M. S. ir jos advokatui elektroniniu paštu pranešimą Nr. (15/4-4) 10K-18014 dėl prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo eigos, kuriuo ji buvo informuota, kad jos prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi nagrinėjamas bendra tvarka.

Šiuo raštu M. S. buvo įpareigota iki 2018 m. gegužės 31 d. pateikti Migracijos departamentui motyvuotą paaiškinimą, kodėl Bendrovė dar nėra priskaičiavusi nei vienam darbuotojui darbo užmokesčio už 2018 m. kovo mėn. bei R. S. darbo sutarties pakeitimą.

17. Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 9 d. Migracijos departamentas elektroniniu paštu gavo pareiškėjos advokato paaiškinimą, kuriame pranešama, kad darbo užmokestis už 2018 m. kovo mėn. Bendrovės darbuotojams buvo sumokėtas tinkamai ir laiku, o pranešimas dėl priskaičiuoto darbo užmokesčio VSDFV taip pat buvo pateiktas laiku, bet dėl techninių kliūčių, ne dėl Bendrovės kaltės, VSDFV ataskaitos nebuvo laiku sugeneruotos, jos buvo patvirtintos tik 2018 m. gegužės 8 d. R. S. 2018 m. gegužės 11 d. pateikė Migracijos departamentui Bendrovės direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. ir 2018 m. balandžio 3 d.

įsakymus Nr. P-0301 ir P-0403 dėl bendrovės darbuotojų R. S. ir A. V. darbo sutarčių sąlygų pakeitimų ir R. S. darbo sutarties pakeitimą. Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 31 d. gavo Migracijos valdybos surinktą medžiagą apie atliktą Bendrovės veiklos patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vykdant Bendrovės veiklos patikrinimą, buvo apklaustas bendrovės darbuotojas T. U., kuris paaiškino, kad vykdo individualią veiklą ir turi personalinę įmonę, užsiima apsaugos priemonių (signalizacijos, vaizdo kamerų) montavimu į namus arba biurus.

Jo teigimu, apie Bendrovę jis nieko nėra girdėjęs, aplinkybę, kad jis įdarbintas Bendrovėje, sužinojo apklausos metu (nors pagal pateiktą darbo sutartį, jis įdarbintas bendrovėje nuo 2016 m. kovo 22 d.). Taip pat T. U. nurodė, kad jo įmonėje buhaltere dirba R. S., kuri yra ir Bendrovės darbuotoja. Taip pat apklausta Bendrovės darbuotoja R. S., kuri paaiškino, kad dirba Bendrovėje direktoriaus pavaduotoja-buhaltere, užsiima klientų paieška, o taip pat buhalterinės ir kitos dokumentacijos tvarkymu. Nurodė, kad Bendrovė vysto kelis projektus, už kuriuos atsakingas Bendrovės direktorius A.

S.. Vienas iš šių projektų yra Ignalinos atominės elektrinės atliekų tvarkymas ir dezaktyvacija, šiuo metu vyksta derybos su elektrinės atstovais. Kiti projektai - japoniškų produktų platinimas Lietuvoje ir buitinių atliekų perdirbimas į elektros energiją. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad Bendrovės veiklos patikrinimo metu Migracijos valdyba buvo išsiuntusi šaukimus atvykti į apklausą ir kitiems Bendrovės darbuotojams, tačiau niekas iš šių darbuotojų į apklausą neatvyko, telefonu nesusisiekė bei neatvykimo priežasčių nenurodė.

Nustačius šias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas teigti, Bendrovė jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdo, o įsteigta tik tam, kad jos akcininkai legalizuotų savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir galbūt laisvai keliautų po Šengeno erdvę.

18. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, pagrįstai sprendė, jog Bendrovė veikos nevykdo, o kai kurie jos darbuotojai joje nedirba. Išklausęs Bendrovės darbuotojos R. S. audio įrašą, nustatė, kad ji atsakinėjo į užduodamus jai klausimus abstrakčiai ir vangiai, negalėjo išvardinti Bendrovės klientų (pvz., japoniškų prekių gamintojų), apie Bendrovės projektus kalbėjo būsimuoju laiku. Migracijos departamentui nebuvo pateikti jokie dokumentai apie Ignalinos atominės elektrinės atliekų tvarkymą, japoniškų produktų platinimą bei buitinių atliekų į elektros energiją perdirbimą, taip pat apie šias veiklas nebuvo užsiminta Bendrovės verslo plane.

Nagrinėjant pateiktą T. U. paaiškinimą, atsakovui kilo pagrįstų įtarimų, ar jis dirba Bendrovėje, kadangi T. U. savo paaiškinime nurodė, kad jo atliekamas darbas laikomas konfidencialiu ir negali būti atskleistas tretiesiems asmenims, o jo darbo funkcijos - tai privačių objektų konsultavimas techninės dalies apsaugos klausimais, nenurodydamas pačių objektų. Prie T. U. paaiškinimo buvo pridėtas saugos vadybininko - inžinieriaus pareigybės aprašymas (kaip teigiama paaiškinime, jo pareigybės aprašymas), tačiau iš T. U. pateiktos Migracijos departamentui darbo sutarties 1.2 papunkčio matyti, jis dirba Bendrovėje vadybininko pareigose.

Šios sutarties 2 punkto pakeitime T. U. mėnesio darbo užmokesčio dydis – 420 Eur, nepagrįstai mažas šios srities inžinieriui, darant prielaidą, kad jis atliktų inžinieriaus darbą. Kiti Bendrovės darbuotojai neatvyko į Migracijos valdybą apklausai, o tai neišsklaidė įtarimų apie dirbančius joje darbuotojus. Atsakovas pagrįstai konstatavo, jog Bendrovės darbuotojai joje realiai nedirba, tai sudaro rimtą pagrindą manyti, kad Bendrovės darbuotojai buvo įdarbinti tik tam, jog M. S. atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti.

Vertinant, ar pareiškėjos įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl šioje įmonėje įdarbintų darbuotojų realaus darbo, atsakovas atsižvelgė ir į šioje įmonėje ketinančio įsidarbinti S. S. paaiškinimus, duotus per apklausą Migracijos departamente. Šis užsienietis yra pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis atvyksta dirbti į Bendrovę teisininku. Apklausos metu S. S. patvirtino, kad jis šiuo metu yra Bendrovės akcininkas (atsakovo duomenimis, jis nėra nei Bendrovės akcininkas, nei valdybos narys), paaiškino, kad prieš dvejus metus Bendrovės akcininkas A.

S. pasiūlė įsigyti Bendrovės akcijų ir patvirtino, kad Bendrovės akcijų įgijimas jam buvo tik formalus būdas gauti leidimą laikinai gyventi, kadangi jis neturėjo konkrečių verslo tikslų Bendrovėje. Paklausus S. S., kodėl jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu, jis atsakė, kad tai jam pasiūlė Bendrovės direktorius A. S.. Kalbėdamas apie savo veiklą Maskvoje, S. S. nurodė, kad jis yra baudžiamosios teisės specialistas, Maskvos advokatų kolegijos narys, turi baudžiamųjų bylų advokato praktiką Maskvoje ir jam priklausančią teisinių paslaugų įmonę.

Jis taip pat paaiškino, kad jo darbas Bendrovėje apsiribos teisinių konsultacijų teikimu bei patvirtino, kad jokių specifinių žinių apie Japonijos teisę jis neturi, ir kad pagrindinė jo darbovietė liks Maskvoje. Migracijos departamentas, įvertinęs šio užsieniečio apklausos rezultatus, ginčijamame sprendime konstatavo, kad S. S. iš tikrųjų neketina dirbti Bendrovėje teisininku visą darbo laiką, neturi Bendrovės deklaruojamų specialių žinių Japonijos teisės srityje, o deklaruojamas darbas Bendrovėje jam yra tik formalus būdas gauti leidimą laikinai gyventi.

19. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (surinkti duomenys rodo, kad darbuotojai apie savo funkcijas bendrovėje nieko nežino, jie bendrovėje yra įdarbinami tik formaliai, siekiant užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi). Ši išvada buvo padaryta nustačius ir tai, kad pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (Bendrovės verslo planas) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (bendrovė verslo planas sudarytas vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki minėtos užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo). Kadangi pareiškėjos pateiktas verslo planas buvo sudarytas vėliau nei prieš 6 mėnesius iki jos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ir jos įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. pagrįstai atsisakė pakeisti jai leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

20. Teismas sprendė, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo pareiškėjos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Remdamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinęs visas faktines aplinkybes, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėtos užsienietės tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 p.).

21. Teismas pažymėjo, kad atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, aiškus ir išsamus, paremtas surinktais duomenimis, todėl naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

III. 22. Pareiškėja M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą tenkinti.

23. Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Bendrovė veiklos nevykdo, o kai kurie jos darbuotojai joje nedirba, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, taip pat, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė.

24. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas, nagrinėdamas Migracijos valdybos atlikto patikrinimo rezultatus, padarė pagrįstą išvadą, kad Bendrovė veikos nevykdo, o kai kurie jos darbuotojai joje nedirba. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad R. S. atsakinėjo į užduodamus jai klausimus abstrakčiai ir vangiai, negalėjo išvardinti Bendrovės klientų (pvz., japoniškų prekių gamintojų), apie Bendrovės projektus kalbėjo būsimuoju laiku. Migracijos departamentui nebuvo pateikti jokie dokumentai apie Ignalinos atominės elektrinės atliekų tvarkymą, japoniškų produktų platinimą bei buitinių atliekų į elektros energiją perdirbimą, taip pat apie šias veiklas nebuvo užsiminta Bendrovės verslo plane. Pareiškėjos teigimu, tai yra subjektyvi apklausą atlikusio pareigūno nuomonė, ji nepagrįsta jokiais įrodymais, remiamasi tik prielaidomis, todėl su teismo sprendime nurodytais argumentais nesutinka. Atsakovas niekada neprašė pateikti jokių dokumentų apie Ignalinos atominės elektrinės atliekų tvarkymą, japoniškų produktų platinimą ar buitinių atliekų į elektros energiją perdirbimą. Pareiškėja savo paaiškinime buvo nurodžiusi, kad Bendrovė priėmė sprendimą vykdyti naują veiklą ir platinti maisto papildus iš Japonijos. Bendrovė aktyviai vykdė savo veiklą ir pastoviai ieškojo naujų verslo idėjų, klientų, projektų, su kuriais galėtų dirbti, tai dažniausiai atlikdavo Bendrovės direktorius.

25. Pareiškėja nurodo, kad Bendrovė savo veiklą vykdo nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., iš uždirbtų pajamų moka darbo užmokesčius ir visus mokesčius. Bendrovė 2017 m. gavo 21 182 Eur pajamų, iš jų sumokėta 6 251,87 Eur Sodros įmokų ir liko 1 068 Eur pelno, įmonės veikla yra reali.

26. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendimo argumentais dėl internetinio tinklalapio, kadangi Bendrovės direktorius asmeniškai yra nusprendęs, kokia informacija yra ir turi būti jame talpinama. Pareiškėja įrodė, kad atsakovas teismui pateikė klaidingus duomenis apie tai, jog į minėtą tinklapį negalima patekti, jis veikė nuolatos, tą patvirtina pareiškėjos teismo posėdžio metu pateikti įrodymai. Todėl nesutinka, kad tinklalapyje nėra pateikta jokių duomenų apie Bendrovės vykdomą realią veiklą.

27. Pažymi, kad Migracijos departamentui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog Bendrovė vykdė savo veiklą, sudarinėjo su užsakovais sutartis, gaudavo už atliktus darbus atlyginimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (surinkti duomenys rodo, kad darbuotojai apie savo funkcijas bendrovėje nieko nežino, jie bendrovėje yra įdarbinami tik formaliai, siekiant užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi). Ši išvada buvo padaryta nustačius ir tai, kad pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (Bendrovės verslo planas) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (Bendrovė verslo planas sudarytas vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo). Pažymi, kad verslo planas buvo sudarytas daug anksčiau nei 6 mėnesiai iki 2018 m. kovo 13 d. dokumentų pateikimo Migracijos departamentui, tačiau prieš jį pateikiant Migracijos departamentui, kai kurie duomenys buvo atnaujinti.

28. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

29. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą iš esmės grindžia pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Migracijos departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvertinęs Migracijos valdybos atlikto bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą ir vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktais, priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti pakeisti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiais dėl R. S. apklausos, mano, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Migracijos valdyboje atliktų apklausų metu Bendrovės darbuotojai negalėjo išsamiai aprašyti savo darbo Bendrovėje (vienas darbuotojas net nežinojo, kad yra įdarbintas Bendrovėje, o kita darbuotoja nurodė, kad Bendrovė vykdo veiklą visai kitokiose srityse, nei buvo nurodyta Bendrovės verslo plane). Atsakovo teigimu, įvertinus visus gautus dokumentus apie Bendrovės veiklą, įtarimai dėl jos vykdomos veiklos pasitvirtino. Be to, 2018 m. gegužės 8 d. duomenimis, bendrovė nebuvo priskaičiavusi nei vienam darbuotojui darbo užmokesčio už 2018 m. kovo mėn. Visos Migracijos departamento nurodytos išvados yra paremtos byloje esančiais duomenimis, kurių pareiškėjos nepaneigė. Pažymi, kad pareiškėjos skunde akcentuoja tik formaliuosius įmonės veiklos vykdymo požymius (darbo užmokesčio, mokesčių mokėjimą, pinigų pervedimą), tačiau nei Migracijos departamentui, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie faktinę bendrovės vykdomą veiklą.

30. Atsakovas, vertindamas, ar pareiškėjos įmonė atitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus dėl šioje įmonėje įdarbintų darbuotojų realaus darbo, buvo atsižvelgta ir į šioje įmonėje ketinančio įsidarbinti S. S. paaiškinimus, duotus per apklausą Migracijos departamente. Migracijos departamentas, įvertinęs šio užsieniečio apklausos rezultatus, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad S. S. iš tikrųjų neketina dirbti Bendrovėje teisininku visą darbo laiką, neturi Bendrovės deklaruojamų specialių žinių Japonijos teisės srityje, o deklaruojamas darbas bendrovėje jam yra tik formalus būdas gauti leidimą laikinai gyventi (ko neginčijo ir pats užsienietis apklausos metu). Pažymi, kad pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas S. S. apklausos įrašas su vertimu į lietuvių kalbą, kuris patvirtina Migracijos departamento išvadas, kad S. S. UAB „AleXa-VITSK“ akcijų įsigijimas buvo tik formalus būdas gauti leidimą laikinai gyventi. Migracijos departamento vertinimu, šio užsieniečio apklausos rezultatai parodo, kad jis Bendrovės akcijas įsigijo tik tam, jog galėtų gauti leidimą laikinai gyventi, jokio teisėto intereso bendrovėje jis neturėjo, taigi, tiek Migracijos departamento, tiek pirmosios instancijos teismo išvados yra teisingos. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, o Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (surinkti duomenys rodo, kad darbuotojai apie savo funkcijas Bendrovėje nieko nežino, įdarbinami tik formaliai, siekiant užsieniečiams gauti leidimus laikinai gyventi, jokių duomenų apie Bendrovės darbuotojų konkrečiai atliktus darbus pareiškėja nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė).

31. Atsakovas nurodo, kad kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, išvadą, jog pareiškėja ir jos Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, buvo padaryta nustačius ir tai, kad pateikti dokumentai apie Bendrovės vykdomą veiklą (Bendrovės verslo planas) neįrodo Bendrovės ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjos kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo pagal verslo planą vykdomos steigimo dokumentuose nurodytos veiklos Lietuvos Respublikoje (Bendrovė verslo planas sudarytas vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki minėtos užsienietės kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo). Pažymi, kad nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, jog Bendrovės verslo planas buvo sudarytas anksčiau, o vėliau buvo papildytas informacija apie dabartinės įmonės veiklos pobūdį ir rezultatus bei įmonės nuosavą kapitalą ir pelną, šių teiginių nepagrindžia jokiais įrodomąją galią galinčiais turėti duomenimis. Be to, tokie teiginiai prieštarauja teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išsakytai pozicijai, kadangi atstovas teismo posėdžio metu nurodė visai kitokias aplinkybes dėl pareiškėjos Bendrovės verslo plano sudarymo datos. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad Bendrovės verslo planas buvo teikiamas Migracijos departamentui „eilę metų“, o teikiant byloje esantį verslo planą, buvo padaryta „techninė ar gramatinė“ klaida, dėl to verslo plane buvo nurodyta, kad jis sudarytas ne 2017, o 2018 metais. Jokių paaiškinimų, kad Migracijos departamentui buvo pateiktas „papildytas“ verslo planas, pareiškėjos atstovas nebuvo nurodęs.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja ir jos įmonė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. pagrįstai atsisakė pakeisti jai leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

33. Byloje esantys dokumentai vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjos Migracijos departamentui pateiktas verslo planas buvo sudarytas ne anksčiau kaip 2018 m. sausio 2 d., kadangi jame nurodyti skaičiai už 2017 metus sutampa su Bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktais skaičiais už 2017 metus. Migracijos departamento vertinimu, niekuo nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, neva verslo planas buvo sudarytas anksčiau, o Migracijos departamentui buvo pateiktas papildytas planas, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, bandant paneigti Migracijos departamento per teismo posėdį nurodytus akivaizdžius įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjos Bendrovė nevykdė teisėtos veiklos pagal verslo planą ne mažiau kaip 6 mėnesius iki pareiškėjos keipimosi dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

34. Pažymi, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas ir tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl užsienietės tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šios užsienietės nelegalios migracijos grėsmė. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, t. y., kad pareiškėja, norėdama gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl minėtos užsienietės tikslo bei sąlygų, sąžiningo šios užsienietės siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje (pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje), jos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).

35. Migracijos departamentas tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas atidžiai ir rūpestingai išnagrinėjo, tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei pritaikė teisės normas, taigi priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, kurių naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

37. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

38. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos atstovas 2018 m. kovo 13 d. Migracijos departamentui pateikė skubos tvarka pakeisti leidimus M. S. ir A. S. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi pateiktus dokumentus, įvertinęs Migracijos valdybos atlikto Bendrovės patikrinimo rezultatus, kitą surinktą medžiagą, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktais, priėmė sprendimą atsisakyti pakeisti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi.

39. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju - turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų - užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

40. Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad išduoti ir pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o 13 punkte - jeigu per nustatytą terminą nepateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.

41. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti pareiškėjoms leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12, 13 ir 14 punktų pagrindais, t. y., kad pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė; jeigu per nustatytą terminą nepateikti prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pagrindžiantys dokumentai sprendimui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo priimti ir pareiškėjos neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Šias išvadas pirmosios instancijos teismas padarė išsamiai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, kurių pareiškėjos iš esmės nepaneigė.

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-54-858/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrindė jį surinktais duomenimis, o pareiškėjos nepateikė atsakovo argumentus paneigiančių duomenų.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Dėl įrodymų vertinimo Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 yra konstatavęs, kad proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimo, nepatvirtina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Taigi pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje pateiktus įrodymus, laikėsi ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nuoseklumą ir įrodymų šaltinių patikimumą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai išnagrinėjo ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįsti.

45. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjos skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėja, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, kitaip vertina bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos M. S. (M. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė