c2fc0f51-3557-4fa4-a8ec-41bf01cc47d7 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-5262-1055/2018 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02061-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.16; 3.2.6.1. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 25 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėja Ana KarÅ¡ul, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, Sigitai SaugÅ«nienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Ž. Å ., atsakovui D. S., atsakovo atstovui advokatui P. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK) ieÅ¡kinį atsakovui D.

S. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : Ieškovas Utenos apskrities VPK ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 6 393,24 EUR žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. gruodžio 7 d. Utenos rajono apylinkės teismas (po 2018 m. sausio 1 d. – Utenos apylinkės teismas) sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino pilnai.

Gavus atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, 2018 m. rugpjūčio 21 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimÄ dėl Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Utenos apskrities VPK Utenos rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas (toliau – ir Utenos r. KPS) D. K. patyrė traumÄ . 2016 m. lapkričio 11 d. suraÅ¡yta nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Utenos apskrities VPK Utenos r.

KPS tyrėjas D. K. sužalotas tarnybos metu, t. y. 2016 m. spalio 23 d. apie 4.20 val. sulaikant pažeidėjÄ D. S., patyrė traumÄ â€“ kairio skruosto srities muÅ¡tinė žaizda, kairės akies vokų kraujosruvos, virÅ¡utinio kairio gydomo VII danties vainiko sienelės dalies lūžimas. Utenos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau - ir OVS) specialisto E. R. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2016 m. spalio 23 d. apie 4.20 val., dirbant Utenos apskrities VPK OVS paskambino Utenos apskrities VPK Utenos r.

KPS tyrėjas D. K., kuris pranešė, kad Utenos m., Maironio g. 3, prie Utenos apskrities VPK pastato jam pasipriešino dėl viešosios tvarkos pažeidimo pristatomas asmuo (iš įvykio ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad jam reikalinga pagalba. Po to, kai su kitų pareigūnų pagalba neblaivus vyriškis buvo atvestas, tyrėjas D. K. užėjo į OVS ir E. R. pastebėjo, kad pareigūnui sumuštas kairės pusės skruostas, tai yra po akimi sutinimas, prakirsta žaizda kraujavo. Buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba.

VÅ¡Ä® „Utenos ligoninė“ 2016 m. lapkričio 2 d. raÅ¡tu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad pareigÅ«nas D. K. 2016 m. spalio 23 d. 4.55 val. atvežtas greitÄ ja medicinos pagalba, 5.30 val. iÅ¡leistas į namus ambulatoriniam gydymui. 2016 m. spalio 23 d. 9.11 val. D. K. kreipėsi pakartotinai į priėmimo skyrių, nes pradėjo pykinti, buvo paguldytas stebėjimui. Neurologo konsultacijoje paraÅ¡yta: „ŠiÄ nakt apie 4.20 val. darbo metu sulaikytas asmuo kumščiu sumušė kairę veido pusę.

Krisdamas ligonis užsigavo pakaušį į Å¡aligatvį, sÄ monės neprarado.“ Pagal SODRA - Vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų elektroninių pažymėjimų duomenis nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. (26 dienoms) D. K. iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Nelaimingo atsitikimo data – 2016 m. spalio 23 d. Dėl minėto įvykio Utenos apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, kuris buvo užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. 2016 m. gruodžio 7 d.

Utenos apskrities VPK virÅ¡ininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 89-IS-50 „Dėl nustatymo, ar Utenos aps. VPK Utenos rajono kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D. K. sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigÅ«no statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika jo gyvybei ar sveikata“. Joje nustatyta, kad D. K. trauma priskirtina sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimÄ nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas apraÅ¡ytoje situacijoje vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigÅ«nui atliekant tarnybines pareigas, todėl vadovaujantis Statuto 50 straipsnio 3 dalimi, pareigÅ«nui mokėtina kompensacija.

LR VRM Medicinos centro Centrinė medicinos ekspertizės komisija nustatė (2016 m. gruodžio 14 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), kad pareigÅ«no sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. spalio 23 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo ((duomenys neskelbtini)) ir taikomi vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymo sÄ raÅ¡o, patvirtinto LR Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) punktai.

Po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: liko nuskeltas 27 dantis. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2017 m. sausio 19 d. patvirtino IÅ¡vadÄ dėl sprendimo priėmimo iÅ¡mokėti D. K. 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio piniginę kompensacijÄ (Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalis). Ji buvo iÅ¡mokėta 2017 m. kovo 9 d. (mokėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygas.

Å ių sÄ lygų 26 punktas nustato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. Pažymi, kad Utenos apskrities VPK pagal CK 6.280 straipsnio nuostatas turi teisę iÅ¡ atsakovo D. S., dėl kurio kaltės buvo sužalotas pareigÅ«nas, regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti tokio dydžio sumÄ , kiek sumokėjo pareigÅ«nui. Atsižvelgiant į tai, prašė iÅ¡ D.

S. priteisti 6 393,24 EUR turtinės žalos. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinį palaikė motyvais, iÅ¡dėstytais ieÅ¡kinyje, ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų buvo sužalotas pareigÅ«nas ir jam buvo iÅ¡mokėta kompensacija. Kadangi tai savotiÅ¡ka draudiminė iÅ¡moka, iÅ¡mokėjęs jÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimo. Vidutinis pareigÅ«no dienos darbo užmokestis yra 50,74 EUR.

Sodros išmoka už nedarbingumo laikotarpį jam buvo išmokėta. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad policijos pareigūnui D. K. išmokėta jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Ieškovas ieškiniu prašomos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigūnui išmokėtos kompensacijos dydžiu, papildomų realios žalos dydį pagrindžiančių įrodymų byloje neteikė.

Tuo tarpu byloje yra 2016 m. spalio 26 d. atsakovo ir D. K. raÅ¡ytinis patvirtinimas, kad pareigÅ«nas D. S. neturi jokių pretenzijų, o atsakovas jam sumokėjo 2 500 EUR įvykio metu patirtai žalai atlyginti. Akivaizdu, kad atsakovas pareigÅ«nui atlygino visÄ padarytÄ Å¾alÄ , o ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėdamas kompensacijÄ valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui, jokios žalos neatlyginimo, todėl neturi ir reikalavimo teisės į atsakovÄ . Posėdžio metu atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad atlygino pareigÅ«nui visÄ padarytÄ Å¾alÄ , sumokėdamas 2 500 EUR. PareigÅ«nas sakė, kad jokių pretenzijų jam neturi ir neturės. Žino, kokiÄ Å¾alÄ padarė pareigÅ«nui: buvo nuskeltas protezuojamas dantis ir dvi siÅ«lės skruostikaulyje buvo. Atsakovo atstovas taip pat prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti, kokiÄ Å¾alÄ realiai patyrė pareigÅ«nas ir, kad bÅ«tent tokio dydžio žala jam buvo atlyginta. Tik tada gali įgyti reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo.

Kadangi visa žala pareigÅ«nui yra atlyginta, atsakovas neprivalo atlyginti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kadangi ji nėra siejama su realiai patirta žala. PareigÅ«nas dėl patirtų sužalojimų negalėjo bÅ«ti nedarbingas 26 dienas, dokumentuose nurodyta, kad buvo dar susirgimų. Jam apskritai negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta kompensacija. Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Utenos apskrities VPK. AtsakovÄ pažįsta tik iÅ¡ matymo, dėl įvykio. Datos neatsimena, nukentėjo tarnybos metu – buvo antakis prakirstas, nuskeltas dantis.

Dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbingas apie mėnesį laiko. Dėl įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas jam sumokėjo 2 500 EUR žalos atlyginimo, nes norėjo greičiau iÅ¡vykti. Jokių pretenzijų atsakovui dėl įvykio metu padarytos žalos neturi, visa žala atlyginta. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-958/2016 D. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 286 straipsnį, dėl to, kad 2016 m. spalio 23 d., apie 04.20 val., Kauno g., Utenoje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nevykdydamas teisėtų valstybės tarnautojų – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Utenos rajono Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo D.

K. ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vieÅ¡osios tvarkos skyriaus prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjos R. P., vykdančių tarnybines pareigas, reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus ir administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymui dėl neblaivaus pasirodymo vieÅ¡oje vietoje bei pareigÅ«no garbės ir orumo įžeidimo vykti į policijos komisariatÄ , pareigÅ«nų atžvilgiu vartojo necenzÅ«rinius žodžius, bei vedamas į Utenos aps.

VPK komisariatÄ pastÅ«mė tyrėjÄ D. K. ir vengdamas sulaikymo bei siekdamas iÅ¡trÅ«kti koja spyrė jam į veido sritį, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo ant žemės ir galva trenkėsi į grindinį. Dėl kairio skruosto srities muÅ¡tinės žaizdos, kairės akies vokų kraujosruvos, virÅ¡utinio kairio gydomo VII danties vainiko sienelės dalies lūžimo D. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu bÅ«du D. S. pasiprieÅ¡ino tarnybines pareigas vykdančiam valstybės tarnautojui. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2016 m. gruodžio 14 d. iÅ¡duotoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D.

K. sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2016 m. spalio 23 d., priskiriamas prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo, po sveikatos sutrikdymo likę sveikatos pakitimai: liko nuskeltas 27 dantis. 2016 m. gruodžio 7 d. Utenos apskrities VPK virÅ¡ininkas patvirtino tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadÄ Nr. 89-IS-50, kurioje nustatyta, kad D. K. trauma priskiriama sužalojimo dėl tarnybos kategorijai, jo sužalojimÄ nulėmė tiesioginių pareigų atlikimas, kurių vykdymas vertinamas kaip padidėjęs pavojus pareigÅ«nui, atliekant tarnybines pareigas ir, vadovaujantis LR Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalimi, D.

K. mokėtina kompensacija. Å ios iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, Policijos departamentas prie LR VRM priėmė IÅ¡vadÄ dėl sprendimo priėmimo, kuria pasiÅ«lė iÅ¡mokėti Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ 6393,24 EUR. Å i piniginė kompensacija D. K. buvo iÅ¡mokėta 2017 m. kovo 9 d. (mokėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taip pat VSDF valdyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡mokėjo D. K. 760,07 EUR dydžio nedarbingumo iÅ¡mokÄ (2016 m. gruodžio 6 d. mokėjimo nurodymas).

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 6 393,24 EUR sumÄ turtinei žalai atlyginti. PraÅ¡omÄ priteisti žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų dydžiais. Dėl tarnybos nukentėjusiems policijos pareigÅ«nams iÅ¡ valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikytina valstybinio socialinio draudimo rÅ«Å¡imi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkcijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius, jog policijos įstaigos specialiųjų įstatymų pagrindu vykdo socialinio draudimo funkcijÄ , konstatuotina, jog Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį, kuriÄ Ä¯gyvendina vadovaujantis CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis.

Tuo pačiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad Policijos departamentas, specialiųjų įstatymų pagrindu iÅ¡mokėjęs pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo ir atlyginęs atsiradusiÄ Å¾alÄ , turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ žalÄ padariusio asmens tokio dydžio sumos, kokiÄ nukentėjusiajam turėjo atlyginti žalÄ padaręs asmuo, t. y. atgręžtinis reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais.

Tai paaiÅ¡kinama tuo, kad Policijos departamento prievolė iÅ¡mokėti pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybei savanoriÅ¡kai prisiėmus pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus. Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų.

Jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui iÅ¡mokėta kompensacija virÅ¡ija jam padarytÄ Å¾alÄ , tai įstaiga regreso tvarka iÅ¡ kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Tai grindžiama tuo, kad pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiÅ¡kai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 straipsnis) (pvz.:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-7-496/2008; Nr. 3K-3-134/2013; Nr. 3K-3-291/2014). Asmenų draudimo valstybės lėšomis sÄ lygų 26 punktas numato, kad įstaigos, iÅ¡mokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas pagal nurodytas sÄ lygas, turi reikalavimo teisę į žalÄ padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas grindžiamas ne tik visiÅ¡ko žalos atlyginimo nuostata (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), bet ir kitais Å¡iÄ nuostatÄ papildančiais principais.

Vienas tokių principų – nuostata, kad niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų. Atsisakymas pripažinti valstybės regreso teisę reikalauti iÅ¡mokėtų sumų atlyginimo iÅ¡ kalto už valstybės pareigÅ«no sužalojimÄ asmens šį principÄ neabejotinai pažeistų. Nepripažinus ieÅ¡kovams regreso teisės, policijos ir kitos valstybės įstaigos, mokančios kompensacijas dėl tarnybos nukentėjusiems savo pareigÅ«nams, atsidurtų daug blogesnėje padėtyje negu socialinio ar privataus draudimo įstaigos.

Policijos departamentas, iÅ¡mokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigÅ«nui kompensacijÄ dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už žalÄ asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo iÅ¡mokų įskaitymÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ ir jas iÅ¡mokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013).

Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju reglamentuojamas CK 6.283 straipsnyje, todėl atsakovo civilinės atsakomybės apimtis dėl policijos pareigÅ«no D. K. sužalojimo, vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, nustatytina vadovaujantis Å¡io straipsnio normomis. CK 6.283 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .

Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu jo sveikata nebÅ«tų sužalota, ir su sveikatos grÄ Å¾inimu susijusios iÅ¡laidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiÅ«ros iÅ¡laidos bei kitos sveikatos grÄ Å¾inimui bÅ«tinos iÅ¡laidos) (CK 6.283 str. 2 d.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog policijos pareigÅ«nas buvo sužalotas tarnybos metu, vykdydamas tarnybines pareigas ir atsakovo neteisėtais veiksmais jam padarytas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas.

Tačiau pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Pagal CPK 178 straipsnio nuostatas šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti realiai pareigūno D. K. patirtos žalos dydį. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui išmokėta jo šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais bei draudimo išmoka.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti patirtos žalos dydį grindė specialių teisės aktų pagrindu pareigÅ«nui iÅ¡mokėtos kompensacijos dydžiu. Utenos apskrities VPK prievolė mokėti socialinio draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam pareigÅ«nui atsiranda vieÅ¡osios teisės normų pagrindu, t. y. valstybė savanoriÅ¡kai prisiima pareigÄ mokėti socialines iÅ¡mokas, kurių dydis nustatomas atsižvelgiant į valstybės lėšomis draudžiamų interesų svarbÄ , valstybės biudžeto galimybes ir kitus reikÅ¡mingus kriterijus.

Tačiau Å¡i prievolė saisto tik valstybės institucijas, bet ne privačius asmenis, kurių civilinė atsakomybė reglamentuojama CK normų. Dėl to nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareigÅ«nÄ sužalojęs asmuo turėjo suvokti tokių savo veiksmų padarinius ir privalo prisiimti prievolę atlyginti specialiaisiais teisės aktais nustatyto dydžio žalÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareigÅ«nas realiai patyrė žalÄ , kai nuo 2016 m. spalio 23 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo nedarbingas, bei dėl po sveikatos sutrikdymo likusio padarinio – danties sienelės lūžimas.

Vertinant padarytos žalos dydį svarbiomis laikytinos Å¡ios bylos aplinkybės – pareigÅ«no sužalojimo laipsnis (lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymas), nedarbingumo laikotarpis (26 dienos), turėjusios įtakos negautoms pajamoms, bei likę padariniai. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitų įrodymų apie kitas pareigÅ«no sužalojimo pasekmes. Byloje nėra duomenų apie sužalojimo gydymo bÅ«dÄ , medikamentus, taikytÄ reabilitacijÄ ar kt. Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.

Pareigūnui dėl nurodyto sužalojimo išmokėta 6 393,24 EUR kompensacija akivaizdžiai viršija atlygintinos realios žalos dėl tokio pobūdžio sveikatos sužalojimų dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad tokio dydžio kompensacija pareigūnui buvo išmokėta dėl to, jog sužalojimo metu galiojusiuose teisės aktuose buvo nustatyta speciali tokios žalos apskaičiavimo tvarka – kompensacijos dydis nebuvo diferencijuojamas, o nustatomas fiksuota suma (šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-206/2010).

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovui buvo pasiÅ«lyta pateikti papildomus žalos dydį patvirtinančius įrodymus. IeÅ¡kovas nurodė, kad pareigÅ«no D. K. nedarbingumo laikotarpis truko 26 dienas, o jo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudaro 50,74 EUR. Byloje yra mokėjimo pavedimas, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba D. K. iÅ¡mokėjo iÅ¡mokÄ už nedarbingumo laikotarpį – 760,07 EUR. Konstatuotina, jog faktinė padaryta žala atsižvelgiant į tai, kad pareigÅ«nas buvo nedarbingas 26 dienas ir į jo darbo grafikÄ (tris paras dirba, tris ilsisi) sudaro 761,10 EUR (15 dienų x 50,74 vidutinio vienos dienos darbo užmokesčio).

PareigÅ«nui buvo iÅ¡mokėta 760,07 EUR nedarbingumo paÅ¡alpa, todėl pareigÅ«nui padarytos žalos dėl nedarbingumo laikotarpio dydis sudaro – 1,03 EUR. Be to, kaip nustatyta iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų, po sužalojimo liko padariniai – nuskeltas dantis. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kiek kainavo ar kainuotų danties gydymas, o pats pareigÅ«nas, apklaustas liudytoju, nurodė, kad jokių pretenzijų atsakovui neturi, kadangi jis jam atlygino žalÄ , sumokėdamas 2 500 EUR (2016 m. spalio 26 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo).

Vertinant bylos medžiagÄ , Å¡iuo atveju nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė, jog iÅ¡mokėta 6 393,24 EUR kompensacija yra pagrįsta realiai patirta žala, prieÅ¡ingai, teismas konstatuoja, jog atsakovas pareigÅ«nui D. K. atlygino visÄ jam padarytÄ , tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ , todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovui D. S. dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus visiÅ¡kai, spręstinas atsakovo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas. Pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovas D. S. patyrė Å¡ias iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 700 EUR iÅ¡laidų už pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo parengimÄ , pasirengimÄ bylai ir advokato dalyvavimÄ teismo posėdyje (2018 m. liepos 11 d., 2018 m. liepos 13 d. ir 2018m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymai).

Å ios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, teismas jų mažinti neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui D. S. priteistinos jo turėtos 700 EUR iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kodas 290218260, atsakovo D.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700,00 EUR (septynis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mus. Teisėja Ana KarÅ¡ul