c2fa3f2a-11e3-4c38-b495-b3ccbb83e40e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1756-657/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11623-2015-1                          Procesinio sprendimo kategorijos (S) 121.14.; 122.4; 129.1.; 129.3.; KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos IÄ® „Aujama – credit“ atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-16759-920/2015 pagal pareiÅ¡kėjos IÄ® „Aujama – credit“ praÅ¡ymÄ dėl kuria buvo atsisakyta priimti kreditorės IÄ® „Aujama – credit“ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo.

Teismas, n u s t a t ė:I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėja IÄ® „Aujama – credit“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 434,43 Eur skolos, 408,39 Eur sutartinių palÅ«kanų, 57,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 90,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininko P. S.. II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmėKauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ ir grÄ Å¾ino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nurodė, kad kreditorė praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko 434,43 Eur pagrindinę skolÄ bei 408,39 Eur sutartines palÅ«kanas, kurios paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2014-10-05 – 2015-06-09. Teismo nuomone ginčo Å¡alių sutartyje nustatytos 112,8 procentų metinės palÅ«kanos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 198,34 procentų, vertintinos kaip neprotingai didelės, neatitinkančios Å¡alių interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų.

Teismas konstatavo, kad sutartinės palÅ«kanos, praktiÅ¡kai lygios pagrindinei skolos sumai, yra aiÅ¡kiai per didelės. Atsižvelgiant į kreditoriaus nurodytus pagrindinės skolos ir palÅ«kanų dydžius, teismo vertinimu, reikalavimas dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo turėtų bÅ«ti analizuojamas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjant bylos aplinkybes, įvertinant civilinės atsakomybės skolininkui, kaip vartotojui - fiziniam asmeniui, taikymo sÄ lygas. Teismas sprendė, kad kreditorės pareiÅ¡kimas dėl sutartinių palÅ«kanų priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir turėtų bÅ«ti nagrinėjamas pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, teismui pateikiant ieÅ¡kinį.III.

Atskirojo skundo argumentaiAtskirajame skunde pareiÅ¡kėja IÄ® „Aujama – credit“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad teismas iÅ¡vadÄ , jog kreditorės reikalaujamos priteisti palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, padarė nepagrįstai remdamasis teismo teise, kylančia iÅ¡ CK 1.5 straipsnio, 6.37 straipsnio 3 dalies, 6.228 straipsnio, mažinti palÅ«kanas.

Teismas neturėjo teisės pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimo stadijoje vertinti sutartinių palÅ«kanų, nevirÅ¡ijančių Vartojimo kredito įstatyme nustatytos maksimalios normos, pagrįstumo. Å is klausimas galės bÅ«ti sprendžiamas skolininkui CPK 439 straipsnio nustatyta tvarka pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimas dėl kreditoriaus pareiÅ¡kimo. Teismas pernelyg plačiai interpretavo „aiÅ¡kaus nepagrįstumo“ sÄ vokÄ ir nepagrįstai sprendė, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl palÅ«kanų priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Visos vartotojo teisės, sprendžiant klausimÄ dėl palÅ«kanų dydžio, visiÅ¡kai gali bÅ«ti užtikrintos ir supaprastintame procese. Atsisakydamas priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, teismas iÅ¡ esmės blogina skolininko padėtį, nes, net nežinodamas skolininko pozicijos dėl palÅ«kanų dydžio pagrįstumo, verčia kreditorę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį ginčo teisenos tvarka. Be to, teismas, atsisakydamas priimti kreditorės pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo tuo aspektu, kad reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo yra aiÅ¡kiai nepagrįstas, pasisakė dėl Å¡io reikalavimo esmės, nors bylos iÅ¡ esmės nenagrinėjo, įrodymų nevertino ir byloje sprendimo nepriėmė.IV.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Byloje nustatyta, kad kreditorė IÄ® „Aujama – credit“ kreipėsi į teismÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ skolininko P. S. 434,43 Eur skolos, 408,39 Eur sutartinių palÅ«kanų, 57,37 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo, 90,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas pripažino kreditoriaus reikalavimÄ priteisti metinę palÅ«kanų sumÄ kaip neprotingai didelę.Vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi, teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, jeigu pareiÅ¡kimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas. CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, jog, iÅ¡davęs teismo įsakymÄ , teismas informuoja skolininkÄ , kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog, viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog kreditoriaus pareiÅ¡kimo negalima laikyti aiÅ¡kiai nepagrįstu, kadangi pareiÅ¡kime nurodyta, jog kreditoriaus reikalavimas kildinamas iÅ¡ tarp skolininkės ir kreditoriaus sudarytos 2014-06-05 Vartojimo paskolos sutarties Nr. 694.Teismas konstatuoja, jog, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ (CPK 435 str. 2 d. 4 p.), pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas.

AiÅ¡kų pareiÅ¡kimo nepagrįstumÄ teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomÄ reikalavimÄ ir jo faktinį pagrindÄ . LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtoje normoje vartojamas sÄ vokas - „aiÅ¡kus“ reiÅ¡kia gerai matomÄ , lengvai suvokiamÄ , suprantamÄ , o „nepagrįstas“ – tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 straipsnio 2 dalis taikytina tais atvejais, kai iÅ¡ faktinio praÅ¡ymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiÅ¡kas ar kai tokį reikalavimÄ nepagrįstu vienareikÅ¡miÅ¡kai laiko materialiosios teisės normos.

Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi bÅ«ti protinga, pagrįsta, atitikti sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka Å¡io minėtų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų (Vartojimo kredito įstatymo 21 str. 2 d.).

Byloje nėra pateikta įrodymų, jog praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija Å¡iÄ sumÄ , todėl teismas kritiÅ¡kai vertina pirmosios instancijos teismo argumentÄ , jog kreditoriaus praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra aiÅ¡kiai per didelės, nes netesybų dydžio klausimas galėtų bÅ«ti spendžiamas tik nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės, t.y. skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus ir teismui toliau bylÄ nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (CPK 439 str.).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , dėl per didelės netesybų sumos Å¡ioje proceso stadijoje nebuvo teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismÄ su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (Å¡iuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iÅ¡ teisėtų jo pažeistų teisių gynybos bÅ«dų skolininkui laiku negrÄ Å¾inant skolos. Be to, gavęs teismo įsakymÄ , skolininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka pareikÅ¡ti prieÅ¡taravimus ir tokiu bÅ«du gintis nuo kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų priteisti ne tik skolÄ , bet ir delspinigius (CPK 439 str.). Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo priėmimÄ (CPK 435 str.) ir tai sudaro pagrindÄ skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų apeliacijos objektui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais, teismas n u t a r i a:Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį ir kreditorės IÄ® „Aujama – credit“ pareiÅ¡kimo dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko P. S. priėmimo klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Teisėja                                                                              Žibutė Budžienė