c2f9d626-cbb2-4bc4-a4e2-2b51fc2fd0ce · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8713-244/2014 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03141-2014-9)Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 2 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Violetos Balčytienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R. L. skunde (b. l. 1-6) praÅ¡o:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. sprendimÄ Nr. 1D-3984(11);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės 5 601,53 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31;

3) atnaujinti skundo teismui padavimo terminÄ ;

4) atnaujinti 6 mėnesių kreipimosi į pensijÄ skaičiuojančiÄ institucijÄ senaties terminÄ .Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu jam nuo 2008-06-30 paskirta 490,55 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – Laikinasis įstatymas), pagal Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. jam buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija.

Pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pensija buvo mažinama kaip dirbančiam pensininkui ir turinčiam draudžiamųjų pajamų. Konstitucinis Teismas 2012-09-21 nutarimu Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas pripažino prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl jis turi teisę gauti jam priklausančiÄ neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį. PraÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti ir atsižvelgti, kad pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ reikėjo laukti Konstitucinio Teismo nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimo dėl ginčui taikomų teisės aktų nuostatų atitikimo Konstitucijai, į tai, kad teisės aktais nebuvo sureglamentuoti ginčui taikytini senaties terminai, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų iÅ¡plėstinė kolegija tik 2013 m. lapkričio 7 d. iÅ¡aiÅ¡kino dėl Å¡ių ginčų (neiÅ¡mokėtų valstybinių pensijų priteisimo) kreipimosi į teismÄ terminus.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ , įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo bÅ«ti apskundžiami teismui. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis buvo pakeistas tik nuo 2013-01-01, įtvirtinant nuorodÄ Ä¯ Valstybinio socialinio draudimo įstatymÄ , kurio 37 straipsnio 2 dalis nustato, jog skundai dėl sprendimų pensijų, rentų ir kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų kÅ«rybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimÄ .

Taigi 6 mėnesių terminas buvo pakeistas tik nuo 2013 m. sausio 1 d., tuo tarpu, kai skola dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies periodiÅ¡kai kaupėsi nuo 2010 m. sausio 1 d. Tik pradėjus teisių gynimo procedÅ«rÄ , t. y. gavus Vidaus reikalų ministerijos atsakymÄ , sužinojo, kad įstatymas buvo pakeistas, o senaties terminas drastiÅ¡kai sutrumpintas. Toks atvejis beprecedentinis, vertintinas kaip Lietuvos valstybės institucijų piktnaudžiavimas suteiktais įgaliojimais, o senaties terminas praleistas ne dėl jo kaltės.Atsakovė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 19-21) į skundÄ su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ atsakovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas apie pensijos mažinimÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. vasario mėnesį, kai jam pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėta sumažinta pensija už sausio mėnesį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika bei Pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatomis pareiÅ¡kėjas praleido terminÄ Å¡iam reikalavimui pateikti. Ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Ministerija pagal Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Pagal Laikinojo įstatymo 15 str., pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. buvo pratęstas iki 2013 m. gruodžio 31 d., Å¡iuo metu mažinimas pagal 4 str. nebetaikomas. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismÄ termino praleidimo nepateisina tokio ilgo delsimo net iki 2014 m. birželio 17 d., t. y. praėjus daugiau kaip 4 m., kreiptis į teismÄ dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusiomis (pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valiÄ , ir pan.) termino praleidimo priežastimis, sudariusiomis kliÅ«tis laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo.

Skunde pareiÅ¡kėjo nurodytos 3 metų procesinio termino paduoti skundÄ faktinės aplinkybės negali bÅ«ti pripažintos svarbiomis. Priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ , ginčui aktualių teisės nuostatų prieÅ¡taravimas Konstitucijai buvo plačiai aptarinėjimas įvairiomis vieÅ¡omis priemonėmis, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti su tuo susijusias pasekmes ir per tam tikrÄ terminÄ turėjo galimybę kreiptis į teismÄ , tačiau nesikreipė, delsė tai padaryti.

Mano, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo, nes pareiÅ¡kėjas neįrodo, jog ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar Å¡iuo metu galiojančius įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo ar privalo veikti. PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ tenkinamas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2008 m. birželio 30 d. sprendimu pareiÅ¡kėjui nuo 2004 m. birželio 12 d. buvo paskirta 490,55 Lt dydžio valstybinė pareigÅ«nų pensija.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, pagal Å¡io įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d, pareiÅ¡kėjui buvo sumažintas mokamos pensijos dydis. 2014 m. balandžio 29 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį. 2014 m. gegužės 27 d. sprendime Nr. 1D-3984(11) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, nurodė, kad neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 8-9).

PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad valstybei nustačius anksčiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos.Atsakovė Vidaus reikalų ministerija teigia, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis ir nustatyta tvarka, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti įstatymu.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 teisėtumo. 1994 m. gruodžio 13 d.

PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Laikinasis įstatymas, kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija) nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010-10-26 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d. Taigi Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. 2011 m. gruodžio 20 d.

Seimas priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymÄ , įsigaliojusį 2011 m. gruodžio 28 d., kurio 1 d. nustatė skirtingÄ Laikinojo įstatymo galiojimo terminÄ pagal socialinių iÅ¡mokų rÅ«Å¡is: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms Å¡alpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms iÅ¡mokoms – iki 2011 m. gruodžio 31 d.; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms iÅ¡mokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiÅ«ros (pagalbos) iÅ¡laidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai iÅ¡mokai – iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Taigi asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.              Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ ; jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ tiek tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka, tiek tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama ne daugiau nei 20 procentų.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.             Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį. Taigi Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausia Konstitucija, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.                          Teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Todėl, kaip administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėse bylose dėl pareigÅ«nams neiÅ¡mokėtos pensijos nepriemokos priteisimo pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti. Taigi nagrinėjamoje byloje, taikytina Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), kurioje buvo nustatytas trejų metų terminas apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto Å¡io skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .

IÅ¡ to seka, kad terminas pažeistai teisei apginti yra siejamas su kreipimosi į institucijÄ (dėl pažeistų teisių gynimo) diena (t. y. per tris metus nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises).              Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjui pirmoji sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėn. buvo iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėn. PareiÅ¡kėjui atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ mokėtos pensijos dydžio.

Teismas pažymi, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 taip pat konstatavo, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Nagrinėjamu atveju į atsakovÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2014-04-29 praÅ¡ymu, o į teismÄ â€“ 2014-06-18, t. y. praleidęs pagal analogijÄ taikytinÄ kreipimosi į teismÄ terminÄ .

Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ . Teismas pažymi, kad LVAT nagrinėdamas administracinę bylÄ Nr. AS502-169/2014 dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo konstatavo, kad ,,Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Tačiau iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tada, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes. Pažymėtina, kad LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje LVAT jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgdama į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas“.Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo nurodytus argumentus dėl praleisto termino, taip pat tai, kad, kaip nurodė LVAT nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, ir tokioje situacijoje piliečiams objektyviai yra sudėtinga suvokti, kad įstatymas galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijai, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, pareiÅ¡kėjui atnaujina terminÄ skundui paduoti.LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 nurodė, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo bylose taikoma pretenzijos pareiÅ¡kimo valstybinę pensijÄ mokančiai institucijai procedÅ«ra, kuri negali bÅ«ti sulyginama su nustatytÄ ja valstybinio socialinio draudimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.), todėl reikalavimas atnaujinti 6 mėnesių kreipimosi į pensijÄ skaičiuojančiÄ institucijÄ senaties terminÄ atmestinas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010-01-01, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Tai, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjui buvo mokama sumažinta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ nustatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, nepaneigia jo teisės į neiÅ¡mokėtos pensijos priteisimÄ .Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui paskirta 490,55 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . Taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, pareiÅ¡kėjui paskirtos pensijos dydis buvo sumažintas.

Vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas. Pareiškėjui nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. susidarė   5 601,53 Lt dydžio nepriemoka (b. l. 28). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013-03-12 nutartyje adm. byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus.

IÅ¡ tiesų, pareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos. Atsižvelgusi į tai, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas Å¡ioje byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo turėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, o ne Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 5 601,53 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

PareiÅ¡kėjas vienu iÅ¡ reikalavimų praÅ¡o panaikinti atsakovės Vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raÅ¡tÄ Nr. 1D-3984(11), kuriame atsakovė nurodė, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡mokėti nepriemokÄ (b. l. 8). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Administracinių teismų praktikoje Å¡io pobÅ«džio ginčams bendrÄ ja tvarka taikoma ABTÄ® 3 str. 1 d. nuostata, pagal kuriÄ suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas.

Kitaip tariant, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiÅ¡kėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iÅ¡ esmės nėra ginčo (LVAT 2012-01-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Remdamasis Å¡iomis nuostatomis, LVAT konstatavo, kad kreipdamasis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas privalo pagrįsti, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas – t. y. į teismÄ kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , ir Å¡iam subjektui nepatenkinus reikalavimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog reikalavimams dėl valstybinės pensijos nepriemokos yra taikoma privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka (LVAT 2013-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-124/2013; 2013-08-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-562/2013; 2013-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-757/2013 ir kt.).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėjo, kad tokio pobūdžio aktai nėra administraciniai aktai, skundžiami administraciniams teismams. Atsižvelgiant į tai, administracinės bylos dalis dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. rašto Nr. 1D-3984(11) panaikinimo nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p. 2 p., 127 str.,  n u s p r e n d ė:

Atnaujinti pareiÅ¡kėjui R. L. terminÄ skundui paduoti.PareiÅ¡kėjo R. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nutraukti administracinės bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014 m. gegužės 27 d. raÅ¡to Nr. 1D-3984(11) panaikinimo.             PareiÅ¡kėjui R. L. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 5 601,53 Lt (penki tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡i Å¡imtai vienas litas, 53 ct.) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį.

             KitÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                    Violeta Balčytienė                                                                               Bronius JanuÅ¡ka Liudmila Zaborovska