2025-04-30 Nr. AB-7928-3-62-3-01022-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-91-822/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01022-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. E. R., G. R.) dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Socialinės paramos skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. 22538 dėl socialinės pašalpos neskyrimo šeimai (toliau – ir ginčijamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2022 m. kovo mėn. 25 d. pareiškėjos pateiktą prašymą dėl socialinės pašalpos skyrimo.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2022 m. kovo mėn. 25 d. ji kreipėsi raštu per elektroninę socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – ir SPIS) dėl socialinės išmokos trims šeimos nariams: R. R., jos sutuoktiniui A. E. R. ir dukrai G. R. Pareiškėjos prašymas gauti socialinės paramos išmoką laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. buvo priimtas 2022 m. kovo 28 d. ir buvo patvirtinta, kad reikiamų dokumentų netrūksta. Atsakovas 2022 m. gegužės 4 d. ginčijamu sprendimu pareiškėjai ir jos šeimai neskyrė socialinės pašalpos laikotarpiui nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d., nes pareiškėja nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir parengtoje užimtumo didinimo programoje, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus.

3. Pareiškėja nesutiko su ginčijamu sprendimu ir manė, kad atsakovas netinkamai ir nesąžiningai vadovavosi teisės aktų normomis. Pareiškėja nurodė, kad atsakovui yra žinomi visi šeimos nariai, jų socialinė padėtis. Atsižvelgiant į šeimos finansinę padėtį (dviejų asmenų bedarbio statusas ir studentė) pareiškėja turi teisę į socialinę pašalpą, nes vidutinės pajamos, tenkančios vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės nei valstybės remiamų pajamų dydžio (161,70 Eur).

4. Pareiškėjos teigimu, Administracijos Socialinės paramos skyriui pareiškėjos kontaktiniai duomenys yra puikiai žinomi, tačiau pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė sudalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir parengtoje užimtumo didinimo programoje skirtam laikotarpiui, kadangi nebuvo išduotas atsakovo siuntimas, kurio forma patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-255. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neišsiaiškino ar pareiškėja atsisakė dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir parengtoje užimtumo didinimo programoje, nes pareiškėja nebuvo informuota apie tai, jog privalo atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje ir parašyti savo sutikimą / nesutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos. Pareiškėja ginčo laikotarpiu netikrino savo elektroninio pašto, todėl apie jai išsiųstą pranešimą nieko nežinojo.

5. Pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu neturėjo galimybės nuvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje, kadangi šis skyrius, dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos, gyvai žmonių nepriiminėjo, o dirbo nuotoliu. Be to, pareiškėja tuo metu turėjo daug rūpesčių, nes reikėjo slaugyti sutuoktinio neįgalią motiną, dėl ko pateko į kategoriją asmenų, kurie negali atlikti visuomenei naudingos veiklos.

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. pateikė elektroninį prašymą-paraišką skirti socialinę pašalpą nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. per SPIS sistemą. Pareiškėjos prašymas-paraiška Nr. 21964 skirti socialinę pašalpą buvo priimtas 2022 m. kovo 28 dieną. Pareiškėjai buvo išsiųstas suformuotas informacinis pranešimas iš SPIS sistemos su pateikta informacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėja turi atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje 8 kab. adresu (duomenys neskelbtini) ir parašyti savo sutikimą / nesutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Pareiškėja buvo informuota, kad neatvykus per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos, bus priimtas sprendimas neskirti socialinės pašalpos.

8. Teikiant prašymą-paraišką elektroniniu būdu per SPIS, informacinis pranešimas siunčiamas pareiškėjos pasirinktu ir patvirtintu informavimo būdu – el. paštu (duomenys neskelbtini), kai tik pasikeičia pateikto prašymo-paraiškos būsena į „prašymas priimtas“. Todėl informacinį pranešimą el. paštu (duomenys neskelbtini) pareiškėja gavo 2022 m. kovo 28 dieną. Taip pat informacija siunčiama į pareiškėjos SPIS paskyrą, kurioje pareiškėja gali sekti savo pateikto prašymo-paraiškos būseną bei gaunamą informaciją. Pareiškėja, pateikusi prašymą per SPIS, taip pat galėjo ir privalėjo pasitikrinti informaciją apie trūkstamus dokumentus ir tolesnius jai reikalingus atlikti veiksmus SPIS paskyroje.

9. Atsakovo vertinimu, pareiškėja savo skunde nepagrįstai teigė, kad negavus iš atsakovo siuntimo, ji neatliko visuomenei naudingos veiklos, kadangi pareiškėjai neatvykus į Dainavos seniūniją iki nustatyto termino – 2022 m. balandžio 25 d. ir nepateikus savo sutikimo dėl pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti, siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą pareiškėjai negalėjo būti išduotas.

10. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad Administracijoje ir Dainavos seniūnijoje darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, o gyventojai padaliniuose buvo neaptarnaujami, dėl ko R. R. negalėjo nuvykti į Dainavos seniūniją. Atsakovas teigė, kad Socialinės paramos skyriuje, atsižvelgiant į atliekamas funkcijas, gyventojai, kurie kreipėsi dėl socialinės pašalpos pratęsimo, buvo aptarnaujami gyvai pagal išankstinę registraciją.

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos neatvykus į Dainavos seniūniją dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo ir nepateikus sutikimo atlikti visuomenei naudingą veiklą, vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu, buvo priimtas ginčijamas sprendimas neskirti socialinės pašalpos. Prieš atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, buvo laikomasi visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir procedūrų, ko pasėkoje atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo pareiškėjos prašymas skirti pašalpą buvo atmestas.

12. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl piniginės socialinės paramos gavimo, Socialinės paramos skyriui dokumentų, įrodančių jos teisę neatlikti visuomenei naudingos veiklos – kad ji priklauso kategorijai asmenų, kurie negali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, nepateikė, tokių aplinkybių nenurodė ir teisminio nagrinėjimo metu.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. pateikė elektroninį prašymą-paraišką skirti socialinę pašalpą nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 gegužės 31 d. per SPIS. Pareiškėjos prašymas-paraiška Nr. 21964 skirti socialinę pašalpą buvo priimtas 2022 kovo 28 d. ir tą pačią dieną pareiškėjai buvo išsiųstas suformuotas informacinis pranešimas iš SPIS sistemos su pateikta informacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 28 d. pareiškėjai taip pat buvo išsiųstas Pranešimas su pateikta analogiška informacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą bei galimas jos neatlikimo pasekmes R. R. nurodytu informavimo būdu – elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

15. Teismas taip pat nustatė, jog byloje nebuvo ginčo, kad pareiškėja nenuvyko į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje, savo sutikimo / nesutikimo dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo neparašė ir nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Pareiškėja savo nesutikimą su ginčijamu sprendimu, iš esmės grindė tuo, kad ji nebuvo informuota apie tai, jog privalo atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje, be to, jai nebuvo išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad ji negalėjo nuvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje, nes dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos, darbas buvo organizuojamas nuotoliu. Be to, pareiškėja tuo metu turėjo daug rūpesčių, nes reikėjo slaugyti sutuoktinio neįgalią motiną, dėl ko pareiškėja pateko į kategoriją asmenų, kurie negali atlikti visuomenei naudingos veiklos.

16. Teismas įvertinęs Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d.) 23 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų, 25 straipsnio 6 punkto, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. Al-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (galiojanti redakcija nuo 2017 m. vasario 23 d.) (toliau – ir Aprašas) 2, 10, 12, 14 punktų, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. T-396 patvirtinto Kauno miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Savivaldybės aprašas) 11 ir 12 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad savivaldybės administracija turi diskrecijos teisę neskirti socialinės paramos ir kompensacijų, tačiau savo teisę privalo įgyvendinti atsižvelgdama į įstatymuose nustatytą tvarką.

17. Teismas pažymėjo, kad ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, laikėsi visų teisės aktuose nurodytų reikalavimų ir procedūrų. Teismas atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, vertino, kad atsakovas, išsiųsdamas pranešimą tiek per SPIS, tiek pareiškėjos nurodytu informavimo būdu (el. paštu), tinkamai informavo pareiškėją apie tai, jog ji per mėnesį turi atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį ir parašyti savo sutikimą / nesutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Vien tik ta aplinkybė, kad pareiškėja nurodė, jog negavo atsakovo pranešimo, nes netikrino SPIS ir savo el. pašto, negali būti priežastimi, pateisinančia jos nenuvykimą į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį dėl savo sutikimo / nesutikimo dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo parašymo. Teismas vertino, kad pareiškėja, pateikusi prašymą per SPIS, galėjo ir privalėjo pasitikrinti informaciją apie trūkstamus dokumentus ir tolesnius jai reikalingus atlikti veiksmus SPIS paskyroje bei savo elektroniniame pašte, o to nepadariusi, prisiėmė visą iš to kylančių pasekmių riziką.

18. Teismas pareiškėjos teiginius, kad ji neatliko visuomenei naudingos veiklos, nes negavo iš atsakovo siuntimo, atmetė kaip nepagrįstus, nes, pareiškėjai neatvykus į Dainavos seniūniją iki nustatyto termino – 2022 m. balandžio 25 d. ir nepateikus savo sutikimo dėl pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti, siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą pareiškėjai negalėjo būti išduotas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas vertino, kad pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus, nes pareiškėjos neinformavo apie būtinybę atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje ir tuo pačiu neišdavė siuntimo, buvo nepagrįsti, todėl atmestini.

19. Pareiškėjos teisminio nagrinėjimo metu nurodyta aplinkybė, kad ji fiziškai negalėjo nuvykti į Socialinės paramos skyrių, nes šis dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos dirbo nuotoliu, teismo taip pat atmesti kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, jog į Kauno miesto savivaldybės administracijos ar Dainavos seniūnijos patalpas patekti net nebandė, todėl jos argumentas, kad atsakovas laikė viešąsias patalpas užrakintas ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, buvo nepagrįstas ir atmestinas.

20. Teismas nurodė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Dainavos seniūnija ginčo laikotarpiu veiklą vykdė bei gyventojus priėmė seniūnijos patalpose. Priėmimo metu pareiškėjai buvo kviečiami atlikti visuomenei naudingą veiklą, o jiems sutikus, pasirašomas visuomenei naudingos veiklos siuntimas. Šias aplinkybes pagrindė prie rašytinių paaiškinimų pridėti Dainavos seniūnijos dokumentai – darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštis bei suvestinės, kuriose aiškiai nurodyta, kad asmenys dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo į seniūniją atvykdavo ir buvo aptarnaujami fiziškai, vien tik kovo mėnesiui fiziniam priėmimui registravosi 219 piliečių. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėja, negalėdama dėl kokių nors priežasčių fiziškai atvykti į seniūniją, turėjo ir galėjo apie tai informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar per SPIS, tačiau to nepadarė.

21. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai nurodė, kad ginčo laikotarpiu turėjo slaugyti sutuoktinio neįgalią motiną P. R., dėl ko pateko į kategoriją asmenų, kurie negali atlikti visuomenei naudingos veiklos. Teismas pažymėjo, kad Savivaldybės aprašo 9 punkte (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2017 m. gegužės 25 d.) yra išvardinti atvejai, kada asmenys visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami. Pagal Savivaldybės aprašo 9.4 papunkčio nuostatas, siekiant būti pripažintu tokiu asmeniu, yra svarbios dvi aplinkybės, tai, kad šeimoje yra asmuo, kuris yra slaugomas ir yra šeimos narys, kuris jį slaugo, jeigu jam yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, globėju. Teismas įvertino, kad teikdama papildomus dokumentus, pareiškėja įrodė tik tiek, kad šeimos nariui – P. R. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno 1 teritorinio skyriaus Specialiųjų poreikių nustatymo 2022 m. balandžio 27 d. pažyma Nr. SP-981 buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. balandžio 15 d. Duomenų, apie tai, kad pareiškėjai būtų buvę mokamos tikslinės kompensacijos dėl vykdomos slaugos (globos), byloje nėra. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų buvo matyti, kad tikslinė kompensacija už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 15 d. buvo skirta P. R., o už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. – mirusio gavėjo (P. R.) tikslinė kompensacija išmokėta E. R., t. y. ne pareiškėjai R. R.. Be kita ko, Asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (trumpalaikiu materialiuoju turtu) 2022 m. kovo 21 d. sutartis Nr. A6-03-1140, kuria perduota naudotis techninės pagalbos priemone – vežimėliu, yra pasirašyta tarp Techninės pagalbos centro ir P. R. atstovo – jos sūnaus A. E. R., o ne pačios pareiškėjos R. R.. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjos motyvai, kad būtent ji buvo tas asmuo, kuris slaugė šeimos narį ir dėl to pateko į kategoriją asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami (Savivaldybės aprašo 9.4 p.), buvo nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmesti.

22. Pareiškėja teisminio nagrinėjimo metu taip pat pateikė 2022 m. birželio 14 d. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 07-19-70, kurios duomenimis, R. R. visuomenei naudingą veiklą atliko nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. birželio 28 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikta į bylą 2022 m. birželio 14 d. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis Nr. 07-19-70 yra dėl visai kito jos paraiškos-prašymo skirti socialinę pašalpą atvejo. Pareiškėja naują prašymą-paraišką Nr. 44445 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. pateikė Dainavos seniūnijoje, taip pat 2022 m. birželio 14 d. ji pasirašė sutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo, visuomenei naudingą veiklą atliko ir socialinė pašalpa buvo skirta nuo prašyme-paraiškoje nurodytos datos – 2022 m. birželio 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismui buvo akivaizdu, kad ši pareiškėjos pateikta sutartis nėra susijusi su bylos dalyku ir negali būti vertinama, kaip įrodymas, pagrindžiantis jos skunde nurodytus argumentus.

23. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, darė išvadą, kad ginčijamas sprendimas priimtas tinkamai įvertinus visas aplinkybes, todėl jį panaikinti pareiškėjos nurodytais motyvais nebuvo pagrindo. Teismui nepatenkinus pareiškėjos skundo dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.

III. 24. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo patenkinti jos apeliacinį skundą.

25. Pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

25.1. Atsakovas pateikęs pranešimą nuotoliniu būdu, neišsiaiškino ar pareiškėja atsisakė sudalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir 2022 m. gegužės 5 d. surašė sprendimą nepateikdamas siuntimo. Pareiškėja, remdamasi Savivaldybės aprašo III skyriaus 12 punktu, savo pateiktame skunde dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo tvirtino ir pakartotinai patvirtino teismui, kad iš atsakovo siuntimas negautas. Dėl šios priežasties pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė sudalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Savivaldybės aprašo 24 punktas numato, kad jeigu vienas gyvenantis asmuo atsisako atlikti visuomenei naudingą veiklą arba be pateisinamos priežasties neatvyksta į visuomenei naudingos veiklos organizavimo vietą, piniginė socialinė parama jam neteikiama, iki pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą bus įvykdyta. Bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta teismui Visuomenei naudingos veiklos sutartis Nr. 09-19-70, kuri patvirtina, kad yra atlikta pareiga, atitinkanti reikalavimus, pagal Savivaldybės aprašo 24 punktą. Tačiau teismas atmetė šį faktinį įrodymą, kaip visai kito laikotarpio įrodantį dokumentą, kaip nepagrįstą pareiškėjos teiginį. Tačiau Savivaldybės apraše nurodytas teiginys, jog „piniginė socialinė parama jam neteikiama, iki pareiga atlikti visuomenei naudingą veiklą bus įvykdyta“ yra labai aiškus, numatantis faktinį pareigos atlikimo veiksmą, be apibrėžto laiko periodo. Atsakovas atmeta faktinį įsipareigojimą, mėgindamas teismą įtikinti, kad pareiškėjos visuomenei naudingos veiklos atliktas laikas 2022 birželio 14 d. ir Visuomenei naudingos veiklos sutartis Nr. 09-19-70 turi apibrėžto laiko periodą. Taigi, atsakovui nepagrindus teismui šio argumento teisinio pagrindo įrodymu, kuriame būtų nurodytas laiko periodas atliekant visuomenei naudingą veiklą, buvo laikoma vėliau pareiškėjos atlikta visuomenei naudinga veikla neatitinkanti ginčo laikotarpio reikalavimų.

25.2. Atsakovas pateikė teismui darbo ataskaitą ir informaciją apie organizuojamą administracinį darbą nuotoliniu būdu, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėja buvo apklausta ir patvirtino, kad ji buvo apsilankiusi Dainavos seniūnijoje ginčo laikotarpiu ir anksčiau 2021 m. rugsėjo mėnesį norėdama pateikti prašymą-paraišką ir negalėjo patekti į patalpas, kadangi jos visada užrakintos. Atsakovas paaiškindamas teismui raštu prisipažino, kad „srautų reguliavimo tikslais, Dainavos seniūnijos patalpos buvo rakinamos“. Taigi nors atsakovas teigia, kad „pareiškėjai buvo suteikta galimybė patekti į patalpas ekstremalios situacijos laikotarpiu,“ tačiau kaip mano pareiškėja, atsakovas sukėlė klaidingą įspūdį visuomenei apie organizuojamą veiklą užsirakindamas patalpas Kauno miesto Dainavos seniūnijoje.

25.3. Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja papildomai pateikė įrodymus ir nurodė, kad ginčo laikotarpiu turėjo slaugyti sutuoktinio neįgalią mamą P. R., dėl ko patenka į kategoriją asmenų, kurie negali atlikti visuomenei naudingos veiklos, tačiau teismas nepagrįstai atmetė šiuos faktinius įrodymus, kaip nepagrįstus. P. R. turėjo onkologinės IV-os stadijos piktybinį naviką ir buvo slaugoma pareiškėjos namuose. Sunkios būklės slaugomam asmeniui P. R. namuose buvo reikalinga nuolatinė priežiūra (pagalba), kad palengvintų kasdienę jos veiklą ir padidintų jos savarankiškumo galimybes. Todėl, vienas slaugantis asmuo būdavo namuose, t. y. pareiškėja, kitas slaugantis asmuo A. E. R., rūpinosi P. R. (mamos) aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, galinčiomis padidinti slaugomo asmens mobilumo galimybes. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad Administracija pažeisdama teisės aktų reikalavimus netinkamai ir nesąžiningai vadovavosi teisės aktų normomis.

26. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

27. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

27.1. Nesutinka su pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kodėl turėtų būti panaikintas teismo sprendimas, nes apeliaciniame skunde pareiškėja išdėsto tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė ir skunde, išnagrinėtame pirmoje instancijoje. Šie argumentai jau buvo teismo išsamiai išnagrinėti, o pareiškėja apeliaciniu skundu tiesiog siekia, kad jos skundas būtų išnagrinėtas pakartotinai. Apeliaciniame skunde pareiškėja nenurodo jokių teisinių motyvų, kodėl, jos nuomone, skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas, kokios materialinės teisės normos galimai pažeistos ir kodėl skundžiamas sprendimas turi būti naikinamas. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar buvo neobjektyvus.

27.2. Kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo teismas, byloje nėra ginčo, kad pareiškėja nenuvyko į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje, savo sutikimo / nesutikimo dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo neparašė ir nedalyvavo savivaldybės administracijoje organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje. Be kita ko, aplinkybę, kad į Dainavos seniūniją net nebuvo nuvykus, pareiškėja ne kartą patvirtino teismo posėdžių metu, tai patvirtino teismo posėdžių metu daryti garso įrašai (protokolai). Be to, kaip teisingai nurodė teismas, pareiškėja, pateikusi prašymą per SPIS, galėjo ir privalėjo pasitikrinti informaciją apie trūkstamus dokumentus ir tolimesnius jai reikalingus atlikti veiksmus, o to nepadariusi, prisiėmė visą iš to kylančių pasekmių riziką.

27.3. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad negalėjo atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį, kadangi tuo metu asmenys buvo neaptarnaujami dėl COVID-19 pandemijos. Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų, bei paaiškinimų, o taip pat pačios pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžių metu, teismas teisingai nustatė, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, jog į Kauno miesto savivaldybės administracijos Dainavos seniūnijos patalpas patekti net nebandė, todėl jos argumentas, kad atsakovas laikė viešąsias patalpas užrakintas ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, yra nepagrįstas ir atmestinas.

27.4. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad visuomenei naudingą veiklą ji atliko nuo 2022 m. birželio 14 d. iki 2022 m. birželio 28 d. ir pateikė tai patvirtinančią 2022 m. birželio 14 d. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį Nr. 07-19-70. Akivaizdu, kad ši sutartis nėra susijusi su ginčo dalyku ir laikotarpiu, už kurį pareiškėjai nebuvo skirta socialinė pašalpa, pareiškėjos pateikta į bylą sutartis yra dėl visai kito jos paraiškos-prašymo skirti socialinę pašalpą atvejo, todėl visiškai pagrįstai teismas konstatavo, kad ši pareiškėjos pateikta sutartis nėra susijusi su bylos dalyku ir negali būti vertinama, kaip įrodymas, pagrindžiantis jos skunde nurodytus argumentus.

27.5. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartotinai nurodo argumentą, kad net negalėjo būti pasitelkta atlikti visuomenei naudingą veiklą, nes slaugė šeimos narį. Šis argumentas teismo išsamiai išnagrinėtas ir kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, esminė aplinkybė taikyti Savivaldybės aprašo 9.4. papunktį yra tai, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl socialinės paramos skyrimo, turėjo pateikti visus reikiamus dokumentus, įskaitant ir tuos, kurie pagrįstų tai, jog ji priklauso tai asmenų grupei, kurie visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami. Tačiau duomenų, apie tai, kad būtų gaunamos tikslinės kompensacijos dėl vykdomos slaugos (globos) į bylą nepateiktos.

28. Tretieji suinteresuoti asmenys G. R. ir A. E. R. atsiliepime pritaria pareiškėjos apeliaciniam skundui, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog Administracija, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, netinkamai ir nesąžiningai vadovavosi teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 29. Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. 22538 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“, kuriuo nuspręsta neskirti socialinės pašalpos už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. šiems bendrai gyvenantiems asmenims: R. R., A. E. R., G. R., teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms bei įrodymų vertinimui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas.

32. Įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams (toliau – piniginė socialinė parama) – pinigine ar nepinigine formomis teikiama parama nepasiturintiems gyventojams šio įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina savivaldybės administracijos teisę teikiant piniginę socialinę paramą, darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra šio įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šioje dalyje, šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyse (dalyje), ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę, jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Įstatymo 25 straipsnio 6 punktas nustato, kad piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

33. Aprašo 2 punkte numatyta, kad visuomenei naudinga veikla – tai neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui. Aprašo 10 punkte nustatyta, jog visuomenei naudingos veiklos organizatorius yra savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga bei organizacija, kuri organizuoja visuomenei naudingą veiklą ir pasitelkia savivaldybės teritorijos bendruomenės narius visuomenei naudingai veiklai atlikti. Visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, nurodyti Socialinės paramos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte (12 p.), o Aprašo 13 punkte nurodytas asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai nėra pasitelkiami, sąrašas. Pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos (15 p.). Visuomenei naudingos veiklos organizatorius, prieš pradedant atlikti visuomenei naudingą veiklą, privalo informuoti asmenis apie visuomenei naudingos veiklos turinį (pobūdį), eigą ir saugą, nurodydamas apsisaugojimo nuo galimų rizikos veiksnių būdus ir priemones (17 p.). Apie atliktą visuomenei naudingą veiklą ir laiką visuomenei naudingos veiklos organizatorius pažymi visuomenei naudingos veiklos sutartyje (19 p.). Visuomenei naudingos veiklos trukmę ir atlikimo laiką nustato visuomenei naudingos veiklos organizatorius (20 p.).

34. Aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos kreipimosi, skyrimo ir mokėjimo tvarką, trūkstamų dokumentų pateikimą, pagrindus, kuriems esant piniginė socialinė parama didinama, mažinama, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo, mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimą, paramos teikimo nepinigine forma būdus, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, Savivaldybės administracijos ir bendruomeninių organizacijų teises ir pareigas.

35. Pareiškėja R. R. 2022 m. kovo 25 d. pateikė elektroninį prašymą-paraišką skirti socialinę pašalpą nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. per SPIS. Pareiškėjos prašymas-paraiška buvo priimtas 2022 kovo 28 d. ir tą pačią dieną pareiškėjai buvo išsiųstas suformuotas informacinis pranešimas iš SPIS su pateikta informacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Tą pačią dieną, t. y. 2022 m. kovo 28 d., pareiškėjai taip pat buvo išsiųstas Pranešimas su pateikta analogiška informacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą bei galimas jos neatlikimo pasekmes jos nurodytu informavimo būdu – elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja buvo informuota, kad neatvykus per mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos bus priimtas sprendimas neskirti socialinės pašalpos.

36. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas, išsiųsdamas pranešimą tiek per SPIS, tiek pareiškėjos nurodytu informavimo būdu (el. paštu), tinkamai informavo pareiškėją apie tai, jog ji per mėnesį turi atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį ir parašyti savo sutikimą / nesutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo. Taigi, pareiškėja, pateikusi prašymą per SPIS, galėjo ir privalėjo pasikrinti informaciją apie tolesnius jai reikalingus atlikti veiksmus SPIS paskyroje bei savo elektroniniame pašte, o to nepadariusi, prisiėmė visą iš to kylančių pasekmių riziką.

37. Byloje nustatyta, kad atsakovo ginčijamame sprendime nurodytas socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjai ir bendrai gyvenantiems asmenims pagrindas – Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktas (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) parengtoje užimtumo didinimo programoje), dėl visuomenei naudingos veiklos neatvyko. Nors pareiškėja teigė, kad fiziškai negalėjo nuvykti į Socialinės paramos skyrių, nes šis dėl valstybės teritorijoje paskelbtos ekstremalios situacijos dirbo nuotoliu, tačiau pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos argumentus, atsižvelgęs į atsakovo pateiktą informaciją, pagrįstai juos atmetė, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius byloje surinktai medžiagai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja bylos nagrinėjimo metu pati patvirtino, jog į Kauno miesto savivaldybės administracijos ar Dainavos seniūnijos patalpas patekti net nebandė, todėl jos argumentas, kad atsakovas laikė viešąsias patalpas užrakintas ekstremaliosios situacijos laikotarpiu, buvo nepagrįstas ir atmestinas. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Dainavos seniūnija ginčo laikotarpiu veiklą vykdė bei gyventojus priėmė seniūnijos patalpose, šiems argumentams pagrįsti pateikė rašytinius paaiškinimus – Dainavos seniūnijos darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir suvestinę, kuriuose nurodyta, kad asmenys dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo į seniūniją atvykdavo ir buvo aptarnaujami fiziškai, vien tik kovo mėnesiui fiziniam priėmimui registravosi 219 piliečių. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja, negalėdama dėl kokių nors priežasčių fiziškai atvykti į seniūniją, turėjo ir galėjo apie tai informuoti atsakovą elektroniniu paštu ar per SPIS.

38. Pareiškėja ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovas pateikęs pranešimą nuotoliniu būdu, neišsiaiškino ar pareiškėja atsisakė sudalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir 2022 m. gegužės 5 d. surašė sprendimą nepateikdamas siuntimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos argumentais, kadangi pareiškėjai neatvykus į Dainavos seniūniją iki nustatyto termino ir nepateikus savo sutikimo dėl pasitelkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti, siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą pareiškėjai negalėjo būti išduotas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus, nes pareiškėjos neinformavo apie būtinybę atvykti į Socialinės paramos skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyrį Dainavos seniūnijoje ir tuo pačiu neišdavė siuntimo, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo laikotarpiu turėjo slaugyti sutuoktinio neįgalią motiną P. R., dėl ko pateko į kategoriją asmenų, kurie negali atlikti visuomenei naudingos veiklos. Savivaldybės aprašo 9.4 papunktyje nurodyta, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, kurie slaugo ar prižiūri asmenį, savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką arba vaiką, kuriam nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jie paskirti fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, arba vaiko, kuriam nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens arba vaiko, kuriam nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju. Taigi siekiant būti pripažintu tokiu asmeniu, yra svarbios dvi aplinkybės, tai, kad šeimoje yra asmuo, kuris yra slaugomas ir yra šeimos narys, kuris jį slaugo, jeigu jam yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis paskirtas fizinio asmens, pripažinto neveiksniu arba neveiksniu tam tikroje srityje, globėju. Tačiau bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad nors P. R. buvo nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nuo 2022 m. balandžio 15 d., tikslinė kompensacija už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 15 d. buvo skirta P. R., o už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d. mirusio gavėjo (P. R.) tikslinė kompensacija išmokėta E. R., bet ne pareiškėjai. Be to, techninės pagalbos priemonė – vežimėlis, buvo perduotas naudotis Asmens aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (trumpalaikiu materialiuoju turtu) 2022 m. kovo 21 d. sutartimi Nr. A6-03-1140, kuri pasirašyta tarp techninės pagalbos centro ir A. E. R. Atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus ir informaciją, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad pareiškėjos motyvai, jog būtent ji buvo tas asmuo, kuris slaugė šeimos narį ir dėl to pateko į kategoriją asmenų, kurie visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami yra nepagrįsti, neįrodyti, todėl atmestini.

40. Papildomai pažymėtina, kad ir į bylą pateikta Visuomenei naudingos veiklos atlikimo 2022 m. birželio 14 d. sutartis Nr. 07-19-70, pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinta, kaip pateikta dėl visai kito pareiškėjos paraiškos-prašymo skirti socialinę pašalpą, t. y. dėl naujo prašymo-paraiškos Nr. 44445 dėl socialinės pašalpos skyrimo nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 1 d., kurią pareiškėja pateikė Dainavos seniūnijoje ir 2022 m. birželio 14 d. pasirašė sutikimą dėl visuomenei naudingos veiklos atlikimo, visuomenei naudingą veiklą atliko ir socialinė pašalpa buvo skirta nuo prašyme-paraiškoje nurodytos datos – 2022 m. birželio 1 d.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo ginčijamą sprendimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. laikė pagrįstu bei teisėtu ir atmetė pareiškėjos skundą.

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

43. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pažymi, kad pareiškėja nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir argumentų, kurie leistų daryti išvadą, jog Administracijos Socialinės paramos skyrius šiuo konkrečiu atveju neturėjo taikyti Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytos jai suteiktos teisės neskirti pareiškėjui socialinės pašalpos, nustatęs, kad pareiškėja neįvykdė jai nustatytos pareigos – nustatyta tvarka atlikti visuomenei naudingą veiklą.

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė