c2f2f12f-1abc-4d50-981d-be4572269bde · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1S-394/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3. (N) (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui N. P.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo S. D. (S. D.) skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuria S. D., kaltinamam padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 2 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje, kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi kaltinamojo skundÄ ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, n u s t a t ė :

             S. D. kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. A., 2012-02-01 prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti, nusipirkdamas už 1100 Lt iÅ¡ O. L. įgijo ne mažiau kaip 9,439 g miltelių, kurių sudėtyje buvo didelis kiekis, t. y. ne mažiau kaip 3,298 g narkotinės medžiagos – heroino, kuriÄ jis turėdamas tikslÄ platinti, gabeno ir neteisėtai laikė nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012-02-17, po ko tÄ pačiÄ dienÄ apie 17 val.

Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) namo jis ne mažiau kaip 3,298 g narkotinės medžiagos – heroino perdavė V. A. parduoti. Tęsiant nusikalstamÄ veikÄ , V. A. minėtÄ didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino atgabeno į nuomojamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame narkotinę medžiagÄ laikė iki 2012-02-03 17.15 val., po ko V. A. 2012-02-03 apie 17.15 val. minėtÄ narkotinę medžiagÄ atgabeno prie prekybos centro „Iki“, esančio (duomenys neskelbtini), ir už 1600 Lt T.

L. pardavė didelį kiekį – 3,298 g narkotinės medžiagos – heroino.Taip pat jis kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2012-02-03 Lietuvos Respublikoje iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,208 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias iki 2012-02-03 22.10 val. sulaikymo Vilniuje, prie Buivydiškių g. 10 pastato neteisėtai gabeno ir laikė su savimi, kuomet policijos pareigūnai jo asmens kratos metu rado ir paėmė nedidelį kiekį – 0,208 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.S. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2012-02-03.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas kaltinamajam S. D. buvo tęsiamas iki 2013-09-03. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminÄ nuo 2013-09-03. Teismas, pratęsdamas S. D. suėmimo terminÄ , motyvavo tuo, kad S. D. kaltinamas padaręs sunkų nusikaltimÄ , už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamasis nedirba, neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , praeityje teistas, be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog jis pajamas gaudavo iÅ¡ prekybos narkotinėmis medžiagomis.

Teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės ir padaryto nusikaltimo sunkumas leidžia manyti, kad S. D. bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti jam gresiančios bausmės gali pasislėpti nuo teismo, be to, kaltinamojo nusikalstamų veikų pobÅ«dis yra susijęs su neteisėtu pajamų iÅ¡ nusikalstamos veikos gavimu, todėl jis ir toliau gali daryti nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.Kaltinamasis S. D. skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir skirti vienÄ ar kelias Å¡velnesnes kardomÄ sias priemones.

Kaltinamasis, nesutikdamas su skundžiamos nutarties motyvais pratęsti jam kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , teigia, jog suėmimo pratęsimas pažeidžia jo teises. Suėmimas yra griežčiausias laisvės suvaržymas ir prilygsta laisvės atėmimo bausmei, todėl siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į laisvę, jis turi bÅ«ti skiriamas iÅ¡imtinais atvejais. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog yra suimtas 19 mėnesių, taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė tik pradžioje galėjo bÅ«ti pateisinama, tačiau praėjus laikui tampa nereikÅ¡minga.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju sprendžiant kardomojo kalinimo pratęsimo pagrindÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar nebus pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, kaltinamasis atkreipia dėmesį, jog teisiamieji posėdžiai atidedami dėl kitų kaltinamųjų, kuriems skirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, neatvykimo į teismÄ , ir daro iÅ¡vadÄ , kad teismas pratęsė suėmimo terminÄ iÅ¡ anksto žinodamas, jog bylos nagrinėjimas anksčiau pradėtas nebus.

Kaltinamojo skunde taip pat nurodoma, kad iki 2011 m. pabaigos jis gyveno ir buvo registruotas motinai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2011-11-15, įsidarbinęs Vilniuje, iÅ¡ motinos buto iÅ¡sikėlė. Visa tai rodo jo siekį gyventi tvarkingai. Vien ta aplinkybė, kad asmuo yra teistas ir kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, neduoda pagrindo manyti, kad jis darys naujus nusikaltimu. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad žmogaus teisių apsaugos požiÅ«riu, kelių kardomųjų priemonių taikymas yra priimtinesnis už suėmimÄ .Teismo posėdyje prokuroras prašė skundÄ atmesti.Kaltinamojo S. D. skundas atmetamas.Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ , BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, BPK 122 straipsnio, BPK 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimas gali bÅ«ti taikomas tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms suėmimo skyrimo sÄ lygoms ir bent vienam iÅ¡ BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pratęsė kaltinamajam S. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminÄ nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus), bei padaręs iÅ¡vadÄ , kad Å¡velnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Apeliacinis teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis sutinka.Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo Å¡eiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimÄ /neturėjimÄ , darbo santykius, sveikatos bÅ«klę, ankstesnį teistumÄ , ryÅ¡ius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sÄ vokai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vienÄ ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar Å¡ioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. PagrįstÄ manymÄ , kad asmuo gali padaryti bent vienÄ iÅ¡ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.Aptariamoje baudžiamojoje byloje apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam S. D. suėmimo terminÄ , atsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumÄ , pakankamÄ suėmimo terminui pratęsti.

S. D. kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ sunkių nusikaltimų kategorijai, už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiamasis įstatymas numato griežtÄ laisvės atėmimo bausmę. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sÄ lyga taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymÄ . Kaltinamasis S. D. praeityje teistas ir, nors ankstesni asmens teistumai patys savaime nesudaro pagrindo taikyti jam Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę, tačiau neigiamai charakterizuoja asmenį, kaip linkusį daryti nusikalstamas veikas.

Be to, iÅ¡ byloje pateiktos darbo sutarties matyti, jog kaltinamasis dvi valandas per dienÄ dirbo, darbdavys įsipareigojo jam mokėti valstybės nustatytÄ minimalų valandinį atlygį, proporcingai dirbtam valandų skaičiui (t. 16, b. l. 226, 227), taigi, akivaizdu, jog darbo užmokestis nebuvo pakankamas pragyvenimui. Å i aplinkybė, įvertinus jam inkriminuojamo nusikaltimo pobÅ«dį, leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimų darymas buvo kaltinamojo pragyvenimo Å¡altinis. Ne mažiau svarbu ir tai, kad kaltinamasis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitÄ , gyveno nuomojame bute, iÅ¡situokęs. Å ios aplinkybės neleidžia manyti, kad S. D. yra saistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių.

Be to, S. D. kaltinamas nusikaltimo, numatyto BPK 122 straipsnio 4 dalyje, padarymu, veikiant bendrininkų grupe. Nurodytų aplinkybių visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje S. D. gali daryti naujus nusikaltimus bei, siekdamas iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 3 punkte numatytus suėmimo skyrimo pagrindus.

Pažymima, jog baudžiamoji byla Å¡iuo metu yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. BPK 127 straipsnyje nustatyti kardomosios priemonės – suėmimo terminai taikomi tik ikiteisminio tyrimo stadijoje. Savo žinioje bylÄ turinčio teismo tokie terminai nesaisto. Teismo nuomone, suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas BPK 44 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi bÅ«ti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedÅ«ras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau Å¡iuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti Baudžiamojo proceso kodekso numatytų tikslų.

Pažymima, jog kuo sunkesnė, didesnė ir sudėtingesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisinamas. Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktikÄ , kad vieÅ¡ojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Ä®vertinus nusikaltimÄ , kuriuo kaltinamas S. D., atsižvelgus į jo pobÅ«dį ir sunkumÄ , vieÅ¡asis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę.Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo iÅ¡vadų.

Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo S. D. skundÄ atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                              Regina Gaudutienė