Legislator Case Law & Legislation
c2f1efd8-9bdb-46f7-b2a6-16ced64684b4 AI generated

c2f1efd8-9bdb-46f7-b2a6-16ced64684b4 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c2f1efd8-9bdb-46f7-b2a6-16ced64684b4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. R. (apelianto) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4246-889/2013, kuria buvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo

Legislator headnote

AI generated

c2f1efd8-9bdb-46f7-b2a6-16ced64684b4 · Klaipėdos apygardos teismas: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad jam ir sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtÄ garaÅ¾Ä 1995-01-19 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iÅ¡ J. R. E., tačiau notarui neiÅ¡aiÅ¡kinus įstatymų numatytos pareigos per tris mėnesius sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei galimų neigiamų pasekmių, minėtos sutarties įstatymų numatytu terminu neįregistravo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                 Civilinė

byla Nr. 2S-972-460/2013

Teisėja   Milda Valiulytė                                                          (Proceso

Nr. 2-06-3-02540-2013-8)

                                                                                               Procesinio

sprendimo kategorijos

(S) 128.2; 122.4

                                                                                              Â

Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. R. (apelianto) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4246-889/2013, kuria buvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo

J. R. pareiškimo suinteresuotiems asmenims J.

R. E., A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinį faktÄ , kad jam ir sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas, esantis garažų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad minėtÄ garaÅ¾Ä 1995-01-19 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nusipirko iÅ¡ J. R. E., tačiau notarui neiÅ¡aiÅ¡kinus įstatymų numatytos pareigos per tris mėnesius sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei galimų neigiamų pasekmių, minėtos sutarties įstatymų numatytu terminu neįregistravo.

Klaipėdos

miesto apylinkės teismas 2013-03-18 nutartimi nustatė pareiÅ¡kėjui J. R. 14 dienų terminÄ nuo nutarties įteikimo dienos

pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti. Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, turėdamas nuosavybės teisę į garaÅ¾Ä , įregistruoto J. R. E. vardu patvirtinančius dokumentus, siekia, kad turima nuosavybės teisė bÅ«tų įregistruota vieÅ¡ame registre. Atsižvelgė į tai, konstatavo, kad pareiÅ¡kime formuluojamas reikalavimas neatitinka pareiÅ¡kimo faktinio pagrindo ir pareiÅ¡kėjui nesukels pageidaujamų teisinių pasekmių. Nurodė, jog siekdamas, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), bÅ«tų įregistruota vieÅ¡ame registre, pareiÅ¡kėjas turėtų formuluoti reikalavimÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ . Teigė, kad pareiÅ¡kėjo    2013-02-11 AB „Swedbank“ mokėjimo kvitu sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis jam yra grÄ Å¾intas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3211-730/2013, todėl pareiÅ¡kėjÄ Ä¯pareigojo sumokėti 144 Lt žyminį mokestį už Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ .

Apeliantas teismui pateikė atskirÄ jį skundÄ . Juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo

2013 03 18 nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai naudodamas pareiÅ¡kimo trÅ«kumo Å¡alinimo institutÄ , realiai blokuoja jo pareiÅ¡kimÄ dėl fakto, turinčio juridinę reikÅ¡mę, nustatymo ir pažeidžia apelianto, kaip asmens besikreipiančio į teismÄ , teisę pačiam pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ bei teisę laisvai ir nevaržomai realizuoti CPK 5 str. numatytas teises. Teigia, jog 1995-01-19 Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure, bÅ«damas santuokoje, sudarė pirkimo–pardavimo

sandorį, kuriuo minėtÄ garaÅ¾Ä nusipirko iÅ¡ J. R. E.. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ pirkimo–pardavimo sutartis per 3 mėn. turėjo bÅ«ti

įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėta pirkimo–pardavimo sutartis įregistruota nebuvo dėl nesusipratimo. Kadangi iki Å¡iol jis, nusipirkęs daiktÄ asmuo, garaÅ¾Ä valdo kaip savo, prižiÅ«ri ir moka mokesčius, tačiau neturi jokių realių galimybių pateikti VÄ® Registrų centui pagrindus, kuriais remiantis bÅ«tų galima įregistruoti jo nuosavybės teises, kreipėsi į teismÄ dėl fakto, turinčio juridinę reikÅ¡mę nustatymo, kad jis ir jo sutuoktinė garaÅ¾Ä valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tokiu bÅ«du nuosavybės teisės bÅ«tų įregistruojamos teismo sprendimo pagrindu. Mano, jog pirkimo–pardavimo sutartį, kuri negalioja, t. y. neturi jokios teisinės reikÅ¡mės dar nuo 1995 metų, teismas nepagrįstai traktuoja kaip jo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentÄ . Teigia, kad toks ydingas teisės aiÅ¡kinimas ir taikymas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Minėta sutartis gali bÅ«ti vertinama tik fakto, turinčio juridinę reikÅ¡mę, nustatymo byloje, kadangi kaip negaliojantis dokumentas ji neturi jokios teisinės reikÅ¡mės, tačiau patvirtina tarp jos Å¡alių buvusiÄ ir iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ sandorio sudarymo metu. Pažymi ir tai, jog į bylÄ pateiktas žyminio mokesčio kvito originalas patvirtina, kad žyminis mokestis yra sumokėtas ir nėra atsiimtas. Sumokėti pinigai yra valstybės biudžete, byloje nėra jokių įrodymų, kad žyminis mokestis buvo atsiimtas, nepaisant teismo formalaus jo grÄ Å¾inimo. Todėl mano, kad mokėti žyminį mokestį antrÄ kartÄ pareiÅ¡kėjas neturi pagrindo.

Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikta.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis

pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas

tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutarties, buvo iÅ¡spręstas pareiÅ¡kėjo J. R. pareiÅ¡kimo suinteresuotiems asmenims J. R. E., A.

R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 1995-01-19 pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ pardavėjo J.

R. E. įsigijo garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), plane žymimÄ 4G1p, boksas Nr. 4, turintį 18,09 kv. m naudingo ploto, pardavėjui priklausiusį pagal Klaipėdos m. GSK „(duomenys neskelbtini)“ 1992-06-02 pažymÄ Nr. 95 ir Klaipėdos TVIPP biuro 1995-01-05 pažymėjimÄ , kuri patvirtinta Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure, tačiau Å¡ios pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu atsiradusios nuosavybės teisės į minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ negali įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi praleido 1964 m. CK 255 straipsnyje numatytÄ trijų mėnesių terminÄ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali bÅ«ti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės: 1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę; 2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pastato, šiuo atveju garažo, valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti (CPK 444

straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra bÅ«tinos sÄ lygos: 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs

nuosavybės teisę į pastatus ir 2) kad turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali bÅ«ti nustatomas, kai nėra nors vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta

civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. ir kt. v. Kauno miesto

savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-164/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Serfas“ v. AB „Darna“ ir

kt., bylos Nr. 3K-3-451/2007, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne iki galo tiksliai, tačiau iš esmės teisingai nurodė, jog apeliantas turi dokumentus, patvirtinančius, kad jis buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus, t. y. jie (dokumentai) nėra prarasti arba negali ne teismo tvarka būti atkurti. Minėtas teisinis reguliavimas reiškia, jog apeliantas šiuo atveju neturi teisės pasinaudoti vienu iš CPK įtvirtintu teisiniu instrumentu – juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu.

Å iai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dėl galiojant 1964 m. CK (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) pasiraÅ¡ytos sutarties teisinės registracijos nesilaikymo padarinių yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Taip įstatyme buvo nustatyta imperatyvinio pobÅ«džio termino padariniai, kurių nei teismas, nei Å¡alys savo susitarimu pakeisti negalėjo. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atveju sandorio Å¡alis privalo atlikti aktyvų veiksmÄ â€“ sutartį pateikti turto registravimo įstaigai įregistravimo veiksmui atlikti, nes tik tokiu atveju sutartis sukels civilinius teisinius padarinius, t. y. nuo sutarties įregistravimo momento turto įgijėjui pagal sutartį atsiras nuosavybės teisė į įsigytÄ turtÄ (CK 149 straipsnio 2 dalis). Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančiÄ (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas nėra naikinamasis, dėl svarbių priežasčių praleistÄ Å¡Ä¯ terminÄ teismas gali atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. W. ir V. V. v. J. N., V. P.,

bylos Nr. 3K-3-66/2000; 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ ,

bylos Nr. 3K-3-70/2006).

Aktualu

pažymėti, jog pareiškėjas nesinaudojo įstatyme nustatytomis teisinėmis priemonėmis užbaigti nuosavybės

teisių perleidimÄ pirkimo–pardavimo sandoriu, o praÅ¡o teismo priimti sprendimÄ â€“ nustatyti, kad jam ir

sutuoktinei A. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise

priklauso negyvenamoji patalpa – garažas – jau pagal įstatymÄ negaliojančiÄ pirkimo–pardavimo sutartį, remdamasis teise realizuoti CPK 5 straipsnyje, Konstitucijoje

ir procesinėse teisės normose įtvirtintÄ pareiÅ¡kėjo teisę kreipiantis į teismÄ pačiam pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ . Be to, apeliantas apylinkės teismo nutartį vertina kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms materialiosios teisės normoms, reglamentuojančioms daiktinę teisę ir nuosavybės teisių atsiradimo pagrindus bei procesinės teisės nuostatoms, reglamentuojančioms asmens teisę kreiptis į teismÄ , tačiau kokioms konkrečiai, nenurodo. Teismas pažymi, kad nuosavybės teisių atsiradimÄ , pasibaigimÄ ar kitokį pasikeitimÄ nustatančių teisės normų laikymasis ir jų įgyvendinimas tinkamai įstatymo nustatytÄ tvarka sudarant sandorį sukuria teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ juridinį faktÄ apie nuosavybės teisių perleidimÄ ir užtikrina tų teisių apsaugÄ . Ä®statyme nustatytos sandorio sudarymo tvarkos laikymasis yra privalomas, nes tokios tvarkos nesilaikymas sukelia tam tikrus įstatyme nurodytus padarinius, vienas iÅ¡ kurių yra sandorio negaliojimas.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas neprašė teismo praleisto termino atnaujinti, nurodant svarbias termino praleidimo priežastis, t. y. nepasinaudojo įstatyme nustatyta aptartos taisyklės iÅ¡imtimi, reiÅ¡kiančia, kad terminui pasibaigus sutartis negalios, nebent teismas atnaujintų terminÄ sutarčiai įregistruoti (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). TÄ akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliantas be pagrindo su tokia iÅ¡reikÅ¡ta pozicija nesutinka.

Dėl žyminio mokesčio

Teismas sutinka su apelianto nuomone, kad jeigu pareiÅ¡kėjo 2013-02-11 AB „Swedbank“ mokėjimo kvitu sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis jam yra grÄ Å¾intas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3211-730/2013, bet dar neatsiimtas, todėl mokėti žyminį mokestį antrÄ kartÄ už Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ identiÅ¡kÄ reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas neturi pagrindo. TokiÄ galimybę numato CPK 87 straipsnio 6 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas gali suinteresuoto asmens praÅ¡ymu faktiÅ¡kai negrÄ Å¾intÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ Ä¯skaityti kaip žyminio mokesčio įmokÄ už naujÄ procesinį dokumentÄ , bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grÄ Å¾inimo taisyklių“ 12 punkto reglamentavimas, todėl apylinkės teismas nepagrįstai pareiÅ¡kėjo praÅ¡o dar kartÄ sumokėti žyminį mokestį.

Esant nurodytų argumentų ir aplinkybių visetui, pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas jÄ pakeisti neįpareigojant pareiÅ¡kėjo sumokėti 144 Lt žyminį mokestį už Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CPK 339 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartį pakeisti neįpareigojant pareiÅ¡kėjo sumokėti 144 Lt žyminį mokestį už Å¡ioje byloje reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ .

Teisėja                                                                             Â

                       Aušra Maškevičienė