c2f1c600-e77b-4ae2-b5a1-73d018166b99 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-1556-561/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04490-2016-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., jo atstovui advokatui Antonui Kviatkovskiui (Anton Kviatkovski), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VieÅ¡ojo saugumo tarnybos, atstovui Aigerdui Skroliui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovėms Astai Razmienei ir Laurai Stankevičienei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Å alčininkų rajono policijos komisariato ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas), 131 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Šalčininkų RPK), 9 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

5) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK), 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti;

6) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kalinimo Kalėjime nežmoniÅ¡kų gyvenimo sÄ lygų, higienos normų ir kitų pažeidimų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki Å¡iol yra kalinamas Kalėjime. Pažymėjo, kad nuolatos Kalėjime pažeidžiamos galiojančios teisės aktų nuostatos, nes kameros nuolat perpildytos, avarinės bÅ«klės, o gyvenimo sÄ lygos – antisanitarinės. Tvirtino, kad kalint perpildytose kamerose buvo pažeistos jo teisės bei teisės aktų nuostatos, kad kalintis sÄ lygomis, kuriose nesilaikoma nustatytų reikalavimų.

PareiÅ¡kėjas pabrėžė, kad Kalėjime taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. Kalėjime nėra pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas; nuolat pažeidžiamas skirstymas į kameras; nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku; sudaryta galimybė tik vienos valandos pasivaikščiojimui, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, yra nepakankama; kamerose prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas; nėra užtikrinama pakankama temperatÅ«ra, todėl žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta; nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne bei higienos reikmenimis (tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus ir kt.); kamerose trÅ«ko pakabų, kabliukų, veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelių;

Å¡iukÅ¡lių konteineriai pastatyti prie pat langų; buvo pažeistas privatumas naudojantis tualetu; netinkamai įrengtos duÅ¡inės, o pasinaudoti duÅ¡u galėjo tik kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių; kamerose pilna parazitų; maistas neskanus ir nekaloringas, kartais buvo tiekiamas ir atÅ¡alęs, o vykstant į teismÄ iÅ¡ viso nebuvo tiekiamas; buvo pažeista teisė įsigyti bÅ«tinų maisto produktų bei higienos reikmenų, nes dėl įvykusios klaidos iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaičiuoti pinigai; taip pat buvo atimta teisė naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas, dėl ko neiÅ¡laikė egzamino; buvo atliekamos neteisėtos kratos, kurių metu buvo sugadinti asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai;

Kalėjimas neužtikrino galimybės paskambinti; nebuvo sudarytos galimybės trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams su artimaisiais; iÅ¡ brolio gautas laiÅ¡kas pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas; pareiÅ¡kėjo pateikti skundai nebuvo registruojami, pateikiami neiÅ¡samÅ«s bei netinkami atsakymai į skundus; buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, o gaisro metu Kalėjimo darbuotojai nereagavo į jo pagalbos Å¡auksmÄ . Dėl Å¡ių Kalėjimo veiksmų patyrė žalÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimÄ , nuolat jautė baimę, apatijÄ , prasidėjo depresija bei pablogėjo jo sveikata.

Dėl pažeidimų Å alčininkų RPK ir Vilniaus apskrities VPK. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad tiek Å alčininkų RPK, tiek Vilniaus AVPK areÅ¡tinėse gyvenimo sÄ lygos buvo siaubingos – plotas nesiekė 5 m2; kameros neremontuotos; nebuvo ventiliacijos; trÅ«ko Å¡viesos; sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo kameros; trÅ«ko inventoriaus; duÅ¡u galima buvo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę; nebuvo suteikiami nei trumpalaikiai, nei ilgalaikiai pasimatymai; nebuvo galimybės paskambinti artimiesiems; nėra medicininio punkto bei bibliotekos; pilna parazitų bei nebuvo skiriama spauda.

PareiÅ¡kėjas taip pat pabrėžė, kad Å¡ių įstaigų pareigÅ«nai vykdė ir konvojavimÄ , kuris neatitiko nustatytų reikalavimų. Dėl pažeidimų LAVL. Nurodė, kad LAVL buvo laikomas laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. bei laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. vasario 3 d. PareiÅ¡kėjo teigimu, LAVL palatos yra apleistos, neÅ¡varios bei be langų. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas su rÅ«kančiais asmenimis, palatose asmenų buvo laikoma daugiau nei nustato teisės aktai, o sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas sienele.

Dėl VST konvojavimo pažeidimų. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad konvojavimo sÄ lygos buvo apgailėtinos, nežmoniÅ¡kos, nes visuomet turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo neÅ¡varÅ«s, nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu, nebuvo saugos diržų bei rankenų, nebuvo ventiliacijos, Å¡viesos, be pagrindo buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai bei teismo posėdžių salėje laikymas metaliniame aptvare. Dėl NVSC biurokratizmo ir pažeidimų. PareiÅ¡kėjo teigimu, NVSC neatlieka grįžtamųjų kontrolių tinkamai, operatyviÄ sias kontroles atlieka netinkamai, pateikia faktines aplinkybes neatitinkančius duomenis.

Pabrėžė, kad NVSC pareigÅ«nai galimai informuoja KalėjimÄ , dėl kokių priežasčių bus atliekama kontrolė. Pabrėžė, jog pareigÅ«nų atliekami vienos ir tos pačios patalpos vertinimai buvo skirtingi, kas, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, leidžia teigti, jog jie buvo atlikti netinkamai. Nurodė, kad kreipėsi į NVSC, siekiu iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl galimybės pradėti administracinę procedÅ«rÄ tarnautojos atžvilgiu, tačiau jokio atsakymo nėra gavęs. PareiÅ¡kėjas skunde teismui plačiai iÅ¡dėstė savo argumentus ir pateikė paaiÅ¡kinimus, kokius nepatogumus bei kančias teko patirti dėl visų paminėtų institucijų neveikimo.

Dėl senaties termino nurodė, kad pažeidimai laikytini tęstiniais, todėl senaties terminas nėra praleistas. Tačiau tuo pačiu prašė teismo atnaujinti senaties terminÄ ir vertino, kad jį praleido dėl svarbių priežasčių – apie galimus pažeidimus sužinojo tik per televizijÄ ir tik tada sužinojo, kad už pažeidimus gali reikalauti kompensacijos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo skundÄ tenkinti visÄ .

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimo, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Kalėjimas prašė teismo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Kalėjimas teismui pateikė pareiÅ¡kėjo viso kalinimo laikotarpio duomenis, t. y. nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d..

Atsiliepime nurodė, kad nuo 2010 m. balandžio 11 d. įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010 m. gegužės 11 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2.

PaaiÅ¡kino, kad Kalėjimas yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sÄ lygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Pažymėjo, kad Kalėjimo administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančiųjų įstaigoje skaičiaus, nes į KalėjimÄ asmenys pristatomi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teismuose, todėl jų nepriimti neturi teisinio pagrindo.

Nurodė, kad skirstant asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Susidarius tokiai situacijai, Kalėjimo administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ , t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Pabrėžė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto. Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, Kalėjimas yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nurodė, kad kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) III skirsnyje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, kad sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip nustato teisės aktai. Dėl socialinio darbo paaiÅ¡kino, kad visi asmenys laikomi Kalėjime dalyvauja užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (Å¡achmatai, Å¡aÅ¡kės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, Å¡iltuoju metu laiku rengiamos tinklinio, krepÅ¡inio, sunkumų kilnojimo varžybos. Ä®rengtoje koplyčioje atliekami religinio pobÅ«džio renginiai. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiÅ¡kų kolektyvų koncertai. Ä®staigoje veikia biblioteka, asmenims yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudÄ bei knygas gyvenamosiose kamerose, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti.

Pažymėjo, kad norint dalyvauti visuomeninėje arba kitoje veikloje, asmuo, laikomas Kalėjime, turi parodyti savo iniciatyvÄ , pareikÅ¡ti norÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu, kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Dėl iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä nurodė, kad laikėsi nustatytų teisės aktų reikalavimų ir visiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Pabrėžė, jog duÅ¡o patalpų įrengimas atitinka higienos normos reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad pasivaikščiojimo kiemeliai nuolatos prižiÅ«rimi, o vienos valandos pasivaikščiojimo laikas per dienÄ yra nustatytas Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje, todėl tvirtino, kad pažeidimų nebuvo.

Dėl patalynės aprūpinimo, skalbimo ir rūbų džiovinimo nurodė, kad Kalėjime patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“.

Pažymėjo, jog vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ . Pabrėžė, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos asmenims grÄ Å¾inami sausi. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, Kalėjime gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami.

Dėl maitinimo paaiškino, kad asmenys maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d.

Nr. 4/07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Pabrėžė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Dėl teisės paskambinti nurodė, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TĮVTT) 73 punkte nustatyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji Kalėjime turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro ar teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui.

Pažymėjo, jog iÅ¡ esmės toks leidimas reikalingas norint pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. PaaiÅ¡kino, kad pasimatymai suteikiami tik iÅ¡ anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, kurie ne vėliau kaip prieÅ¡ 15 dienų suderinti su Kalėjimo administracija. Atkreipė dėmesį į tai, kad Kalėjime nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių ir jų suteikimo tvarka nėra numatyta ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Dėl atliekamų kratų ir asmens apžiÅ«ros sÄ lygų nurodė, kad jos atliekamos laikantis visų reikalavimų, siekiant surasti ir paimti draudžiamus turėti daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijose besislapstančius suimtuosius.

Suimtiesiems ir nuteistiesiems atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos, privalomai atliekama visuminė krata. Dėl asmeninio kompiuterio nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta galimybė naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas, nes jis atitiko Kalėjimų departamento 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintus Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau nei tris valandas kriterijus. 2013 m. gruodžio 10 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 6 valandų per parÄ nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. birželio 9 d.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, jog vadovaujantis Leidimo kriterijų 3 punktu, pasibaigus terminuotam leidimo iÅ¡davimo laikotarpiui, klausimas dėl naujo leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parÄ iÅ¡davimo bus svarstomas iÅ¡ naujo. Dėl laikymo kartu su rÅ«kančiais asmenimis paaiÅ¡kino, kad Kalėjime nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, tačiau Kalėjimo pareigÅ«nai, paskirstydami asmenis į gyvenamas kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančių.

Pabrėžė, kad administracija visuomet atsižvelgia, kad rūkantieji nebūtų laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Dėl laiškų cenzūros pabrėžė, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 99 straipsnio 5 dalis nustato, kad nuteistųjų gaunami ir siunčiami laiškai pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu arba teismo nutartimi gali būti tikrinami, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams arba apsaugotos kitų asmenų teisės ir laisvės, arba laikinai (iki trijų mėnesių) sustabdytas laiškų išsiuntimas ir įteikimas.

Pabrėžė, kad BVK 1 priedo 15 punkte nustatyta, kad yra draudžiama turėti dokumentus, iÅ¡skyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuoraÅ¡us ir kopijas, valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigÅ«nų ar tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, todėl sprendė, jog Kalėjimo administracija pagrįstai grÄ Å¾ino 2014 m. vasario 10 d. pareiÅ¡kėjui siųstÄ vokÄ su procesinių dokumentų projektais pareiÅ¡kėjo broliui.

Dėl pareiÅ¡kėjo skundų registravimo ir atsakymo į juos nurodė, kad visi nuteistųjų ir suimtųjų praÅ¡ymai, laiÅ¡kai, skundai ir pareiÅ¡kimai tÄ pačiÄ dienÄ yra užregistruojami Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) bei skundų registracijos žurnale ir nuteistajam pasiraÅ¡ius iÅ¡siunčiami adresatui. Atsakymai į asmenų skundus, praÅ¡ymus (pareiÅ¡kimus) bei pasiÅ«lymus yra pateikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytais reikalavimais.

Dėl pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų paaiÅ¡kino, kad dėl buhalterinės apskaitos programos techninės klaidos pagal 2013 m. gruodžio 18 d. dokumentÄ Nr. A245 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaityta 298,49 Lt, o tikra nuskaitytina suma sudarė 141,40 Lt. 2014 m. sausio 3 d. Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir pinigų skirtumas (157,09 Lt) grÄ Å¾intas į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . Pažymėjo, kad apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas ir raÅ¡tu Kalėjimo administracija atsiprašė dėl padarytos klaidos.

Nurodė, kad CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Å io straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu, todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad Kalėjimo pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismo posėdyje Kalėjimo atstovas nedalyvavo. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2011 m. spalio 13 d. iki 2011 m. lapkričio 7 d. Vidaus ligų (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 30 (15,45 m2, 4 lovos); nuo 2012 m. sausio 26 d. iki 2012 m. vasario 3 d. Chirurgijos (Bendrojo) skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25 (21,25 m2, 5 lovos). Atkreipė dėmesį, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems, todėl neneigė, kad nustatyta ploto norma vienam asmeniui galėjo būti pažeista.

Pažymėjo, kad LAVL administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas, atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui. Nurodė, kad LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010). Pabrėžė, kad LAVL kamerų tipo palatos sanitarinio mazgo sienelės atitinka reikalavimus. LAVL prašė teismo, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus AVPK, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į Vilniaus AVPK areÅ¡tinės ir konvojavimo skyriaus areÅ¡tinę (toliau – ir AreÅ¡tinė) buvo pristatytas 2011 m. rugsėjo 19 d. ir iki 2011 m. rugsėjo 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 6 (17,4 m2) su dar dviem asmenimis; nuo 2011 m. rugsėjo 22 d.

– kameroje Nr. 6 su trimis asmenimis, o 2011 m. rugsėjo 23 d. buvo konvojuotas į KalėjimÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas AreÅ¡tinėje, skundų dėl laikymo sÄ lygų ar kitų pretenzijų AreÅ¡tinės darbuotojams nereiÅ¡kė. Ä® Å alčininkų RPK areÅ¡tinę pareiÅ¡kėjas buvo pristatytas 2012 m. sausio 18 d. ir atskirais laikotarpiais buvo laikomas iki 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus AVPK pateikė atskirų laikotarpių duomenis apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Å alčininkų RPK areÅ¡tinėje ir pažymėjo, jog Å alčininkų RPK areÅ¡tinės darbuotojams pareiÅ¡kėjas skundų ir pretenzijų taip pat nereiÅ¡kė.

Vilniaus AVPK prašė teismo, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismo posėdžio metu Vilniaus AVPK atstovė palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama NVSC, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad NVSC, gavęs pareiÅ¡kėjo skundÄ , vadovaudamasis Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-946 „Dėl Tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas), atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę (toliau – ir Operatyvioji kontrolė). Pažymėjo, jog Operatyviosios kontrolės metu buvo nustatyti HN 76:2010 28 punkto reikalavimo pažeidimai.

Grįžtamoji visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir Grįžtamoji kontrolė) buvo atlikta nustatyta tvarka ir terminais, t. y. iÅ¡ anksto neįspėjus ir ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų paÅ¡alinimo termino pabaigos. Pabrėžė, kad patikrinimų aktuose fiksuojamos tos aplinkybės, kurios bÅ«na patikrinimų metu, o vadovaujantis Reglamento 43 punktu – Operatyviosios kontrolės metu tiriami tik informacijoje, kurios pagrindu buvo vykdyta operatyvioji kontrolė, nurodyti visuomenės sveikatos saugÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai.

PareiÅ¡kėjo teiginį, kad NVSC tinkamai neatliko operatyviosios ir grįžtamosios kontrolių, laikė nepagrįstu. Pažymėjo, kad NVSC Kalėjimui informacijos apie tai, kokios aplinkybės ir kur bus vertinamos, neteikė ir neteikia. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų perkėlimÄ Ä¯ kitas kameras, kamerų remonto bei dezinsekcijos darbų apimtis bei atlikimo laikÄ nustato Kalėjimas. Dėl dezinsekcijos, deratizacijos darbų atlikimo skundo nagrinėjimo metu Kalėjimas buvo sudaręs sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, todėl pažymėjo, kad aplinkybės, susijusios su dezinfekcijos darbų organizavimu, NVSC nėra žinomos.

Aplinkybė, kad 2013 m. spalio 16 d. Kalėjimo kameroje Nr. 278 buvo atlikti dezinsekcijos darbai, buvo nustatyta pagal Å¡iuos darbus atlikusios įmonės įraÅ¡us, buvusius profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) darbų registracijos žurnale. PareiÅ¡kėjo kaltinimus, jog NVSC specialistai „prieÅ¡ atvykdami į KalėjimÄ administracijÄ galimai informuoja dėl kokių priežasčių atvyks, todėl Kalėjimo administracijai sudaro galimybę iki specialistų atvykimo sutvarkyti ir paÅ¡alinti visus higienos pažeidimų trÅ«kumus“ laikė tik subjektyvia pareiÅ¡kėjo nuomone.

Nurodė, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2014 m. gegužės 19 d. skundas dėl jo apgyvendinimo sÄ lygų Kalėjimo kameroje Nr. 375. 2014 m. birželio 2 d. NVSC specialistė atliko patikrinimÄ Kalėjimo kameroje Nr. 375 ir surašė 2014 m. birželio 13 d. patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-1009, kuriame nurodytas HN 76:2010 28 punkto pažeidimas – sienų, lubų pavirÅ¡iai buvo nelygÅ«s, nepritaikyti lengvam valymui bei dezinfekcijai, vietomis nukritęs tinkas, ir 56 punkto pažeidimas – ant lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai.

Terminas pažeidimams paÅ¡alinti buvo duotas iki 2014 m. rugsėjo 13 d. Grįžtamoji kontrolė atlikta 2014 m. spalio 15 d. Dėl tos pačios Kalėjimo kameros Nr. 375 buvo gautas ir V. M. skundas. Pagal V. M. gautÄ skundÄ patikrinimÄ tÄ pačiÄ 2014 m. birželio 2 d. atliko NVSC specialistė, patikrinimo metu kameroje Nr. 375 vertintos tos pačios aplinkybės, tačiau HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (2014 m. birželio 4 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-909). Atsižvelgiant į tokius patikrinimų rezultatus ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2015 m. vasario 11d. pažymÄ Nr. 4D-2014/1-1377 „Dėl A.

B. skundo prieÅ¡ Vilniaus visuomenės sveikatos centrÄ â€œ, NVSC direktoriaus 2015 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. VK-34 buvo sudaryta komisija dėl administracinės procedÅ«ros atlikimo. Atlikus Å¡iÄ procedÅ«rÄ , priimtas sprendimas pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimÄ abiejų specialisčių atžvilgiu. NVSC direktoriaus 2015 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. VK-59 buvo sudaryta komisija galimiems tarnybiniams nusižengimams iÅ¡tirti. Komisija, tyrusi darbuotojų galimus tarnybinius nusižengimus, iÅ¡nagrinėjusi visas aplinkybes, nustatė, kad nėra galimybių patikrinti 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo metu buvusių faktinių aplinkybių, nėra pakankamai neabejotinų duomenų, įrodančių specialisčių (ar kurios nors iÅ¡ jų) kaltę, nėra filmuotos ar fotografuotos medžiagos, galinčios įrodyti konkrečių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ , taip pat, kad kažkuri iÅ¡ jų sÄ moningai ar nesÄ moningai suklydo ir/ar tinkamai neužfiksavo nustatytų aplinkybių patikrinimo akte.

Atkreipė dėmesį, kad HN 76:2010 28 punkto nuostatos „laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos“ bei 56 punkto nuostatos „gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių“ yra abstraktaus pobÅ«džio, tad kyla nevienodo teisės akto taikymo galimybė, todėl komisija siÅ«lė tikslinti iÅ¡orinių teisės aktų reikalavimus bei formuoti vienodÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolės praktikÄ , vykdant kontrolę atliekančių pareigÅ«nų mokymus ar tikslinant visuomenės sveikatos saugos kontrolės procedÅ«rų apraÅ¡ymus vidaus teisės aktuose.

Komisija, įvertinusi visas aplinkybes, vienbalsiai nusprendė, kad nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, kadangi nebuvo nustatyta Å¡ių darbuotojų kaltė, pagrįsta patikimais ir pakankamais įrodymais. Pažymėjo, kad pakartotinai NVSC direktoriaus pavedimu 2015 m. vasario 24 d. patikrinta Kalėjimo kamera Nr. 375, pelėsio požymių vizualiai nenustatyta (2015 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-396). NVSC 2014 m. liepos 23 d. gavo pareiÅ¡kėjo 2014 m. liepos 18 d. skundÄ dėl jo apgyvendinimo sÄ lygų Kalėjimo kamerose Nr. 371 ir Nr. 377. 2014 m. rugpjūčio 4 d. buvo atlikta Operatyvioji kontrolė, kurios metu nustatytas HN 76:2010 56 punkto pažeidimas – kameroje Nr. 377 ant sienų ir lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai, taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 377 buvo sudaužyta viena grindų plytelė.

Kameroje Nr. 371 buvo nedidelių sienų ir lubų pavirÅ¡iaus nelygumų, tačiau sienų ir lubų pavirÅ¡ius buvo tinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai (2014 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 13(13.3)-PA-1315). Kalėjimui nurodyta pažeidimÄ paÅ¡alinti iki 2014 m. lapkričio 8 d. (duoto nurodymo įgyvendinimas buvo kontroliuojamas Grįžtamosios kontrolės metu 2015 m. sausio 22 d.). Nepasibaigus duotam pažeidimų paÅ¡alinimo terminui, buvo gautas pareiÅ¡kėjo 2014 m. rugpjūčio 26 d. skundas dėl netinkamų NVSC specialistės veiksmų nagrinėjant jo 2014 m. liepos 18 d. skundÄ .

NVSC direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. VK-132 pradėta administracinė procedÅ«ra NVSC specialistės atžvilgiu. Tiriant A. B. 2014 m. rugpjūčio 26 d. skunde minimas aplinkybes ir siekiant įvertinti specialistės 2014 m. rugpjūčio 4 d. atliktos Operatyviosios kontrolės rezultatus, dalyvaujant specialistei, atsakingai už korupcijos prevencijÄ ir kontrolę, 2014 m. rugsėjo 12 d. Kalėjime atlikta Operatyvioji kontrolė, kurios metu pakartotinai vertinant 2014 m. rugpjūčio 4 d. kontrolės rezultatus nustatyta, jog kameroje Nr. 377 pakartotinai nustatytas HN 76:2010 56 punkto pažeidimas – ant sienų ir lubų nustatyta pelėsio požymių, pakartotinai užfiksuota, kad kameroje Nr. 377 sudaužyta viena plytelė (2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo aktas Nr.08(24.1)-PA-1608).

Taip pat buvo užfiksuotas HN 76:2010 26 punkto pažeidimas dėl santykinės oro drėgmės kamerose Nr. 377 ir Nr. 371. Pažymėjo, jog A. B. 2014 m. liepos 18 d. skunde nebuvo skundžiamasi dėl padidėjusios santykinės oro drėgmės, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Reglamento 43 punktu, ši aplinkybė nebuvo vertinama 2014 m. rugpjūčio 4 d. Operatyviosios kontrolės metu. 2014 m. rugsėjo 23 d. patikrinimo akte Nr.08(24.1)-PA-1608 Kalėjimui nurodyta iki 2014 m. spalio 22 d. pašalinti nustatytus neatitikimus.

Siekiant patikrinti minėtų pažeidimų paÅ¡alinimÄ , 2015 m. gruodžio 1 d. Kalėjime atlikta Grįžtamoji kontrolė, kurios metu nustatyta, jog aukščiau minėtose kamerose santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, tačiau kameroje Nr. 377 pelėsis vis dar buvo nepaÅ¡alintas. Kalėjimui nurodyta imtis efektyvių priemonių ir iki 2015 m. sausio 20 d. užtikrinti, kad kameroje Nr. 377 nebÅ«tų pelėsio (Grįžtamoji kontrolė atlikta 2015 m. sausio 27 d. suraÅ¡ant 2015 m. sausio 28 d. patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-106; nustatyta, kad HN 76:2010 56 punkto pažeidimas LTI-K kameroje Nr. 377 paÅ¡alintas).

Dėl pareiÅ¡kėjo argumento, kad kameroje Nr. 377 buvo laikomas iki 2014 m. spalio 30 d. ir iki to laiko NVSC neatliko Grįžtamosios kontrolės teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nurodė, kad Kalėjimo administracijai buvo nurodyta HN 76:2010 26 punkto pažeidimÄ dėl netinkamos santykinės oro drėgmės kamerose Nr. 377 ir Nr. 371 paÅ¡alinti iki 2014 m. spalio 22 d. Reglamento 39 punkte nurodyta, kad Grįžtamoji kontrolė turi bÅ«ti vykdoma ne vėliau kaip per mėnesį po patikrinimo akte nurodyto pažeidimų paÅ¡alinimo termino pabaigos, iÅ¡skyrus atvejus, kuomet dėl objektyvių priežasčių negalima įvertinti, ar objektas pažeidimus paÅ¡alino.

Taigi, Grįžtamoji kontrolė ir neturėjo bÅ«ti atlikta iki 2014 m. spalio 30 d. PareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytus argumentus dėl menamai patirtos neturtinės žalos laikė abstrakčiais ir nemotyvuotais. PareiÅ¡kėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių, jog jis patyrė realiÄ Å¾alÄ , taip pat nenurodė, kaip ir kokiais įrodymais remdamasis pareiÅ¡kėjas apskaičiuoja praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį. Vertino, kad pareiÅ¡kėjas tiesiog pateikė savo subjektyvius paaiÅ¡kinimus, bendro pobÅ«džio nusiskundimus, kurie nėra patvirtinami jokiais kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

NVSC laikėsi pozicijos, kad atliko visas jam įstatymų ir teisės aktų pavestas funkcijas – pareiÅ¡kėjo skundus nagrinėjo vadovaudamasis teisės aktais, savo kompetencijos ribose. Teismo posėdžio metu NVSC atstovės palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Lietuvos valstybė, atstovaujama VST, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose jose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro patvirtintomis taisyklėmis, kuriomis inter alia reglamentuojamas ir maksimalus vienu metu pervežamų asmenų skaičius.

Taip pat konvojavimo metu patyręs nepatogumų, konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės).

Pažymėjo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, manydamas, kad jo teisės konvojavimo metu buvo pažeidžiamos, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raÅ¡tu. Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl netinkamų konvojavimo sÄ lygų neturi. Teismo posėdžio metu VST atstovas palaikė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė teismo pareiÅ¡kėjo skundo netenkinti. Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmais.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje.

Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ , ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

PareiÅ¡kėjas prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl svarbių termino praleidimo priežasčių, tačiau kartu nurodė, kad Å¡iems santykiams jis netaikytinas, nes pažeidimai laikytini tęstiniais. Kartu pareiÅ¡kėjas termino praleidimo priežastį įvardijo tai, kad apie pažeidimus sužinojo tik iÅ¡ televizijos ir tik tada suprato, kad už pažeidimus gali reikalauti kompensacijos. Pasisakant dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumento pažymėtina, kad nagrinėjant tokius administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik pirmiau minėtas CK 6.271 straipsnis, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-850/2010).

CK 1.134 straipsnyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus. IÅ¡ nurodyto reguliavimo matyti, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis (CK 1.115 straipsnis). Tuo tarpu iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ taikoma ieÅ¡kinio senatis (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Teismas sprendžia, jog pareiškėjo nurodyta priežastis – nežinojo, kad jo teisės pažeidžiamos (sužinojo tik iš televizijos), negali būti laikoma svarbia, nes pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl praleistas ieškinio senaties terminas neatnaujinamas.

Atsakant į pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog ieÅ¡kinio senatis netaikytina, nes pažeidimai laikytini tęstiniais, pažymėtina, kad, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Apie skunde nurodomus savo teisių pažeidimus – kalinimÄ teisės aktuose nustatytų ploto reikalavimų neatitinkančiose kamerose, kamerose (palatose) tvyrojusį nemalonų kvapÄ , drėgmę, Å¡altį, pelėsį, graužikus ir tarakonus bei kitas kalinimo sÄ lygas, kurios, pasak pareiÅ¡kėjo, jam nuolat kėlė intensyvų moralinį bei fizinį skausmÄ , pareiÅ¡kėjas turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas.

LVAT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, kad, jei pareiÅ¡kėjas jautė diskomfortÄ (kuo, be kita ko, pareiÅ¡kėjas, nagrinėjamu atveju, grindžia neturtinės žalos jam padarymo faktÄ ), jis turėjo suvokti, kad jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos ir kreiptis dėl galimo jo teisių pažeidimo, informacijos dėl gynybos gavimo (LVAT 2016 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2017 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-464-756/2017). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovų praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2016 m. lapkričio 17 d., ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d..

Dėl kalinimo sÄ lygų Kalėjime. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. (t.

4. b. l. 44–49, 131–138). Ginčui už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. spalio 31 d. taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 76:2010), o laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 1 d. laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). Pagal HN 76:2010 6 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Nei HN 76:2010, nei HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, normoje nėra nurodytas. Pagal Ä®sakymo nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Byloje nėra ginčo dėl Kalėjimo atsiliepime teismui pateiktų duomenų apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas nurodytais laikotarpiais (t.

4. b. l. 44–49). Pateikti duomenys patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. pareiÅ¡kėjas 439 dienas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas nesiekė 3,6 kv. m, t. y. neatitiko Ä®sakymo 1.3.1 punkte nurodyto minimalaus ploto. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiÅ¡kėjo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimÄ bei byloje esančius duomenis apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. rugpjūčio 15 d. (iÅ¡skyrus dienas, kuriomis Ä®sakymo nuostatos nebuvo pažeistos) kalint Kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto (atėmus sanitarinio mazgo plotÄ ), t. y. byloje aptariamu atveju vieÅ¡ojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad ne tik ploto trÅ«kumas kameroje sukėlė neigiamus iÅ¡gyvenimus, tačiau ir tai, kad Kalėjime nėra pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas; nuolat pažeidžiamas skirstymas į kameras; nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku; sudaryta galimybė tik vienos valandos pasivaikščiojimui, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, yra nepakankama; kamerose prasta ventiliacija ir apÅ¡vietimas; nėra užtikrinama pakankama temperatÅ«ra, todėl žiemÄ Å¡alta, o vasarÄ karÅ¡ta; nebuvo tinkamai aprÅ«pintas patalyne bei higienos reikmenimis (tik vienas ritinėlis tualetinio popieriaus ir kt.); kamerose trÅ«ko pakabų, kabliukų, veidrodžio ir tualeto reikmenų spintelių;

Å¡iukÅ¡lių konteineriai pastatyti prie pat langų; buvo pažeistas privatumas naudojantis tualetu; netinkamai įrengtos duÅ¡inės, o pasinaudoti duÅ¡u galėjo tik kartÄ per savaitę ir tik 15 minučių; kamerose pilna parazitų; maistas neskanus ir nekaloringas, kartais buvo tiekiamas ir atÅ¡alęs, o vykstant į teismÄ iÅ¡ viso nebuvo tiekiamas; buvo pažeista teisė įsigyti bÅ«tinų maisto produktų bei higienos reikmenų, nes dėl įvykusios klaidos iÅ¡ jo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaičiuoti pinigai; taip pat buvo atimta teisė naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas, dėl ko neiÅ¡laikė egzamino; buvo atliekamos neteisėtos kratos, kurių metu buvo sugadinti asmeniniai pareiÅ¡kėjo daiktai;

Kalėjimas neužtikrino galimybės pasiskambinti; nebuvo sudarytos galimybės trumpalaikiams ir ilgalaikiams pasimatymams su artimaisiais; iÅ¡ brolio gautas laiÅ¡kas pareiÅ¡kėjui nebuvo įteiktas; pareiÅ¡kėjo pateikti skundai nebuvo registruojami, pateikiami neiÅ¡samÅ«s bei netinkami atsakymai į skundus; buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, o gaisro metu Kalėjimo darbuotojai nereagavo į jo pagalbos Å¡auksmÄ . Dėl socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad Kalėjime nėra pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, teisinis Å¡vietimas, socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir kt., pažymėdamas, kad Kalėjime galėtų bÅ«ti sukurti saviraiÅ¡kos, siuvinėjimų, medžio apdirbimo, keramikos bÅ«reliai, kompiuterių klasė, vyktų debatai ir diskusijų klubai.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad socialiniai ryÅ¡iai – bÅ«tina žmogaus socializacijos, o taip pat ir resocializacijos sÄ lyga. Tik bendraudamas su kitais, asmuo įsisavina visuomenės vertybes ir elgesio modelius. Socialiniai ryÅ¡iai taip pat svarbÅ«s ir asmens tapatumo formavimuisi – kad jis jaustųsi sudedamÄ ja visuomenės dalimi. Todėl labai svarbu, kad įkalinimo įstaigose Å¡ių ryÅ¡ių bÅ«tų pakankamai. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ Kalėjimas teismui nurodė, kad Kalėjime organizuojami stalo žaidimų (Å¡achmatai, Å¡aÅ¡kės, stalo tenisas ir kt.) turnyrai, Å¡iltuoju metu laiku rengiamos tinklinio, krepÅ¡inio, sunkumų kilnojimo varžybos.

Ä®rengtoje koplyčioje atliekami religinio pobÅ«džio renginiai. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiÅ¡kų kolektyvų koncertai. Ä®staigoje veikia biblioteka, asmenims yra sudaryta galimybė skaityti periodinę spaudÄ bei knygas gyvenamosiose kamerose, sudaryta galimybė naudotis sporto sale, asmenys vedami į kino salę, gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos programose, vedami pasivaikščioti. Teismas, įvertinęs Å¡iuos atsakovo argumentus, sprendžia, jog Kalėjime pakankamai plėtojama visuomeninė ir užimtumo programa.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad Kalėjime nėra užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl skirstymo ir izoliacijos. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad nuo atvykimo į KalėjimÄ , t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. iki 2013 m. gruodžio mėnesio, jis buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie anksčiau yra atlikę bausmes, o priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį 2013 m. spalio 14 d. (Vilniaus m. apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis) jis buvo laikomas kartu su suimtaisiais, bet ne su nuteistaisiais.

Atsiliepime Kalėjimas nurodė, kad laikosi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl kai kurios kameros ir bÅ«na perpildytos. Pažymėjo, jog stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų kuo trumpesnį laikÄ . Pasisakant dėl Å¡ių argumentų, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių detalesnių paaiÅ¡kinimų, susijusių su Å¡iais argumentais, t. y. nedetalizavo, kaip ir kokiu bÅ«du jam pasireiÅ¡kė žala.

Pagal ABTÄ® nuostatas, pareiÅ¡kėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde iÅ¡dėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylÄ , galėtų iÅ¡tirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas iÅ¡vadas. PareiÅ¡kėjo argumentai, iÅ¡ kurių kildinamas Å¡is neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s, todėl teismas negali jų įvertinti. Dėl signalizacijos mygtuko iÅ¡kvietimo.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, neveikė pagalbos iÅ¡kvietimo mygtukas. Kalėjimas teigė prieÅ¡ingai – kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iÅ¡kviesti apsaugos ir priežiÅ«ros poste budintį prižiÅ«rėtojÄ . Tačiau pažymėjo, jog suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiÅ¡kai gadina Å¡iÄ signalizacijÄ (t.

4. b. l. 54). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Dėl pasivaikščiojimų. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , kad į pasivaikščiojimų kiemelį buvo iÅ¡vedamas tik kartÄ per dienÄ ir tik vienai valandai. Pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Taigi, Kalėjimas teisės aktų nuostatų taip pat nepažeidė.

Kiti pareiÅ¡kėjo skunde įvardinti galimi pasivaikščiojimų kiemelių pažeidimai (nebuvo Å¡iukÅ¡lių kibiro, peleninės ir kt.) vertintini kaip nepagrįsti. Dar daugiau, pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad yra nerÅ«kantis asmuo, todėl net vertinant, kad pasivaikščiojimo kiemelyje ir nebuvo peleninių, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo teisės nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad Kalėjimas turėtų sudaryti galimybę gryname ore pasivaikščioti kelis kartus (jei vėliau vedami asmenys pasivaikščiojimui), vertintini kaip nepagrįsti, nes, kaip minėta, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Kad pasivaikščiojimo kiemeliai yra prižiūrimi, patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo 2014 m. lapkričio 12 d. aktas Nr. 13(13.3)-PA-2189 (t. 5, b. l. 72). Dėl ventiliacijos, apšvietimo ir temperatūros. Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kalėjimo langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktas nustato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. HN 76:2010 22 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai.

Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir / ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C.

Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2014 m. birželio 4 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-909, 2014 m. birželio 13 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1909, 2014 m. lapkričio 12 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189, 2015 m. vasario 18 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-282 konstatavo, jog gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta atitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatytus reikalavimus, o oro temperatūra, santykinė drėgmė atitiko Higienos normos 76:2010 26 punkto reikalavimus (t.

5. b. l. 67, 69, 71, 84). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl ventiliacijos ir apÅ¡vietos pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kamerų remonto ir įrengimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kamerose remontas nedarytas eilę metų, sienos apsilupusios ir vietomis apipelijusios. Pažymėjo, kad kamerose trÅ«ko inventoriaus, valymo priemonių. Kalėjimas nurodė, kad remontas Kalėjime atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 62 punkto nuostatÄ , jog laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, atsižvelgiant į valstybinį finansavimÄ . Pabrėžė, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys suimtieji.

Pabrėžė, kad reikalingas inventorius, t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kalciniuota soda buvo išduodami. Šias Kalėjimo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centras (t.

5. b. l. 58). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikdamas patikrinimÄ , buvo nustatęs, jog sienų ir lubų pavirÅ¡ius buvo vietomis nelygus, buvo nukritusio tinko, kai kur buvo pelėsio požymių (t.

5. b. l. 69, 73), tačiau rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog Kalėjimo administracija nustatytus pažeidimus stengiasi ištaisyti ir atlieka visų kamerų remontus pagal galimybes. Dar daugiau, pareiškėjas skunde nurodė tik minėtus nusiskundimus, tačiau plačiau jų nedetalizavo, o iš pateiktų pareiškėjo ligos istorijos dokumentų matyti, jog sveikatos įtakai minėti pažeidimai (nusilupę sienų dažai, nelygus paviršiai ir kt.) neturėjo, jų nenurodė ir pats pareiškėjas (t.

4. b. l. 144–147, 156). Dėl aprÅ«pinimo patalyne ir higienos reikmenimis. HN 76:2010 63 punkte buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės aktų nustatytas normas. HN 134:2015 43 punkte nustatyta, kad Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam metams laiko yra iÅ¡duodami 2 rankÅ¡luosčiai, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus ir mėnesiui – 200 g skalbiamojo muilo. Kiekvienam nuteistajam (nuteistajai) ar suimtajam (suimtajai), einančiam (einančiai) praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. PareiÅ¡kėjas neneigė, jog jam higienos priemonės buvo iÅ¡duodamos, tačiau tvirtino, kad jų nepakako.

Teismas konstatuoja, kad Kalėjimas tinkamai vykdė nustatytas teisės aktų nuostatas, iÅ¡duodamas tiek higienos reikmenų, kiek buvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo argumentas taip pat atmestinas. Kalėjimas paaiÅ¡kino, kad vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Pabrėžė, kad virÅ¡utinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už Å¡iÄ skalbimo paslaugÄ , vadovaujantis Kalėjimo direktoriaus 2013 m. birželio 20 d. patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Pabrėžė, kad asmenys teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Asmuo, kuris nori pasinaudoti Å¡ia paslauga, tačiau neturi tam lėšų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai. Atkreipė dėmesį, kad drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos grÄ Å¾inami sausi. Taigi, teismas sprendžia, kad Kalėjime buvo sudarytos visos galimybės iÅ¡siskalbti drabužius. Dėl Å¡iukÅ¡lių konteinerių.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad šiukšlių konteineriai yra prie kamerų langų, todėl nuolatos tvyro tvaikas. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 6 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-1068 (t.

5. b. l.

1) nurodė, kad kalėjime buitinių atliekų saugojimo aikštelė įrengta kiemelyje greta I-jo korpuso. 20 metrų atstumas nuo aikštelės iki I-jo korpuso pastato sienos neišlaikytas, kaip nustatyta HN 76:2010 18.5 papunktyje, tačiau pažymėjo, kad šis reikalavimas taikomas naujai statomiems ar kapitaliai rekonstruojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ar teritorijoms. Aikštelė betonuota, buitinių atliekų konteineriai sandarūs, su dangčiais ir tai atitiko HN 76:2010 18.5 papunkčio reikalavimus.

Dėl atliekų tvarkymo yra sudaryta sutartis ir atliekos yra perduodamos į Vilniaus regioninį atliekų sÄ vartynÄ . Taigi, Kalėjimas minėtų teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Dėl sanitarinio mazgo. Laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 17 d. iki 2015 m. spalio 31 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi bÅ«ti visiÅ¡kai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele. Vadovaujantis naujausia LVAT praktika, toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A257-442/2016, 2016 m. gegužės 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A986-756/2016).

Todėl į Å¡iÄ aplinkybę bus atsižvelgiama, vertinant pareiÅ¡kėjui padarytÄ neturtinę žalÄ . Dėl galimybės pasinaudoti duÅ¡u. HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus.

Kalėjimas nurodė, kad vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir buvo suteikiama galimybė asmenims vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. To neneigė ir pareiÅ¡kėjas, tačiau tvirtino, kad vieno karto per savaitę yra mažai. Teismas, įvertinęs nustatytus reikalavimus, sprendžia, kad Kalėjimas, suteikdamas galimybę duÅ¡u pasinaudoti vienÄ kartÄ per savaitę, jokių pažeidimų nepadarė. Dėl parazitų. Pažymėtina, kad į bylÄ yra pateikti įrodymai patvirtina, kad Kalėjimas buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (t.

4. b. l. 175–181), todėl pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Å iuos teismo argumentus patvirtina ir į bylÄ pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro atlikti patikrinimai (t.

5. b. l. 2, 58, 67, 73). Dėl maisto. Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 punkte nustatyta, jog areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas. Suimtieji ir nuteistieji tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose ir kalėjimuose maitinami vadovaujantis Fiziologinėmis mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.

14. Skiriamais maisto produktų vidutiniais paros kiekiais ir paros maitinimo išlaidų normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. IR-144 ir Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras.

Kaip atsiliepime nurodė atsakovės atstovas, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines normas. Tuo tarpu pareiškėjas, prieštaraudamas šiuo aspektu, tik nurodė, kad maitinimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, nes yra neskanus ir sudaro iki 1500 kcal. Nėra pagrindo abejonei, kad paros maisto energetinė vertė yra mažesnė nei numatyta reikalavimuose. Argumentai dėl neskanaus maisto vertintini kaip subjektyvaus pobūdžio. Dėl pažeistos teisės įsigyti būtinų maisto produktų bei higienos reikmenų.

PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, nes per Kalėjimo administracijos klaidÄ jam nebuvo nupirkti jo praÅ¡omi maisto produktai, todėl Å¡ventiniu periodu turėjo tenkintis tik Kalėjimo tiekiamu maistu. Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ pripažino, kad dėl buhalterinės apskaitos programos techninės klaidos pagal 2013 m. gruodžio 18 d. dokumentÄ Nr. A245 iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninės sÄ skaitos buvo nuskaityta 298,49 Lt, nors tikra nuskaitytina suma sudarė 141,40 Lt. 2014 m. sausio 3 d.

Å¡i klaida buvo iÅ¡taisyta ir pinigų skirtumas (157,09 Lt) grÄ Å¾inti į pareiÅ¡kėjo sÄ skaitÄ . Pažymėjo, kad apie tai pareiÅ¡kėjas buvo informuotas ir raÅ¡tu Kalėjimo administracija atsiprašė dėl padarytos klaidos. Teismų praktikoje nurodoma, kad asmens kalinimo sÄ lygos turi bÅ«ti suderinamos su pagarba žmogaus orumui, kad sulaikymo priemonių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų kalinamajam tokių kančių ar sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų kalinimui neiÅ¡vengiamai bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, bei, kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, kalinčiojo sveikata ir gerovė bÅ«tų tinkamai apsaugotos (2013 m. liepos 30 d. sprendimas byloje T.

B. prieÅ¡ RumunijÄ , 19730/10; 2001 m. liepos 24 d. sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 44558/98, 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96). Teismas pažymi, kad vien tik atitinkamos neturtinės teisės pažeidimas nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, todėl neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos atitinkamu atveju įstatymo reikalaujamos civilinės atsakomybės sÄ lygos (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, LVAT 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

Remdamasis teismų praktika, teismas konstatuoja, kad prekių tiekimo sutrikimas negalėjo lemti reikÅ¡mingų ir didelių iÅ¡gyvenimų, virÅ¡ijančių EŽTT suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei virÅ¡yti kalinimui neiÅ¡vengiamai bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai, yra iÅ¡taisytas, pareiÅ¡kėjo Kalėjimo administracija atsiprašė. Darytina iÅ¡vada, kad aptariamais veiksmais pareiÅ¡kėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių jo patirtÄ neturtinę žalÄ pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusiÄ sveikatÄ , emocinę bÅ«senÄ ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, todėl ir Å¡i aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumÄ . Dėl teisės naudotis kompiuteriu ilgiau nei tris valandas. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad turėjo Kalėjimo administracijos leidimÄ asmeniniu kompiuteriu naudotis ilgiau nei tris valandas per dienÄ , nes studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. birželio 9 d. 2014 m. gegužės 30 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į KalėjimÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti naujÄ leidimÄ , nes egzaminų sesija turėjo baigtis tik 2014 m. birželio 31 d.

Kalėjimo administracija pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui dėl naujo leidimo gavimo kreiptis pasibaigus anksčiau iÅ¡duotojo leidimo galiojimui. Tačiau, pasibaigus leidimo terminui ir pasikreipus į administracijÄ , pareiÅ¡kėjas buvo informuotas, kad pareigÅ«nas, kuris sprendžia Å¡iuos klausimus, atostogauja. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties jis neiÅ¡laikė egzamino ir buvo paÅ¡alintas iÅ¡ universiteto. Kalėjimas patvirtino, kad pareiÅ¡kėjui buvo paaiÅ¡kinta, jog dėl naujo leidimo iÅ¡davimo jis turėtų kreiptis tik pasibaigus terminuoto leidimo terminui.

Ginčo nagrinėjamo metu galiojusio Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 įsakymu Nr. V-123 patvirtintų „Dėl nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos apraÅ¡o ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau nei tris valandas per parÄ kriterijų“ (toliau – ir Leidimo kriterijai) 3 punkte nustatyta, kad leidimas naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parÄ iÅ¡duodamas terminuotam laikotarpiui, ne ilgesniam kaip vieneri metai.

Pasibaigus Å¡iam laikotarpiui, klausimas dėl naujo leidimo naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parÄ svarstomas iÅ¡ naujo. Taigi, esant galiojančiam leidimui, Kalėjimas pagrįstai nurodė, jog naujo leidimo iÅ¡davimas gali bÅ«ti svarstomas tik pasibaigus ankstesniojo leidimo galiojimo terminui. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimÄ pagal pareiÅ¡kėjo skundÄ , pažymėjo, jog Kalėjimas galėjo iÅ¡duoti leidimÄ pareiÅ¡kėjui visam mokslo metu laikotarpiui, todėl siÅ«lė atidžiau vertinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymų turinį.

Teismas iÅ¡ esmės sutinka su Seimo kontrolieriaus pastebėjimu, jog galbÅ«t buvo galimybė iÅ¡ karto iÅ¡duoti leidimÄ ilgesniam terminui, tačiau taip pat pažymi, kad Kalėjimas turi užtikrinti, jog tokiomis iÅ¡skirtinėmis sÄ lygomis suimtieji nepiktnaudžiautų, todėl vertina, kad Kalėjimas, iÅ¡duodamas leidimÄ trumpesniam nei 1 metų terminui, jokio pažeidimo nepadarė. Teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ , kad iÅ¡ universiteto buvo paÅ¡alintas dėl to, nes negavo naujo leidimo ir todėl neturėjo galimybės pasiruoÅ¡ti egzaminui, vertina kritiÅ¡kai.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad egzaminams galėjo ruoštis tik kompiuteryje esančia medžiaga, kaip ir nepateikė įrodymų, kad būtent šios sesijos egzaminų neišlaikymas (t.

4. b. l.

85) lėmė jo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ universiteto. Dar daugiau, į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pasibaigus 2013 m. gruodžio 10 d. leidimo terminui, pareiÅ¡kėjas į Kalėjimo administracijÄ dėl leidimo pratęsimo raÅ¡tu nesikreipė (t.

1. b. l. 169). Dėl neteisėtos kratos, sugadintų daiktų ir susidorojimo. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2015 m. birželio 17 d. grįžęs iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo į KalėjimÄ jis buvo patikrintas rankiniu detektoriumi, atlikta jo asmens krata ir uždarytas į kitÄ gyvenamÄ jÄ kamerÄ . Vėliau sužinojo, kad jo gyvenamojoje kameroje buvo atlikta krata. Jo asmeniniai daiktai buvo iÅ¡mėtyti, sugadinti, paimtas kompiuteris patikrai. Tuo metu vyko sesija universitete, todėl neparengė kursinio darbo. Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių argumentų, pirmiausiai nori pažymėti, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodo faktus prieÅ¡taraujančius vienas kitam – nurodė, kad iÅ¡ universiteto buvo paÅ¡alintas 2014 m. birželio mėn. (t.

1. b. l. 24), o vėliau teigė, kad 2015 m. ruošėsi sesijai. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. V-362 „Dėl laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ 148 punkte nustatyta, kad siekiant surasti ir paimti į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sÄ raÅ¡us neįtrauktus daiktus, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti laisvės atėmimo vietų teritorijoje besislapstančius suimtuosius arba nuteistuosius, atliekamos suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiÅ«ros. 150 punkte nustatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiÅ«ros gali bÅ«ti planinės ir neplaninės. Kalėjimas nurodė, kad, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, Kalėjimo pareigÅ«nai, atlikdami kratÄ , elgėsi griežtai laikantis įstatymo nuostatų, pareiÅ¡kėjo nežemino ir nekankino, jo daiktai nebuvo gadinami.

Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, sprendžia, jog Kalėjimo pareigÅ«nai turėjo teisę atlikti pareiÅ¡kėjo asmeninę bei jo gyvenamosios patalpos kratÄ , todėl jokių pažeidimų nepadarė. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad buvo sugadinti jo asmeniniai daiktai, nieko nepagrįsti. Dėl skambučių, trumpalaikių bei ilgalaikių pasimatymų neužtikrinimo. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad nors turėjo visus leidimus tiek skambučiams, tiek ilgalaikiams bei trumpalaikiams pasimatymams, tačiau ne visi jie buvo suteikti.

PareiÅ¡kėjas kelia abejonę, kodėl vieno teisėjo iÅ¡duotas leidimas (teisėjos V. Å .) negalioja perdavus bylÄ kitam teisėjui (teisėjai L. U.). Taip pat pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jam buvo atimta galimybė pasimatyti su nepilnamečiais vaikais. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (galiojusio iki 2014 m. gruodžio 23 d.), 73 punkte buvo nustatyta, kad suimtieji ir Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyti nuteistieji tardymo izoliatoriuje turi teisę į pokalbius telefonu su giminaičiais, sutuoktiniu ar sugyventiniu tik esant ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniam sutikimui.

Rašytiniame sutikime turi būti nurodyti telefonų numeriai, kuriais leidžiama skambinti, sutikimas turi būti patvirtintas atitinkamai prokuratūros ar teismo herbiniu antspaudu ir registruotas jį išdavusioje institucijoje. Vienkartinis ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas paskambinti telefonu galioja tik vienam pokalbiui telefonu, daugkartinis – rašytiniame sutikime nurodytam periodui arba pokalbių telefonu skaičiui.

Taigi, baudžiamajai bylai esant kito teisėjo (L. U. nuo 2013 m. lapkričio 11 d.) žinioje iÅ¡duotas teisėjos V. Å . (2013 m. balandžio 25 d.) leidimas nebegaliojo, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai nebuvo leidžiama skambinti artimiesiems. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnį (ginčo metu galiojusi redakcija), suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu.

Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas (1 dalis). Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 dalis). Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo.

Å ie asmenys turi teisę į vienÄ pasimatymÄ (3 dalis). Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 dalis). Kitų nuostatų, reglamentuojančių suimtųjų teisę pasimatyti, Suėmimo vykdymo įstatyme nebuvo įtvirtinta. Kaip ne kartÄ yra pažymėjęs LVAT, teisė į pasimatymus yra viena iÅ¡ nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su Konvencijos 8 straipsnyje garantuojama teise į Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir Å¡iuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis Å¡ia teise pasinaudos ir kaip tai padarys (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858-889/2013).

Taigi, laisvės atėmimo įstaiga neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. PrieÅ¡ingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios iÅ¡raiÅ¡ka nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ ir tik minėtajam asmeniui valiÄ dėl pasimatymo iÅ¡reiÅ¡kus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires – pasimatymÄ organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai, arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1348/2014).

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu „Dėl pasimatymo su motina“ kreipėsi Kalėjimo administracijÄ (t.

1. b. l. 186). Administracija 2014 m. kovo 10 d. raÅ¡tu Nr. 69-588 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad 2014 m. vasario 4 d. nebuvo suteikta teisė pareiÅ¡kėjui pasimatyti su mama, nes nebuvo leidimo tokiam trumpalaikiam pasimatymui (t.

1. b. l. 189). Administracija paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad nuo 2013 m. lapkričio 11 d. jo baudžiamoji byla yra perduota Vilniaus apygardos teisėjai L. U., todėl teisėjos V. Å . iÅ¡duotas leidimas trumpalaikiams pasimatymams negaliojo. Papildomai pažymėjo, kad 2014 m. kovo 3 d. administracija gavo teisėjos L. U. raÅ¡ytinį daukartinį leidimÄ pasimatyti ir skambinti. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad Kalėjimas pagrįstai, nesant teisėjos, kurios žinioje buvo pareiÅ¡kėjo baudžiamoji byla, nesuteikė trumpalaikio pasimatymo su mama. PareiÅ¡kėjas taip pat tvirtino, kad nepagrįstai jam buvo apribota galimybė pasimatyti su gyvenimo drauge R. V. bei su mažamečiais vaikais. Dėl ilgalaikio pasimatymo su gyvenimo drauge pažymėtina, kad Kalėjimas neturėjo pareigos suteikti tokio pasimatymo, nes leidimo tokiam pasimatymui neiÅ¡davė teismas (t.

1. b. l. 196), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, jog Kalėjimas atliko neteisėtus veiksmus, laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad Kalėjimas nesudarė galimybių bendrauti ir pasimatyti su mažamečiais vaikais. Teismas ir su Å¡iais pareiÅ¡kėjo argumentais sutikti negali. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo gyvenimo draugė prieÅ¡tarauja, kad mažamečiai vaikai bÅ«tų vedami į KalėjimÄ , nes tokie pasimatymai turėtų neigiamÄ poveikį vaikų interesams. Dar daugiau, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo gyvenimo draugės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti A. B. matytis su vaikais, kol jis yra įkalinimo įstaigoje, yra patenkinęs (t.

2. b. l. 4–6). Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Kalėjimo veiksmų neteisėtumo, nesudarant galimybės pasimatyti su vaikais, atmestini kaip nepagrįsti. Dėl laiÅ¡kų cenzÅ«ros. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Kalėjimo darbuotojai nepagrįstai jo akivaizdoje peržiÅ«rėjo jam adresuotÄ laiÅ¡kÄ , kuriame brolis atsiuntė įvairių skundų, praÅ¡ymų projektus, tačiau jų pareiÅ¡kėjui neįteikė. Bausmių vykdymo kodekso (redakcija galiojusi iki 2016 m. balandžio 1 d.) 1 priedo 15 punkte buvo nustatyta, kad atliekantiems laisvės atėmimo bausmę asmenims draudžiam turėti dokumentus (iÅ¡skyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuoraÅ¡us ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigÅ«nų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus).

Kalėjimas 2014 m. kovo 13 d. rašte, adresuotame Kalėjimų departamentui, nurodė, kad 2014 m. vasario 10 d. suimtajam A. B. nuo piliečio S. B. buvo atsiųstas smulkusis paketas, kuris pareiškėjo akivaizdoje buvo patikrintas. Smulkiame pakete buvo skundų ruošiniai, įmonės sutartys, darbuotojų charakteristikos. Smulkusis paketas, vadovaujantis SVĮ 32 straipsnio 3 dalimi, BVK 1 priedo 15 punktu, nebuvo pareiškėjui įteiktas. 2014 m. vasario 21 d. minėtas smulkusis paketas buvo persiųstas siuntėjui S. B..

Taigi, atsakovo darbuotojai, grÄ Å¾indami pareiÅ¡kėjui draudžiamus turėti dokumentus, teisės nuostatų nepažeidė. Dėl skundų registravimo ir neiÅ¡samių bei netinkamų atsakymų. PareiÅ¡kėjas skunde tvirtino, kad Kalėjimo darbuotojai didėlės dalies jo skundų visiÅ¡kai neregistruodavo, o pateikti Kalėjimo atsakymai neiÅ¡samÅ«s ir netinkami. Kalėjimas nurodė prieÅ¡ingai – visų asmenų praÅ¡ymai, laiÅ¡kai, skundai ir pareiÅ¡kimai Kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigÅ«nų tÄ pačiÄ dienÄ yra užregistruojami Suimtųjų ir nuteistųjų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų) bei skundų registracijos žurnale ir nuteistajam pasiraÅ¡ius iÅ¡siunčiami adresatui.

Atsakymai yra rengiami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų pastebėtina, kad pareiškėjas teismui nedetalizuoja, kokie pareiškėjo skundai nebuvo užregistruoti, kokiai institucijai jie buvo siunčiami ir kt. Teismas pastebi, jog iš pateiktos rašytinės bylos medžiagos matyti (pareiškėjo paties pateiktos su skundu), jog į pateiktus pareiškėjo prašymus, skundus gauti atsakymai (NVSC, Seimo kontrolieriaus, Kalėjimų departamento, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir kt.), todėl tvirtinama, kad nėra pagrindo abejoti, kad prašymai ir skundai nepasiekė adresatų.

Dėl pateiktų Kalėjimo atsakymų neišsamumo ir teisingumo pažymėtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su priimtais Kalėjimo sprendimais, turėjo teisę juos apskųsti Kalėjimų departamentui, o pastarojo sprendimus teismui. Kaip matyti šia savo teise pareiškėjas aktyviai naudojosi. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Dėl gaisro. Kaip jau buvo minėta, daliai pareiškėjo skundo reikalavimų atsakovo prašymu yra taikomas ieškinio senaties terminas, todėl teismas skundo šioje dalyje iš esmės nevertina.

Dėl laikymo su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog atvykęs į KalėjimÄ jis neprieÅ¡taravo, jog bÅ«tų laikomas kamerose kartu su rÅ«kančiais asmenimis. Vėliau pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė Kalėjimo administracijai praÅ¡ymÄ nelaikyti jo kartu su rÅ«kančiais asmenimis (t.

1. b. l. 89). Kalėjimas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad Kalėjime yra atsižvelgiama, jog rÅ«kantieji nebÅ«tų laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis. Nurodė, kad Kalėjime yra įrengtos specialiosios rÅ«kymo vietos, jos yra paženklintos, vietose kuriose draudžiama rÅ«kyti iÅ¡kabinti įspėjamieji užraÅ¡ai. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimus (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi.

Šiuo atveju, įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjimo kamerose buvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 4 dalies bei  Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto reikalavimų tenka Kalėjimui. Pareiškėjas skunde teismui, kaip ir prašymuose Kalėjimo direktoriui, nurodė konkrečias aplinkybes ir argumentus, kuriais jis pagrindė savo teiginius, kad yra laikomas su rūkančiais asmenimis. Kalėjimas nepateikė įrodymų, kad buvo priešingai nei teigia pareiškėjas.

Kalėjimo nurodytos aplinkybės, kad yra iÅ¡kabinti draudžiantys rÅ«kyti užraÅ¡ai ir ženklai, vertintinos kaip nepakankama priemonė užtikrinti, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims bÅ«tų sudaryta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka ir kad nerÅ«kantieji gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru (Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalis, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 ir 14 punktas). Pažymėtina ir tai, kad pareiga sudaryti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims saugiÄ sveikatai gyvenamÄ jÄ aplinkÄ ir kad nerÅ«kantieji gyvenamosiose patalpose nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru kyla pagal pirmiau minėtus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar nerÅ«kantis asmuo atitinkamu bÅ«du (žodiniu ar raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, skundu) primena įstaigos administracijai Å¡iÄ pareigÄ , ar ne.

Kalėjimas neįrodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjas Kalėjime buvo laikomas užtikrinant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kalėjimui neįrodžius, kad pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Kalėjime buvo laikomas užtikrinant Å¡ių teisės aktų reikalavimus, t. y. kad Kalėjimo administracija veikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, valstybei kyla pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti, žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT (bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)) praktikoje. Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimo, gali bÅ«ti tenkinamas tik toje dalyje, kurioje nustatyta, jog Kalėjimas neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, taip pat neužtikrino teisės bausmę atlikti kameroje, kurioje jis nebÅ«tų priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru bei neužtikrino pareiÅ¡kėjo teisės į privatumÄ naudojantis tualetu.

Kiti pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti argumentai apie galimus Kalėjimo administracijos neteisėtus veiksmus yra nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas nustatė, kad 439 dienas pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, o tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, pareiÅ¡kėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė diskomfortÄ , tačiau neįrodė, kad dėl kalinimo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, žymiai pablogėjo jo sveikata, atsirado negrįžtami sveikatos sutrikimai, psichologinių problemų ar kitų intensyvaus pobÅ«džio neigiamų iÅ¡gyvenimų.

Ä®vertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo teisės – bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (439 dienas), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas ir naujausiÄ LVAT praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (2014-06-04 nutartys adm. b. Nr. A442-464/2014, A442-524/2014, A442-525/2014, A-2290-556/2016), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjui priteistina 4 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nenustatė, kad pareiÅ¡kėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamÄ pobÅ«dį, jų mastas bÅ«tų itin didelis, todėl 4 000 Eur sumÄ vertina kaip adekvačiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ atsakovės atstovas prašė teismo priteisti jo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su dokumentinės medžiagos rengimu administracinėje byloje. IÅ¡ ABTÄ® 40 straipsnio nuostatų matyti, kad iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, tačiau ABTÄ® 39–41 straipsnių nuostatos bei jų prasmė patvirtina, jog priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruoÅ¡imu teismui susijusios iÅ¡laidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios iÅ¡laidos; antra, priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Atlyginimo tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m gruodžio 12 d. informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“.

Pažymėtina, kad Atlyginimo tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų ir iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (Nutarimo 3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams. Nurodyti įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (LVAT 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014). Todėl atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusių dokumentų rengimo iÅ¡laidas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LAVL, Vilniaus AVPK, Å alčininkų RPK.

Pažymėtina, kad Å¡iems pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimams atsakovų praÅ¡ymu yra taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl teismas skundo Å¡ioje dalyje iÅ¡ esmės nevertina. Dėl VST konvojavimo sÄ lygų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo konvojuojamas nežmoniÅ¡komis sÄ lygomis – nebuvo ventiliacijos, dienos Å¡viesos, saugos diržų, reikėjo sėdėti ant kieto pagrindo, žiemÄ buvo Å¡alta, vasarÄ karÅ¡ta, automobilių stiklai nučiupinėti, neÅ¡varu, tekdavo Å¡lapintis į butelį, be pagrindo buvo naudojamos specialiosios priemonės – antrankiai.

Pagal byloje surinktus duomenis, pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas 2014 m. rugsėjo 30 d., 2014 m. spalio 1 d. į Lietuvos apeliacinį teismÄ (t.

3. b. l. 169, 172), 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 4 d., 2015 m. gruodžio 2, 9 d. į Vilniaus apygardos teismÄ (t.

3. b. l. 179, 182, 185, 188). Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukcijÄ reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos virÅ¡ininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktÄ , specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniÅ¡kai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi bÅ«ti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų Å¡ildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apÅ¡vietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniÅ¡kai tvarkingas sudegusio kuro iÅ¡metamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryÅ¡io priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos Å¡vyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartÄ ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

Å ių taisyklių 145 punkte nustatyta, kad konvojuotojų pareiga prieÅ¡ pradedant vykdyti konvojavimÄ patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių bÅ«klę; 147 punkte – kad draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka Å¡ių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimÄ konvojaus virÅ¡ininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktÄ , apie tai daro įraÅ¡us konvojaus kelionės žurnale.

Pažymėtina, kad nėra duomenų apie padarytÄ Ä¯raÅ¡Ä dėl pareiÅ¡kėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sÄ lygų iÅ¡kart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Jei konvojuojamasis pareiÅ¡kia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigÅ«nai įraÅ¡o konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimÄ arba jos motyvuotÄ atmetimÄ . Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sÄ lygų. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į VST kreipėsi su praÅ¡ymais dėl informacijos pateikimo (t.

4. b. l. 7, 8, 10). VST, atsakydama į pareiÅ¡kėjo paklausimus, nurodė, kad VST nuolat atnaujinamas transportas, skirtas suimtiems asmenims bei gerinamos konvojavimo sÄ lygos (t.

4. b. l. 11–12). Atsakovės atstovė VST pateikė automobilių, kuriais buvo vykdomi konvojavimai, registracijos liudijimų kopijas ir techninės apžiūros rezultatų korteles (t.

4. b. 1. 25–39), patvirtinančias Å¡ių transporto priemonių atitikimÄ teisės aktuose nustatytiems reikalavimams. IÅ¡ atsakovės atstovės VST pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apÅ¡vietos matavimų, kuriuos atliko Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos fizikinių veiksmų tyrimų skyrius (t.

3. b. l. 174, t.

4. b. l. 19), matyti, kad konvojavimo transporte, naudotame pareiÅ¡kėjo pervežimui, apÅ¡vietimas, ventiliacija ir temperatÅ«ra iÅ¡ esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiÅ¡kėjas bÅ«tų galėjęs patirti neturtinę žalÄ , teismas nenustatė (inter alia statybos techninio reglamento STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289;

Lietuvos higienos normos HN 98:2000 „NatÅ«ralus ir dirbtinis darbo vietų apÅ¡vietimas. ApÅ¡vietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277). Dėl vietos trÅ«kumo automobiliuose pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali bÅ«ti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau buvo paminėta, Konvojavimo taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportÄ pradedamas nuo jų pretenzijų iÅ¡klausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

Pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trÅ«kumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai patvirtina bei konvojuojamųjų sÄ raÅ¡ai patvirtina, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo virÅ¡ytas. Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindų neturtinei žalai priteisti, pareiÅ¡kėjas nurodė saugos diržų nebuvimÄ konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi bÅ«ti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui.

Tokios pozicijos laikosi ir LVAT 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Pažymėtina, kad reikalavimas prisegti konvojuojamÄ asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis. PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad konvojavimo metu nebuvo galimybės pasinaudoti tualetu. Dėl Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas buvo konvojuojamas iÅ¡ Kalėjimo (LukiÅ¡kių skg. 6, Vilnius) į Lietuvos apeliacinį teismÄ bei Vilniaus apygardos teismÄ , adresu Gedimino pr. 40/1, Vilnius.

Atstumas tarp minėtų institucijų mažas, o vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 134 punktu, konvojuojamieji į tualetÄ vedami pasikeitimo punktuose jiems praÅ¡ant. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad konvojuojami automobiliai buvo purvini, kad jam teko sėdėti ant kieto suolo vertintini kritiÅ¡kai. Ä® bylÄ pateiktos automobilio schemos patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas automobiliais, kuriuose yra kėdės su atloÅ¡u (t.

4. b. l. 25, 28, 31, 34, 38). Konvojavimo taisyklių 126.4 punkte nustatyta, kad konvojuojamieji privalo konvojavimo metu palaikyti Å¡varÄ . Taigi, pareiÅ¡kėjas, pastebėjęs režimo pažeidimÄ , privalėjo informuoti konvojaus pareigÅ«nus, tačiau konvojavimo dokumentuose tokių įrašų nėra, kaip ir nėra jokių pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinių kreipimusi dėl Å¡varos užtikrinimo konvojavimo metu. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė nusiskundimÄ , jog į teismÄ ir teismo posėdžių metu, pareigÅ«nai jį laikė su antrankiais, laikė užtvare.

Konvojavimo taisyklių 193 punktas nustato, kad konvojaus virÅ¡ininkas, atvykęs su konvojumi į teismÄ , be kita ko, privalo: organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugÄ ir prireikus iÅ¡statyti konvojuotojus laikinuosiuose sargybos postuose, kad paÅ¡aliniai žmonės nesirinktų prie konvojaus transporto (193.1 punktas); organizuoti konvojuojamųjų lydėjimÄ iÅ¡ specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžio salę (laikino sulaikymo kameras konvojuojamiesiems laikyti) grupėmis po du tris konvojuojamuosius; jeigu yra nurodymas konvojuojamuosius laikyti atskirai vienas nuo kito arba jeigu yra konvojuojamųjų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, – konvojuojamieji lydimi po vienÄ (193.2 punktas); praneÅ¡ti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ Ä¯ teismÄ , pateikti jam konvojavimo nurodymÄ ar posto žiniaraÅ¡tį, pažymėti konvojaus atvykimo laikÄ , pasitikslinti teismo posėdžio pradžios laikÄ ir salę, kurioje vyks teismo posėdis (193.3 punktas).

Pažymėtina, kad ginčui aktualios redakcijos Konvojavimo taisyklių 195 punktas aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai įtvirtino, kad nuo momento, kai konvojaus virÅ¡ininkas praneÅ¡a teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymÄ , iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus virÅ¡ininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Vadinasi, nuo konvojaus virÅ¡ininko praneÅ¡imo apie konvojuojamojo pristatymÄ Ä¯ teismo posėdį ne konvojaus virÅ¡ininkas, o teismo posėdžio pirmininkas sprendžia dėl konvojuojamajam uždėtų antrankių nuėmimo ar jo laikymo už teismo salėje įrengtos užtvaros.

Atsižvelgiant į tai, ir Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti teiginiai yra grindžiami iÅ¡imtinai jo subjektyvaus pobÅ«džio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais, duomenimis. PareiÅ¡kėjo argumentai, iÅ¡ kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas VST, yra abstraktÅ«s ir deklaratyvÅ«s. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ NVSC. PareiÅ¡kėjas taip pat reiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NVSC, nes minėtos institucijos pareigÅ«nai netinkamai atliko patikrinimus bei neatlikdavo grįžtamosios kontrolės. Taip pat pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, NVSC pareigÅ«nai informuodavo Kalėjimo administracijÄ apie numatomus tikrinimus.

NVSC nurodė prieÅ¡ingai – visus tikrinimus atliko tinkamai, o pareiÅ¡kėjo argumentÄ , jog pareigÅ«nai įspėja Kalėjimo administracijÄ dėl numatomų patikrinimų, vertino visiÅ¡kai niekuo nepagrįstu. Kaip jau buvo minėta, pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad 2014 m. birželio 2 d. NVSC darbuotoja atliko patikrinimÄ Kalėjime pagal pareiÅ¡kėjo 2014 m. gegužės 26 d. skundÄ ir nustatė, kad buvo pažeistas HN 76:2010 28 punkto reikalavimas – sienų, lubų pavirÅ¡iai buvo nelygÅ«s, nepritaikyti lengvam valymui bei dezinfekcijai, vietomis nukritęs tinkas, ir 56 punkto pažeidimas – ant lubų vizualiai nustatyti pelėsio požymiai. Dėl tos pačios kameros Nr. 375 buvo atliekamas kitas patikrinimas tÄ pačiÄ dienÄ ir buvo vertinamos tos pačios aplinkybės, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta.

PareiÅ¡kėjas tvirtino, kad du pareigÅ«nai nustatė iÅ¡ esmės skirtingas faktines aplinkybes – vienas pažeidimus nustatė, kitas ne. Susidariusiai situacijai įvertinti NVSC atliko tyrimÄ ir 2015 m. balandžio 8 d. priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 10(5.10)-BV-1301, kurioje nustatė, kad nėra galimybių patikrinti 2014 m. birželio 2 d. patikrinimo metu buvusių faktinių aplinkybių, nėra pakankamai neabejotinų duomenų, įrodančių specialisčių kaltę, nėra filmuotos ar fotografuotos medžiagos, galinčios įrodyti konkrečių aplinkybių buvimÄ nebuvimÄ , taip pat, kad kažkuri iÅ¡ specialisčių sÄ moningai ar nesÄ moningai suklydo ir/ar tinkamai neužfiksavo nustatytų aplinkybių patikrinimo akte.

Atkreipė dėmesį, kad minėtos HN 76:2010 28 bei 56 punkto nuostatos yra abstraktaus pobÅ«džio, tad kyla nevienodo teisės akto taikymo galimybė. NVSC nurodė, kad pagal visus pareiÅ¡kėjo skundus buvo atlikti patikrinimai, o nustačius pažeidimus kalėjimas buvo įpareigotas pažeidimus paÅ¡alinti. Pabrėžė, kad grįžtamoji kontrolė visuomet buvo atliekama. Teismas, įvertinęs pateiktus patikrinimo aktus, grįžtamosios kontrolės patikrinimo aktus bei minėtÄ iÅ¡vadÄ (t.

3. b. l. 53–54, 57–58, 73–75) sprendžia, kad NVSC, gavęs pareiÅ¡kėjo skundus dėl kalinimo sÄ lygų, atliko patikrinimus bei grįžtamÄ jÄ kontrolę, vertino NVSC specialisčių nustatytus neatitikimus, todėl spręsti, jog neveikė taip, kaip privalėjo veikti, nėra jokio pagrindo. PareiÅ¡kėjo argumentai, jog NVSC apie patikrinimus įspėdavo KalėjimÄ , laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Nustačius, kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų NVSC pareigÅ«nų veiksmų, darytina iÅ¡vada, kad reikalavimas atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ yra nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132, 133, 134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. 4 000 Eur (keturis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. KitÄ pareiÅ¡kėjo A. B. skundo dalį atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas