c2f1a5fd-d78f-4f74-aba1-9b70cca8aeb3 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-508-243/2011 Proceso Nr. 3-63-3-00292-2011-2Teismo procesinio sprendimo kategorija   15.2.3.1, 15.4, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 21 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Jozita“ atstovui J.J., atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės atstovei R.K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Jozita“ patikslintÄ skundÄ atsakovei Å ilalės rajono savivaldybei dėl 14888,05 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja UAB „Jozita“ skunde nurodo, jog jai priklauso degalinė esanti, (duomenys nesklebtini).

Nurodo, jog Å ilalės rajono savivaldybė 2009-02-11 iÅ¡davė licencijÄ Nr. 193 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais degalinėje esančioje parduotuvėje prekybos laiku nuo 8 val. iki 22 val., o degalinėje įrengtame bare Å ilalės rajono savivaldybė 2004-05-04 iÅ¡davė licencijÄ Nr. 167 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ ir kad Å ilalės rajono savivaldybės taryba 2010-12-09 sprendimu Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Pažymi, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011, kuris įsiteisėjo 2011-05-03, nurodytas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas panaikintas. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011 konstatavo, jog Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas Nr. T1-300, kuriuo buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB „Jozita“ degalinės bare, yra neteisėtas ir nepagrįstas, t.y. konstatavo savivaldybės neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies požiūriu.

Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį dėl valstybės (savivaldybės) neteisėtų aktų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalo atlyginti valstybė (savivaldybė) iÅ¡ valstybės (savivaldybės) biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Dėl antrosios vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io, numatyto CK 6.247 straipsnyje, nurodo, jog bÅ«tent Å ilalės rajono savivaldybės neteisėto sprendimo pagrindu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 (licencijos grÄ Å¾inimo) nuo 22.00 val. iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais degalinės bare, t.y. užsiimti iki neteisėto sprendimo priėmimo vykdyta komercine veikla, dėl to neteko dalies pajamų ir pelno ir patyrė nuostolius. Teigia, jog kitų priežasčių, dėl kurių sumažėjo UAB „Jozita“ alkoholinių gėrimų pardavimų apyvarta degalinės bare, nėra.

Nurodo, jog degalinės bare nuo 22.00 iki 8.00 val. negalėjo prekiauti alkoholiniais gėrimais iÅ¡ viso 167 dienas ir negavo pajamų, kurias paprastai gaudavo. Teigia, jog žalÄ apskaičiavo palyginusi baro gautÄ pelnÄ iÅ¡ prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare per 3 mėnesių laikotarpį iki neteisėto sprendimo priėmimo su pelnu, kurį gavo priėmimus sprendimÄ apriboti prekybos alkoholiu laikÄ , t.y., laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 vidutinis pelnas (be PVM) gaunamas per dienÄ prekiaujant alkoholiniais gėrimais (skaičiuojamas alus ir kiti alkoholiniai gėrimai) degalinės bare sudarė 101,25 Lt, o apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ per dienÄ gaunamas pelnas (be PVM) degalinės bare laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudarė 12,10 Lt.

Argumentuoja, jog kiekvienÄ dienÄ prarasdavo po 89,15 Lt. Nurodo, jog pagal degalinės bare esančių kasos aparatų ataskaitas iki neteisėto sprendimo priėmimo dienos per trijų mėnesių laikotarpį (nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30, 91 diena) degalinės bare parduoto alkoholio apyvarta siekė 28 488,43 Lt, t.y. vidutinė dienos apyvarta buvo 313,06 Lt be PVM. Parduotų prekių savikaina per šį laikotarpį sudaro 19 274,98 Lt, dienos parduotų prekių savikaina minėtu laikotarpiu sudaro 211,81 Lt be PVM.

Dienos grynÄ jį pelnÄ laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t.y. 101,25 Lt, kurį kavinė uždirbdavo kiekvienÄ dienÄ iÅ¡ prekybos alkoholiniais gėrimais degalinės bare. Per 167 dienas, kuriomis prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas (nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25), parduodamų alkoholinių gėrimų (alaus ir kitų alkoholinių gėrimų) apyvarta sumažėjo ir sudarė 6925,33 Lt, t.y. vidutinė dienos apyvarta sudarė 41,47 Lt.

Å ių prekių savikaina sudarė iÅ¡ viso 4904,75 Lt arba 29,37 Lt per dienÄ be PVM. Vidutinį dienos grynÄ jį pelnÄ laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudaro skirtumas tarp vidutinės dienos apyvartos ir vidutinės dienos parduotų prekių savikainos, t.y. 12,10 Lt. Teigia, jog UAB „Jozita“ patirtus nuostolius sudaro 14 888,05 Lt (89,15 Lt negautas dienos pelnas x 167 dienos). Argumentuoja, jog įrodytos visos sÄ lygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys, žala) savivaldybės atsakomybei kilti ir praÅ¡o iÅ¡ Å ilalės rajono savivaldybės priteisti 14 888,05 Lt žalos atlyginimÄ (b.l. 84-89).

PareiÅ¡kėjos UAB „Jozita“ atstovas skunde iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti. Teismo posėdžio metu patikslino skundo reikalavimÄ , nurodydamas, jog skundo reikalavime klaidingai nurodyta 12 498,28 Lt praÅ¡oma priteisti suma, nes iÅ¡ skunde dėstomų motyvų matyti, jog padarytos žalos dydis yra 14 888,05 Lt.Atsakovė Å ilalės rajono savivaldybė atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos UAB „Jozita“ skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pareiÅ¡kėjos nurodyti nuostoliai nepagrįsti tinkamais įrodymais.

Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraÅ¡o 8 punktÄ visi prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo Å«kio subjektai, prekiaujantys alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų), įplaukas, gautas už Å¡ių gėrimų realizavimÄ , turi registruoti atskirame kasos aparato skyriuje (skyriuose). Teigia, jog pagal pareiÅ¡kėjos pateiktas sumines ataskaitas neįmanoma objektyviai nustatyti, kad tai buvo bÅ«tent alkoholio pardavimai, nenurodytas apskaitomas laikotarpis, tuo labiau – pagrįsti parduotų alkoholinių gėrimų kiekius ir gautas pajamas.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjo nurodytas laikotarpis, už kurį ji praÅ¡o nuostolių atlyginimo, yra nuo 2010-09-02 iki 2010-11-30, t.y. 90 kalendorinių dienų, o ataskaitoje pateiktos 93 suminės ataskaitos (nuo 2364 iki 2456). Be to, pateiktos ataskaitos susideda iÅ¡ dviejų dalių, kurių antrojoje dalyje nenurodyti rekvizitai, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad tai UAB „Jozita“ ataskaita. Argumentuoja, jog pareiÅ¡kėja nepagrįstai nuostolių skaičiavimÄ grindžia palyginimu tarp gautų pajamų iki prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojo ir po sprendimo, kuriuo apribotas laikas.

Teigia, jog toks metodas nepatikimas, nes pardavimų pajamos nėra pastovios ir nepriklausomos nuo konkretaus laikotarpio taip pat neįmanoma nustatyti, ar pajamos gautos bÅ«tent už alkoholinių gėrimų pardavimÄ naktį. Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama atlyginti ne turto netekimÄ , o negautÄ pelnÄ , turi pateikti detalų, lengvai įrodomÄ ir pagrįstÄ jo skaičiavimÄ . Atsakovės teigimu, pareiÅ¡kėja neteisingai nurodo terminÄ , už kurį skaičiuoja patirtus nuostolius. Teigia, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį savivaldybės taryba, neperžengdama įstatymų nustatytų įgaliojimų, priima sprendimus klausimais, kurie nėra iÅ¡braukti iÅ¡ jos kompetencijos ar nėra priskirti kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, nagrinėjamu atveju tai prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nustatymas.

Nurodo, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti pati savivaldybės taryba. Teigia, jog nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinti Å ilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimÄ Nr. T1-300 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ įsiteisėjimo 2011-05-03 iki 2011-05-18 Tarybos posėdis nebuvo Å¡aukiamas, todėl Taryba negalėjo panaikinti savo sprendimo anksčiau kaip 2011-05-18 vykusiame Tarybos posėdyje.

Pagal 2008-11-27 sprendimu Nr. T1-394 patvirtinto Å ilalės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento 117 punktÄ priimtus Tarybos sprendimus per penkias darbo dienas pasiraÅ¡o meras ar kitas Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Tarybos narys. Merui pasiraÅ¡ius Tarybos sprendimÄ , 2011-05-25 UAB „Jozita“ buvo grÄ Å¾inta patikslinta Licencija (b.l. 43-45). Atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės atstovė iÅ¡dėsčiusi tuos pačius atsikirtimo į skundÄ argumentus praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teismas konstatuoja: pareiÅ¡kėja UAB „Jozita“ skundu praÅ¡o priteisti 14888,05 Lt turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės, argumentuodama, jog žalÄ patyrė dėl atsakovės 2010-12-09 neteisėto ir nepagrįsto sprendimo Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“, kuriuo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 8.00 val. iki 22.00 val.

Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog neteisėti atsakovės veiksmai konstatuoti Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011, kuriuo panaikintas Å¡is administracinis aktas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos normÄ , Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad bÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).

Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigÅ«nai. Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .Apibendrinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjos UAB „Jozita“ reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjos nurodytos institucijos, t. y.

Å ilalės rajono savivaldybės, veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz., 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2011-06-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2347-11, 2011-11-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2768/2011 ir kt.), neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-04-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-112-57/2011 buvo panaikintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2010-12-09 sprendimas Nr. T1-300 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Jozita“ degalinės bare“ konstatuojant, jog šis sprendimas nebuvo pagrįstas nei objektyviais faktais, nei konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, nei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintu proporcingumo principu, nei Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintu bendruomenės ir atskirų savivaldybės gyventojų interesų derinimo principu, reikalaujančiu, kad administraciniai aktai, kuriais sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės interesais neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių.

Teismas konstatavo, jog Å ilalės rajono savivaldybės taryba, priimdama 2010-12-09 sprendimÄ Nr. T1-300 apriboti prekybos alkoholiu laikÄ nuo 22 val. iki 8 val. UAB „Jozita“ degalinės bare, neanalizuodama faktinių duomenų, veikė nepateisinamai aplaidžiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdama bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Nagrinėjamoje byloje atsakovė Å¡ios savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygos buvimÄ pripažįsta ir neginčija. Ginčo byloje dėl to, jog dėl neteisėto sprendimo apriboti prekybos alkoholiu laikÄ UAB „Jozita“ degalinėje esančiame bare pareiÅ¡kėja iÅ¡ tikrųjų patyrė turtinę žalÄ taip pat nekyla, t.y. atsakovė pripažįsta ir žalos faktÄ bei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimÄ , tačiau atsakovė nepripažįsta, jog pareiÅ¡kėja įrodė praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimo dydį.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Patirti nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Priteistinomis negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas būtų tik hipotetinis, grindžiamas prielaidomis net ir tuo atveju, jei atsakovas pareiškėjo atžvilgiu būtų elgęsis teisėtai, t. y. pagal atitinkamoje situacijoje privalomas taikyti teisės normas.

Ginčo atveju tai, ar pareiškėjos nurodyti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Vertinant byloje susiklosčiusiÄ situacijÄ , pareiÅ¡kėjos nurodomi patirti nuostoliai grindžiami tuo, kad nesant neteisėto atsakovės sprendimo, ji galimai bÅ«tų pardavusi daugiau alkoholinių gėrimų. Savo pozicijai pagrįsti pareiÅ¡kėja pateikia palyginimÄ pajamų, gautų per tris mėnesius iki panaikinto Å ilalės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo bei po Å¡io sprendimo priėmimo, skirtumo ir nurodo, jog, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2010-09-01 iki 2010-11-30 vidutinis pelnas (be PVM) gaunamas per dienÄ prekiaujant alkoholiniais gėrimais (skaičiuojamas alus ir kiti alkoholiniai gėrimai) degalinės bare sudarė 101,25 Lt, o apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ per dienÄ gaunamas pelnas (be PVM) degalinės bare laikotarpiu nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 sudarė tik 12,10 Lt, t.y. kiekvienÄ dienÄ prarasdavo po 89,15 Lt.

Prekybos alkoholiu laikas buvo ribojas nuo 2010-12-09 iki 2011-05-25 (167 dienos) ir negautos pajamos, pareiÅ¡kėjos teigimu, sudarė 14888,05 Lt. Teismas sutinka su atsakovės argumentais, jog iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų duomenų neįmanoma tiksliai ir objektyviai nustatyti jos realiai patirtos žalos (b.l. 19-37 bei kasos operacijų žurnalo nuoraÅ¡as). IÅ¡ UAB „Jozita“ pateiktų duomenų nematyti, kokia alkoholinių gėrimų apyvarta degalinės parduotuvėje ir bare, kokia apyvarta alkoholiniais gėrimais iki licencijos apribojimo buvo naktį bare ir kokia apyvarta nurodytomis sÄ lygomis apribojus prekybos laikÄ ir pan.

Aplinkybę, jog nėra duomenų pilnai pagrįsti praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, pripažįsta ir pareiÅ¡kėjos atstovas. IÅ¡ liudytojos UAB „Jozita“ vyr. buhalterės E.K. parodymų matyti, jog pateikti tikslius duomenis iÅ¡ esmės yra neįmanoma. Liudytoja parodė, jog įmonė turėjo du kasos aparatus, kurių vienas buvo naudojamas tik alkoholinių gėrimų pardavimui fiksuoti, tačiau apribojus prekybos alkoholiu laikÄ , toks atskyrimas tapo beprasmis ir kad nėra programos, kuria naudojantis bÅ«tų galima suskaičiuoti ir pateikti tikslius atsakovės praÅ¡omus duomenis, tai reikėtų daryti žmogui, todėl prie negautų pajamų dar reikėtų sumuoti ir patirtas iÅ¡laidas Å¡iam darbui atlikti ir praÅ¡oma priteisti žala padidėtų.

Vertindamas nustatytas bylos aplinkybes teismas konstatuoja, jog nors nepakanka įrodymų pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti žalos dydžiui 14888, 05 Lt pagrįsti pilna apimtimi, tačiau pats žalos faktas yra nustatytas ir įrodytas. Konstatavus visas savivaldybės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos siekį ne tiek patirtų nuostolių atlyginimo, kiek civilinės atsakomybės taikymo atsakovės atžvilgiu, bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog nuostolių dydį nustato teismas, jeigu Å¡alis jo negali tiksliai įrodyti, UAB „Jozita“ praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydis mažintinas ir UAB „Jozita“ priteistinas 8000 Lt turtinės žalos atlyginimas iÅ¡ atsakovės Å ilalės rajono savivaldybės. PareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 5 punktu.Pagal Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėja nepadavė praÅ¡ymo dėl turėtų iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu, todėl skunde nurodytas jos praÅ¡ymas priteisti turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ turinio ir formos prasme neatitinka ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais,n u s p r e n d ė :patenkinti iÅ¡ dalies pareiÅ¡kėjos UAB“Jozita“ skundÄ , priteisti pareiÅ¡kėjai UAB „Jozita“ ( įmonės kodas 176618114) 8000 Lt (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius litų) turtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Å ilalės rajono savivaldybės juridinio asmens kodas 188773720).

Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                    Vida Stonkuvienė