Legislator Case Law & Legislation
c2efc6db-599e-431c-ac8c-1db7db3f3f8f AI generated

c2efc6db-599e-431c-ac8c-1db7db3f3f8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number c2efc6db-599e-431c-ac8c-1db7db3f3f8f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-6398-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01019-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                           SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                           n u s t a t ė:

Legislator headnote

AI generated

c2efc6db-599e-431c-ac8c-1db7db3f3f8f · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-6398-561/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01019-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                           SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,                                                           n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas G. B. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Skunde paaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo įdarbintas maisto dalintoju. Nurodė, kad jam taip pat teko dirbti ir sutartyje nenurodytus darbus – neÅ¡ioti smėlį, prekes iÅ¡ parduotuvės, plauti tualetus ir koridorius. Dirbti reikėdavo visÄ mėnesį, nors sutartyje buvo nurodytas darbo laikas – 21 darbo dienÄ po 8 valandas, tačiau dirbdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, neturėjo iÅ¡eiginių.

Jam buvo paskirtas 308 Eur atlyginimas, tačiau faktiÅ¡kai gaudavo 100 Eur, kadangi likę pinigai buvo naudojami jo iÅ¡laikymui. Nepaklusus pareigÅ«nų nurodymams, pastarieji grasindavo, naudodavo psichologinį ir fizinį smurtÄ . Dėl iÅ¡vardintų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ garbės ir orumo pažeidimu, pažeminimu, iÅ¡naudojimu, psichologiniu spaudimu.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.PaaiÅ¡kino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 68 straipsniu, 123 straipsnio 1 ir 2 dalimis, LukiÅ¡kių TI-K Å«kio darbams atlikti gali bÅ«ti palikti tik tie nuteistieji, kurie patys iÅ¡reiÅ¡kę tokį norÄ . 2015-08-13 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-105 „Dėl nuteistųjų palikimo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti Å«kio darbus bei paskyrimo į pareigas“ pareiÅ¡kėjas buvo paliktas atlikti maisto dalintojo pareigas, nustatant mėnesio atlyginimo koeficientÄ 0,48. 2015-10-20 LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. N-137 „Dėl nuteistojo, palikto LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime atlikti Å«kio darbus, atleidimo iÅ¡ einamųjų pareigų“ pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ minėtų pareigų, dėl pareiÅ¡kėjo įsidarbinimo VÄ® „MÅ«sų amatai“.

Nuo 2016-03-08 pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡brauktas iÅ¡ nuteistųjų, paliktų LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, jam atlikus teismo nuosprendžiu paskirtÄ bausmės laikÄ .Nuteisto asmens, atliekančio maisto dalintojo darbus, pareigybės apraÅ¡ymas, patvirtintas LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2010-09-23 įsakymu Nr. 1-129 (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas), atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, jog darbo laikas negali bÅ«ti ilgesnis nei 40 valandų per savaitę, kasdieninė darbo trukmė neturi virÅ¡yti 8 darbo valandų, o maksimalus darbo laikas per septynias dienas neturi virÅ¡yti 48 valandų.

Maisto dalintojo darbo laikas sudaro 5-6 valandas, įskaitant laikÄ , skirtÄ maisto padalinimui, darbo vietos sutvarkymui, prekių iÅ¡ parduotuvės iÅ¡neÅ¡iojimui asmenims. Taikant suminę darbo laiko apskaitÄ (DK 149 straipsnis), likęs laikas darbui skiriamas dirbant poilsio ir Å¡venčių dienomis.Nuteistasis, paliktas LukiÅ¡kių TI-K atlikti Å«kio darbus, turi pareigÄ sutvarkyti savo darbo vietÄ , o taip pat visas į maisto dalintojo darbo vietÄ Ä¯trauktas patalpas (koridorių, tualetÄ , pareigÅ«nų virtuvėlę ir kt.).

Å i pareiga iÅ¡plaukia iÅ¡ 2003-07-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklių) 73.6. papunkčio ir iÅ¡ Pareigybės apraÅ¡ymo 6.7. ir 6.8. papunkčių.Nuteistieji į skunde iÅ¡vardintus nemokamus darbus įtraukiami BVK 134 straipsnyje nustatyta tvarka, pagal kuriÄ nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.PareiÅ¡kėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais bei samprotavimais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nekonkretÅ«s. Be to, tam tikri suimtųjų/nuteistųjų asmenų patiriami neigimai iÅ¡gyvenimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė, dirbdamas LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrinant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas. AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Vadovaujantis BVK 111 straipsniu, darbas yra viena iÅ¡ nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių.

Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartyje Nr. A146-1396/2011, Å¡ios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoÅ¡ti asmenį integracijai į visuomenę bei iÅ¡mokyti gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese. IÅ¡ BVK antrojo skirsnio normų visumos matyti, jog laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbas yra skirstomas į mokamÄ darbÄ (tokiam darbui yra taikomos BVK 131 straipsnio nuostatos dėl jo apmokėjimo) ir nemokamÄ darbÄ (tokį darbÄ reglamentuoja BVK 134 straipsnis).

Nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas (LVAT 2013-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013). IÅ¡ nuoseklios LVAT praktikos, kylančios iÅ¡ tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos, matyti, kad nuteistųjų įtraukimas į darbus įstatymų nustatyta tvarka draudžiamu priverčiamu darbu nelaikomas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A146-1956/2012; Nr. A143-1449/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ aplinkybės, jog privalėjo dirbti įvairius darbus, nenumatytus sutartyje dėl maisto dalintojo darbo.

Vidaus tvarkos taisyklių 73.6 papunktis numato, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, tokių kaip tvarkyti ir prižiÅ«rėti savo darbo, gyvenamÄ jÄ (miegamÄ ) ir pasivaikščiojimo vietas. Taip pat iÅ¡ byloje pateikto Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2. papunkčio darytina iÅ¡vada, kad įtvirtinta darbuotojo funkcija – vykdyti įstaigos pareigÅ«nų nurodymus pristatant parduotuvėje pirktas prekes bei gautus siuntinius į rėžiminę zonÄ suimtiesiems ir nuteistiesiems.

Taip pat 6.7. papunktyje nustatyta, kad darbuotojas privalo palaikyti darbo vietoje Å¡varÄ bei tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui įvardino darbus, kuriuos vertino kaip nepatenkančius į maisto dalintojo funkcijas – neÅ¡ioti smėlį, neÅ¡ioti prekes iÅ¡ parduotuvės, plauti tualetus ir koridorius. IÅ¡ nurodytų Pareigybės apraÅ¡ymo nuostatų matyti, kad prekių neÅ¡iojimas iÅ¡ parduotuvės suimtiesiems ir nuteistiesiems atitinka Pareigybės apraÅ¡ymo 6.2. papunktyje nurodytÄ maisto dalintojo funkcijÄ .BVK 134 straipsnis reglamentuoja nuteistųjų įtraukimÄ Ä¯ nemokamus darbus.

Minėtos teisės normos 1 dalyje nustatyta, kad nemokant už darbÄ , nuteistieji gali bÅ«ti įtraukti tik į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minėtus darbus nuteistieji atlieka paeiliui ne darbo metu. Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . LVAT laikosi pozicijos, kad nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikÅ¡mę jų pataisos procese (LVAT 2012-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nurodyti darbai – tualetų bei koridorių plovimas ir smėlio neÅ¡imas laikytini darbais, susijusiais su LukiÅ¡kių TI-K teritorijos tvarkymu, kurie gali bÅ«ti paskiriami vadovaujantis BVK 134 straipsniu. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad paskirdama minėtus darbus, LukiÅ¡kių TI-K administracija nepagrįstai praplėtė maisto dalintojo funkcijas. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodė, kad faktiÅ¡kai dirbtas darbo laikas gerokai virÅ¡ijo darbo sutartyje nustatytÄ darbo laikÄ , t. y. 21 dienÄ per mėnesį, 8 valandas per savaitę.

Byloje pateikta 2016-03-23 pažyma Nr. 22-125 apie pareiÅ¡kėjui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (b. l. 12). Minėtoje pažymoje pateikiami duomenys apie nustatytÄ maksimalų darbo laikÄ bei faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . IÅ¡ minėtų duomenų matyti, kad nustatytas didžiausias apmokamo darbo dienų per mėnesį skaičius sudarė nuo 20 dienų (160 valandos) iki 22 dienų (176 valandos). Atsakovės atstovas nurodė, kad faktiÅ¡kai maisto dalintojo darbas užtrunka apie 5-6 valandas.

Todėl taikant DK 149 straipsnyje reglamentuojamÄ suminę darbo laiko apskaitÄ , likęs darbo laikas buvo paskirtas poilsio dienoms. Pažymėtina, kad maistas nuteistiesiems ir suimtiesiems privalo bÅ«ti dalinamas ir poilsio dienomis. Ä®vertinus pažymoje pateiktus duomenis, t. y. padalinus nurodytas vieno mėnesio darbo valandas iÅ¡ nurodyto mėnesio dienų skaičiaus, matyti, kad pareiÅ¡kėjo dirbtas darbo laikas nevirÅ¡ydavo jo nurodyto sutartyje nustatyto darbo laiko. Kaip jau buvo minėta, vadovaujantis BVK 134 straipsniu, pareiÅ¡kėjui paskirti darbai, susiję su teritorijų tvarkymu, nėra apmokamo maisto dalintojo darbo dalis.

Todėl Å¡ių darbų laikas nebuvo įtrauktas į minėtÄ pažymÄ . Skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodė, kad didžioji dalis sutarto darbo užmokesčio nebuvo mokama. Užmokestis už nuteistųjų darbÄ laisvės atėmimo įstaigoje mokamas vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-02-13 nutarimu Nr. 228 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-05-27 nutarimo Nr. 494 redakcija) (toliau – Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡as).

Minėto teisės akto 4 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algÄ nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis. Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama, atitinkamÄ koeficientÄ dauginant iÅ¡ minimaliosios mėnesinės algos dydžio.Atsakovės atstovas pateikė teismui LukiÅ¡kių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016-03-23 pažymÄ Nr. 24-3136 (b. l. 10), kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo paliktas Å«kio darbams atlikti, įdarbinant maisto dalintoju.

Vadovaujantis Darbo apmokėjimo tvarkos apraÅ¡o 2 priedu, Å«kio darbus atliekantiems nuteistiesiems nustatomas mėnesinės koeficientas nuo 0,43 iki 0,55. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal mėnesinio atlyginimo koeficientÄ 0,48. PareiÅ¡kėjo darbo LukiÅ¡kių TI-K metu iki 2015-12-31 minimali mėnesinė alga buvo 325 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 Nr. 972), o nuo 2016-01-01 350 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimas Nr. 1240). 2016-03-23 pažymoje Nr. 22-125 nurodytas darbo užmokestis atitinka minėtus dydžius, t. y. iki 2015-12-31 pareiÅ¡kėjui buvo mokamas 156 Eur darbo užmokestis (gautas 325 Eur padauginus ir koeficiento 0,48), o nuo 2016-01-01 pareiÅ¡kėjui mokėtas 168 Eur darbo užmokestis (gautas 350 Eur padauginus ir koeficiento 0,48).

Pažymėtina, kad iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamos lėšos vaiko išlaikymui, sudarančios pusę gaunamo darbo užmokesčio. Įvertinus pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėjui nustatytas darbo užmokestis atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius, o išskaitomos lėšos buvo skirtos vaikų išlaikymui. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl sutartos 308 Eur mėnesinės algos (tokio dydžio mėnesinė alga nėra galima pagal galiojančius teisės aktus, kadangi didžiausias koeficientas ūkio darbus dirbantiems nuteistiesiems yra 0,55) ir sumų išskaičiuotų kitais pagrindais.

Todėl nepagrįstas pareiÅ¡kėjo argumentas dėl nepagrįsto mažesnio darbo užmokesčio mokėjimo.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsisakius vykdyti pareigÅ«nų nurodymus, jam buvo grasinama smurtu. PareiÅ¡kėjas nenurodė konkrečių pareigÅ«nų pavardžių, konkretaus laiko ar kitų aplinkybių. Be to, kaip jau buvo minėta, pareigÅ«nų reikalavimai atlikti pareiÅ¡kėjo įvardintus darbus nebuvo neteisėti. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareigÅ«nų veiksmais pareiÅ¡kėjui buvo daromas psichologinis spaudimas, galintis bÅ«ti pagrindu priteisti neturtinę žalÄ , kaip ir nėra įrodymų dėl pareiÅ¡kėjo atžvilgiu naudoto smurto.Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija nepažeidė teisės aktų reikalavimų, susijusių su nuteistųjų darbo organizavimu.

PareiÅ¡kėjo nurodyti su maisto dalinimu nesusiję neapmokami darbai buvo paskirti vadovaujantis BVK 134 straipsniu, o darbo užmokesčio ir darbo laiko normos už apmokamÄ maisto dalintojo darbÄ nebuvo pažeistos. Todėl nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos – neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo G. B. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.              Teisėjas             ArÅ«nas Kaminskas