c2eefaa7-8ed0-4288-8a4c-b7067e2ebbfc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. J. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 20 000 Eur (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2015 m.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad jis Ligoninėje buvo laikomas nežmoniÅ¡komis antisanitarinėmis sÄ lygomis, t. y. buvo laikomas perpildytose, higienos normų reikalavimų neatitinkančiose kamerose.

Nurodė, kad lovos netinkamos bÅ«klės. Sena patalynė, drėgna, dvokianti. Stalas, spintelės netinkami eksploatuoti. Langai taip pat prastos bÅ«klės. Kamerų nėra galimybių iÅ¡sivėdinti. Sienose veisėsi grybelis. Be to, prastas apÅ¡vietimas, todėl nėra galimybių skaityti. DuÅ¡uose nebuvo įrengtos pertvaros. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, t. y. sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ oro Å¡alinimo sistemÄ , tualetas nebuvo atitvertas nuo patalpos, kameroje sklido baisi smarvė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo patyręs sunkiÄ galvos traumÄ ir dėl to jam nustatytas III grupės invalidumas, o tokios prastos antisanitarinės sÄ lygos itin neigiamai veikė jo sveikatÄ . Akcentavo, kad Ligoninė neveikė taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, neužtikrino tinkamų kalinimo ir gydymo sÄ lygų Ligoninėje. PareiÅ¡kėjas dėl nurodytų laikymo sÄ lygų patyrė stresÄ , pažeminimÄ , susierzinimÄ , padidėjo emocinė įtampa, sutriko miegas. PareiÅ¡kėjui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 167).

Byla nagrinėtina raÅ¡ytinio proceso tvarka. Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimų vietų ligoninės, su skundu nesutiko, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–11). Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Ligoninėje. PaaiÅ¡kino, kad Ligoninėje neturi duomenų, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Pabrėžė, kad Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis asmenų skaičiui, nes Ligoninėje turi bÅ«ti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems to reikalaujantiems ir dėl to galėjo bÅ«ti virÅ¡ytas minimalus ploto reikalavimas, turintis tekti vienam asmeniui.

Remonto darbai atliekami laikantis Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010, redakcija galiojusi iki 2015-11-01), reikalavimų. Ligoninėje palatos yra aprÅ«pintos minimaliais baldais, kurie nuolat remontuojami arba keičiami. Nurodė, kad sanitarinis mazgas įrengtas laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktu, kuriame nėra įtvirtinto reikalavimo unitazÄ ar klozetÄ uždengti.

Tokio reikalavimo nenustato ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010. Be to, atliekami patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbai. Kamerose langai pritaikyti vėdinti. Visose palatose oro temperatÅ«ra bei santykinė oro drėgmė atitinka nustatytus reikalavimus. Kamerose apÅ¡vietimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 bei HN 134:2015 nuostatose. Sudaryta galimybė vienÄ kartÄ naudotis duÅ¡u. Jokie teisės aktai nereglamentuoja duÅ¡o kabinų atskyrimo. Nurodė, kad lovos skalbiniai keičiami ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, patalynė dezinfekuojama, atlikti darbai registruojami žurnale.

Ligoninėje yra iÅ¡kalbinti užraÅ¡ai ir įspėjamieji ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Nurodė, kad Ligoninė turi iÅ¡duotÄ Vilniaus visuomenės sveikatos centro LeidimÄ -higienos pasÄ , kuris patvirtina, kad patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas nepagrįstas jokiais įrodymais. Jis skunde taip pat nepagrindė ir priežastinio ryÅ¡io bei praÅ¡omos priteisti žalos dydžio. SkundÄ grindė abstraktaus pobÅ«džio teiginiais.

Atsakovui apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Byla nagrinėjama atsakovo atstovui nedalyvaujant. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.              Byloje kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo.              Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad R. J. buvo gydomas Ligoninėje: Vidaus ligų skyriuje 30 kamerų tipo palatoje (15,45 kv. m, 8 lovos) laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2013-05-15 ir 24 kamerų tipo palatoje (21,25 kv. m, 10 lovų); laikotarpiu nuo 2013-06-11 iki 2013-06-25 (21,25 kv. m, 8 lovos);

Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje nuo 2013-07-09 iki 2013-07-17 (21,25 kv. m, 8 lovos); Psichiatrijos skyriaus 5 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2013-07-31 iki 2013-08-05 (8,80 kv. m, 4 lovos); Chirurgijos skyriaus 24 kamerų tipo palatoje šiais laikotarpiais: nuo 2013-10-24 iki 2013-10-28, nuo 2013-11-20 iki 2013-11-25, nuo 2014-01-14 iki 2014-01-20, nuo 2014-02-26 iki 2014-03-10 (nurodyta 12 lovadienių) ir nuo 2014-04-02 iki 2014-04-14 (21,25 kv. m, 8 lovos); Vidaus ligų skyriaus 25 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2014-07-25 iki 2014-07-30 (21,25 kv. m, 10 lovų);

Chirurgijos skyriaus 1 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2014-11-20 iki 2014-11-27 (32,60 kv. m, 8 lovos); Chirurgijos skyriaus 19 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-03-10 iki 2015-04-09 (7,19 kv. m, 3 lovos); Chirurgijos skyriaus 29 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-04-16 iki 2015-04-30, nuo 2015-06-04 iki 2015-06-11 ir nuo 2015-07-23 iki 2015-08-13 (15,45 kv. m, 8 lovos); Vidaus ligų skyriaus 5 kamerų tipo palatoje laikotarpiu nuo 2015-09-10 iki 2015-09-17 (12,14 kv. m, 3 lovos; b. l. 141–156).Taigi, ginčui aktualus laikotarpis, kai pareiškėjas buvo gydomas Ligoninėje laikotarpiu nuo 2013-05-03 iki 2015-09-17.

Pažymėtina, kad taikytina Lietuvos higienos norma HN 76:2010, galiojusi iki 2015-11-01. Ligoninė iš esmės neneigia, kad galėjo būti viršytas vienam asmeniui turintis tekti minimalus kameros ploto reikalavimas. Ligoninėje nurodė, kad neturi duomenų, su kiek asmenų buvo laikomas pareiškėjas.              Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas perpildytose kamerose (palatose). Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, be kita ko, privalomos ir Ligoninei.

Taisyklių 111.4 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2010-04-30) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Ligoninė teismui nepateikė informacijos, kiek nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nes, Ligoninės teigimu, tokie duomenys nėra fiksuojami, todėl nustatyti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju vienam asmeniui tenkanti minimalaus ploto norma buvo pažeista, nėra galimybės. Ligoninė pripažino, kad ši norma galėjo būti pažeista.

Kadangi pareiÅ¡kėjas Ligoninės stacionare buvo gydytas 185 paras kamerų tipo palatose (b. l. 141–156), kuriose, atsižvelgiant į lovų skaičių kamerų nurodytose palatose, nesant tikslių duomenų dėl buvusių asmenų skaičiaus kamerose, o atsižvelgus į kamerose buvusį lovų skaičių, konstatuotina, kad vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimo. PareiÅ¡kėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sÄ lygas Ligoninėje nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui gydantis Ligoninėje buvo pažeista jo teisė į minimalų plotÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-566-14).

Pažymėtina, kad minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Teisės aktai nenustato reikalavimo, kad į bendrÄ patalpos plotÄ baldai nebÅ«tų įskaitomi. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui esminiai nepatogumai kilo dėl per mažo kameros ploto. PareiÅ¡kėjas teigė, kad tualetas ir sanitarinis mazgas yra netinkamai įrengti.Pažymėtina, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 nustato laisvės atėmimo vietų, įskaitant ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ (1, 5 p.).

Eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Ligoninė teigė, kad tualetas nuo kameros atskirtas pertvara. Nuotraukose matyti, kad yra įrengta pertvara, tačiau iÅ¡ nuotraukų matyti, kad nėra įrengto net elementaraus unitazo, o toks įrengimas, akivaizdu, kad yra pažeidžiantis elementarias higienos normas, yra neestetiÅ¡kas ir, be abejo, žemina laikomų asmenų garbę ir orumÄ (b. l. 72, 80, 90, 91, 92, 96, 97, 100, 101, 103, 107, 110). Todėl teismas konstatuoja, kad Ligoninėje sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas ir pareiÅ¡kėjas buvo priverstas naudotis tualetu, kuris pažeidė jo teisę į minimalias higienos reikalavimus atitinkančias sÄ lygas.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad lovos yra netinkamos kokybės, patalynė irgi prasta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi bÅ«ti aprÅ«pinami Å¡variais lovos skalbiniais, rankÅ¡luosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas).

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas). Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę (67 punktas). PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos patalynės vertinami kaip abstraktÅ«s. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad jis buvo aprÅ«pinamas tinkama patalyne.

Patalynė buvo dezinfekuojama (b. l. 13–15, 24–34). Be to, ir pats pareiÅ¡kėjas turi galimybę naudotis savo asmenine patalyne. Ä®vertinus Ligoninės pateiktus duomenis, matyti, kad lovos yra tvarkingos, nėra sulūžę ar dėl kitų priežasčių netinkamos naudoti. PareiÅ¡kėjas nesikreipė raÅ¡tu dėl prastų lovų. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punktÄ , Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad nebuvo galimybių kamerų vėdintis per langus.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas, įvertinęs pateiktÄ Ligoninės medžiagÄ ir pateiktus patikrinimo aktus, nustatė, kad buvo galimybė kameras vėdinta per langus, o tai atitinka minėtus higienos reikalavimus. Å iuo atveju atskira ventiliacijos sistema, eksploatuojant Ligoninę, neturėjo bÅ«ti įrengiama.

Vilniaus visuomenės centras tokių pažeidimų tikrinimų metu nenustatė (b. l. 36–68). Temperatūros kameroje pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas teigė, kad kamerose netinkama apšvieta, todėl jis negali skaityti.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkte nustatyta, kad natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Minėtos higienos normos 23 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.Įvertinus patikrinimų aktus, darytina išvada, kad apšvietos pažeidimų Ligoninėje nebuvo nustatyta.

Be to ir pažeidimų dėl netinkamos temperatÅ«ros nebuvo nustatyta (b. l. 36–38, 39–41, 42–44, 45–46, 46–49, 50–51, 52–53, 54–56, 57–58, 59–60, 61–62, 67–68). Todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl nurodytų pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo nustatytų pažeidimų dėl netinkamai įrengtų duÅ¡o patalpų, o pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s ir vertintini kaip nepagrįsti. Neginčijo, kad jam buvo suteikta teisė naudotis duÅ¡u.Byloje nustatyta, kad Ligoninė pagal turimas finansines galimybes atliko remontÄ , tai patvirtina pateikti Darbų priėmimo aktai (b. l. 119–120, 122–123, 124–125, 126–127, 128, 129–130, 134–135, 136).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose rÅ«kantieji laikomi su nerÅ«kančiais, yra vertintini kaip abstraktÅ«s teiginiai. PareiÅ¡kėjas skunde net nenurodė, ar jis yra rÅ«kantis, ar pildydamas anketÄ prašė laikyti su nerÅ«kančiais bei kokiu laikotarpiu jis buvo patalpintas kamerose su rÅ«kančiais asmenimis, ar teikė paÅ¡ymus perkelti į kitÄ kamerÄ . Be to, Ligoninė pateikė duomenis, kad yra atitinkamai iÅ¡kabinti informacija su užraÅ¡ais ir ženklais draudžiančiais rÅ«kyti.Teismas esmine aplinkybe, dėl kurios pareiÅ¡kėjui kilo žala, pripažįsta kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimÄ bei netinkamÄ sanitarinio mazgo (unitazo) įrengimÄ .

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė yra be kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnyje nurodytas civilinės atsakomybės sÄ lygas, įrodinėjimo naÅ¡ta dėl kalinimo sÄ lygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Å iuo atveju įrodinėjimo naÅ¡ta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninės kamerų tipo palatoje Nr. 16, 20, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo laikomasi Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, tenka atsakovei.

Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad Ligoninė neturi galimybės reguliuoti atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų srautus ir tokiu bÅ«du užtikrinti minimaliÄ gyvenamojo ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat nurodyti izoliavimo reikalavimai, Ligoninės paskirtis ir pan. nepaneigia atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį ir nėra reikÅ¡mingi. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad atsakovė neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiÅ¡kėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami iÅ¡gyvenimai), kurių nebÅ«tų kilę, jei atsakovė bÅ«tų užtikrinusi minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimÄ .Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl Ligoninėje neužtikrintos minimalios gyvenamojo ploto normos, yra aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. EŽTT savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ .

Å ioje administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad Ligoninė bÅ«tų sÄ moningai siekusi pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrusi jį iÅ¡ kitų nuteistųjų, tačiau minimalaus vienam asmeniui gyvenamojoje patalpoje tenkančio ploto neužtikrinimas iÅ¡ viso 185 paras, sudarė prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

PareiÅ¡kėjas, neužtikrinant minimalios gyvenamojo ploto normos reikalavimų, patyrė diskomfortÄ ir nepatogumus, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas anksčiau minėtų teisės aktų normų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis. Teismas, įvertinęs esminę aplinkybę pareiÅ¡kėjo laikymo Ligoninėje ilgÄ trukmę – 185 paras – pažeidus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimus ir neužtikrinant tinkamo sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti proporcinga suma yra 2 000 Eur.

Teismas nenustatė jokių iÅ¡skirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti galėtų bÅ«tų tenkinamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 str., 88 str. 1, 2 p., 132 str., n u s p r e n d ė : R. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.              Priteisti R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 2 000 Eur (du tÅ«kstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

             LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                   Jolanta Malijauskienė