Legislator Case Law & Legislation
c2ecd7b7-5877-45cd-88e1-6f72bacda70c AI generated

c2ecd7b7-5877-45cd-88e1-6f72bacda70c · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c2ecd7b7-5877-45cd-88e1-6f72bacda70c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tais teisės aktais ir tomis teisės normomis, kurias buvo nurodęs Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas. Teismo sprendimas yra prieÅ¡ingas dalyvavusių byloje asmenų N. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovo pasisakymams. PrieÅ¡ieÅ¡kinį palaikė net ir buto pirkėjas N. B., sutikdamas, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis bÅ«tų patenkintas, tačiau teismas kažkodėl nurodė, kad N. B. su prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimu nesutiko.

Legislator headnote

AI generated

c2ecd7b7-5877-45cd-88e1-6f72bacda70c · Lietuvos apeliacinis teismas: Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teismui reikia atkreipti dėmesį į aplinkybes, suponuojančias bylos nagrinėjimo dalykÄ , pagrindÄ ir atsakovus pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, įvertinti butų privatizavimo metu ir vėliau galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir spręsti, ar ginčijamas sandoris dėl buto pardavimo nepažeidė norminių aktų ir ar tokio pažeidimo pagrindu negalima sandorį pripažinti negaliojančiu, atitinkamai taikant restitucijÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinė byla Nr. 2A-200/2013                                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1;                                                                                                            21.4.1.2; 30.3; 33; 45.6; 121.21  (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Å erno, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį E. T., atsakovų S. T., E. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1037-460/2011 pagal E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovams S. T., E. K., N. T., N. B., akcinei bendrovei „Geonafta“ dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Tretieji asmenys Klaipėdos miesto 4-as notaro biuras, Klaipėdos rajono savivaldybės, Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyrius. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusį bylÄ pagal apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė    N. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus S. T., E. K., E. T. iÅ¡ jam priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 12 100 Lt nuostolių atlyginimÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ AB „Geonafta“ įgijo nuosavybės teisę į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Buto įsigijimo metu juo naudojosi buto nuomininkas atsakovas S. T. kartu su kitais atsakovais. N. B. nurodė neturįs galimybės apsigyventi nusipirktame bute, kadangi jame gyvena atsakovai. Atsakovas (nuomininkas) S. T. įsipareigojo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto iki 2007 m. spalio 1 d., tačiau įsipareigojimo neįvykdė ir iÅ¡sikelti atsisako. Atsakovai butu naudojasi nemokėdami nuomos mokesčio ir kitaip pažeidinėdami buto savininko teises.

Atsakovo E. T. atstovas byloje pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o tarp N. B. ir AB „Geonafta“ 2007 m. kovo 7 d. sudarytÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia. Nurodė, kad 1999 m. liepos 15 d. atsakovas S. T. su atsakovu AB „Geonafta“ sudarė neterminuotÄ ginčo buto nuomos sutartį. Nuomos sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta tik nuomininkams pažeidus jos sÄ lygas, nuomininkus iÅ¡ anksto įspėjus. Atsakovas AB „Geonafta“ nepasiÅ«lė buto nuomininkui ar jo Å¡eimos nariams pirkti ginčo butÄ , nepranešė buto pirkėjui apie trečiųjų asmenų pretenzijas į butÄ , suklaidino buto perleidimo sutartį tvirtinusį notarÄ , pažeidė nuomininko ir jo Å¡eimos narių teises, todėl ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Å iÄ bylÄ pirmÄ kartÄ iÅ¡nagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimu N. B. ieÅ¡kinį atmetė, o E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ . Teismas nustatė, kad atsakovui S. T. 1982 m. gruodžio 24 d. buvo iÅ¡duotas orderis apsigyventi žinybiniame bute, buto orderyje buvo iÅ¡vardyti jo Å¡eimos nariai – kiti Å¡ios bylos atsakovai. Atsakovai Å¡io buto neprivatizavo pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , todėl nuo 1997 m. birželio 9 d. butas perėjo atsakovo AB ,,Geonafta“ nuosavybėn. Buto savininkė AB ,,Geonafta“ 1999 m. liepos 15 d. su atsakovu S. T. sudarė ginčo buto nuomos sutartį, o 2007 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šį butÄ pardavė ieÅ¡kovui N. B.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas iÅ¡keldinti atsakovus iÅ¡ ginčo buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti jam iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimÄ , peržengia jo turimos subjektinės teisės, įgytos buto pirkimo-pardavimo sutartimi, ribas. Teismas nusprendė, kad atsakovas S. T. su savo Å¡eimos nariais ir buvusiais Å¡eimos nariais turi neterminuotos nuomos teisę gyventi Å¡iame bute pagal 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutartį, sudarytÄ su AB ,,Geonafta“. ButÄ pardavus kitam savininkui, nuomos sutartis nebuvo nutraukta.

Teismas pažymėjo, kad savininko pasikeitimas, tai yra buto nuosavybės teisės perėjimas ieÅ¡kovui, nepaneigė atsakovų teisės naudotis bÅ«stu. Buvę nuomininko Å¡eimos nariai Å¡iuo butu naudojasi panaudos arba nuomos sutarties pagrindais. Teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime konstatuota, kad atsakovas E. T. Å¡iuo butu teisėtai naudojosi panaudos, o atsakovė E. K. – nuomos sutarties pagrindais. Nustatęs, jog atsakovai turi teisėtÄ pagrindÄ gyventi ginčo bute, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio buvo nurodyta, kad yra abejonių dėl prieÅ¡inį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusio E. T. veiksnumo, todėl neįmanoma nustatyti, ar Å¡is asmuo galėjo bÅ«ti pasiÅ«lymo pirkti butÄ subjektas, ar galėjo Å¡ioje byloje sudaryti susitarimÄ su advokatu. Dėl Å¡ios priežasties teismas E. T. vardu pareikÅ¡tÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ CPK 296 straipsnio 12 punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ pagal ieÅ¡kovo N. B. ir atsakovo AB „Geonafta“ apeliacinius skundus, 2010 m. spalio 22 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo N. B. ieÅ¡kinys, paliko nepakeistÄ , tačiau panaikino sprendimo dalį, kuria buvo paliktas nenagrinėtas E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinis, ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.            Pasisakydamas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies atmesti ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį, apeliacinės instancijos teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas surinko ir iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė dėl ieÅ¡kinio teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad pasikeitus buto savininkui nuomos teisiniai santykiai nepasibaigė, o tęsiasi toliau, todėl buto savininko pasikeitimas nesuteikia teisės buto nuomininkus iÅ¡keldinti iÅ¡ buto, o aplinkybė, jog atsakovas S. T. ieÅ¡kovui pasižadėjo iÅ¡sikelti iÅ¡ buto, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimu E. T. pripažintas neveiksniu, jo globėju paskirtas S. T. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs vieÅ¡Ä jį interesÄ dėl neveiksnaus fizinio asmens teisių gynimo, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio panaikino ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. spalio 22 d. nutartyje pažymėjo, kad iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas turi įtraukti į bylÄ institucijÄ , įgaliotÄ ginti neveiksnaus fizinio asmens teises.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teismui reikia atkreipti dėmesį į aplinkybes, suponuojančias bylos nagrinėjimo dalykÄ , pagrindÄ ir atsakovus pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, įvertinti butų privatizavimo metu ir vėliau galiojusį teisinį reglamentavimÄ ir spręsti, ar ginčijamas sandoris dėl buto pardavimo nepažeidė norminių aktų ir ar tokio pažeidimo pagrindu negalima sandorį pripažinti negaliojančiu, atitinkamai taikant restitucijÄ .

IÅ¡kilus reikalui taikyti restitucijÄ , į bylÄ turi bÅ«ti įtraukta savivaldybė, turinti teisę valdyti neprivatizuotÄ butų fondÄ . Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtraukė Klaipėdos rajono savivaldybę. Å ioje nutartyje taip pat nurodyta, kad trečiuoju asmeniu byloje jau dalyvauja Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės rÅ«pybos skyrius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu E. T. prieÅ¡inį ieÅ¡kinį atmetė.   Teismas pažymėjo, kad į ginčo butÄ pretenzijų galėtų turėti trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė, kuri turi teisę valdyti neprivatizuotÄ butų fondÄ , tačiau byloje jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo buto Å¡is asmuo nepareiÅ¡kė.

Teismo sprendime akcentuota, kad E. T. ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, prieÅ¡taraujančia vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei remia tik ta aplinkybe, kad pagal 1999 m. liepos 15 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 171 jis yra buto patalpų nuomininkas. Byloje jau priimtais teismų procesiniais sprendimais apgintos ieÅ¡kovo, kaip nuomininko, teisės, nes N. B. ieÅ¡kinys dėl E. T. ir kitų asmenų iÅ¡keldinimo iÅ¡ ginčo buto yra atmestas.

Byloje konstatuota, kad ginčijama pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį E. T., kaip nuomininko, teisėms įtakos neturi, nes perleidus nuomojamÄ jį butÄ , nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. IeÅ¡kovas pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį E. T. reikalavimo dėl ginčo buto nuosavybės nepareiÅ¡kė, jokių kitų pagrindų pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia jis nenurodė, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo Å¡iÄ sutartį pripažinti negaliojančia.

Teismas, be to, pažymėjo, jog net ir pripažinus ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, butas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas ne ieÅ¡kovui E. T. IeÅ¡kovas E. T. neįrodinėjo buto pirkėjo N. B. nesÄ Å¾iningumo, butas iki ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo registruotas pardavėjo AB „Geonafta“ nuosavybe, Å¡ie duomenys buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre (CK 4.262 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai      Apeliaciniu skundu apeliantai E. T. (ieÅ¡kovas pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį), S. T. ir E. K. (atsakovai) praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo tenkinti prieÅ¡inį ieÅ¡kinį dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismas nesivadovavo tais teisės aktais ir tomis teisės normomis, kurias buvo nurodęs Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas.

2. Teismo sprendimas yra priešingas dalyvavusių byloje asmenų N. B. ir Klaipėdos rajono savivaldybės atstovo pasisakymams. Priešieškinį palaikė net ir buto pirkėjas N. B., sutikdamas, kad priešieškinis būtų patenkintas, tačiau teismas kažkodėl nurodė, kad N. B. su priešieškinio reikalavimu nesutiko.

3. Teismo iÅ¡vados nagrinėjant bylÄ buvo prieÅ¡taringos. Teismas ne kartÄ aiÅ¡kinosi galimybes baigti ginÄÄ taikos sutartimi. Buvęs ieÅ¡kovas N. B. teismui pateikė raÅ¡tiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ atsakovo AB „Geonafta“ valdybai nutraukti ginčo sandorį ir grÄ Å¾inti jam pinigus, sumokėtus už butÄ .

4. Nėra pagrindo sutikti su teismo iÅ¡vada, jog trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybė neiÅ¡reiÅ¡kė savo reikalavimų byloje. Savivaldybės atstovas palaikį prieÅ¡inį ieÅ¡kinį ir teigė, kad ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoris turi bÅ«ti panaikintas.     Atsakovas AB „Geonafta“ atsiliepimu praÅ¡o apeliantų E. T., S. T. ir E. K. apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime pažymima, kad ginčijama 2007 m. kovo 7 d. buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta teisėtai.

Buto pardavėjas AB „Geonafta“ butÄ valdė nuosavybės teise, kuri buvo iÅ¡vieÅ¡inta Nekilnojamojo turto registre, o sudarant ginčo sutartį joje buvo atskleistas faktas dėl asmenų gyvenimo bute nuomos teisės pagrindu, su kuo buto pirkėjas sutiko. Atsakovas ginčo butÄ nuosavybėn įgijo vadovaujantis 1990 m. lapkričio 19 d. darbuotojų konferencijos nutarimu bei 1995 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu. Klaipėdos rajono savivaldybė neginčijo atsakovo AB „Geonafta“ buto nuosavybės teisės, o apeliantai savo reikalavimų dėl AB „Geonafta“ teisės į butÄ taip pat netikslino.

PrieÅ¡inis ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tik apeliantų, kaip buto nuomininkų, teisių pažeidimu. Byloje priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais apeliantų, kaip buto nuomininkų, teisės yra apgintos. Teismo konstatuota, kad ginčijama buto pirkimo-pardavimo sutartis apeliantų, kaip buto nuomininkų, teisėms ir pareigoms įtakos neturi, nes perleidus nuomojamÄ butÄ nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui. Net ir pripažinus ginčijamÄ sutartį negaliojančia, butas turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamas ne apeliantams, o AB „Geonafta“ nuosavybėn. Apeliantai neįrodinėjo buto pirkėjo N. B. nesÄ Å¾iningumo.

Nepagrįsti apeliantų priekaiÅ¡tai teismui dėl netinkamo materialinių teisės normų taikymo, kadangi byloje nebuvo ginčijamas AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į butÄ atsiradimas. PrieÅ¡inis ieÅ¡kinys buvo atmestas pagrįstai, nes byloje nebuvo įrodyta, kad ginčo sandoris prieÅ¡taravo vieÅ¡ajai tvarkai ir/ar gerai moralei. Byloje esantis atsakovo pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį N. B. atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį paneigia apeliantų teiginį dėl pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų prieÅ¡ingumo N. B. pozicijai byloje. Atsiliepime nurodoma, kad Klaipėdos rajono savivaldybės pozicija dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio buvo tik sÄ lyginė, tai yra priklausanti nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų patikslinimo, tačiau prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai nebuvo tikslinami.

Netgi jeigu ir bÅ«tų ginčijamas AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimas, teismas turėtų tokį reikalavimÄ atmesti dėl praleisto 10 metų ieÅ¡kinio senaties termino.          Atsakovas pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį N. B. atsiliepime palaiko apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡o skundÄ tenkinti. Akcentuoja, kad byloje turėtų bÅ«ti vadovaujamasi nuostata, jog AB „Geonafta“ pagal įstatymÄ negalėjo įgyti nuosavybės teisės į ginčo butÄ , o galėjo tik valdyti butÄ patikėjimo teise.

Tai reiÅ¡kia, kad ginčijama sandoris yra niekinis (CK 1.78 str. 1 ir 3 d., 1.80 str. 1 d.). Niekinio sandorio faktÄ ir teisines pasekmes teismas konstatuoja ex officio bei taiko restitucijÄ . Ginčo Å¡ioje byloje atveju teismas savo iniciatyva turėjo spręsti sandorio negaliojimo nurodytais pagrindais klausimÄ . N. B. atsiliepime pažymima, kad atsakovas AB „Geonafta“ laikytinas nesÄ Å¾ininga ginčijamo sandorio Å¡alimi, nes pardavė tokį turtÄ , į kurį negalėjo pagal įstatymÄ Ä¯gyti nuosavybės teisės.           Trečiasis asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ iÅ¡ naujo, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytu teisiniu reglamentavimu, todėl priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ .             IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas garantuoja nuomotojo – iÅ¡nuomoto daikto savininko – teisę iÅ¡nuomotÄ daiktÄ perleisti kitam savininkui.

Atsiradus poreikiui parduoti butÄ , buvęs buto savininkas atsakovas AB „Geonafta“ pirmiausia pasiÅ«lė jį pirkti buto nuomininkui S. T., nors teisės aktai ir nenumatė nuomotojui pasiÅ«lymo privalomo teikimo nuomininkui ar jo Å¡eimos nariams pareigos (t. 1, b. l. 78-79). PasiÅ«lymo pirkti butÄ nuomininkas S. T. atsisakė (t. 1, b. l. 79). Nuomininkui taip pat buvo praneÅ¡ta ir apie nuomotojo ketinimÄ parduoti iÅ¡nuomotÄ butÄ (b. l. 80-81). Å i aplinkybė nepaneigta. Tokiu bÅ«du buto nuomotojas atsakovas AB „Geonafta“ įvykdė CK 6.495 straipsnio reikalavimus praneÅ¡ti nuomininkui apie numatomÄ iÅ¡nuomoto daikto pardavimÄ .

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atlikdamas veiksmus, susijusius su numatomu buto pardavimu, taip pat ir parduodamas butÄ pirkėjui R. B. atsakovas AB „Geonafta“ įstatymo reikalavimų dėl perleidžiamo iÅ¡nuomoto daikto nuomininko bei jo Å¡eimos narių ir buvusių Å¡eimos narių teisių nepažeidė. Buto pirkimo-pardavimo sutartis (įvertinant buto nuomotojo veiksmus prieÅ¡ buto pardavimÄ , taip pat pačios sutarties sÄ lygose užfiksavus trečiųjų asmenų teisę naudotis butu sutartiniais nuomos pagrindais) buvo sudaryta laikantis teisės aktų reikalavimų.

Veikimas pagal įstatymo reikalavimus reiÅ¡kia veikimÄ nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos. Minėta, kad nors ir neturėjo tokios pareigos, atsakovas AB „Geonafta“ pirmiausia pasiÅ«lė buto nuomininkui pirkti Å¡io nuomojamÄ butÄ , todėl laikytina, jog Å¡iuo atveju buto nuomotojas laikėsi ir geros moralės principų. Nei prieÅ¡ieÅ¡kinį per atstovÄ padavęs apeliantas E. T., nei kiti apeliantai neturėjo įstatyme numatytos pirmumo teisės pirkti nuomojamÄ butÄ , todėl prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas teiginys apie tai, kad atsakovas AB „Geonafta“ nepasiÅ«lė nuomininko Å¡eimos nariui E. T. pirkti butÄ , tokiu bÅ«du esÄ pažeisdamas Å¡io apelianto pirmumo teisę tapti buto savininku, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Be to, kaip jau pažymėta, prieÅ¡ sudarydamas ginčijamÄ pirkimo-pardavimo sutartį buto nuomotojas pasiÅ«lymÄ dėl buto pirkimo pirmiausia buvo pateikęs buto nuomininkui, todėl pripažintina, kad buto nuomotojas elgėsi sÄ Å¾iningai ir moraliai.           Ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 4-6) 2 punkte fiksuojamas su sudaromu sandoriu susijęs juridinis faktas – buto nuomos nuomininkui S. T. pagal 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutartį Nr. 171 aplinkybė. Tokiu bÅ«du buvo įvykdytas CK 6.400 straipsnio reikalavimas sutartyje privalomai iÅ¡dėstyti sÄ lygÄ dėl parduodamame bute gyvenančių asmenų ir jų teisės naudotis parduodama gyvenamÄ ja patalpa nuomos teisiniais pagrindais.

Sutikti su apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytu teiginiu, kad buto pardavėjas AB „Geonafta“ veikė nesÄ Å¾iningai ir suklaidino ginčo sutartį tvirtinusį notarÄ , nurodydamas, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ir pretenzijų į parduodamÄ daiktÄ , nėra jokio pagrindo. Aplinkybė dėl buto iÅ¡nuomojimo nuomininkui S. T. ir teisės naudotis buto patalpomis pagal nuomos sutarties sÄ lygas buvo aptarta ginčijamoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Gyvenamosios patalpos nuomininko Å¡eimos nariai ir buvę Å¡eimos nariai, gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pačias teises ir pareigas, atsirandančias iÅ¡ gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 ir 2 d.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad visi apeliantai buvo įraÅ¡yti į orderį apsigyventi bute: apeliantas S. T. – kaip nuomininkas, kiti apeliantai – kaip nuomininko S. T. Å¡eimos nariai (t. 1, b. l. 55). Nuomininko S. T. ir jo Å¡eimos narių (buvusių Å¡eimos narių) teises ir pareigas, susijusias su naudojimusi butu, reglamentuoja CK 6 knygos XXXI skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnio normos bei 1999 m. liepos 15 d. nuomos sutarties sÄ lygos. Nei Å¡ie asmenys, nei kiti tretieji asmenys daugiau jokių daiktinių ar prievolinių teisių ir pareigų į ginčijamo sandorio objektu buvusį daiktÄ (butÄ ) Å¡io sandorio sudarymo metu neturėjo.

Kaip minėta, ginčijamoje sutartyje yra atskleista buto iÅ¡nuomojimo aplinkybė ir tokio iÅ¡nuomoto buto perleidimo sÄ lyga, kuri buto pirkėjui buvo priimtina. Buto pirkėjas taip pat buvo supažindintas su įstatyme įtvirtinta nuostata, kad gyvenamosios patalpos nuosavybės teisei perėjus iÅ¡ nuomotojo kitam asmeniui, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis lieka galioti naujam savininkui, jeigu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis įregistruota vieÅ¡ame registre įstatymų nustatyta tvarka (CK 6.585 str.).

Byloje nenustatyta, kad iÅ¡skyrus ginčo sutartyje atskleistÄ nuomininko S. T. ir jo Å¡eimos narių (buvusių Å¡eimos narių) teisę naudotis butu pagal nuomos sutartį, Å¡ie arba kiti asmenys turėtų kokių nors daiktinių teisių į butÄ (pvz., įkeitimo, servituto, uzufrukto ir pan.), todėl sutikti su prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentais, kad ginčijamoje sutartyje (sutarties 4 p.) patvirtindamas aplinkybę, jog tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į parduodamÄ daiktÄ , buto pardavėjas atsakovas AB „Geonafta“ esÄ elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė CK 6.321 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ , pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

        Galiojant (esant nenuginčytam) atsakovo AB „Geonafta“ valdymo organo (akcininkų susirinkimo) sprendimui, kurio pagrindu buvo įregistruota Å¡io juridinio asmens nuosavybės teisė į butÄ , nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vados apie ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimÄ niekiniu ir negaliojančiu sandoriu dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyviems įstatymų reikalavimams. Å iuo atveju keliamas atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo teisėtumo klausimas, jį siejant su tokios teisės įgijimo galimu prieÅ¡taravimu teisės normoms, reguliavusioms valstybiniam ir visuomeniniam (žinybiniam) butų fondui priklausiusių butų privatizavimo tvarkÄ bei sÄ lygas.

Byloje nustatyta, kad buto nuomininkas S. T. ir jos Å¡eimos nariai per visÄ Butų privatizavimo įstatyme nustatytÄ terminÄ (įstatymo 1 str. 2 d., 5 str.) nesiėmė veiksmų privatizuoti nuomojamÄ butÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (t. 2, b. l. 177). Atsakovo AB „Geonafta“ pirmtako Gargždų valstybinės naftos geologijos įmonės balanse buvęs ir jos valdomas butas, kuriame nuomos pagrindais gyveno apeliantai, reorganizavus Å¡iÄ valstybinę įmonę į akcinę bendrovę, tapo atsakovo AB “Geonafta“ nuosavybe Å¡ios bendrovės 1995 m. balandžio 20 d. visuotinio akcininkų susirinkime priimtų nutarimų pagrindu (t. 2, b. l. 4-6).

BÅ«tent Å¡ios bendrovės dalyvių (akcininkų) 1995 m. balandžio 20 d. susirinkime, kuriame valstybinė įmonė reorganizavimo bÅ«du buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, priimtų nutarimų pagrindu valstybinės įmonės patikėjimo teise valdytas balansinis turtas, įskaitant ginčo butÄ , tapo naujo juridinio asmens – akcinės bedrovės „Geonafta“ nuosavybe. Iki 1996 m. rugpjūčio 31 d. galiojusioje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje (patvirtinta Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297) prie pagrindinių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus, buvo priskiriami ir kooperatyvų, bendrovių ir bendrijų pažymėjimai (Instrukcijos 8.11 p.).

AB „Geonafta“ dalyvių susirinkimo protokole užfiksuotų juridinio asmens reorganizavimo procedÅ«ros dokumentų pagrindu 1997 m. birželio 9 d. buvo teisiÅ¡kai registruota atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisė į ginčo butÄ (t. 1, b. l. 4, t. 2, b. l. 37-38, t. 3, b. l. 65-66). Dabar galiojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jø áraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginèyti ástatymø nustatyta tvarka.

           SistemiÅ¡kai analizuojant Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutarties motyvus darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ teismui reikėtų vadovautis valstybinių įmonių turto privatizavimo bei valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarkos teisiniu reglamentavimu remiantis aplinkybėmis, suponuojančiomis bylos nagrinėjimo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį dalykÄ , pagrindÄ ir atsakovus pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį. Vadinasi, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį, vertinti atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į ginčo butÄ Ä¯gijimo turto privatizavimo procedÅ«rų pagrindu teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teismas galėjo tuo atveju, jeigu bÅ«tų atitinkamai papildytas arba pakeistas prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykas ir/arba pagrindas.

Trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį (t. 3, b. l. 8-9) buvo atkreiptas dėmesys, kad atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo teisėtumas ir pagrįstumas Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatyme ir Butų privatizavimo įstatyme bei juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų normų kontekste galėtų bÅ«ti įvertintas papildžius prieÅ¡ieÅ¡kinį reikalavimais dėl ginčo buto privatizavimo rezultatų panaikinimo ir restitucijos taikymo, perduodant ginčo butÄ valdyti Klaipėdos rajono savivaldybei.

Skundžiamame teismo sprendime pažymėta, kad įtraukta į bylos nagrinėjimÄ Klaipėdos rajono savivaldybė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl ginčo dalyko (subjektinių teisių į ginčo objektÄ â€“ butÄ ) nepareiÅ¡kė (CPK 46 str. nuostatos). Neatitinka tikrovės apeliacinio skundo teiginys, kuriuo nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad Klaipėdos rajono savivaldybė nepareiÅ¡kė savo reikalavimų. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį Klaipėdos rajono savivaldybė iÅ¡reiÅ¡kė ne savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , o tik pozicijÄ dėl E. T. prieÅ¡ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo, jeigu jis bÅ«tų papildytas reikalavimu dėl buto privatizavimo rezultatų panaikinimo.          Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, siÅ«lė prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikusiam asmeniui (jo atstovui) pareikÅ¡ti nuomonę dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindo ir dalyko koregavimo (įraÅ¡ai teismo posėdžių protokoluose – t. 3, b. l. 31 antra pusė, taip pat b. l. 37).

Pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 14 d. posėdyje ieÅ¡kovo pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį atstovas pareiÅ¡kė, kad jiems netikslinga tikslinti savo reikalavimų (t. 3, b. l. 28, 42 antra pusė). Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančia ginčijamÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip sandorį, prieÅ¡taraujantį vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei, E. T. reikalavimÄ grindė tik jo, kaip buto nuomininko (nuomininko Å¡eimos nario), teisių pažeidimu.

Skundžiamame teismo sprendime teisingai konstatuota, kad prieÅ¡ieÅ¡kinį reiÅ¡kusio E. T., o tuo pačiu ir visų apeliantų teisės naudotis ginčo butu buvo apgintos byloje jau priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo atmestas buto savininko N. B. ieÅ¡kinys, o reikalavimų, kuriais bÅ«tų ginčijama buto pardavėjo ar pirkėjo nuosavybės teisė į butÄ , byloje nepareikÅ¡ta. Nenuginčijus atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į registruojamÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (butÄ ) atsiradimo (įgijimo) pagrindo, nėra teisinės galimybės konstatuoti ginčijamo pirkimo-pardavimo sandorio niekinumo ir jo negaliojimo, tÄ grindžiant valstybinio ir visuomeninio (žinybinio) butų fondo namų ar butų privatizavimÄ reguliavusių teisės normų pažeidimu, padarytu keičiant Å¡io daikto teisinį režimÄ (paverčiant šį daiktÄ privačios nuosavybės objektu).

Dar kartÄ pažymėtina, kad ginčijamu sandoriu buvo perleidžiamas nekilnojamasis daiktas, į kurį perleidėjo daiktinės teisės buvo registruotos vieÅ¡ame registre. Kaip jau nurodyta, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintÄ teisės normÄ , visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jø áraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginèyti ástatymø nustatyta tvarka. Nurodytos aplinkybės neleidžia sutikti su N. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytu teiginiu, jog vadovaujantis CK 1.78 ir 1.80 straipsnių nuostatomis teismas ginčijamÄ sutartį turėjo ex officio pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.               Byloje nėra teisinio pagrindo taikyti CK 1.78 straipsnio 4 dalies nuostatų ir tuo argumentu, jog atsakovo AB „Geonafta“ nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo pagrindas – Å¡io juridinio asmens organo, tai yra visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas, pagal esmę ir turinį nelaikytinas sandoriu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sandoriu gali bÅ«ti pripažintas ne bet koks juridinis faktas (asmens veiksmas), o tik toks, kuriam bÅ«dingi tam tikri bruožai, kurių visuma leidžia tÄ juridinį faktÄ pripažinti sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2008).

Sandoris yra dažniausias civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, tačiau ne vienintelis – civilinės teisės ir pareigos atsiranda ir iÅ¡ kitų juridinių faktų (įvykių, veiksmų), kurie nėra sandoriai (CK 1.136 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors akcininkų sprendimas yra valinis akcininkų veiksmas, tačiau tai nėra pagrindas vertinti šį teisinį veiksmÄ kaip sandorį. Ta aplinkybė, kad akcininkų sprendimu siekiama tam tikrų teisinių pasekmių, taip pat nėra pagrindas pripažinti nurodytÄ veiksmÄ sandoriu.

Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartÄ pasisakęs dėl tokio visuotiniame akcininkų susirinkime priimto sprendimo vertinimo, tai yra, jog akcininkų sprendimas nėra sandoris (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2009, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-786/2010). Teisėjų kolegija, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog AB „Geonafta“ 1995 m. balandžio 20 d. visuotiniame akcininkų susirinkime priimti su Å¡io juridinio asmens teisinio statuso pakeitimu (juridinio asmens reorganizavimu) susiję sprendimai, kurie buvo nuosavybės teisės į ginčo butÄ Ä¯gijimo pagrindas, laikytini sandoriu.

Subjektai, turintys teisę teismo tvarka ginčyti imperatyvioms teisės normoms prieÅ¡taraujančius juridinio asmens organų sprendimus, praÅ¡ydami pripažinti tuos sprendimus negaliojančiais, tokių subjektų ieÅ¡kinių padavimo teismui sÄ lygos, reglamentuojamos CK 2.82 straipsnio 4 dalyje iÅ¡dėstytų normų. Nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo nepareiÅ¡kė reikalavimo pripažinti negaliojančiu (panaikinti) atsakovo AB „Geonafta“ valdymo organo sprendimo, kurio pagrindu buvo įregistruotos Å¡io juridinio asmens nuosavybės teisės į ginčo butÄ , tokį reikalavimÄ grindžiant galimu nuosavybės teisės į butÄ Ä¯gijimo prieÅ¡taravimu Butų privatizavimo įstatymo ar kitų teisės aktų imperatyvioms normoms.

Pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės ir nurodyti argumentai neleidžia sutikti su apeliaciniame skunde, taip pat trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal E. T. prieÅ¡inį ieÅ¡kinį dėl ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, turėjo savo iniciatyva vadovautis Å¡ioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartyje paminėtu valstybinių įmonių turto privatizavimo bei valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo tvarkos teisiniu reguliavimu ir pagal tai spręsti dėl ginčijamos buto pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo.

Pastebėtina, kad netgi ir pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu dėl to, kad atsakovas AB „Geonafta“ neturėjo teisės tapti ginčo buto savininku, nebÅ«tų galimas Å¡io sandorio dalyku buvusio nekilnojamojo daikto – buto iÅ¡reikalavimas iÅ¡ jį įgijusio N. B., nes byloje nepasitvirtino aplinkybės, kurioms esant atsirastų pagrindas netaikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl sÄ Å¾iningo įgijėjo teisinės apsaugos.          Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas prieÅ¡inį ieÅ¡kinį dėl 2007 m. kovo 7 d. gyvenamųjų patalpų (buto) pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ sprendimÄ , kurį naikinti arba keisti E. T., E. K. ir S. T. apeliacinio skundo, taip pat atsakovo pagal prieÅ¡inį ieÅ¡kinį N. B. arba trečiojo asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

         Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :           Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                              Rasa GudžiÅ«nienė    Gintaras Pečiulis    Donatas Å ernas