2018-03-13 Nr. BB-1848-1-06-1-00094-2014-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-92-719/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-00094-2014-8

Procesinio

sprendimo kategorijos:

1.1.12.1;

1.2.14.5.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė),

Rimos Ažubalytės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai

Bartulienei,

dalyvaujant

prokurorui Vytautui Kukaičiui,

nuteistosios D. M. gynėjui Rimondui Kuzminui,

viešame

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą

pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo

departamento prokuroro Vytauto Kukaičio ir nuteistosios D. M. kasacinius

skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio,

kuriuo

D. M. nuteista pagal Lietuvos Respublikos

baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu

vieneriems metams keturiems mėnesiams, pagal 222 straipsnio 1 dalį laisvės

atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu

dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės

subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės

atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį,

paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams,

įpareigojant tęsti darbą, o jo netekus, nedelsiant registruotis darbo biržoje,

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą

vykdančios institucijos leidimo.

Iš

D. M. solidariai su A. Ž. priteista

Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 12 440 Eur turtinei

žalai atlyginti.

Juridinis asmuo UAB „R“ nuteistas pagal BK 20

straipsnio 1, 2 dalis ir 182 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1, 2

dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 300

straipsnio 3 dalį už kiekvieną veiką atskirai juridinio asmens likvidavimo

bausme ir, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą,

galutinė subendrinta bausmė paskirta juridinio asmens likvidavimas.

Taip

pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendis, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto

apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio dalis,

kuria D. M. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir

UAB „R“ pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 182 straipsnio 2 dalį, ir dėl

šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo šie asmenys dėl šių kaltinimų

išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti jiems inkriminuotų nusikaltimų

požymių.

Vadovaujantis

BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, D. M. pirmosios

instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300

straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė

bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

UAB „R“

pagal BK 20 straipsnio 1, 2 dalis ir 222 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio

1, 2 dalis ir 300 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta bausmė – juridinio

asmens likvidavimas – palikta nepakeista.

Vilniaus

miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžiu nuteistas ir A. Ž., tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų

kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o

nuteistosios atmesti, nuteistosios gynėjo, prašiusio nuteistosios kasacinį

skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios

instancijos teismo nuosprendžiu D. M. nuteista už tai, kad

nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., veikdama

bendrininkų grupe su A. Ž., tyčia, sukčiaujant pridėtinės

vertės mokesčio (toliau – PVM), juridinių asmenų pelno mokesčio (toliau – JAPM)

ir socialinio mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, organizavo ir

vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei jų panaudojimą, todėl buvo padaryta

didelė žala, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės

apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – į Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną PVM, organizavo ir vykdė didelės vertės

turtinės prievolės išvengimą apgaule, t. y. į Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir socialinio mokesčio sumokėjimo išvengimą,

būtent:

1.1. D. M., būdama UAB „R“ (įmonės kodas (duomenys

neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktorė, turėdama

teisę priimti UAB „R“ vardu sprendimus, veikdama šios įmonės naudai ir

interesais, žinodama, kad UAB „R“ suteiktas PVM mokėtojo kodas Nr. (duomenys

neskelbtini), todėl bendrovė turi prievolę deklaruoti pardavimo bei pirkimo

PVM ir turi teisę į PVM atskaitą, veikdama bendrininkų grupe su organizuotos

grupės, suburtos keliems nusikaltimams, tarp jų vienam sunkiam ilgą laiką

trunkančiam nusikaltimui – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio

mokesčio apskaičiavimo bei sumokėjimo srityje, išvengti į Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetą mokėtinų didelės vertės PVM, JAPM bei socialinio mokesčių

sumokėjimo, ir apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtiną

didelės vertės PVM, susidedančios iš A. Ž. ir kitų asmenų,

dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.

06-1-00125-09, nariu A. Ž., turėdama bendrą nusikalstamą

tikslą – apgaule, sukčiaujant PVM, JAPM ir socialinio mokesčio apskaičiavimo

bei sumokėjimo srityje, juridinio asmens UAB „R“ naudai išvengti turtinių

prievolių – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų PVM, JAPM ir

socialinio mokesčio sumokėjimo, ir savo, kito bendrininko, o kartu ir

organizuotos grupės narių naudai įgyti į Lietuvos Respublikos valstybės

biudžetą mokėtiną PVM, 2006 m. rudenį, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje,

susitarė su A. Ž., kad šis pateiks įvairių organizuotos

grupės narių valdomų įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose bus

įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie bendrovei UAB „R“ neva

suteiktas paslaugas, todėl UAB „R“ įgis teisę nepagrįstai sumažinti mokėtiną

PVM sumą nuo PVM apmokestinamosios vertės, kad UAB „R“ apmokės tokias A. Ž. pateiktas įvairių įmonių vardu išrašytas PVM sąskaitas

faktūras, o A. Ž. vėliau šiuos pinigus, organizuotos grupės

nariams išgryninus ir pasilikus dalį išgrynintų piniginių lėšų kaip iš anksto

sutartą procentinį atlygį, grąžins ir pasidalins su ja, t. y. D.

M..

1.2. Vykdydama

šiuos išankstinius susitarimus, D. M. nuo 2006 m. spalio

mėn. pradžios iki 2008 m. birželio mėn. pabaigos, ikiteisminio tyrimo

tiksliai nenustatytose vietose, žinodama, kad UAB „R“ iš organizuotos grupės

narių valdomų UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ jokių

konsultavimo paslaugų nepirko, pateikė A. Ž. duomenis,

kokios paslaugos ir kokiomis kainomis turi būti nurodytos šių įmonių PVM

sąskaitose faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „R“. A. Ž. šiuos

duomenis perdavus asmeniui, dėl kurio atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.

06-1-00125-09, o šiam duodant nurodymus organizuotos grupės nariams, dėl kurių

taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, organizavus

organizuotos grupės narių valdomų UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter

Ignis“ dokumentų – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, suklastojimą, t. y. UAB

„Perspektyvus verslas“ vardu 7 PVM sąskaitų faktūrų: 1) 2006 m. spalio 31 d.

serija PP/S Nr. 0013, 2) 2006 m. gruodžio 21 d. serija PP/S Nr.

0026, 3) 2007 m. vasario 26 d. serija PP/S Nr. 0036, 4) 2007 m.

vasario 28 d. serija PP/S Nr. 0038, 5) 2007 m. balandžio 24 d. serija PP/S

Nr. 0047, 6) 2007 m. birželio 6 d. serija PP/S Nr. 0052, 7) 2007 m. liepos

18 d. serija PP/S Nr. 0054, ir UAB „Alter Ignis“ vardu 3 PVM sąskaitų faktūrų:

1) 2007 m. balandžio 23 d. serija ALTR Nr. 0000094, 2) 2007 m. gegužės 31 d.

serija ALTR Nr. 0000104, 3) 2008 m. birželio 30 d. serija ALTR

Nr. 0000169, kuriose asmenys, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr.

06-1-00125-09, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie parduotas paslaugas

UAB „R“ – neva šios įmonės suteikė UAB „R“ konsultavimo paslaugas bendrai

231 044 Lt (66 914,97 Eur) sumai, iš jų 195 800 Lt (56 707,6

Eur) įformintų konsultavimo paslaugų vertė ir 35 244 Lt (10 191,19 Eur)

PVM, po to visus dokumentus asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas

Nr. 06-1-00125-09, patvirtinus savo kaip direktorių parašais, ir per tą patį

asmenį – A. Ž., perdavus minėtus žinomai suklastotus

dokumentus D. M., ji, žinodama, kad pateiktuose

suklastotuose UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ dokumentuose

įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tariamą konsultavimo paslaugų

pardavimą jos vadovaujamai UAB „R“, dalį šių žinomai suklastotų dokumentų

patvirtinus savo, kaip UAB „R“ direktorės, parašais, taip ji, t. y. D. M., nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2008 m.

birželio mėn. pabaigos, veikdama bendrininkų grupe su A. Ž.,

organizavo ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą.

1.3. Tęsdama

nusikalstamą veiką, siekdama apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, D. M., pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001

m. lapkričio 6 d. įstatymo (2002 m. sausio 1 d. įstatymo redakcija)

21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos

organizavimą, pagal to paties įstatymo 4 straipsnio nuostatą privalėdama

tvarkyti įmonės apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama,

objektyvi ir palyginama, nuo 2006 m. spalio mėn. pabaigos iki 2008 m. birželio

mėn. pabaigos minėtus iš A. Ž. gautus žinomai suklastotus

dokumentus – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. UAB „Perspektyvus

verslas“ vardu 7 PVM sąskaitas faktūras ir UAB „Alter Ignis“ vardu 3 PVM

sąskaitas faktūras, pateikė UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims,

nežinojusiems apie jos ir kitų asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, bei nurodė

įtraukti jas į UAB „R“ buhalterinę apskaitą. Pastariesiems nieko nežinant, kad D. M. pateiktose iš viso 10 UAB „Perspektyvus

verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ PVM sąskaitų faktūrų nurodytos konsultavimo

paslaugos realiai nupirktos nebuvo, įtraukus šiuos suklastotus dokumentus į UAB

„R“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje

minėtas neįvykusias ūkines komercines operacijas tarp UAB „Perspektyvus

verslas“, UAB „Alter Ignis“ ir UAB „R“, taip ji, D.

M., pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies

reikalavimą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir

ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio

arba struktūros pasikeitimu“, ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės

atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo 14 straipsnio

reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami

pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę formą“, panaudojo A. Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo

apgaulingą UAB „R“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl iš dalies negalima

nustatyti UAB „R“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008

metus.

1.4. Tęsdama

nusikalstamą veiką, siekdama apgaule įgyti į Lietuvos Respublikos biudžetą

mokėtiną PVM, turėdama tikslą imituoti UAB „R“ atsiskaitymus su UAB

„Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ už šių įmonių neva parduotas

paslaugas, D. M. banko mokėjimo pavedimais apmokėjo

minėtus iš A. Ž. gautus UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB

„Alter Ignis“ dokumentus – iš viso 10 PVM sąskaitų faktūrų, t. y. remiantis

šiais suklastotais dokumentais, nuo 2006 m. gruodžio 7 d. iki 2008 m. liepos

10 d. banko mokėjimo pavedimais į asmens, dėl kurio atliekamas ikiteisminis

tyrimas Nr. 06-1-00125-09, per A. Ž. nurodytas UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter Ignis“

banko sąskaitas pervedė bendrai 231 044 Lt (66 914,97 Eur), tarp jų

35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM sumą, po ko asmens, dėl kurio

atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, nurodymu

organizuotos grupės nariams – asmenims, dėl kurių atliekamas ikiteisminis

tyrimas Nr. 06-1-00125-09, iš UAB „Perspektyvus verslas“ ir UAB „Alter

Ignis“ sąskaitų paėmus grynaisiais UAB „R“ pervestas pinigines lėšas – 231 044 Lt

(66 914,97 Eur), tarp jų 35 244 Lt (10 191,19 Eur) PVM, bei

perdavus organizuotos grupės organizatoriui – asmeniui, dėl kurio atliekamas

ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00125-09, o pastarajam ikiteisminio tyrimo

nenustatytomis proporcijomis UAB „R“ pervestas ir išgrynintas pinigines

lėšas pasidalinus tarpusavyje su organizuotos grupės nariais, tarp jų A. Ž., ir per šį su D. M., ji pačios

gautas ir taip buhalterinėje apskaitoje oficialiai neapskaitytas pinigines

lėšas panaudojo UAB „R“ naudai ir veikloje, taip imituodama UAB „R“

atsiskaitymus su organizuotos grupės narių valdomomis įmonėmis UAB „Perspektyvus

verslas“ ir UAB „Alter Ignis“ už šių tariamai suteiktas paslaugas, pervedus

bendrai 231 044 Lt (66 914,97 Eur), tarp jų 35 244 Lt

(10 191,19 Eur) PVM, kurį UAB „R“ privalėjo sumokėti į Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetą, jas išgryninus ir pasidalinus tarpusavyje, ji,

t. y. D. M., veikdama bendrininkų grupe su A.

Ž., apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt (10 191,19 Eur)

pridėtinės vertės mokestį.

1.5. Tęsdama

nusikalstamą veiką, siekdama apgaule sumažinti UAB „R“ Lietuvos Respublikos

biudžetui mokėtinus PVM, JAPM ir socialinį mokesčius, nuo 2006 metų spalio

mėn. pabaigos iki 2009 m. birželio 2 d. UAB „R“ buhalterinę apskaitą

tvarkantiems asmenims, nežinojusiems apie D. M. ir kitų

asmenų vykdomą nusikalstamą veiką, pagal jos, t. y. D. M.,

iš A. Ž. gautas, pateiktas ir į UAB „R“ buhalterinę

apskaitą įtrauktas minėtas žinomai suklastotas 10 UAB „Perspektyvus verslas“ ir

UAB „Alter Ignis“ PVM sąskaitų faktūrų, kompiuterine technika už atitinkamus

laikotarpius paruošus UAB „R“ PVM, JAPM bei socialinio mokesčių

deklaracijas, D. M., žinodama, kad UAB „R“ 2006 metų

spalio ir gruodžio mėnesių, 2007 metų vasario, balandžio, gegužės,

birželio ir liepos mėnesių, taip pat 2008 metų birželio mėnesio PVM

deklaracijose įrašyti žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie šios įmonės

pirkimo ir mokėtiną PVM, bendrai 35 244 Lt (10 191,19 Eur), taip

nepagrįstai padidinant pirkimo ir sumažinant mokėtino PVM sumą, žinodama, kad

UAB „R“ 2006–2008 m. metinėse JAPM deklaracijose įrašyti žinomai

melagingi, neteisingi duomenys apie UAB „R“ apmokestinamąjį pelną mažinančias

sąnaudas, bendrai 195 800 Lt (56 707,6 Eur) nepagrįstai padidinant

apmokestinamąjį pelną mažinančių sąnaudų sumą, kartu bendrai 29 370 Lt (8506,14

Eur) sumažinant mokėtino pelno mokesčio sumą, žinodama, kad UAB „R“ 2006–2008

m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose remiantis tais pačiais

duomenimis, neteisėtai sumažinant UAB „R“ apmokestinamąjį pelną, įrašyti

žinomai melagingi, neteisingi duomenys apie neteisėtai sumažintą mokesčio bazės

sumą, tuo sumažinant bendrai 5300 Lt (1534,99 Eur) mokėtino socialinio mokesčio

sumą, visas šias suklastotas PVM, JAPM ir socialinio mokesčių deklaracijas

patvirtino savo, kaip UAB „R“ direktorės, elektroniniu parašu bei nuo

2007 m. sausio 15 d. iki 2009 m. birželio 2 d.

kartu su UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiais asmenimis pateikė Vilniaus

apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip D. M.,

veikdama bendrininkų grupe kartu su A. Ž., pateikiant

valstybės įgaliotai institucijai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas,

pelną bei turtą, bendrininkų grupe UAB „R“ naudai apgaule išvengė didelės

vertės turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM, JAPM

ir socialinio mokesčio sumokėjimo bendrai 69 914 Lt (20 248,49 Eur) sumai,

tai yra 35 244 Lt (10 191,19 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, 29 370

Lt (8506,14 Eur) pelno mokesčio bei 5300 Lt (1534,99 Eur) socialinio mokesčio

sumokėjimo.

1.6. Taip

D. M. nuo 2006 m. spalio mėn. pradžios iki 2009 m.

birželio 2 d., veikdama bendrininkų grupe su A. Ž., organizavo

ir vykdė tikrų dokumentų suklastojimą bei panaudojimą, todėl buvo padaryta

didelė žala, organizavo ir vykdė apgaulingą juridinio asmens buhalterinės

apskaitos tvarkymą, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšas – mokėtiną 35 244 Lt (10 191,19 Eur)

pridėtinės vertės mokestį, pateikiant valstybės įgaliotai institucijai

neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą, bendrininkų grupe

juridinio asmens – UAB „R“, naudai apgaule išvengė didelės vertės turtinės

prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų PVM (35 244 Lt

(10 191,19 Eur)), JAPM (29 370 Lt (8506,14 Eur)) ir socialinio

mokesčio (5300 Lt (1534,99 Eur)) sumokėjimo bendrai 69 914 Lt

(20 248,49 Eur) sumai, taip bendrininkų grupe padarydama Lietuvos

Respublikos valstybei bendrą 69 914 Lt, o tai šiuo metu atitinka 20 248,49

Eur, turtinę žalą.

2. Tuo

pačiu nuosprendžiu juridinis asmuo UAB „R“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini),

registruotas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (ankstesnės

buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Vilnius), nuteistas už jį

atstovaujančio atsakingo asmens – D. M., kuri nuo 2004 m. spalio

26 d. ėjo direktoriaus pareigas ir turėjo teisę priimti UAB „R“ vardu

sprendimus, veikti šios įmonės naudai ir interesais, pirmiau šioje nutartyje

nurodytas veikas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios D. M. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pirmosios

instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. M. ir jos

valdomos UAB „R“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį panaikino ir dėl šio

kaltinimo juos išteisino motyvuodamas tuo, kad nenustatyta D.

M. tiesioginė tyčia padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytą

nusikalstamą veiką. Išvada dėl to teismas pagrindė aplinkybėmis, kad byloje

neįrodytas nė vienas grynųjų pinigų grąžinimo D. M. faktas,

kad jos veikos motyvu buvo ne siekis išvengti PVM mokėjimo, bet atlygio A. Ž. sumokėjimas už šio suteiktas konsultavimo paslaugas, be

kurių UAB „R“ negalėjo dalyvauti projekte ir jo įgyvendinti.

III. Kasacinių skundų teisiniai argumentai

4. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Vytautas Kukaitis

prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų

kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto

apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde

nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. M. dėl

kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė

baudžiamąjį įstatymą, nes neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir nukrypo

nuo teismų praktikos. Byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo

aptartais ir teisingai įvertintais įrodymais nustatyta, kad D.

M., veikdama su A. Ž., o šis veikdamas su organizuotos

grupės nariais, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, susitarė pagal

fiktyvias sąskaitas faktūras padidinti pirkimo PVM ir taip sumažinti į

valstybės biudžetą mokėtiną PVM. Darydama šią nusikalstamą veiką D. M. suklastojo tariamų darbų sutartis, jų pagrindu

suklastojo PVM sąskaitas faktūras, įtraukė jas į įmonės buhalterinę apskaitą,

jų pagrindu melagingai nurodė deklaracijose duomenis apie PVM, apmokestinamąjį

pelną mažinančias sąnaudas, neteisėtai sumažino mokesčio bazės sumą, imitavo

atsiskaitymus su bendrovėmis „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“, o

atsiskaitymų lėšos vėliau organizuotame nusikalstamame veikime dalyvavusių

asmenų buvo išgrynintos ir per A. Ž. perduotos D. M. Vien tai, kad D. M. valdoma UAB „R“

sandorius su bendrovėmis „Alter Ignis“ ir „Perpektyvus verslas“ atvaizdavo

įstatymo reikalavimus atitinkančiomis PVM sąskaitomis faktūromis, nepaneigia D. M. kaltumo padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje

aprašytą nusikalstamą veiką, nes PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos

neįvykusioms ūkinėms operacijoms patvirtinti, o Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintas turinio viršenybės

prieš formą principas, kuris reiškia, kad D. M. vadovaujama

įmonė UAB „R“ neturėjo teisės į PVM atskaitą. Esant tokioms nustatytoms

aplinkybėms, bendrininkų susitarimo turinys dėl kiekvienam iš jų tenkančios

pinigų dalies yra už BK 182 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos

veikos sudėties ribų ir jokios reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, o

apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai gilindamasis į šias aplinkybes

iškreipė BK 182 straipsnio 2 dalies prasmę. Kasatorius tvirtina, kad D. M. veikė tiesiogine tyčia. Įsigydama ir pati pasirašydama

bendrovių „R“, „Alter Ignis“, „Perspektyvus verslas“ suklastotas PVM sąskaitas

faktūras, ji suvokė, kad bendrovės „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“

realiai bendrovei „R“ jokių paslaugų nepardavė ir už jas PVM nemokėjo. Be to,

žinodama savo kaip įmonės direktoriaus pareigas, pateikdama suklastotas PVM

sąskaitas faktūras, kad šios būtų įtrauktos į įmonės buhalterinę apskaitą ir

vėliau į PVM deklaracijas, suvokė, kad netiesiogiai nurodo atlikti tokius

veiksmus, kad dėl tokių veiksmų bus sukurtos suklastotos PVM deklaracijos,

kurias pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai bus apgauta valstybė, ir

numatė, kad dėl to bus panaikinta (išvengta) UAB „R“ mokėtina į valstybės

biudžetą prievolė. Šiuos veiksmus D. M. padarė pagal

vieningą sumanymą, nes pastoviai, reguliariai gavo suklastotas PVM sąskaitas

faktūras, kuriose buvo nurodomos dešimtis tūkstančių siekiančios pinigų sumos.

Pagal teismų praktiką situacijos, kai PVM sąskaita faktūra įforminami realiai

neįvykę sandoriai dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šių suklastotų

PVM sąskaitų faktūrų duomenys įtraukiami į įmonės buhalterinę apskaitą ir PVM

deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į

biudžetą PVM sumą, kvalifikuojamos kaip sukčiavimas, pasireiškęs turtinės

prievolės išvengimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.

2K-7-112/2012, 2K-7-322/2013), o tariamas kaltininko nesiekimas

nemokėti PVM, neturi reikšmės veikos kvalifikavimui (kasacinė nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-230-648/2016). Dėl to teismai turėjo D. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

4.2. Apeliacinės

instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes byloje

surinktus įrodymus vertino ne kaip visumą, nesivadovavo logikos dėsniais. Šioje

byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė ir išsamiai aptarė ir

tinkamai įvertino įrodymus, o apeliacinės instancijos teismas nemotyvuotai juos

įvertino kaip nepatvirtinančius faktinių aplinkybių, kad D. M.

veikė tiesiogine tyčia, kad jos veika atitinka tiek objektyvius, tiek

subjektyvius BK 182 straipsnio 2 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties

požymius.

5. Kasaciniu skundu nuteistoji D.

M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo

2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo

Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 5 d. nuosprendžio

dalis, kuriomis ji nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300

straipsnio 3 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų ją išteisinti. Kasatorė skunde

nurodo:

5.1. Pirmosios

ir apeliacinės instancijų teismai, darydami išvadas dėl

BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies taikymo, iš

esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes nevertino

byloje surinktų įrodymų viseto. Viena iš reikšmingų bylos aplinkybių, į

kurias vertindami įrodymus neatsižvelgė teismai, yra ta, kad ji buvo

priklausoma nuo A. Ž. ir negalėjo pasirinkti kitokių nei

jo nurodytų sąlygų, kaip atsiskaityti už galimybę be trikdžių įgyvendinti

projektą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina A. Ž. veiksmus,

jo galimybes ir įtaką Lietuvos gydytojų sąjungos administracijai ir konkrečiam

projektui. Siekdama įgyvendinti projektą, ji atliko parodymuose nurodytus

veiksmus, tačiau iš kriminalinės žvalgybos metodais gautos informacijos matyti,

kad jos veiksmai nebuvo aktyvūs, ji tik prisitaikė prie A. Ž. reikalavimų.

Pervedimus A. Ž. nurodytoms bendrovėms „Alter Ignis“ ir

„Perspektyvus verslas“ atliko per banką, sprendimas tai daryti buvo pagrįstas

verslo sąlygomis ir logika. Įvertinus byloje surinktus įrodymus atsižvelgiant į

nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ji nesuvokė suklastojanti ir

panaudojanti suklastotus dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus

norėjo padaryti didelę žalą. Priešingai, ji nenorėjo, kad žalingi padariniai

kiltų, ir to siekė išvengti visus mokėjimus atlikdama banko pavedimais.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai įvertino jos parodymus,

kad jos vadovaujama UAB „R“ jokių paslaugų pagal sutartis su bendrovėmis „Alter

Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ negavo, nes tokios paslaugus realiai buvo

suteiktos, užtikrinant UAB „R“ galimybę dalyvauti projekte ir jį

įgyvendinti. Ji kitokios atsiskaitymo galimybės su A. Ž. neturėjo,

manė, kad šis yra bendrovių „Alter Ignis“ ir „Perspektyvus verslas“ akcininkas.

Visus mokėjimus bendrovėms atliko banko pavedimais, manydama, kad šios

bendrovės, kaip ir jos vadovaujama UAB „R“, sumokės visus mokesčius. Dėl

to prieštarauja byloje surinktiems įrodymų visetui pirmosios ir apeliacinės

instancijų teismų išvados, esą dėl jos veikos negalima nustatyti UAB „R“ turto,

įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus, kad ji, pateikdama

buhalterei suklastotas PVM sąskaitas faktūras, suprato, kad bus padaryta žala

valstybei dėl nesumokėtų mokesčių, kad nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „R“

turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus, ir sąmoningai

leido tokiems padariniams kilti.

5.2. Pirmosios

ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė BK 95 straipsnį (2004 m. liepos 13

d. įstatymo redakcija), nes paskutinės buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl

kurio ji nuteista, surašytas 2008 m. birželio 30 d., o apkaltinamasis

nuosprendis paskelbtas 2016 m. liepos 8 d. Dėl to yra suėjęs apkaltinamojo

nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl jai inkriminuotų nusikalstamų

veikų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio

3 dalį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistosios D.

M. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros

Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro V. Kukaičio kasaciniai skundai

atmestini.

Dėl išteisinimo pagal kaltinimą, padarius

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstumo

7. Prokuroras skundžia apeliacinės instancijos teismo nuosprendį tuo

pagrindu, kad šis teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo

nuosprendžio dalį dėl D. M. ir jos valdomos UAB „R“

nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir dėl šio kaltinimo juos išteisindamas,

nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, neteisingai vertino

įrodymus, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio

5 dalies nuostatas.

7.1. Už sukčiavimą pagal BK 182

straipsnį atsako tas, kas

apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė

turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi sukčiavimas

reiškiasi keturiais objektyviaisiais požymiais, kurie minėto straipsnio

dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs ir atsakomybei pagal šį straipsnį

kilti pakanka bent vieno iš šių požymių. Sukčiavimas apgaule panaikinant

turtinę prievolę – tai nukentėjusiojo turtinės teisės, atitinkančios kaltininko

ar trečiojo asmens turtinę prievolę, netekimas, remiantis fiktyviu juridiniu

faktu. Šis objektyvusis sukčiavimo požymis gali pasireikšti prievolės mokėti

atitinkamus mokesčius (nagrinėjamos bylos kontekste: PVM, JAPM, socialinio

mokesčio) panaikinimu. Tai gali būti daroma kaltininkui klastojant

buhalterinius dokumentus, įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių

tiekimo ar paslaugų teikimo, po to šiuos duomenis įtraukiant į bendrovės

buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu

sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Būtent tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi

fiktyvios apskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM ir kitų mokesčių

sumas.

7.2. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą

atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo

numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką,

nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų

ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą

nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent

vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir

baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010,

2K-425/2011, 2K-7-201/2013).

Todėl, be pirmiau paminėtų objektyviųjų požymių, būtina nustatyti ir

subjektyvųjį požymį – kaltę. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei

tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule suklaidinęs

nukentėjusįjį, jis neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgyja

svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato,

kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori. Todėl,

sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnį,

svarbu nustatyti apgaulės turinį – ar apgaulė naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę,

išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti, ar ta apgaulė naudojama dėl

kitokių priežasčių.

7.3. Tiek

pirmosios instancijos teismas nustatė, tiek tai patvirtino ir apeliacinės

instancijos teismas, kad kaltinime nurodytos 10 PVM sąskaitų faktūrų, taip pat

darbų atlikimo aktai yra suklastoti, sutartyse su UAB „Perspektyvus verslas“ ir

UAB „Alter Ignis“ nurodytos paslaugos D. M. vadovaujamai

bendrovei nebuvo suteiktos ir D. M. pati tai žinojo.

Vėliau paminėtos PVM sąskaitos faktūros nuteistosios nurodymu buvo įtrauktos į

UAB „R“ buhalterinę apskaitą, PVM, JAPM bei socialinio mokesčių deklaracijas.

Tokiu būdu tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nustatė

objektyvųjį sukčiavimo požymį D. M. veikoje. Tačiau,

kaip teisingai konstatuota apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje,

pirmosios instancijos teismas subjektyviojo pažymio – kaltės, būtent –

tiesioginės tyčios turinio neatskleidė, teigdamas, jog tiesioginę tyčią

sukčiauti mokesčių srityje įrodo faktas, kad D. M.,

veikdama per buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nežinojusius apie

vykdomą nusikalstamą veiką, jai žinomai tikrovės neatitinkančius apskaitos

dokumentus, kuriais buvo įformintos fiktyvios ūkinės operacijos, įtraukė į UAB

„R“ buhalterinę apskaitą.

7.4. Prokuroras

kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą, jog D. M. neturėjo tiesioginės tyčios panaikinti į valstybės

biudžetą mokėtiną PVM, grindė vien tik jos parodymais ir iš šio teismo motyvų

lieka neaišku, kokiu tikslu ji ėmėsi tokios veiklos. Kasatorius tvirtina, kad D. M. neigimas negavus savo pačios įmonės pervestų ir

fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų pagrindu bei fiktyvių įmonių pagalba išgrynintų

piniginių lėšų akivaizdžiai yra nepagrįstas ir nelogiškas, nes paneigia pačią

veikos darymo esmę. Kolegija pažymi, kad tokie skundo argumentai grindžiami

prielaidomis ir spėjimais. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde prokuroras ginčija

ne tiek apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, bet

teismo įrodymų visumos pagrindu padarytas teisines išvadas. Apeliacinės

instancijos teismas analizavo tiek D. M. kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, juos

įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į

vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės

reikšmės. Motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių dėl BK 182 straipsnio

2 dalyje numatytos veikos nepripažįsta įrodymu kito nuteistojo – A. Ž. parodymų, dar kartą išanalizavęs pirmosios instancijos

teismo ištirtus įrodymus, tarp jų ir nuteistųjų bei liudytojų parodymus, kurie buvo gretinami ir vertinami byloje nustatytų aplinkybių kontekste, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė

įrodymais pagrįstas išvadas, kad nėra įrodymų, jog D. M. iš

A. Ž. gavo dalį jos pervestų pinigų, o nuteistosios

išsakytos versijos, dėl kokių priežasčių ji pervedinėjo pinigus A.

Ž. nurodomoms įmonėms, nėra paneigtos. Pripažinti, kad apeliacinės

instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies

reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies

taikymo

8. Kasaciniu skundu nuteistoji D. M. prašo

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio

ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017

m. liepos 5 d. nuosprendžio dalis, kuriomis ji nuteista pagal BK 222 straipsnio

1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, ir dėl šių nusikalstamų veikų ją

išteisinti. Kasatorė skunde nurodo, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5

dalį, nes nevertino byloje surinktų įrodymų viseto. Iš esmės nuteistoji

kasaciniame skunde tvirtina, jog nesuvokė suklastojanti ir panaudojanti

suklastotus dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus norėjo padaryti

didelę žalą.

8.1. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato

baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento

suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento

laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. BK 300 straipsnio 3 dalis numato

griežtesnę atsakomybę, jeigu dėl minėtų veiksmų buvo padaryta didelės žalos.

Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas

dokumento turinio teisingumas, t. y. jame įrašoma tikrovės neatitinkanti

informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio

dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam

asmeniui.

8.2. Dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis

juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra

teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo

įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių

įrodymas. Svarbus dokumento požymis yra tas, kad dokumentas yra tam tikra forma

padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą

faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas sukelia arba gali

sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui, ar valstybei teisiškai reikšmingus

padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-57/2014, 2K-235/2014, 2K-432-696/2016).

8.3. Didelė žala yra vertinamasis požymis, kuris

nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsiradusią turtinę ar

neturtinę žalą ir kitas bylos aplinkybes. Turtinės žalos dydis paprastai laikytinas

objektyvaus turinio kriterijumi. Kai turtinės žalos piniginės išraiškos dydis

viršija 250 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), tai

laikoma didelės vertės turtu ir teismų praktikoje pripažįstama didele žala

nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-107-746/2015, 2K-7-47-895/2015). Kitais

atvejais žala pripažįstama didele, kai pažeidžiamos pagrindinės asmens teisės

ir laisvės, padaroma kitokio pobūdžio fizinė ar moralinio pobūdžio žala, tokiais

atvejais yra remiamasi kitokiais vertinamais kriterijais.

8.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. M., laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio

pradžios iki 2009 m. birželio 2 d., bendrininkaudama su A. Ž. organizavo

ir vykdė tikrų dokumentų – 10 PVM sąskaitų faktūrų suklastojimą bei jų

panaudojimą, kurių pagrindu užpildant ir pateikiant suklastotas PVM, JAPM ir

socialinio mokesčių deklaracijas, dėl ko

valstybei buvo padaryta didelė žala, nes išvengta minėtų mokesčių 69 914 Lt

sumai, kas šiuo metu atitinka 20 248,49 Eur turtinę

žalą.

8.5. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad jos veiksmuose nebuvo tiesioginės

tyčios požymių, nes ji nesuvokė suklastojanti ir panaudojanti suklastotus

dokumentus, taip pat kad atlikdama šiuos veiksmus norėjo padaryti didelę žalą.

Visus veiksmus atliko ne ji, o A. Ž., su kuriuo ji neturėjo

kitokios galimybės atsiskaityti, tik kaip pervesdama pinigus nurodytu būdu,

žinodama, kad A. Ž. turi įtaką Lietuvos gydytojų sąjungos

administracijai ir konkrečiam projektui. Tačiau byloje buvo nustatyta, jog ji

suvokė, kad kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros klastojamos, ką iš esmės

pripažino ir pati. Ji suvokė, kad pagal minimas PVM sąskaitas faktūras bus

pervedami pinigai už paslaugas, kurios realiai nebuvo suteiktos, ir sąmoningai

siekė atitinkamų padarinių. Pažymėtina tai, kad tyčiniai veiksmai yra pagrindas

kvalifikuoti veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kai dėl šių

veiksmų kyla įstatyme numatyti padariniai, įstatymo dispozicija nenumato

reikalavimo įrodyti kaltininko siekį padaryti atitinkamo dydžio žalą. Todėl

pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai įvertino visas reikšmingas

nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad D. M. padaryta veika yra tyčinė.

8.6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji

atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę

apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to

nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo

kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų

reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės

apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant

teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus

(pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų

ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, neįvykusių ūkinių įvykių

fiksavimas ir pan.). Nusikaltimo padarymo motyvas nėra būtinasis šio

nusikaltimo požymis.

8.7. D. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už

tai, kad įtraukus 10 suklastotų dokumentų į UAB „R“ buhalterinę apskaitą ir

pagal juos įforminus buhalterinėje apskaitoje minėtas neįvykusias ūkines

komercines operacijas tarp UAB „Perspektyvus verslas“, UAB „Alter Ignis“

ir UAB „R“, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies

reikalavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001 m.

lapkričio 6 d. įstatymo 14 straipsnio reikalavimą, panaudojo A.

Ž. pateiktus suklastotus tikrus dokumentus ir organizavo apgaulingą UAB „R“

buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl iš dalies negalima nustatyti UAB „R“

turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006–2008 metus.

8.8. Kasatorė iš esmės tik ginčija

teismų sprendimus dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau

iš esmės nenurodo jokių motyvų, kodėl žemesnės instancijos teismai netinkamai

taikė įstatymą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į

tai, kad kasatorė, ginčydama jos nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, neigia

teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Tačiau vien tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius

sprendimus, nei tikėjosi kasatorė, savaime nereiškia, kad buvo padaryti

esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės

išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi

teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal skundų

argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio

pobūdžio pažeidimų nenustatė.

Dėl BK 95

straipsnio taikymo

9. Pagal

95 straipsnio 2 dalį

apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo

nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. BK 3 straipsnio

1 dalyje įtvirtinta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo

(neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo

laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Jeigu veika

yra tęstinė, senaties terminai skaičiuojami nuo paskutinio nusikalstamo veiksmo

padarymo, o trunkamiesiems nusikaltimams senatis skaičiuojama nuo kaltininko

veikos pabaigos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-447/2012). Apkaltinamojo

nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nustatyti BK 95 straipsnyje, skaičiuojami

dėl kiekvienos nusikalstamos veikos atskirai.

9.1. Apeliacinės

instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio

dalį dėl D. M. ir UAB „R“ nuteisimo pagal BK 182 straipsnio

2 dalį, pripažino, kad buvo padarytos dvi veikos, numatytos BK 222 straipsnio

1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Abi šios veikos priskiriamos apysunkiams

nusikaltimams, kadangi už jas abi numatytos didžiausios bausmės viršija trejus

metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo (BK 11

straipsnio 4 dalis).

9.2. Pagal BK 95 straipsnio 1 dalies c

punktą (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) asmeniui, padariusiam

nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu

praėję aštuoneri metai, kai buvo padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas.

9.3.Nuteistoji D. M. neteisingai nurodo momentą, nuo

kurio skaičiuotinas senaties terminas, skunde teigdama, jog paskutinės

buhalterinės apskaitos dokumentas, dėl kurio ji nuteista, surašytas 2008 m.

birželio 30 d. Kolegija pažymi, kad D. M. nuteista ne tik

už dokumentų suklastojimą, bet ir jų panaudojimą, o paskutiniai veiksmai,

sudarantys suklastoto dokumento panaudojimą (taip pat ir BK 222 straipsnio 1

dalyje numatyti veiksmai), buvo atlikti iki 2009 m. birželio 2 d., kai D. M. kartu su UAB „R“ buhalterinę apskaitą tvarkančiais

asmenimis Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė žinomai

neteisingus duomenis apie UAB „R“ pajamas, pelną bei turtą. Tokiu būdu

tiek už BK 300 straipsnio

3 dalyje, tiek ir už 222 straipsnio l dalyje numatytų apysunkių nusikaltimų padarymą

apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas yra skaičiuojamas nuo 2009 m.

birželio 2 d. ir būtų suėjęs tik 2017 m. birželio 2 d. Kai apkaltinamasis

nuosprendis dėl šių veikų padarymo buvo priimtas 2016 m. liepos 8 d.

Teisėjų

kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos

Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo

departamento prokuroro V. Kukaičio ir nuteistosios D. M. kasacinius

skundus.

Teisėjai Dalia

Bajerčiūtė

Rima

Ažubalytė

Artūras

Ridikas