2019-09-25 Nr. AB-18001-3-61-3-02279-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-555-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02279-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutarties, priimtos sprendžiant pareiškėjos L. S. skundo priėmimo klausimą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja L. S. 2019 m. birželio 21 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalį, kuria atsisakyta tenkinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“ dėl kompensavimo pacientei L. S. gydymo išlaidų; 2) pripažinti, kad pacientės L. S. sveikatos būklė pagal taikytiną teisę priskiriama labai retai žmogaus sveikatos būklei ir pripažinti, kad gydymas vaistu (duomenys neskelbtini) gali pailginti pacientės išgyvenamumą ir sumažinti neįgalumą; 3) įpareigoti Komisiją atlikti veiksmus – skubiai iš naujo, laikantis teisės aktais nustatytos tvarkos, išnagrinėti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“, kuriuo buvo prašoma kompensuoti pacientei L. S. gydymo išlaidas, ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

Teismas iš pareiškėjos skundo teismui turinio nustatė, jog pareiškėja nesutinka su Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalimi, kuria atsisakyta tenkinti VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų 2019 m. vasario 21 d. prašymą Nr. SR-682 „Dėl vaisto (duomenys neskelbtini) kompensavimo“ dėl kompensavimo pacientei L. S. gydymo išlaidų. Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnio 9 dalimi, nustatė, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Skundams dėl Komisijos priimtų sprendimų nagrinėti sveikatos apsaugos ministras sudaro nuolatinę Apeliacinę komisiją ir paskiria šios komisijos pirmininką. Apeliacinės komisijos funkcijas, jos sudarymo ir darbo organizavimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Apeliacinė komisija, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka išnagrinėja pareiškėjo skundą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų.

Teismas darė išvadą, jog pareiškėja, nesutikdama su Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalimi, prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo šį sprendimą apskųsti sveikatos apsaugos ministro sudarytai Apeliacinei komisijai skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti. Kadangi pareiškėja nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisijos atlikti veiksmus nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjos skundą teismas atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu – pareiškėja nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Teismas pareiškėjai išaiškino, kad ji skundą dėl Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. sprendimo (protokolo) Nr. RLK-18 5 dalies panaikinimo ir įpareigojimo Komisiją atlikti veiksmus turi teisę paduoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Apeliacinei komisijai skundams dėl Ligų, vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo ir Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijų sprendimų nagrinėti (Vilniaus g. 33, Vilnius).

Teismas grąžino pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur dydžio žyminį mokestį.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nutartyje pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo (toliau – ir FĮ) 592 straipsnį, klaidingai aiškino FĮ normas ir nepagrįstai pacientę sutapatino su pareiškėja (tretines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančia asmens sveikatos priežiūros įstaiga (Santaros klinikos)). Priešingai nei nutartyje sprendė pirmosios instancijos teismas, FĮ nereglamentuoja nei pacientės teisės skųsti Komisijos sprendimą, nei šio sprendimo apskundimo tvarkos. Tokią teisę FĮ suteikia ne pacientei, o tik Santaros klinikoms. Tai suponuoja, kad Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai nusprendė, kad pacientei ginant savo teises, turėjo būti taikomas FĮ 592 straipsnis ir tokiu būdu paneigė pacientės konstitucinę teisę į teisminę gynybą, kurią jai garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip pateiktą nepasinaudojus išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Pareiškėja kreipdamasi į teismą, išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos nepaisymą grindžia tuo, kad ji yra netinkamas subjektas pagal FĮ ginčyti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos priimtą sprendimą, tačiau priversti tai atlikti gydymo įstaigą negali.

Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 592 straipsnyje numatyta, jog prašymą dėl konkretaus paciento, kuriam nustatyta labai reta būklė, gydymo išlaidų kompensavimo Komisijai pateikia pacientą gydanti atitinkamos srities tretinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Komisija sprendimą dėl konkretaus paciento gydymo išlaidų kompensavimo priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o skubiais atvejais, kai pacientą būtina nedelsiant gydyti, – ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo pateikimo dienos. Kai trūksta duomenų sprendimui priimti, Komisija skiria ekspertizę ir sprendimą priima ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos (bet ne vėliau, negu leidžia paciento būklė) (7 p.). Jeigu pareiškėjas nesutinka su Komisijos priimtu sprendimu, jis per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos turi teisę pateikti skundą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka (9 p.).

Teisėjų kolegija susipažinusi su Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo nuostatomis, pritaria pareiškėjos pozicijai, kad šiame įstatyme nėra reglamentuojamos pacientės teisės ir pareigos procedūroje, kurios metu Komisija nagrinėja gydimo įstaigos prašymą. Taigi susidaro tokia situacija, kad asmeniui, kuris susiduria su itin reikšmingu jo sveikatai neigiamu sprendimu nėra sudarytos sąlygos jį apskųsti, kadangi FĮ reglamentuoja Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos sprendimo apskundimo galimybę tik gydymo įstaigai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai, gavusiai jos netenkinantį sprendimą ir įstatyme nesant instrumentų, kaip ji galėtų įgyvendinti savo teisę skųsti jos teisėms ir pareigoms įtaką darantį sprendimą, turi būti sudarytos sąlygos jį apskųsti teismui.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjos keliamas klausimas buvo revizuotas tiek Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisijos, tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Apeliacinės komisijos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja gavusi antrą neigiamą Komisijos sprendimą jos atžvilgiu, turi teisę tokį sprendimą skųsti teismui.

Pareiškėja atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismo prašo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas pareiškėjos skundą nagrinėti, prieš tai turi įvertinti ar visi jos reikalavimai yra korektiški ir priimtini, ar pareiškėja nepraleido termino pateikti skundui, ar visi dokumentai aktualūs ginčui yra pateikti ir pan., todėl teisėjų kolegijos vertinimu skundo priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo, šiuo konkrečiu atveju, nebevertinant tos aplinkybės, ar pareiškėja kaip subjektas turi teisę pateikti skundą siekiant inicijuoti tokio pobūdžio ginčą teisme ir ar yra pasinaudota privaloma ikiteisminio ginčo tvarka.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis naikinama ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Veslava Ruskan