c2ea2de5-3407-42bf-bdb3-58f7cb016475 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Albina Pupeikienė              Civilinė byla Nr. 2A-959-253/2014Teisėja Danutė Žvinklytė             (Proceso Nr. 2-06-3-05587-2013-2)             Procesinio sprendimo kategorija                                                                                           44.5.1; 73.2.6.1; 121.21. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. rugpjūčio 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J.

M. Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje, iÅ¡keltoje pagal ieÅ¡kovo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiančio per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovei J. M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, R. Z., M. D. ir J. J., dėl draudiminės iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės J.

M. Z. 14 362,13 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2012-02-06 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas SCANIA R480LA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio pažymoje Å¡io įvykio kaltininku nurodytas apdraustasis M. D., kuris vairavo automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas gražintų iÅ¡mokėtos sumos dalį iki 50 procentų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Å iuo atveju padidėjusi draudimo rizika yra vertinama pagal transporto priemonės draudėjos (atsakovės) ir eismo įvykio kaltininko (trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų M. D.) amžiaus skirtumÄ , t. y. laikoma, kad draudėjo rizika padidėjo 50 procentų, nes draudėjas apie tai neinformavo draudimo įmonės ir nesumokėjo papildomos draudimo įmokos. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo 28 724,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 50 procentų sumokėtos draudimo iÅ¡mokos, t. y. 14 362,13 Lt, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-02-13 sprendimu ieÅ¡kinį visiÅ¡kai tenkino.

Priteisė iÅ¡ atsakovės J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudiminės iÅ¡mokos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 14 362,13 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-05-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 431 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiam per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje. Dėl ieÅ¡kinio senaties teismas nurodo, kad pirmÄ jÄ prievolę sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiojo asmens UAB „Baltic Logistic Solution“ draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovas įvykdė 2012-03-26.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ vienerių metų senaties terminÄ , tačiau senaties terminÄ atnaujino nustatęs, kad atsakovės atstovas tik teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, ieÅ¡kinio senaties praleidimo terminas nėra ilgas, be to, ieÅ¡kovo atstovas prašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės J. M. Z. 14 362,13 Lt sumokėtos draudiminės iÅ¡mokos teismas nurodo, kad atsakovė, bÅ«dama draudėja, privalėjo informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus.

Atsakovei, kaip transporto priemonės savininkei, dėl autoįvykio kilo civilinė atsakomybė, ir atsakovės neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė leido naudotis didesnio pavojaus Å¡altiniu jaunesniam asmeniui nei nurodyta draudimo sutartyje eismo įvykio metu, todėl yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo patirtos žalos ir atsakovės veiksmų, nes atsakovė be ieÅ¡kovo sutikimo žymiai padidino ieÅ¡kovo prisiimtÄ rizikÄ , ir toks sutarties pažeidimas lėmė žalÄ ieÅ¡kovui.

Atsakovė, bÅ«dama transporto priemonės, t. y. didesnio pavojaus Å¡altinio aplinkiniams savininkė, bÅ«dama apdairi ir rÅ«pestinga, turėjo žinoti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygas ir žinoti, kokias pasekmes gali sukelti automobilio perdavimo faktas. Atsakovė net neįrodinėjo, jog tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, buvo informuojami apie draudimo sutarties sÄ lygas. Teismas konstatavo, kad atsakovė padidino žalÄ dėl savo kaltės, dėl jos teisei prieÅ¡ingų veiksmų kilo žala, todėl ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.

Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. Z. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia nurodytais argumentais:

1) atsakovė J. M. Z. nėra tinkama atsakovė byloje, nes draudimo sutartį pasirašė ne ji, o jos sūnus R. Z., kaip transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. Mano, kad ne ji, o draudimo sutartį pasirašęs trečiasis asmuo R. Z., kuris yra automobilio naudotojas, turėjo būti atsakovu byloje;

2) įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimu nustatyta, kad transporto priemonę eismo įvykio kaltininkui M. D. perdavė J. J. be J. M. Z. ir transporto priemonės nuolatinio valdytojo R. Z. žinios. IeÅ¡kovo reikalaujama priteisti žala kilo dėl kaltais M. D. veiksmais sukelto autoįvykio. Priežastinis ryÅ¡ys susijęs su žalos padarymu iÅ¡ M. D. pusės, o ne su nepraneÅ¡imu ieÅ¡kovui apie automobilio M. D. perdavimÄ . IeÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas M. D. Mano, kad teismas išėjo iÅ¡ bylos nagrinėjimo ribų, nes ginčija prejudicinę galiÄ turintį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovui atsiradusiÄ Å¾alÄ lėmė atsakovės, o ne M. D. veiksmai;

3) ieÅ¡kovas praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes prievolę sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiojo asmens UAB „Baltic Logistic Solution“ draudikui – AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kovas įvykdė 2012-03-26, o pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo teismui pateikė tik 2013-05-13. PraÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovė pareiÅ¡kė tik iÅ¡klausiusi ieÅ¡kovo atstovo paaiÅ¡kinimus, nes jai nebuvo žinoma, kada buvo iÅ¡mokėta pirmoji draudimo iÅ¡moka.

IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kodėl ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, be to, bÅ«damas savo srities profesionalas, turėjo ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Visos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos, o už sutarties sudarymÄ atsakingas savininkas, todėl atsakovė, bÅ«dama transporto priemonės savininke, privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ .

Mano, kad atsakovu negali bÅ«ti nei asmuo sudaręs draudimo sutartį, nei vairuotojas. Dėl prejudicinės Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimo galios nurodo, kad skiriasi bylų įrodinėjimo dalykai, be to, ieÅ¡kovas nedalyvavo nurodytoje byloje, todėl nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje civilinėje byloje. IeÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo dienos, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovo pagrindinė prievolė pasibaigė            2012-08-14, kai nukentėjusiesiems buvo baigta atlyginti žala sumokant paskutinę draudimo iÅ¡mokos dalį, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo J.

J. praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-13 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad pats R. Z. automobilį perdavė M. D., J. J. ir M. D. neinformavo apie draudimo sutartyje įtvirtintus ribojimus. IeÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas pritaikius ieÅ¡kinio senatį.               Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.IÅ¡ 2011-04-01 draudimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės J. M. Z. ir draudimo kompanijos, matyti, kad atsakovė apdraudė jai priklausantį automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2012-03-31. Å alių sudarytoje draudimo sutartyje draudimo įmoka suskaičiuota įvertinant Å¡iÄ rizikÄ : transporto priemonės valdytojų amžiaus grupė – 39 metai ir vyresni.

Sutartyje nurodoma, kad jeigu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padidėja draudimo rizika, draudėjas ar apdraustasis privalo informuoti raÅ¡tu draudikÄ apie padidėjusiÄ draudimo rizikÄ . Draudimo rizika laikoma padidėjusia, jei draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu transporto priemonė perduodama naudojimui jaunesniam valdytojui, nei buvo nurodyta draudimo sutartyje, kuris sudarant draudimo sutartį bÅ«tų mokėjęs draudikui pagal galiojančius draudimo įmokų tarifus didesnę draudimo įmokÄ (b. l. 24). Nustatyta, kad 2012-02-06 įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SCANIA R480LA, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir FORD TRANSIT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio pažymoje Å¡io įvykio kaltininku nurodytas apdraustasis M. D., gim. (duomenys neskelbtini), kuris vairavo automobilį BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–23). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo draudikui pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 62 punktÄ , t. y. sprendžiamas iÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų grÄ Å¾inimo klausimas, kai draudėjas nevykdė draudimo sutartyje nustatytos pareigos draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai informuoti apie tai draudikÄ .

Dėl atsakovo tinkamumo bylojeApeliantė J. M. Z. mano, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, nes draudimo sutartį pasirašė ne ji, o jos sÅ«nus R. Z., kaip transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudėjas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas M. D., nes reikalaujama priteisti žala kilo dėl kaltais M. D. veiksmais sukelto autoįvykio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu apeliantės teiginiu. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPD) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas (4 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad draudimo sutartį sudarė atsakovė, nes pagal TPSVCAPD įstatymo 6 straipsnio 2 dalį transporto priemonės valdytojas, teikiantis praÅ¡ymÄ sudaryti draudimo sutartį, visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ ir dokumentus, bÅ«tinus sutarčiai sudaryti, sudarant draudimo sutartį yra laikomas transporto priemonės savininko atstovu pagal įstatymÄ . Laikytina, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį transporto priemonės savininkei įstatymų nustatyta tvarka ir nėra pagrindo laikyti, kad atsakovu nagrinėjamoje byloje turėtų bÅ«ti draudimo sutartį pasirašęs transporto priemonės valdytojas trečiasis asmuo R.

Z. ar transporto priemonę vairavęs M. D. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-03-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2014 pripažino, kad už draudimo sutarties pažeidimÄ , kai transporto priemonės savininkas pasikeitus draudimo rizikai neinformuoja draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka, yra atsakingas draudėjas – transporto priemonės savininkas.Transporto priemonę vairavę asmenys yra transporto priemonės valdytojai TPSVCAPD įstatymo 2 straipsnio 17 punkto prasme ir apdraustaisiais 3 straipsnio 2 punkto prasme, tačiau atsakovė, bÅ«dama transporto priemonės savininke ir draudėja, turėjo pareigÄ Â informuoti visus apdraustuosius apie draudiko draudimo sutartyje nurodytus rizikos padidėjimo atvejus (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sÄ lygų, patvirtintų LR draudimo priežiÅ«ros komisijos 2004-04-23 nutarimu Nr. N-47, 40 p.) ir Å¡ios pareigos nevykdė, todėl privalo atlyginti draudiko patirtÄ Å¾alÄ .Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės, nes atsakovė neįrodė, kad jos, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybė pasibaigė dėl valdymo praradimo (CK 6.270 str. 3 d.), ar kad didesnio pavojaus Å¡altinio valdymas prarastas dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.IeÅ¡kovas įrodė, kad dėl 2012-02-06 įvykusio eismo įvykio sumokėjo nukentėjusiems asmenims 30 616,26 Lt (b. l. 48–50).

Apeliantė nurodo, kad nemotyvuojama, kodėl priteista 50 proc. atlyginimo žala, kai įstatymas numato atlyginti žalÄ iki 50 proc. Nustatyta, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 14 362,13 Lt sumÄ , taigi priteista suma sudaro 46,9 proc. nukentėjusiems iÅ¡mokėtų draudiminių iÅ¡mokų. Pažymėtina, kad nei atsakovė, nei tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, neginčijo sumokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio, be to, atsakovė nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nereiÅ¡kė reikalavimo sumažinti žalos dydį.

Dėl prejudicinių faktųNustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6389-639/2012 pagal ieÅ¡kovų R. Z. ir J. M. Z. ieÅ¡kinį atsakovui J. J., trečiajam asmeniui M. D. dėl turtinės žalos atlyginimo. Nurodytoje byloje ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo 13 589,44 Lt žalos, padarytos automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir palÅ«kanas. Apeliantė mano, kad teismas neatsižvelgė į Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-09-11 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012, turintį prejudicinę galiÄ , kuriame nurodoma, jog R.

Z., nepažeisdamas draudimo sutarties nuostatų, transporto priemone leido laikinai naudotis tik J. J., o J. J. jÄ savavaliÅ¡kai, nepranešęs atsakovei ir R. Z., perdavė naudotis M. D.CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apeliacinės instancijos teismo manymu, skiriasi civilinės bylos Nr.         2-6389-639/2012 ir nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalykai.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-6389-639/2012 buvo nustatinėjamas asmuo, atsakingas už žalos automobiliui BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarymÄ . Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl draudimo iÅ¡mokos, sumokėtos už sugadintas transporto priemones SCANIA R480LA ir FORD TRANSIT, grÄ Å¾inimo. Be to, ieÅ¡kovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvos Respublikoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, nedalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-6389-639/2012, todėl CPK 182 straipsnio 2 punkto prasme nurodytoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios nagrinėjamai civilinei bylai ir jos Å¡alims.

Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoNustatyta, kad ieÅ¡kovas sumokėjo 30 616,26 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ Å¾alai atlyginti. Draudimo iÅ¡moka buvo mokama dalimis, t. y. 2012-03-26 – 10 269 Lt; 2012-05-03 – 18 055,26 Lt; 2012-08-14 – 2 292 Lt (b. l. 48–50). IeÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo               2013-05-10 (b. l. 2–3). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.

CK 1.127 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-02-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2013 nurodoma, kad ieÅ¡kinio senatis turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pagrindinės prievolės pasibaigimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pagrindinė prievolė pasibaigė 2012-08-14, kai nukentėjusiesiems buvo baigta atlyginti žala sumokant paskutinę draudimo iÅ¡mokos dalį. Dėl nurodytų aplinkybių nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas praleido įstatymo nustatytÄ vienerių metų senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo pasekmių netaikė, ieÅ¡kinio senaties terminÄ atnaujino, teisinio pagrindo keisti teismo sprendimÄ nėra, tačiau apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 7 dalyje, Å¡ioje byloje nebuvo praleistas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei pagrįstai darė iÅ¡vadÄ , jog draudiminę iÅ¡mokÄ už sugadintas transporto priemones privalo sumokėti transporto priemonės savininkė (atsakovė).

Naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :               Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Kolegijos pirmininkė                 Albina Pupeikienė              Kolegijos teisėjos                 Jolanta Gailevičienė                  Irma Čuchraj