c2e8f607-1b07-4c05-bb38-e6406b4b5a89 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Nuora?as tikrasCivilinė byla Nr. e2YT-19589-868/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14865-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1; 3.4.5.2. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda ViÅ¡nevska raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – M. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® „Turto bankas“.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. K., po savo tėvo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ , taip pat po savo motinos V. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ . Šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti turto, likusio po tėvo T.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir po motinos V. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), paveldėjimo reikalu. Suinteresuotasis asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų V. E. K., T. K. palikimo perėjimÄ valstybei. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuotasis asmuo M. K. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka.

Suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad nėra gavęs praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjų V. E. K., T. K. palikimo perėjimÄ valstybei. PareiÅ¡kimÄ praÅ¡o nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimÄ informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju žodinis procesas nėra bÅ«tinas, o byla gali bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka. PareiÅ¡kimas visiÅ¡kai tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas T. K., ir (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo motina V. E. K.. Po T. K. ir V. E. K. mirties pas notarÄ paveldėjimo byla nebuvo pradėta. IÅ¡ byloje pateiktos gyventojų registro matyti, kad pareiÅ¡kėjas E. K. yra mirusio T.

K. ir mirusios V. E. K. sÅ«nus, todėl jis yra pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalis). Po palikėjo T. K. ir V.E. K. mirties liko paveldimas turtas – piniginės lėšos, esančios AB SEB banke T. K. vardu atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), piniginės lėšos, esančios AB SEB banke V. E. K. vardu atidarytoje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir namų apyvokos daiktai. PareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis CK 5.51 straipsniu, praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė tėvo T.

K. ir motinos V.E. K. palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Testamentų registre nėra įregistruotų T. K. ir V. E. K. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. IÅ¡ byloje esančių duomenų bei pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas po savo tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties nesikreipė į notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla neužvesta, tačiau jis faktiÅ¡kai pradėjo valdyti po tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties likusį kilnojamÄ jį turtÄ .

PareiÅ¡kėjas visÄ paliktÄ turtÄ valdė, naudojo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi juo, kaip savu. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai. Taigi iÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepadavė laiku notarų biurui pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ , tačiau po tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties likusį turtÄ faktiÅ¡kai pradėjo valdyti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta keletas palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ .

Veiksmai palikimui priimti turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Teismų jurisprudencijoje yra suformuluotos esminės CK 5.51 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės. Visų pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais. Antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Vertindamas įrodymų visumÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimus, kad pareiÅ¡kėjas tėvui T. K. ir motinai V. E. K. mirus, kilnojamuoju turtu rÅ«pinosi bei atsižvelgiant į tai, kad kiti bylos dalyviai pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo patenkinimui neprieÅ¡taravo, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ .

Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas E. K. po savo tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties rÅ«pinosi visu turtu, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. K. aktyviais veiksmais siekė priimti po tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties likusį palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo E. K. elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, o jis, kaip įpėdinis, priėmė turtÄ , kaip palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytÄ terminÄ .

Taigi nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas E. K. po savo tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjas E. K. turėjo teisę paveldėti mirusio tėvo T. K. ir mirusios motinos V. E. K. turtÄ pagal įstatymÄ , kadangi jis buvo laikomas įpėdiniu pagal įstatymÄ . Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas E. K. po savo po tėvo T. K. ir motinos V. E. K. mirties faktinio valdymo bÅ«du priėmė visÄ tėvo T. K. ir motinos V. E. K. palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis). Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiÅ¡kėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ paveldėtÄ turtÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).

Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ . Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ .

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldėtÄ turtÄ . Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Vanda Višnevska