2020-12-09 Nr. AB-23400-3-61-3-03914-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1740-822/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03914-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra buvęs valstybės tarnautojas ir nuo kitų asmenų turi būti laikomas atskirai, tačiau 2018 m. balandžio 28 d. per įvykusį kontaktinį trumpalaikį pasimatymą su savo šeimos nariais pareiškėjas buvo laikomas bendrai su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Be to, 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 30 d. nuo 17.30 val. iki 18.00 val. ir 2018 m. birželio 2 d. apie 11.15 val. medicinos dalies vestibiulyje pareiškėjas turėjo laukti kartu su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai. Nuo pat atvykimo į Vilniaus PN dienos (2017 m. rugpjūčio 3 d.) pareigūnai neužtikrino pareiškėjo izoliacijos nuo kitų nuteistųjų, nes į Vilniaus PN I–jame korpuse įrengtą valgyklos patalpą pareiškėjas turėjo eiti pro nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, langus, dėl to nuolat buvo apliejamas skysčiais, apmėtomas maistu, pravardžiuojamas.

3. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN nuteistiesiems duodamas maistas buvo nekokybiškas, pareiškėjas buvo apsinuodijęs, 2018 m. balandžio 25 ir 27 d. kreipėsi į medikus.

4. Pasak pareiškėjo, Vilniaus PN buvo ribojami jo trumpalaikiai pasimatymai su šeimos nariais, kadangi buvusiems valstybės tarnautojams kontaktiniai pasimatymai suteikiami tik išskirtinėmis dienomis, t. y. tik trečiadieniais ir kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, tačiau teisės aktai tokios teisės Vilniaus PN pareigūnams nesuteikia. Pareiškėjas nurodė, jog 2018 m. balandžio 19 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. balandžio 28 d. apie 10 val. jo aplankyti atvyks tėvai ir vaikai, tačiau tėvams su mažais vaikais pasimatymo su pareiškėju teko laukti iki 11.00 val. Prie Vilniaus PN lankytojų laukiamojo kambario nėra įrengtas tualetas, lankytojų pasitikimo sąlygos pataisos namuose yra netinkamos, jiems nesuteikta galimybė atsigerti vandens.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 29 d. 19.30 val. II–jame gyvenamajame korpuse naudojosi asmeniniu nešiojamuoju kompiuteriu, į patalpą įėjo pareigūnas ir atliko asmens kratą (apžiūrą). Krata (apžiūra) atlikta be teisinio pagrindo, pareiškėjui nepadarius jokio neteisėto veiksmo, matant kitiems nuteistiesiems, pareiškėjas buvo pažemintas kitų nuteistųjų akivaizdoje, patyrė dvasinių kančių.

6. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 3, 16 ir 24 d. prašymais kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašė užregistruoti jį pas šeimos gydytoją dėl skausmo nugaroje, tačiau šie pareiškėjo prašymai buvo ignoruojami, pareiškėjas reikiamus medikamentus gavo tik 2018 m. liepos 27 d.

7. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlieka kartu su kitais buvusiais valstybės tarnautojais Vilniaus PN II–jame gyvenamajame korpuse, kuris yra visiškai izoliuotas nuo kitų Vilniaus PN sektorių. Pasimatymų biure (trumpalaikių pasimatymų patalpose) įrengta vaizdo stebėjimo sistema, yra priežiūros postas, kuriame nuolat budi pareigūnas, užtikrinantis asmenų saugumą bei režimo reikalavimų laikymąsi. Trumpalaikių kontaktinių pasimatymų grafikas yra būtinas, nes Vilniaus PN yra tik vienas pasimatymų biuras, kitų patalpų, kuriose galėtų vykti trumpalaikiai pasimatymai, neatskiriant nuteistojo nuo lankytojų, pataisos įstaigoje nėra.

Vilniaus PN patalpoje, kurioje vyksta pasimatymai neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengtos 4 pasimatymų vietos. Visos šios vietos 2018 m. balandžio 28 d. nuo 8.30 val. iki 11.00 val. buvo užimtos, atsilaisvinus vietai pareiškėjo artimieji ir pareiškėjas iš karto buvo įleisti į pasimatymą. Vilniaus PN II–jame gyvenamajame korpuse yra įrengtas kabinetas, kuriame pagal nustatytą grafiką Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai teikia nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugas. Tik nesant galimybės suteikti reikiamos paslaugos minėtame kabinete, nuteistieji lydimi pareigūnų, vedami į Sveikatos priežiūros tarnybos patalpas, esančias įstaigos III–jame korpuse.

Nuteistiesiems, buvusiems valstybės tarnautojams, einant į I–jame gyvenamajame korpuse esančią valgyklą, užtikrinama tinkama izoliacija ir saugumas nuo kitų nuteistųjų, su kuriais jie neturi tiesioginio kontakto. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjo teiginiai dėl apsinuodijimo maistu yra abstraktūs ir nepagrįsti įrodymais. Atkreipė dėmesį, kad maistas nuteistiesiems išduodamas tik po įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojo juslinio patikrinimo (ragavimo), tai pažymint Pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale.

Kratų atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje yra susijęs su saugumo, tvarkos užtikrinimu laisvės atėmimo įstaigoje, neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų kontrole. Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnas įtaręs, kad nuteistieji, 2018 m. gegužės 29 d. buvę kompiuterių naudojimosi patalpoje, gali turėti neleistinų daiktų, teisėtai ir pagrįstai atliko šių nuteistųjų kratas. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas buvo gydomas laikantis galiojančio ligos gydymo algoritmo bei atsižvelgiant į neurologų rekomendacijas, paūmėjus stuburo skausmams, Vilniaus PN Sveikatos priežiūros tarnybos specialistai pareiškėjui skirdavo neurologo rekomenduotus medikamentus.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo J. S. skundą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus PN pareiškėjui teko susidurti su kitais nuteistaisiais, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, laukiant eilėje pas gydytoją, taip pat trumpalaikio kontaktinio pasimatymo su šeimos nariais metu, tinkama pareiškėjo izoliacija taip pat nebuvo užtikrinta vedant pareiškėją į valgyklą, todėl teismas darė išvadą, kad buvo pažeistos imperatyvios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatos, įpareigojančios pataisos įstaigos administraciją užtikrinti tinkamą atskirų kategorijų nuteistųjų izoliavimą nuo kitų nuteistųjų, nepriklausančių šiai kategorijai.

Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus PN trumpalaikių pasimatymų patalpoje, kurioje pasimatymai vyksta neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, šias patalpas vaizdo stebėjimo priemonėmis nuolat stebi budinčiosios pamainos pareigūnai, taip pat siuntinių ir perdavimo bei pasimatymų suteikimo biuro pareigūnai. Pareigūnai nedelsdami reaguoja į įvykį ir vyksta į pažeidimo padarymo vietą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad techninėmis priemonėmis ir fizine apsauga atsakovo atstovas užtikrino pareiškėjo saugumą trumpalaikių pasimatymų metu.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog Vilniaus PN administracija aktyviai imasi papildomų priemonių kitų nuteistųjų netinkamiems veiksmams užkardyti ir užtikrinti buvusių valstybės tarnautojų, pareigūnų saugumą. Vilniaus PN yra užtikrinęs, jog II–jame gyvenamajame korpuse, kur pareiškėjas atlieka bausmę, būtų įrengtas kabinetas teikti nuteistiesiems sveikatos priežiūros paslaugas, o nesant galimybės pasinaudoti šiuo kabinetu, nuteistieji su papildoma apsauga vedami į III–ąjį gyvenamąjį korpusą.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, padaryti pareiškėjo teisių pažeidimai buvo epizodiniai ir trumpalaikiai, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nurodytu laikotarpiu grėsė pavojus, pareiškėjas nepagrindė, kad jam buvo daromas neigiamas poveikis, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, suponuojančių išvadą, kad jam buvo grasinama ar pan., byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėtų pažeidimų pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, sąlygojusių ilgalaikio, sunkiai pašalinamo poveikio jo sveikatai atsiradimą.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų pareiškėjas galėjo patirti tik trumpalaikių ir vienkartinių neigiamo pobūdžio išgyvenimų, tačiau šie pažeidimai nebuvo pakankamai intensyvūs tam, kad sukeltų pareiškėjui neturtinę žalą.

11. Įvertinęs bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismas darė išadą, kad Vilniaus PN pareigūnas turi teisę atlikti asmens kratą (apžiūrą), jeigu jam kyla įtarimas, kad suimtasis ar nuteistasis gali turėti neleistinų daiktų. Kratų atlikimas laisvės atėmimo įstaigoje yra susijęs su saugumo, tvarkos užtikrinimu, neleistinų turėti daiktų kontrole ir savaime nėra teisės į privatumą pažeidimas. Pareiškėjas nenurodė, kokią neturtinę žalą jis patyrė dėl Vilniaus PN pareigūno atliktos kratos, byloje nėra duomenų, kad atliekant kratą pareiškėjas būtų patyręs kokius nors ypatingus nepatogumus, be to, krata buvo atliekama ne tik jam, bet ir kitiems tuo metu kompiuterių naudojimosi patalpoje buvusiems asmenims.

12. Atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Vilniaus PN suteikė galimybę pareiškėjui gauti jam reikiamus vaistus, byloje nėra užfiksuota duomenų, kad pareiškėjas būtų registravęsis pas gydytoją, tačiau jam būtų atsisakyta suteikti vaistus, todėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų šiuo aspektu nenustatė.

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Vilniaus PN nuteistiesiems (tiek buvusiems valstybės tarnautojams, tiek šiai kategorijai nepriskirtiems asmenims) sudarytos galimybės palaikyti socialinius ryšius su laisvėje esančiais asmenimis pasimatymų metu. Pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam iš tikrųjų buvo apribota teisė susitikti su artimaisiais. Vilniaus PN sudarant nuteistųjų pasimatymų tvarkaraštį yra atsižvelgiama į nuteistųjų buvusių valstybės tarnautojų pageidavimus dėl konkrečių pasimatymo dienų. Pareiškėjo argumentus, kad jo artimieji pasimatymo su juo turėjo laukti beveik valandą, taip pat kad jo artimiesiems nebuvo sudarytos tinkamos laukimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas vertino kaip nesudarančius pagrindo teigti, jog pareiškėjas asmeniškai dėl to galėjo patirti neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pasimatymų grafiko pakeitimai 1 valanda galėjo sudaryti tam tikrų nepatogumų pareiškėjo artimiesiems, tačiau pareiškėjas nedetalizavo, kaip būtent jo teisės šioje situacijoje buvo pažeistos, byloje nėra duomenų, kad dėl vėlesnio artimųjų pasimatymo laiko pareiškėjas būtų patyręs ypatingų dvasinių išgyvenimų ar kančių.

14. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje užfiksuoti apsilankymai pas gydytojus dėl sutrikusio virškinimo nėra pagrindas teigti, kad pareiškėjas juos patyrė būtent dėl Vilniaus PN neteisėtų veiksmų ar maisto kokybės neužtikrinimo. Analogiškas maitinimas buvo teikiamas ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems asmenims, tačiau byloje nėra duomenų, kad tomis dienomis dėl maisto kokybės būtų skundęsi kiti asmenys. Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota aplinkybė, kad pareiškėjui kilę virškinimo sutrikimai buvo nulemti būtent apsinuodijimo maistu, jie galėjo kilti ir dėl kitų veiksnių, tokių kaip maistas, įsigytas įstaigos parduotuvėje.

15. Nenustatęs Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašomos neturtinės žalos atlyginimas taip pat negalimas.

III. 16. Pareiškėjas J. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

17. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai, nesivadovaudamas įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, kuri yra palankesnė atsakovui, nors turėjo taikyti nuteistajam palankesnį precedentą. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nesilaikė esminių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų – 15 straipsnio, numatančio vienodos teismų praktikos formavimą; 56 straipsnio 6 dalies, numatančios, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; 78 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad pirmosios instancijos teismas privalo ištirti įrodymus; 80 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus bei nustatant bylai reikšmingas aplinkybes; 86 straipsnio, apibrėžiančio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjo teiktas skundas patenkintas. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN buvo žeminamas jo orumas, pareiškėjas kentė nežmoniškas kančias, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog neturtinė žala yra subjektyvūs asmens išgyvenimai, todėl tik pats asmuo gali įvertinti, ar jis patyrė neturtinę žalą.

18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui J. S. pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus nusiskundimus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN, atsakovo atsikirtimus į skundą, kitus byloje surinktus įrodymus, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, todėl atmetė pareiškėjo skundą.

21. Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliacinį skundą iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi netinkama teismų praktika, nesivadovavo įstatymais. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo.

22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Taip pat pabrėžtina, jog teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas.

24. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra jokių bylos faktais ir teisės aktų normomis pagrįstų argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė kurias nors bylos faktines aplinkybes, susijusias su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pareiškėjui neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė, kurių konkrečiai aplinkybių neištyrė ir neįvertino (ar netinkamai ištyrė) pirmosios instancijos teismas, kokią teismų praktiką teismas taikė neteisingai, kokius įstatymus ir kokias jų normas taikė neteisingai ar atvirkščiai – kurių įstatymo normų netaikė, nors privalėjo tai daryti. Todėl šie abstraktūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai laikytini subjektyvia gynybine pozicija, kuri nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo išvadas laikyti nepagrįstomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo ypač detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą.

25. Kita vertus, nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos, kurią, be kita ko, kildino iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. neužtikrinant jo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, izoliavimo nuo kitų nuteistųjų einant į I–jame korpuse esančią valgyklą, taip pat kreipėsi administracinėje byloje Nr. I-353-815/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02117-2018-5). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu šį pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d, nutartimi administracinėje byloje A-4537-968/2019 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

26. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, kuriame nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bei atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-353-815/2019 jau buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl jo neizoliavimo nuo kitų nuteistųjų einant į I–jame korpuse esančią valgyklą 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2018 m. gegužės 9 d. (įskaitytinai) laikotarpiu, ši administracinės bylos dalis nutraukiama (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).

27. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – panaikinti jo dalį, kuria atmesta pareiškėjo skundo dalis dėl Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, izoliavimo nuo kitų nuteistųjų einant į Vilniaus PN I–jame korpuse esančią valgyklą 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2018 m. gegužės 9 d. (įskaitytinai) laikotarpiu, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį, kuria atmesta pareiškėjo J. S. skundo dalis dėl Vilniaus pataisos veiksmų, neužtikrinant pareiškėjo, kaip buvusio valstybės tarnautojo, izoliavimo nuo kitų nuteistųjų einant į I–jame korpuse esančią valgyklą 2017 m. rugpjūčio 3 d. – 2018 m. gegužės 9 d. (įskaitytinai) laikotarpiu, ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė