c2e73f8e-25be-4e73-b8f7-296c6a8905d4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-795/2021 Proceso Nr. 1-01-1-49332-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Kursevičienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorei Nijolei Žemaitytei, nuteistajam V.

K. ir jo gynėjui advokatui Vaclovui JanuÅ¡auskui, teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V.

K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d. (trys dienos). Nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeistinos į kardomÄ jį kalinimÄ (suėmimÄ ). Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir iÅ¡ V.

K. priteistas 125,75 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 18 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus tėvui J.

K. į veido sritį, po to pastÅ«mė tėvÄ ir Å¡is nugriuvo ant grindų, o tada gulinčiam J. K. sudavė kumščiais ir spyrė kojomis ne mažiau kaip deÅ¡imt kartų į abu Å¡onus, krÅ«tinę, rankas, taip padarydamas nosies kaulų ir kriauklių lūžimÄ , krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės poodinę kraujosruvÄ , kairės rankos sumuÅ¡imÄ , vieno ar dviejų Å¡onkaulių lūžimÄ , kas sukėlė nukentėjusiajam J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2.

Nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , paskiriant įvairius apribojimus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 2.1. Apeliantas nurodo, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo J. K. įvyko žodinis konfliktas, po kurio tėvas išėjo iÅ¡ namų, o V. K. nuėjo miegoti. Jie abu buvo neblaivÅ«s. Ryte V. K. pažadino policijos pareigÅ«nai ir pranešė, kad jis yra įtariamas tėvo sumuÅ¡imu. Tėvo jis nemušė ir dar prieÅ¡ aptariamÄ Ä¯vykį matė J.

K. nugaroje kraujosruvÄ . Tėvas negalėjo pasakyti, kada ir kokiu bÅ«du jis susižalojo. J. K. yra senas, o girtas bÅ«na neprognozuojamas. 2.2. Nukentėjusysis J. K., eidamas slidžiu keliu ir bÅ«damas neblaivus, galėjo pargriÅ«ti ir pats susižaloti. Apelianto manymu, tėvas nepagrįstai jį apkaltino smurtu, siekdamas izoliuoti pataisos namuose. Skunde nurodoma, kad J. K. ne vienÄ kartÄ sakė kaimo gyventojams, jog uždarys V. K. į kalėjimÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. 2.3.

Nuteistasis Å¡iuo metu prižiÅ«ri senyvo amžiaus žmogų (nenurodo kokį), dirba savivaldybės paskirtus darbus, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis nuoÅ¡irdžiai gailisi, kad grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos apsigyveno pas tėvÄ J. K. BÅ«damas laisvėje, susirastų darbÄ ir galėtų dirbti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

4. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – iÅ¡aiÅ¡kinti, o nustačius – Å¡alinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , laikydamiesi apeliacinį procesÄ reglamentuojančių normų reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ skundo argumentÄ . Å ios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5. Å iuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliami įrodymų vertinimo ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo klausimai. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl V. K. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyta, jog praÅ¡oma paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę pakeisti Å¡velnesne, t. y. taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Taigi teisėjų kolegija nutartyje nagrinėja bÅ«tent šį esminį apeliacinio skundo klausimÄ , ar nuteistajam V. K. buvo tinkamai individualizuota bausmė. Pastebėtina, jog nors apeliacinis skundas yra orientuotas į praÅ¡ymÄ suÅ¡velninti nuteistajam V. K. paskirtÄ bausmę, t. y. neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, vis dėlto jame yra užsimenama ir apie versijÄ , kad nukentėjusysis J. K., bÅ«damas neblaivus, galėjo susižaloti pats arba tai įvyko ne konflikto su sÅ«numi metu. 5.1.

Faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes ir padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad V. K. kaltumÄ patvirtinančių įrodymų, jog jis 2020 m. gruodžio 18 d., apie 15 val., tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , yra surinkta pakankamai. Nors V. K. teisiamojo posėdžio metu neigė smurtavęs prieÅ¡ tėvÄ ir tvirtino, kad Å¡is jį nepagrįstai apkalba, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo neprisipažinimÄ kitų įrodymų kontekste vertino kaip jo pasirinktÄ gynybos pozicijÄ .

Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, jog nesama pagrindo netikėti nukentėjusiojo J. K. parodymais, t. y. nukentėjusysis įvykio dienÄ , iÅ¡kart po nusikaltimo, žiemos metu, basas, su kojinėmis ir be batų, vilkintis megztinį, be striukės, su akivaizdžiomis fizinio smurto žymėmis ant veido, apie 3 km pėsčias nuėjo nuo savo gyvenamosios vietos iki (duomenys neskelbtini) kaime esančios parduotuvės, kad galėtų papraÅ¡yti pagalbos – iÅ¡kviesti policijÄ .

Nuoseklius parodymus nukentėjusysis J. K. davė visų apklausų metų, nuo pat savo kreipimosi į policijÄ momento, nepakito jie ir akistatos su nuteistuoju metu. 5.2. Nukentėjusiojo J. K. parodymai visiÅ¡kai sutapo su liudytojos E. S. parodymais, atitiko duomenis, užfiksuotus įvykio vietos apžiÅ«ros protokole ir jo priede, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje, alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale, (duomenys neskelbtini) žiÅ«ryklėje bei vaizdo ir garso įraÅ¡e, darytame policijos pareigÅ«no tarnybine kamera.

Pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis, kuris byloje nepareiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo, tvirtino, kad su sÅ«numi V. K. susitaikė ir jam atleido, ir liudytoja E. S. bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį. Aptarti įrodymų Å¡altiniai tarpusavyje yra neprieÅ¡taringi ir vieni kitus papildantys. Taigi apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytai pozicijai ir nuteistojo V.

K. versijÄ apie nukentėjusiojo galimybę susižaloti pačiam arba ne nagrinėjamo įvykio metu vertina kaip jo siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

6. Nors nuteistasis V. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, tačiau apygardos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimÄ reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, t. y. nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). 6.1.

Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde kelia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo klausimÄ , tačiau pastebėtina, jog, praÅ¡ydamas atidėti paskirto laisvės atėmimo vykdymÄ , nuteistasis nenurodo jokių iÅ¡skirtinių argumentų, kodėl teismas turėtų bÅ«tent nagrinėjamu atveju taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga – bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktikÄ , teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų).

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. IÅ¡ baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, jog valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018). 6.2.

Atsižvelgdamas į aptartÄ teismų praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog V. K. yra ne kartÄ teistas (t. 1, b. l. 104–113), taip pat ir už panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikaltimus, t. y. fizinio smurto vartojimÄ prieÅ¡ savo tėvÄ , jo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė net ir už ankstesnius nusikaltimus paskirtos pačios griežčiausios bausmės. Pažymėtina, kad V. K. naujÄ apysunkį nusikaltimÄ padarė, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , kai nuo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo buvo praėję vos Å¡iek tiek daugiau nei metai laiko.

Å i aplinkybė rodo, jog V. K. yra recidyvistas, nes, turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ už tyčinį anksčiau padarytÄ nusikaltimÄ , vėl padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ (BK 27 straipsnio 1 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis iÅ¡ ankstesnių teistumų iÅ¡vadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiÅ¡kų nenorÄ laikytis įstatymuose numatytų draudimų ir įpareigojimų. Atkreiptinas dėmesys, jog V. K. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 98–103).

Nuteistasis Å¡eimos neturi, niekur nedirba (t. 1, b. l. 96, 97). Nuteistojo V. K. tvirtinimas, jog jis prižiÅ«ri senyvo amžiaus žmogų, nėra patvirtintas jokiais objektyviais duomenimis ar dokumentais. Visa tai, kas aptarta, atskleidžia, jog nesama aplinkybių, kurios galėtų V. K. paskatinti ateityje nebenusikalsti, netgi atvirkščiai – legalaus pragyvenimo Å¡altinio neturėjimas gali skatinti asmenį daryti naujas nusikalstamas veikas. Taigi nurodytos aplinkybės iÅ¡ tiesų neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, rodo aiÅ¡kų jo nenorÄ laikytis įstatymų ir polinkį daryti prieÅ¡ingus teisei veiksmus, taip pat aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, kad V.

K. pataisos procesas nebÅ«tų itin efektyvus ir kad jis turi įdėti pakankamai daug pastangų tam, jog pakeistų savo mÄ stymÄ , elgesį ir gyvenimo stilių. 6.3. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ir neteisingÄ bausmę.

Pagal teismų praktikÄ bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Ä®vertinęs visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai Å¡iuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. PrieÅ¡ingai, Å¡velnesnės bausmės paskyrimas arba paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamÄ nebaudžiamumo jausmÄ , neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo V.

K. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo bÅ«dui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiÅ¡ko pobÅ«džio ir kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiÅ¡kai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principÄ . 6.4. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl V. K. paskirtos bausmės Å¡velninimo ar jos vykdymo atidėjimo, reikia vertinti visumÄ aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikÅ¡minti tik atskiras aplinkybes, kaip tai savo skunde daro apeliantas.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl V. K. gailėjimosi, jog apsigyveno kartu su tėvu, senyvo amžiaus žmogaus priežiÅ«ros, ketinimo daugiau nenusikalsti ir bÅ«nant laisvėje susirasti darbÄ , nėra teisinis pagrindas naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl jau anksčiau nurodytų argumentų. Teisės taikymo aspektu paskirtoji laisvės atėmimo bausmė atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl nelaikytina per griežta.

Ä®vertinęs bausmės skyrimui reikÅ¡mingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumÄ , vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad V. K. paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ dėl jame iÅ¡dėstytų motyvų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ arba bausmę suÅ¡velninti nėra pagrindo.

7. Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2021 m. gegužės 12 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, jog, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laikÄ V. K. įskaitomas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., t. y. trys dienos. Pažymėtina, kad laikinas sulaikymas negali trukti ilgiau, negu tai bÅ«tina asmens tapatybei nustatyti ir bÅ«tiniems proceso veiksmams atlikti. Maksimalus laikino sulaikymo terminas yra keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonios valandos (BPK 140 straipsnio 4 dalis).

IÅ¡ 2020 m. gruodžio 18 d. įtariamojo laikino sulaikymo protokolo matyti, kad V. K. buvo sulaikytas 2020 m. gruodžio 18 d. 21.10 val. (t. 1, b. l. 150–152). 2020 m. gruodžio 20 d. nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytÄ asmenį buvo priimtas ir V. K. į laisvę paleistas 2020 m. gruodžio 20 d. 13.35 val. (t. 1, b. l. 153–154). Taigi V. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡buvo 1 parÄ 16 valandų 25 minutes. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtÄ bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vienÄ kardomojo kalinimo (suėmimo) dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, V.

K. į bausmės laikÄ turėjo bÅ«ti įskaitytos 2 laikinojo sulaikymo dienos. Kadangi apeliacinis skundas nėra paduotas nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, teisėjų kolegija Å¡ios klaidos iÅ¡taisyti negali, nes taip bÅ«tų sugriežtinama V. K. paskirta bausmė. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę iÅ¡spręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas iÅ¡sprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, t. y. teismas turi teisę įskaityti kardomÄ jį kalinimÄ Ä¯ bausmės atlikimo laikÄ , jeigu kardomasis kalinimas teismo nuosprendžiu neįskaitytas arba įskaitytas netiksliai (BPK 361 straipsnio 1 ir 2 dalys).

8. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. rugsėjo 22 d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ priteisimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 47), jame prašoma valstybei priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 77,94 Eur – iš nuteistojo V. K. Šis prašymas netenkinamas. 8.1.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

K. apeliacinį skundÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį. Gynėjas advokatas V. JanuÅ¡auskas nuteistajam V. K. buvo paskirtas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 21 d. nutartimi (t. 2, b. l. b. l. 44). 8.2. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ bei teisė turėti advokatÄ yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. 8.3. Nuteistasis V. K. negauna nuolatinių (pastovių) pajamų iÅ¡ darbinės veiklos, be to, yra siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl Å¡ios aplinkybės gali apsunkinti finansinių pajamų gavimÄ . Taigi teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidas, atsižvelgiant į nuteistojo V.

K. turtinę padėtį ir aktualų teisinį reglamentavimÄ , t. y., jog, nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus praÅ¡ymÄ priteisti turėtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, iÅ¡laidas iÅ¡ nuteistojo V.

K. Teisėjos Daiva Jazbutienė Kristina Kakurinė Dalia Kursevičienė