c2e72a4d-b311-48d0-bb14-b708669e0bbb · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I3-6560-342/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00843-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.12; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 19 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos E.L. pareiÅ¡kimÄ trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl praleisto termino praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir dokumentams pateikti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

PareiÅ¡kėja E. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama:

1) atnaujinti praleistÄ terminÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į senelio A. K. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės Å«kio paskirties 10,72 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

2) atnaujinti praleistÄ terminÄ gautiems nuosavybės teisės įrodantiems dokumentams pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Å ilalės skyriui, gautiems iÅ¡ Klaipėdos regioninio Valstybės archyvo, Tauragės filialo 2018-05-29 Nr. 6 RTA-322-(2.36) pažymÄ apie teisėtai turėtÄ 16 ha plotÄ A.K. žemę ir miÅ¡kÄ .

Nurodo, kad jai yra atkurtos nuosavybės teisės į mano senelio A.K. turėtÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę ir miÅ¡kÄ teisėtai, bet ne visa savininko turėto turto apimtimi. Pažymi, jog visus nuosavybės teisių atkÅ«rimo dokumentus tvarkė Å ilalės rajono PajÅ«rio apylinkės agrarinės žemės reformos tarnyba ir Å ilalės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba, Tauragės apskrities valdytojo administracija. PaaiÅ¡kina, jog nuosavybės teisės buvo atkurtos Tauragės apskrities administracijos virÅ¡ininko 1996-03-15 d. sprendimu Nr. 2336. Argumentuoja, jog nagrinėjant to laikotarpio įstatymus, yra nustatyta, kad atkurta nuosavybės teisė, į senelio K. A. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ 1995 m., tai yra į žemės Å«kio naudmenas ir miÅ¡kÄ , kuris yra iÅ¡likęs natÅ«roje, buvo teisingas. Teigia, kad miÅ¡kas įteisintas nuosavybės teise 1996 m. iÅ¡likęs natÅ«roje 10,72 ha. Agrarinės žemės reformos tarnybos patikrintas vietoje ir Å ilalės rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos patvirtintas ir įrodytas miÅ¡ko plotas Valstybinės miÅ¡kų miÅ¡kotvarkos planu, o dirbama žemė nepilnai įteisinta pagal Tauragės apskrities valdytojo administracijos sprendimÄ 1996-03-15 Nr. 2336. Atkreipia dėmesį, jog nuosavybės teises įrodantys dokumentai pridedami.

Nurodo, kad gautame 2019-10-16 raÅ¡te iÅ¡ NŽT Å ilalės skyriaus nurodoma, kad praÅ¡ymas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo negali bÅ«ti patenkintas dėl to, jog aÅ¡ nepateikė įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo bÅ«tų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas praÅ¡ymui paduoti. PaaiÅ¡kina, jog šį teiginį NŽT Å ilalės skyrius sieja su Lietuvos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1057. Teigia, kad pagal galiojančius įstatymus žemės Å«kio paskirties žemė ir miÅ¡kas turi bÅ«ti įvertinti ir iÅ¡skirti į atskirus turto sugrÄ Å¾inimo segmentus. Akcentuoja, kad taip ir buvo padaryta. PaaiÅ¡kina, jog miÅ¡kas jau buvo apmatuotas ir grÄ Å¾intas 1995 m; kiti giminaičiai, gyvenantys miestuose, atsisakė senelio A.K. nekilnojamojo ir iÅ¡likusio turto, pareiÅ¡kėjos naudai, pagal susitarimÄ .

Teigia, jog 1996 m atsikelti dirbamÄ Å¾emę pagal gyvenamÄ vietÄ nebuvo galimybės. Tvirtina, kad dabar atsakovė reikalauja, kad pateiktų įrodymÄ , teismo sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų atnaujintas terminas praÅ¡ymui paduoti Å ilalės skyriui ir bÅ«tų atnaujintas terminas dokumentams, įrodantiems nuosavybės teises į senelio A. K. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . PaaiÅ¡kina, jog terminas praÅ¡ymui ir dokumentams pateikti atsakovei buvo praleistas dėl to, kad nebuvo žinoma ir tinkami paaiÅ¡kintos pareiÅ¡kėjos teisės, kad miÅ¡ko visiÅ¡kai iÅ¡likusio natÅ«roje sugrÄ Å¾inimas negali bÅ«ti sutapatinamas su žemės Å«kio paskirties žemės sklypo grÄ Å¾inimu. Atkreipia dėmesį, kad nebuvo gavusi iÅ¡ Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų įrodymų, patvirtinančių senelio A. K. turėtos žemės ir miÅ¡ko dydžius. Atkreipia dėmesį, kad yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolatos prižiÅ«ri visiÅ¡kos negalios savo vyrÄ . Mano, kad visos Å¡ios aplinkybės yra svarbios ir suteikia pagrindÄ praÅ¡yti atnaujinti praleistÄ Ä¯statymu nustatytÄ terminÄ praÅ¡ymui NŽT Å ilalės skyriui paduoti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos pareiškimu nesutinka.

Nurodo, kad 2018-10-03 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-04-01 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo”, 2019-05-14 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-06-03 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-07-15 raÅ¡tu „Dėl skundo nagrinėjimo” iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymus (skundus) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini), Å ilalės rajone valdytÄ Å¾emę teisingumo.

PaaiÅ¡kina, kad nustatė, jog teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ pareiÅ¡kėja įgijo iÅ¡ J. P. 1996-10-01 sutartimi, patvirtinta Tauragės rajono notarų biuro notarės. Nurodo, kad Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-03-15 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkÅ«rė (atstatė) pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į 8 ha žemės (vertė - 7840 Lt), už jÄ kompensuojant miÅ¡ku.

Lygiavertis turėtajam 3,89 ha (vertė - 7840 Lt) miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis)) pareiÅ¡kėjai perduotas Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 1998-04-21 įsakymu Nr. 556 „Dėl kompensavimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pil. E. L. lygiaverčiu miÅ¡ko plotu Tauragės rajone”. Nurodo, kad Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-12-17 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” atkÅ«rė (atstatė) pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į 9,43 ha turėtos žemės ir miÅ¡ko plotÄ , sugrÄ Å¾inant natÅ«ra (buvusioje vietoje) 7,43 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. 267-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. 267-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija 1998-06-29 parengė iÅ¡vadÄ Nr. 87-69 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” lygiaverčiui turėtajam žemės sklypui perduoti Tauragės rajono Mažonų seniÅ«nijoje. Pažymi, kad IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,01 ha žemės ir 3,29 ha miÅ¡ko (bendra vertė - 10726 Lt).

Nurodo, kad nuosavybės teisės į paminėtÄ Å¾emę pareiÅ¡kėjai taip pat atkurtos: Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 1999-10-25 sprendimu Nr. 77-5964 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E.L.”, už 3,29 ha miÅ¡ko (vertė - 4774 Lt) perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam 2,21 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas (vertė - 4774 Lt) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dalis)) ir Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracijos 2000-02-23 sprendimu Nr. 77-6664 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kaimo vietovėje piliečiui (-tei) E. L.”, už 9,01 ha žemės (vertė - 5952 Lt) perduotas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam 3,88 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypas (vertė - 5952 Lt) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisės atkurtos į visÄ 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ , į kurį įgijo teisę atkurti nuosavybės teises pagal 1996-10-01 sutartį, patvirtintÄ Tauragės rajono notarų biuro notarės. Atkreipia dėmesį, kad priimtų pirmiau paminėtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nustatyta tvarka pareiÅ¡kėja neginčijo.

Dėl buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos valdyto galimai didesnio žemės ploto, negu 37,16 ha, kuris nustatytas 1996-03-02 Å ilalės rajono ekspertų komisijos dokumentams, įrodantiems žemės nuosavybės teisę, nagrinėti pasiÅ«lyme - iÅ¡vadoje Nr. 473, teigia, kad Å ilalės skyriuje saugomose nuosavybės teisių atkÅ«rimo bylose nėra dokumentų, įrodančių, kad A. K. iki žemės nacionalizacijos valdė didesnį, negu nustatytas ekspertų komisijos pasiÅ«lyme - iÅ¡vadoje, žemės, miÅ¡ko plotÄ .

Pažymi, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko A. K. iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ pareiÅ¡kėjai perleido motina J. P., kuri Å¡iuo metu mirusi. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja yra J.P. įpėdinė, ir turi dokumentus, patvirtinančius, kad žemės savininkas A.K. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė didesnį, negu nustatytas ekspertų komisijos pasiÅ«lyme - iÅ¡vadoje, žemės, miÅ¡ko plotÄ , arba toks juridinę reikÅ¡mę turintis faktas bus nustatytas teisme, tuomet, NŽT Å ilalės skyriui pateikus įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kuriuo atnaujintas praleistas įstatymu nustatyti terminas dokumentams pateikti, taip pat pateikus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ra bus tęsiama J. P. vardu.

Argumentuoja, kad pareiÅ¡kėja nenurodo kokiems dokumentams NŽT pateikti praÅ¡o teismo atnaujinti terminÄ , kokias faktines aplinkybes Å¡ie dokumentai patvirtina. Pažymi, jog pareiÅ¡kėja nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ procedÅ«roje aktyviai dalyvauja nuo pat pradžių, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina Tauragės apskrities valdytojo administracijos 1996-03-15 sprendimas Nr. 2336, 1996-03-11 pažyma Nr. 780, 1996-10-01 sutartis, sudaryta tarp J. P. ir pareiÅ¡kėjos, todėl bÅ«dama atsakinga ir rÅ«pestinga turėjo pakankamai laiko surinkti papildomiems dokumentams ir įgyvendinti savo teises atkuriant nuosavybės teisės į A. K. valdytÄ visÄ Å¾emės ir miÅ¡ko plotÄ . Mano, kad pareiÅ¡kėja nenurodė teismui tikrai svarbių priežasčių, dėl kurių teismas galėtų atnaujinti praleistÄ terminÄ praÅ¡ymui bei nuosavybės teisės įrodantiems dokumentams pateikti.

Pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra praleistų terminų paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimas.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių praÅ¡ymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų” nustatytais terminais ir Å¡io įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Å io straipsnio 4 dalis nustato, jog kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytÄ terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų”, 11 punkte analogiÅ¡kai nustatyta, kad kartu su praÅ¡ymu atkurti nuosavybės teises pateikiami giminystės ryšį su savininku patvirtinantys įrodymai. Piliečiai, padavę praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , bet nepateikę giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų, Å¡iuos dokumentus iki 2003-12-31 turėjo pateikti Å¡ios tvarkos 98, 100 ir 101 punktuose nurodytoms sprendimus priimančioms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytÄ jį Å¡ių dokumentų pateikimo terminÄ , netenka teisės į atkÅ«rimÄ pagal šį įstatymÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai praleistas terminas atnaujinamas teismo nutartimi.

AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnyje (iki 2004-10-26 galiojusi įstatymo redakcija) nustatyti praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ padavimo terminas (iki 2001-12-31) ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų terminas (iki 2003-12-31) turėjo naikinamųjų terminų pobÅ«dį, nes, pagal tuomet galiojusias įstatymo redakcijas, Å¡ių terminų praleidimo faktas buvo siejamas su teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ netekimu, nesvarbu dėl kokių priežasčių (objektyvių ar subjektyvių) Å¡ie terminai buvo praleisti. Pagal Å¡io straipsnio 2004-10-12 Ä®statymo Nr. IX-489 redakcijÄ (įsigaliojusiÄ nuo 2004-10-26), nurodyti terminai prarado naikinamÄ jÄ reikÅ¡mę ir tapo atnaujintinais terminais.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (2003-10-14 įstatymo IX-1759 redakcija) 2 straipsnis nustato subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , ratÄ . Tokiais asmenimis inter alia (tarp kitko, be kita ko) yra mirusio turto savininko, nepalikusio testamento, sutuoktinis, tėvai ir vaikai (3 punktas) bei turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį (4 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ yra konstatavęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis, kuriame įtvirtinta teisė į nuosavybės apsaugÄ , pats savaime negarantuoja teisės atkurti nuosavybę; jis taip pat negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip sukuriantis bendrÄ pareigÄ susitariančiosioms valstybėms atkurti nuosavybę, kuri buvo nusavinta iki Konvencijos ratifikavimo, arba kaip nors ribojantis jų laisvę nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo apimtį ir sÄ lygas buvusiems savininkams (žr. EŽTT 2009-07-21 sprendimÄ byloje A. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 27576/05). Susitariančioms valstybėms pasinaudojus savo turima plačia diskrecija nesuteikti teisės atkurti nuosavybės teises tam tikrų kategorijų buvusiems savininkams, Å¡ių asmenų reikalavimai atkurti nuosavybę negali bÅ«ti grindžiami „teisėtais lÅ«kesčiais”, kurių apsauga numatyta Pirmojo protokolo 1 straipsnyje (žr. EŽTT didžiosios kolegijos 2002-07-10 nutarimÄ dėl priimtinumo byloje G. ir G. prieÅ¡ Čekijos RespublikÄ , peticijos Nr. 39794/98, 2009-06-30 nutarimÄ dėl priimtinumo byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 17064/06).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra nurodęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum (grÄ Å¾inimas į pirmesnę padėtį, visiÅ¡kas buvusių teisių grÄ Å¾inimas), bet ribotÄ restitucijÄ (žr. 2007-09-06, 2010-12-22, 2012-10-11, 2013-09-11 nutarimus). Atitinkamai, įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , turi diskrecijÄ nustatyti nuosavybės teisių atkÅ«rimo sÄ lygas ir tvarkÄ , nustatyti inter alia (tarp kitko, be kita ko) praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises pateikimo terminus. Tai darydamas įstatymų leidėjas privalo atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai ilgi nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo terminai, ypač nepagrįstas jų pailginimas (inter alia (tarp kitko, be kita ko) nevienkartinis pratęsimas), gali iÅ¡kreipti patį nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo institutÄ (žr. Konstitucinio Teismo 2010-12-22 nutarimÄ ).

Aptariant minėtÄ teisinį reguliavimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, jog Ä®statymų leidėjas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių Å¡ias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletÄ kartų, nustatydamas galutinius terminus: praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises padavimui – iki 2001-12-31 (2001-09-03 AtkÅ«rimo įstatymo Nr. IX-489 redakcija), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui – iki 2003-12-31 (2003-06-19 AtkÅ«rimo įstatymo Nr. IX-1634 redakcija). Pagal nuo 2004-10-26 galiojančios AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004-10-12 AtkÅ«rimo įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas Å¡ie terminai yra atnaujinamieji, t. y. piliečiams, praleidusiems nustatytÄ praÅ¡ymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminÄ dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas. AiÅ¡kinamos normos tikslai yra atskleisti ir AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiÅ¡kinamajame raÅ¡te, kur yra nurodyta, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas yra ne pratęsti praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ pateikimo terminus, bet suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistÄ terminÄ , teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ pareiÅ¡kėja įgijo iÅ¡ J.P.1996-10-01 sutartimi, patvirtinta Tauragės rajono notarų biuro notarės (b. l. 61). Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-03-15 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” (b. l. 66 – 67) atkÅ«rė (atstatė) pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į 8 ha žemės (vertė - 7840 Lt), už jÄ kompensuojant miÅ¡ku. Tauragės apskrities valdytojo administracija 1996-12-17 sprendimu „Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui (-tei) E. L.” (b. l. 69) atkÅ«rė (atstatė) pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises į 9,43 ha turėtos žemės ir miÅ¡ko plotÄ , sugrÄ Å¾inant natÅ«ra (buvusioje vietoje) 7,43 ha miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. 267-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ (projektinis Nr. 267-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tauragės apskrities virÅ¡ininko administracija 1998-06-29 parengė iÅ¡vadÄ Nr. 87-69 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn” (b. l. 70) lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui perduoti Tauragės rajono Mažonų seniÅ«nijoje. Aptariamoje IÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 9,01 ha žemės ir 3,29 ha miÅ¡ko (bendra vertė - 10726 Lt).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) formuoja praktikÄ , kad, sprendžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nustatytų terminų pateikti praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ bei paduoti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo klausimÄ , yra svarbu nustatyti, ar praÅ¡ymÄ dėl Å¡ių terminų atnaujinimo pateikė asmuo, kuris turi subjektinę teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (žr., pvz., LVAT 2010-04-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1024/2010).

Vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktais, nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie buvo turto savininkai; asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nors testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; taip pat turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį; piliečiams, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo ­pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja be kita ko siekia atkurti nuosavybės teises į savo senelio iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emę. Kaip minėta, įstatymas numato galimybę vaikams ir vaikaičiams atkurti nuosavybės teises į tėvų ir senelių iki nacionalizacijos turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . IÅ¡ anksčiau minėtos 1996-10-01 sutarties (b. l. 61) nustatyta, jog J. P. (pareiÅ¡kėjos motina, mirusi) pareiÅ¡kėjai perleido teisę atkurti nuosavybės teises į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės plotÄ . Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisės į 29,73 ha buvusio žemės savininko iki nacionalizacijos turėtÄ Å¾emės plotÄ pareiÅ¡kėjai yra atkurtos. Å ios bylos atveju, pareiÅ¡kėja teigia, jog jai nebuvo žinomos ir tinkami paaiÅ¡kintos jos teisės, kad miÅ¡ko visiÅ¡kai iÅ¡likusio natÅ«roje sugrÄ Å¾inimas negali bÅ«ti sutapatinamas su žemės Å«kio paskirties žemės sklypo grÄ Å¾inimu; kad nebuvo gavusi iÅ¡ Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų įrodymų, patvirtinančių senelio turėtos žemės ir miÅ¡ko dydžius; yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolatos prižiÅ«ri visiÅ¡kos negalios savo vyrÄ . Taigi, spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė sudaro pagrindÄ atnaujinti terminÄ pateikti praÅ¡ymui dėl nuosavybės teisės atkÅ«rimo, o vėliau ir giminystės ryšį ir nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams NŽT.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog nei AtkÅ«rimo įstatymo normose, nei Å¡io įstatymo įgyvendinimo tvarkoje nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl sprendžiant šį klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vadovautis bendraisiais minėto įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis LVAT praktika, ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ; kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo subjektyvių ir objektyvių aplinkybių, todėl jas vertinant bÅ«tina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais (žr., pvz., LVAT 2010-09-24 nutartį administracinėje byloje A858-1209/2010; LVAT 2010-06-18 nutartį administracinėje byloje A261-553/2010 ir kt.). LVAT yra pažymėjęs, kad minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-18/2010). LVAT praktikoje taip pat nurodoma, kad kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotÄ asmenį veikti rÅ«pestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant iÅ¡vengti kliūčių siekiamam tikslui, Å¡iuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui (žr., pvz., LVAT 2008-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014 ir kt.).

Vertinant aplinkybes dėl AtkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo Å¡iuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu asmuo įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (iki 2001-12-31 ir, atitinkamais atvejais, iki 2003-12-31), siekdamas pasinaudoti Å¡ia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo praÅ¡o pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimÄ (nebuvimÄ ), jų atsiradimo momentÄ , trukmę, įtakÄ pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovÄ atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo per protingÄ terminÄ , jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., LVAT 2010-11-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-545/2010 ir kt.). Pagal administracinių teismų praktikÄ , nežinojimas apie savininko nuosavybės teise valdytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ gali bÅ«ti pripažintas svarbia terminų pateikti praÅ¡ymÄ ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog praÅ¡ymÄ dėl terminų atnaujinimo pateikęs pretendentas neturėjo objektyvios galimybės apie tai žinoti iki įstatymu nustatyto termino pasibaigimo (žr., pvz., LVAT 2013-02-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-246/2013 ir kt.); kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkÅ«rimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informacijÄ apie iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių (žr., pvz., LVAT 2008-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1624/2008; 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-353-14 ir kt.); įrodžius, kad tikrai asmuo neturėjo galimybės žinoti apie tokį faktÄ (žr., pvz., LVAT 2008-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1876-08).

Apibendrinus tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , bÅ«tina nustatyti, ar ji buvo pakankamai atidi, sÄ Å¾ininga, ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai, t. y. konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo elgesio standartai (žr., pvz., LVAT 2012-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2420/2012 ir kt.). Pagal nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ reglamentuojančius įstatymus pareiga rÅ«pintis subjektinių teisių realizavimu, inter alia (tarp kitko, be kita ko) domėtis bei gauti informacijÄ apie galimÄ susigrÄ Å¾inti turtÄ tenka patiems suinteresuotiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai vėliausiai nuo 2018-05-29 turėjo bÅ«ti žinoma faktinė aplinkybė apie tai, kad Å ilutės rajono apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų archyvinio fondo, Tauragės apskrities Vainuto Valsčiaus Žvingių apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1945-1946 m. Vilkų-Lauko kaimų Å«kinėje knygoje yra įraÅ¡as, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. Tai patvirtina Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo 2018-05-29 pažyma (b. l. 6). Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nuo Å¡ios datos įgijo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises. IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiÅ¡kėja 2018-10-03 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-04-01 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡nagrinėjimo”, 2019-05-14 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-06-03 raÅ¡tu „Dėl praÅ¡ymo nagrinėjimo”, 2019-07-15 raÅ¡tu „Dėl skundo nagrinėjimo” kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama atkurti nuosavybės teises į neatkurtÄ savo senelio iki nacionalizacijos turėtos žemės dalį. Atsakovė 2018-10-03, 2019-04-01, 2019-05-14, 2019-06-03, 2019-07-05 raÅ¡tais (b. l. 43 – 45, 46 – 47, 48 -49, 50 – 51, 52 – 53) atsakė į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus, skundus, be kita ko, nurodydama, kad pareiÅ¡kėja turi pateikti įsiteisėjusį teismo sprendimÄ , kuriuo atnaujintas praleistas terminas paduoti praÅ¡ymÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir pateikti nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

Kaip minėta, svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtÄ pagrindÄ Ä¯statymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais siekia Å¡ių teisių realizavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiÅ¡kėjos nurodytos priežastys, t. y. jog jai nebuvo žinomos ir tinkami paaiÅ¡kintos jos teisės, kad miÅ¡ko visiÅ¡kai iÅ¡likusio natÅ«roje sugrÄ Å¾inimas negali bÅ«ti sutapatinamas su žemės Å«kio paskirties žemės sklypo grÄ Å¾inimu; kad nebuvo gavusi iÅ¡ Valstybinio archyvo Klaipėdos ir Tauragės filialų įrodymų, patvirtinančių senelio turėtos žemės ir miÅ¡ko dydžius; yra garbaus amžiaus asmuo, ilgus metus pastoviai ir nuolatos prižiÅ«ri visiÅ¡kos negalios savo vyrÄ - nelaikytinos nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas.

PareiÅ¡kėjos nežinojimas apie tai, kad miÅ¡ko natÅ«roje sugrÄ Å¾inimas negali bÅ«ti sutapatinamas su žemės Å«kio paskirties žemės sklypo grÄ Å¾inimu, ir jog jos senelis iki nacionalizacijos 1940-07-22 nuosavybės teise valdė16 ha ploto žemę ir miÅ¡kÄ , nepatvirtina reikÅ¡mingų aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjos elgesys buvo tinkamas, rÅ«pestingas ir apdairus praėjus daugiau nei 10 metų po AtkÅ«rimo įstatyme nustatytų terminų pasibaigimo kreiptis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į jos senelio žemę.

Å ios bylos atveju pareiÅ¡kėja nenurodo svarbių aplinkybių, neteikia įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo objektyvios priežastys delsti kreiptis į administracinį teismÄ daugiau kaip 2 metus nuo tada, kai jai tapo žinoma apie tai, kad A. K. naudojo 16 ha žemės. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėja pati savo valia pasirinko tokį elgesio modelį: per minėtÄ laikotarpį ne kartÄ kreipėsi į atsakovę, tačiau nors jai ir buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, tačiau į teismÄ nesikreipė.

Taigi, darytina iÅ¡vada, jog nors pareiÅ¡kėja jau nuo 2018 metų vidurio žinojo apie savo teisę pretenduoti atkurti nuosavybės teises į senelio valdytÄ Å¾emę, tačiau delsė pateikti administraciniam teismui praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistus terminus dėl subjektyvių priežasčių, t. y. veikdama savo rizika, savo valia pasirinkdama tokį elgesio modelį.

Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja nepagrindė, kad egzistavo objektyvios, nuo jos valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sukliudė praleidus įstatymo nustatytus terminus, operatyviai (be nepagrįsto delsimo) kreiptis į teismÄ dėl praleisto termino atnaujinimo, todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neveikė kaip apdairus, rÅ«pestingas, atidus asmuo adekvačioje situacijoje, todėl tenkinti jos praÅ¡ymÄ pagal jame iÅ¡dėstytus motyvus nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos E. L.pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėjai Remigijus Arminas

Eglė Kiaurakytė

Aušrelė Mažrimienė