Legislator Case Law & Legislation
c2e4e076-4048-43cd-8f1e-3d600f1e2cb4 AI generated

c2e4e076-4048-43cd-8f1e-3d600f1e2cb4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number c2e4e076-4048-43cd-8f1e-3d600f1e2cb4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Nurodė, kad 2011-07-07 Lenkijoje, Svebodzino mieste, autoįvykyje žuvo G. C. G. C. sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį Volvo V70, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. N. Kaltu dėl Å¡io įvykio prisipažįsta S. N., kurio vairuojamas automobilis pagal įstatymÄ apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977. Vadovaujantis teisės aktais ir ieÅ¡kovo sprendimais, A.

Legislator headnote

AI generated

c2e4e076-4048-43cd-8f1e-3d600f1e2cb4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: IÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų procesinių dokumentų, matyti, jog vairuojamas automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977 (b. l. 1-2, 23-24, 26-27, 31-32). IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pateiktų sprendimų ir pažymų apie asmenims priskirtas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, matyti, jog VSDFV Molėtų skyriaus buvo priėmęs sprendimus iÅ¡mokėti A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-14180-934/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07090-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 38.; 44.5.2.16.; 99.5.; 116.1.(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 3 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, sekretoriaujant GertrÅ«dai Karvelytei, dalyvaujant ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovei I. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) ieÅ¡kinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, n u s t a t ė :Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiÅ¡kinimų santrauka.IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 19 058,24 Lt žalos atlyginimo.

Nurodė, kad 2011-07-07 Lenkijoje, Svebodzino mieste, autoįvykyje žuvo G. C. G. C. sėdėjo keleivio vietoje, o automobilį Volvo V70, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo S. N. Kaltu dėl Å¡io įvykio prisipažįsta S. N., kurio vairuojamas automobilis pagal įstatymÄ apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977. Vadovaujantis teisės aktais ir ieÅ¡kovo sprendimais, A.

C. ir M. C. paskirtos valstybinės socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos. VSDFV Molėtų skyrius 2011-11-17 atsakovui pateikė pretenzijÄ Nr. S-2083 dėl 3073,24 Lt žalos VSD Fondo biudžetui atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2011-11-30, žala nebuvo atlyginta. VSDFV Molėtų skyrius gavo JÅ«sų atsakymÄ , kad trÅ«ksta autoįvykio faktÄ patvirtinančios institucijos pažymos. VSDFV Utenos skyrius 2012-09-06 pakartotinai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui pateikė pretenzijÄ Nr. R3-21231 dėl 8827,84 Lt žalos už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2012-08-31 atlyginimo.

IÅ¡ draudimo bendrovės 2012-09-21 buvo gautas raÅ¡tas, kuriuo praÅ¡oma pateikti duomenis apie G. C. pajamas. Pažyma apie G. C. pajamas buvo pateikta 2012-09-28, tačiau žala VSD Fondo biudžetui nebuvo atlyginta. VSDFV Utenos skyrius 2014-01-15 draudimo bendrovei iÅ¡siuntė pretenzijÄ dėl 19058,24 Lt žalos VSD Fondo biudžetui atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2013-12-31 atlyginimo, tačiau atsakovas ir šį kartÄ Å¾alos neatlygino (b. l. 1-3).Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį bei raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jį atmesti.

Atsiliepimas bei raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai grindžiami Å¡iomis aplinkybėmis ir argumentais (b. l. 37-38, 65-67):1) Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , valstybinio socialinio draudimo įstaigos iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atlygina tik turtinę žalÄ . Å ios įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį tik dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama padaryta turtinė žala. Dėl Å¡ios priežasties nagrinėjamos bylos kontekste, bÅ«tina nustatyti kiek turtinės žalos patyrė (jei patyrė) valstybinės socialinio draudimo naÅ¡laičių pensijos gavėjai ArtÅ«ras ir M.

C. dėl savo tėvo G. C. žūties. Ä® bylÄ yra pateiktas Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimas, kuriuo buvo nutraukta iÅ¡mokų gavėjų tėvų N. C. ir G. C. santuoka. Sprendimu buvo iÅ¡spręstas ir vaikų iÅ¡laikymo klausimas. G. C. įsipareigojo teikti po 250,00 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ savo vaikams iki jų pilnametystės. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas kas mėnesį iÅ¡mokėjo po 319,70 Lt dydžio naÅ¡laičių pensijas abiems vaikams, todėl ieÅ¡kinys laikytinas nepagrįstu, kadangi ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo daugiau nei naÅ¡laičiai patyrė turtinės žalos.2) Žuvusysis G.

C. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo jokių pajamų, todėl iÅ¡laikymo ArtÅ«rui ir M. C. neteikė, vaikų turtinė padėtis dėl žūties nepasikeitė, todėl draudimo iÅ¡moka nepriteistina, socialinio draudimo iÅ¡mokos laikytinos valstybės socialine parama.  3) Draudžiamojo įvykio atsitikimas savaime nereiÅ¡kia žalÄ padariusio asmens draudiko pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Ä®statyme nustatyta reikalavimo teisės į žalos atlyginimÄ Ä¯gyvendinimo procedÅ«ra, kurios nukentėjęs asmuo turi laikytis, siekdamas, kad jo reikalavimo teisė bÅ«tų patenkinta.

Teisė į draudimo iÅ¡mokos sumokėjimÄ Ä¯gyvendinama per įstatymo nustatytus terminus pateikiant pretenzijÄ draudikui. Pretenzijos tikslas – pareikalauti, kad draudikas įvykdytų jam iÅ¡ draudimo sutarties kylančiÄ prievolę. Draudikui atsisakius tenkinti pretenzijoje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , šį pareiÅ¡kusiam asmeniui atsiranda pagrindas spręsti, kad jo subjektinė teisė – teisė į žalos atlyginimÄ â€“ pažeista. Kasacinio teismo konstatuota, kad materialiniame teisiniame santykyje, kai nukentėjusysis reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti žalÄ draudikui, nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimÄ patenkinti, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žala patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti.

Pažymėjo, kad 2012-09-06 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pretenzijÄ Nr. (1.25) R3-21231. Atsakovui trÅ«ko duomenų pretenzijos pagrįstumui nustatyti, todėl jis paprašė papildomos informacijos, t. y. duomenų apie G. C. vidutinį darbo užmokestį. Atsakovas 2012-09-28 raÅ¡tu Nr. (1.25) R3-23354 informavo, kad iki eismo įvykio G. C. pajamų negavo. Atsakovas, gavęs Å¡iÄ informacijÄ , nusprendė netenkinti ieÅ¡kovo pretenzijos. Atsakovo įsitikinimu, momentas kuomet ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (draudimo iÅ¡mokos neiÅ¡mokėjimÄ ) yra 30 dienų po to, kai draudikas gavo papildomÄ informacijÄ apie G.

C. pajamas, t. y. maždaug 2012 m. spalio pabaiga. Kadangi Å¡alis sieja draudimo teisiniai santykiai, vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2013 m, spalio pabaigoje. IeÅ¡kinys teismui pateiktas 2014-02-27, t. y. akivaizdžiai praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atmestinas.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė iÅ¡ esmės palaikė ir atkartojo ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sutinka, jog praÅ¡oma priteisti suma bÅ«tų sumažinta iki 16040,40 Lt. Nurodė, jog pagal formuojÄ teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio ginčuose taikoma 3 metų ieÅ¡kinio senatis.

Pažymėjo, jog senatis turėtų bÅ«ti taikoma nuo 2013-12-16, kuomet ieÅ¡kovas gavo iÅ¡ Lenkijos nuosprendį apie kaltininkÄ (b. l. 69-70).              IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Ginčo esmė. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas naÅ¡laičių pensijÄ A. C. ir M. C. iÅ¡mokėjusios VSDFV Utenos skyriaus reikalavimo, pareikÅ¡to regreso tvarka draudikui, kuris buvo apdraudęs eismo įvykį sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, pagrįstumo klausimas. Ginčo dėl to, jog eismo įvykyje dalyvavusi transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimo, tarp Å¡alių nekilo, atsakovas Å¡ių aplinkybių neginčijo.

Atsakovas iš esmės nesutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu bei prašė taikyti ieškinio senatį.              Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.             Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2011-07-07 Lenkijoje, Svebodzino mieste, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo G. C. (b. l. 18), sėdėjęs keleivio vietoje, automobilyje Volvo V70, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. N. Kaltu dėl šio įvykio prisipažintas S. N. (b. l. 12-15).

Iš ieškovo pateiktų procesinių dokumentų, matyti, jog vairuojamas automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo bendrovėje, draudimo liudijimas ABA 6516129, žalioji kortelė LT/14/BB/5112326, draudimo sutartis SGB 0564977 (b. l. 1-2, 23-24, 26-27, 31-32). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus pateiktų sprendimų ir pažymų apie asmenims priskirtas ir išmokėtas išmokas, matyti, jog VSDFV Molėtų skyriaus buvo priėmęs sprendimus išmokėti A.

C. ir M. C. naÅ¡laičių pensijas bei iÅ¡mokėtų naÅ¡laičių pensijų suma – 19058,24 Lt (b. l. 4-11, 16-17, 19-22). IeÅ¡kovas 2011-11-17 raÅ¡tu Nr. (2.58)S-2083 kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas iki 2011-12-20 atlyginti valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma teismine tvarka (b. l. 23-24). Atsakovas 2011-11-25 raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovÄ , kad draudžiamojo įvykio faktui patvirtinti trÅ«ksta įvykio faktÄ patvirtinančios institucijos (teisėtvarkos, teisėsaugos) pažymos, nurodydamas, jog draudimo iÅ¡mokos klausimas bus sprendžiamas, gavus reikiamÄ informacijÄ (b. l. 25).

IeÅ¡kovas 2012-08-16 raÅ¡tu Nr. (1.25)R3-19802 kreipėsi į S. N. dėl teismo nuosprendžio pateikimo (b. l. 68). IeÅ¡kovas 2012-09-06 raÅ¡tu Nr. (1.25)R3-21231 pakartotinai kreipėsi AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , praÅ¡ydamas iki 2012-10-08 atlyginti valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma teismine tvarka (b. l. 26-27). Atsakovas 2012-09-21 raÅ¡tu informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, kad apskaičiuojant G.

Č. negautas pajamas turi bÅ«ti vadovaujamasi 2011 m. balandžio – birželio mėn. duomenimis, todėl prašė pateikti G. Č. vidutinį darbo užmokestį už 3 mėnesius (b. l. 28). IeÅ¡kovas, atsakydamas atsakovui, 2012-09-28 raÅ¡tu informavo, kad G. C. laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 draudžiamųjų pajamų neturėjo ir jokių valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų negavo (b. l. 30). IeÅ¡kovas pakartotinai 2014-01-15 raÅ¡tu Nr. (1.25)R3-1422 kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydamas iki 2014-02-20 atlyginti valstybės biudžetui padarytÄ Å¾alÄ , nurodydamas, jog neatlyginus žalos, ji bus iÅ¡ieÅ¡koma teismine tvarka (b. l. 31-32).

Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kuriÄ G. C. įsipareigojo sÅ«nų M. C. ir A. C. iÅ¡laikymui skirti po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 56-57).Dėl ieÅ¡kinio senaties termino.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga iÅ¡moka žalÄ patyrusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokas ir pareiÅ¡kia reikalavimÄ jas grÄ Å¾inti žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalÄ padariusio asmens susiklosto triÅ¡aliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 1 dalį, socialinio draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo asmens teises ir pareigas, teisę į draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡ žalÄ padariusio asmens draudiko turi įgyvendinti pareikÅ¡dama pretenzijÄ tiesiogiai draudikui per TPVCAPDÄ® 16 straipsnyje nustatytus terminus. TPVCAPDÄ® 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsakingas draudikas moka iÅ¡mokÄ , jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikÅ¡ta per vienus metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienus metus nuo dienos, kuriÄ nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytÄ Å¾alÄ , bet ne vėliau kaip per 4 metus nuo eismo įvykio dienos.

TPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatyto vienerių metų termino pretenzijai pareikÅ¡ti pasibaigimas nepanaikina nukentėjusio asmens materialiosios subjektinės teisės reikalauti atlyginti žalÄ iÅ¡ Å¡iÄ padariusio asmens draudiko, kai draudėjas dar yra atsakingas prieÅ¡ nukentėjusįjį pagal deliktinės atsakomybės taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Kasacinis teismas, taip pat konstatavo, kad kai draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , TPVCAPD įstatymo nustatyta tvarka pateikia žalÄ padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui pretenzijÄ , kurioje reikalaujama grÄ Å¾inti sumokėtas sumas, o Å¡is motyvuotu atsakymu atsisako jÄ tenkinti, ieÅ¡kinio senaties terminas draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , prasideda nuo jo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymÄ tenkinti jo pretenzijÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju taikytinas 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, o ieÅ¡kovo atstovės teismo posėdžio metu nurodyti argumentai, jog turėtų bÅ«ti taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieÅ¡kovas praleido 1 metų terminÄ ieÅ¡kiniui pateikti. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas tris kartus (2011-11-17, 2012-09-06, 2014-01-15) kreipėsi su pretenzijomis į atsakovÄ dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovas TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (30 d.) nepateikė motyvuoto atsakymo – atsisakyti iÅ¡mokos mokėjimo (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).

Atsakovas, atsakydamas į ieÅ¡kovo 2011-11-17 pretenzijÄ nurodė, jog draudimo iÅ¡mokos klausimas bus sprendžiamas gavus reikiamÄ informacijÄ (b. l. 25), atsakydamas į 2012-09-06 pretenzijÄ papildomai prašė pateikti duomenis apie vidutinį darbo užmokestį už tris mėnesius (b. l. 28), tačiau motyvuoto atsisakymo mokėti iÅ¡mokÄ nepateikė, o į 2014-01-15 pretenzijÄ neatsakė. Taigi, ieÅ¡kovas pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise pareikÅ¡ti atsakovui pretenzijÄ , kaip numatyta TPVCAPDÄ®, todėl terminas ieÅ¡kiniui pateikti skaičiuotinas nuo ieÅ¡kovo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie atsisakymÄ tenkinti jo pretenzijÄ dienos.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia turėtų bÅ«ti skaičiuojama praėjus 30 dienų po 2014-01-15 pretenzijos gavimo dienos. Nors ieÅ¡kovas nepateikė duomenų apie tai, kada atsakovas gavo 2014-01-15 pretenzijÄ , o ir atsakovas neginčijo pretenzijos gavimo fakto, laikytina, jog motyvuotas atsakymas į pretenzijÄ turėjo bÅ«ti pateiktas iki 2014-02-15, o ieÅ¡kovui negavus atsakymo per TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , ieÅ¡kovas nuo 2014-02-15 turėjo kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinys teisme gautas 2014-02-27, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas nepraleido 1 metų ieÅ¡kinio senaties termino. Pažymėtina tai, jog atsakovui nepateikus motyvuoto atsisakymo atlyginti žalÄ , ieÅ¡kovas pagrįstai galėjo tikėtis, jog atsakovas sumokės reikalaujamÄ Å¾alÄ ir savo pažeistų teisių nereikės ginti teisme, todėl nors ir pakankami ilgÄ laikÄ vyko susiraÅ¡inėjimas su atsakovu, tačiau toks elgesys, teismo vertinimu, pateisinamas, kadangi tai sÄ lygojo paties atsakovo įstatyme numatytos pareigos pateikti motyvuotÄ atsakymÄ nevykdymas (TPVCAPD įstatymo 2 straipsnio 11 dalis).             Dėl žalos masto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais.

             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ atlyginti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu iÅ¡mokėtas periodines iÅ¡mokas – naÅ¡laičių pensijas. Tokios draudimo iÅ¡mokos, apdraustajam mirus, mokamos mirusiojo Å¡eimos nariams pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ , CK 6.290 straipsnio 1 dalies prasme laikytinos socialinio draudimo iÅ¡mokomis, mokamomis gyvybės atėmimo atvejais.

Pažymėtina tai, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad socialinio draudimo iÅ¡mokas dėl apdraustojo asmens mirties iÅ¡mokėjusios VSDFV reikalavimo teisės į atsakingÄ draudikÄ apimtį nulemia: pirma, socialinio draudimo iÅ¡mokų, lygių jas gavusių asmenų patirtai turtinei žalai arba mažesnių už jÄ , dydis; antra, žalos, kuriÄ atsakingas draudikas privalo atlyginti minėtiems asmenims (mokėtinos draudimo iÅ¡mokos pagal TPVCAPDÄ®), dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).

Todėl sprendžiant dėl ieÅ¡kovo regreso teisės apimties pirmiausia reikia nustatyti, ar periodinių draudimo iÅ¡mokų suma, kuriÄ ieÅ¡kovas ginčo laikotarpiu iÅ¡mokėjo žuvusios Å¡eimos nariams pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ , nevirÅ¡ija Å¡ias iÅ¡mokas gavusių asmenų patirtos turtinės žalos dydžio. Nustačius žuvusio Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų, nevirÅ¡ijančių jų patirtos turtinės žalos, dydį, bÅ«tina nustatyti, ar Å¡is dydis nevirÅ¡ija žalos, atsakovo mokėtinos minėtiems asmenims pagal TPVCAPDÄ®, dydžio Atsakovas, nesutikdamas su ieÅ¡kiniu, iÅ¡ esmės įrodinėja, jog žuvusysis draudžiamųjų pajamų nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo (b. l. 30), todėl iÅ¡laikymo vaikams neteikė.

Žuvusio vaikų turtinė padėtis dėl žūties nepasikeitė, todėl draudimo iÅ¡moka nepriteistina, o socialinio draudimo iÅ¡mokos laikytinos valstybės socialine parama. Teismas su Å¡iais atsakovo nurodytais argumentais nesutinka. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pagrindu ieÅ¡kovo apskaičiuotos ir tretiesiems asmenims – žuvusio nepilnamečiams vaikams iÅ¡mokėtos periodinės draudimo iÅ¡mokos – naÅ¡laičių pensijos gali bÅ«ti laikomos Å¡ių asmenų patirtÄ turtinę žalÄ kompensuojančiomis iÅ¡mokomis ir laikytinos tinkamu Å¡ių asmenų patirtos turtinės žalos įrodymu.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, teigiantis, kad iÅ¡mokėtos socialinio draudimo iÅ¡mokos virÅ¡ija nukentėjusiojo realiai patirtÄ Å¾alÄ , turi tai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė teismui Molėtų rajono apylinkės teismo 2009-10-02 sprendimÄ , kuriuo buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintoje sutartyje G. C. įsipareigojo sÅ«nų M.

C. ir A. C. iÅ¡laikymui skirti po 250 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė nurodė, jog praÅ¡oma priteisti suma mažintina iki teismo sprendimu taikos sutartimi nustatyto nepilnamečiams vaikams iÅ¡laikymo dydžio, jÄ indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl bendras realios žalos dydis, kurį patyrė žuvusio tėvo vaikai, sudaro ne 19058,24 Lt, o 16040,48 Lt.

Taigi, atsižvelgiant į atsakovo pateiktÄ Ä¯rodymÄ , kuriuo atsakovas grindžia savo nesutikimÄ su praÅ¡omu priteisti žalos dydžiu, bei į tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės sutinka, jog apskaičiuojant žalos dydį, turėtų bÅ«ti vadovaujamasi teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje numatytu iÅ¡laikymo dydžiu, kurį G. C. buvo įsipareigojęs mokėti sÅ«nums M. C. ir A. C., teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas įrodė reikalaujamos priteisti žalos realų dydį. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog žuvusysis G.

C. nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 negavo draudžiamų pajamų, savaime nepaneigia aplinkybės, jog žuvusysis nevykdė sutartyje prisiimtų įsipareigojimų – mokėti iÅ¡laikymÄ . Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu nuo 2011-04-01 iki 2011-06-30 žuvusysis neturėjo pajamų ir neteikė iÅ¡laikymo, pajamų neturėjimas savaime nepanaikina teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų bei neįrodo, jog žuvusysis neketino ateityje įvykdyti įsipareigojimus – padengti įsiskolinimÄ bei mokėti periodines iÅ¡mokas vaikų iÅ¡laikymui.

Pažymėtina tai, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus. AiÅ¡kinant tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus laikomasi pozicijos, kad ji yra prigimtinė ir absoliuti. Pagal TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 5 dalį žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014).Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog dėl G. C. žūties M. C. ir A. C. negavo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nurodytų pajamų, kurias turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui už laikotarpį nuo 2011-07-07 iki 2013-12-31 priteistina 16040,48 Lt suma, kuriÄ sudaro vienam vaikui 250,00 Lt suma, indeksuota Periodinėms iÅ¡mokoms priteisimo iÅ¡laikymo sumos ir atlyginimo žalos indeksavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-09 nutarimu Nr. 684, nustatyta tvarka (Vartotojų kainų indeksai ir jų apskaičiavimas: 2011-02-01 – 1,038 VKI – 259,50 (vienam vaikui) – 519,00 (dviem vaikams); 2012-02-01 - 1,034 VKI – 268,32 (vienam vaikui) – 536,64 (dviem vaikams); 2013-02-01 – 1,028 VKI – 275,83 (vienam vaikui) – 551,66 (dviem vaikams) (http://www.stat.gov.lt/temines-lenteles38ki)).

Bendros sumos apskaičiavimas: 2011-07-07 - 2011-07-31 - (8.37x25) = 209,27 Lt (l vaikui) x 2 =418,54 Lt (2 vaikams); 2011-08-01 - 2012-01-31 - (259,5x5) = 557 Lt (l vaikui) x 2 = 3114 Lt (2 vaikams); 2012-02-01 - 2013-01-31 - (268,32xl2) = 3219,84 Lt (l vaikui) x 2 = 6439,68 Lt (2 vaikams); 2013-02-01 - 2013-12-31 - (275,83x11) = 3034,13 Lt (l vaikui) x 2 = 6068,26 (2 vaikams). Viso: 16040,48 Lt.Kiti šalių nurodyti argumentai, aplinkybės neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje JokÅ¡as v. LietuvÄ , bylos Nr. 25330/07).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo. Patenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinio reikalavimų suma 19058,24 Lt. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis – 16040,48 Lt, atmestų – 3017,76 Lt. Taigi, patenkintų reikalavimų dalis yra 84 proc., atmestų – 16 proc. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl, tenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo valstybei priteistina žyminio mokesčio dalis – 360,36 Lt (572 / 75 proc. / 429 / 84 proc. = 360,36 Lt) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, nusprendžia:Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieÅ¡kovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, juridinio asmens kodas 193322893, iÅ¡ atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio asmens kodas 50003210451, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 300633222, 16040,48 Lt žalos atlyginimo.Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės AAS „Gjensidige Baltic“, juridinio asmens kodas 50003210451, atstovaujamos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 300633222, 360,36 Lt žyminio mokesčio.Å is sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                   Žilvinas Terebeiza