c2e2a94b-e460-42fd-90f9-b91af25100a1 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėja B                                                                                        Civilinė byla Nr. e2S-795-372/2017                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01832-2017-0                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                        3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.1.1.2.; 3.1.18.2.1.;                                                                                        3.1.18.2.3.; 3.1.18.2.7.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.(S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 9 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telsimas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Telsimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Sp.

Z o. o. KONSBAP dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Telsimas“ kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei Sp. Z o. o. KONSBAP dėl skolos priteisimo, kuriuo prašė:

1) priteisti iÅ¡ atsakovės 11883 Eur skolÄ , 2) 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 3) 872 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (267 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 605 Eur už teisinių paslaugų suteikimÄ ). IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. kovo 3 d. tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta butų subnuomos sutartis. Pažymėjo, kad pagal minėtÄ sutartį atsakovė sumokėjo 3000 Eur avansÄ , tačiau likusios sumos (11883 Eur) pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nesumokėjo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones:

1) areÅ¡tuoti 12755 Eur dydžio pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas trečiÄ jį asmenį AB „Orlen Lietuva“, tokio areÅ¡to nepakankant areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sÄ skaitose 12755 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises;

2) areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , tokio areÅ¡to nepakankant areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sÄ skaitose 12755 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises;

3) uždrausti AB „Orlen Lietuva“ atsiskaityti su atsakove perduodant atsakovei turtÄ ar pinigines lėšas 12755 Eur sumos dydžio ribose. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė yra skolingas didelę pinigų sumÄ , atsiskaityti delsia daugiau kaip du mėnesius, nesiima jokių veiksmų, kad įsiskolinimas bÅ«tų sumažintas, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad teismui priėmus ieÅ¡kovei palankų sprendimÄ , atsakovė ir toliau vengs atsiskaityti arba galimai trukdys iÅ¡ieÅ¡kojimo procesui, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėjo, kad atsakovė įmonėje AB „Orlen Lietuva“ atliko remonto darbus, už kuriuos AB „Orlen Lietuva“ dar nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 5.             Mažeikių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. nutartimi ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nurodė tik motyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių tai, jog atsakovė, turėdama galimybę laisvai disponuoti savo turtu ar atsiskaitomojoje sÄ skaitoje esančiomis lėšomis, sukels realiÄ turtinę žalÄ ieÅ¡kovei ir kad vienintelis bÅ«das tokios žalos iÅ¡vengti yra laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.

Teismas akcentavo, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamo pagrindo, galėtų sukelti neproporcingai sunkias turtines pasekmes ne tik atsakovei, bet ir tretiesiems asmenims, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus. III. Atskirojo skundo argumentai Skųsdama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) UAB „Telsimas“ prašo:

1) panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį ir ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies;

2) areÅ¡tuoti 11883 Eur dydžio pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas trečiÄ jį asmenį AB „Orlen Lietuva“, tokio areÅ¡to nepakankant, areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sÄ skaitose 11883 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises;

3) areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį, tiek pas atsakovę, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , tokio areÅ¡to nepakankant, areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias visose Lenkijos įmonės Sp. Z o. o. KONSBAP banko sÄ skaitose 11883 Eur sumos dydžio ribose, uždraudžiant turtÄ , pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims bei jais disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant draudimu turtÄ parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu bÅ«du suvaržyti šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises;

4) uždrausti AB „Orlen Lietuva“ atsiskaityti su atsakove perduodant atsakovei turtÄ ar pinigines lėšas 11883 Eur sumos dydžio ribose. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nurodė, kad pateikė pakankamai argumentų, patvirtinančių, jog jos reikalavimas yra pagrįstas ir kad teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Akcentavo, kad nesutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog faktas, kad atsakovei Lietuvoje nėra iÅ¡kelta civilinių bylų, o ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų blogÄ atsakovės turtinę padėtį, leidžia praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovei priklausančių piniginių lėšų, kurios Å¡iuo metu yra pas AB „Orlen Lietuva“, areÅ¡tas galėtų sukelti neigiamas pasekmes minėtai bendrovei.

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliantės (ieškovės) UAB „Telsimas“ atskirasis skundas netenkintinas.

8.              Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis).

Ä®statymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo (kreditoriaus) reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1558-516/2015).

10.              Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie (iÅ¡ pirmo žvilgsnio) ieÅ¡kinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones dėl tikėtino ieÅ¡kinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas pasirinko neleistinÄ ar aiÅ¡kiai neįmanomÄ savo civilinių teisių gynybos bÅ«dÄ arba praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimÄ , kuris iÅ¡ viso nėra pagrįstas ieÅ¡kinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidÄ , kad reiÅ¡kiamas reikalavimas negalės bÅ«ti tenkinamas dėl gana akivaizdaus Å¡io reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagÄ , sprendžia, kad Å¡iame bylos nagrinėjimo etape nėra duomenų, kad apeliantės (ieÅ¡kovės) UAB „Telsimas“ ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. nustatyta pirmoji prieÅ¡ tai minėta sÄ lyga. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (ieÅ¡kovė) neįrodė, jog nesiėmus praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, galbÅ«t jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, t. y. apeliantė (ieÅ¡kovė) neįrodė prieÅ¡ tai minėtos antrosios sÄ lygos egzistavimo.

Apeliantė (ieškovė) nurodė, kad atsakovė jau daugiau kaip du mėnesius neatsiskaito su ieškove, nereaguoja į raginimus, nereiškia jokių pretenzijų dėl sutarties, nesistengia ginčo spręsti taikiai, todėl apeliantės (ieškovės) nuomone, atsakovė galimai yra skolinga ne tik ieškovei, bet ir kitiems tretiesiems asmenims. Minėtų aplinkybių pagrindu apeliantė (ieškovė) sprendžia, kad atsakovė ir toliau vengs atsiskaityti arba galimai trukdys išieškojimo procesui, todėl teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliantės (ieÅ¡kovės) vertinimu, atsakovės pasyvus elgesys suteikia pagrindo abejoti, ar atsakovė apskritai ketina atsiskaityti, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra vienintelė prevencinė priemonė, galinti užkirsti keliÄ galimam ir tolesniam atsakovės neatsiskaitymui, galinti užtikrinti galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymÄ . FaktÄ , kad kyla reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, privalo įrodyti suinteresuotas asmuo, praÅ¡antis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Å iuo atveju tokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ turėjo ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusi apeliantė (ieÅ¡kovė) UAB „Telsimas“ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Vien tik kreipimasis į teismÄ ir reikalavimų pareiÅ¡kimas nesuteikia pranaÅ¡umo prieÅ¡ kitÄ Å¡alį ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. DeklaratyvÅ«s teiginiai dėl grėsmės bÅ«simam teismo sprendimui įvykdyti taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės (ieÅ¡kovės) argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieÅ¡kovė nurodo tik motyvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau nepateikia jokių objektyvių duomenų ar įrodymų, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Apeliantė (ieÅ¡kovė) akcentuoja, kad atsakovė yra skolinga didelę pinigų sumÄ . Nors pagal formuojamÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikÄ , didelė reikalavimo suma sudaro pagrindÄ preziumuoti, kad kilo reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, tačiau Å¡i prezumpcija nėra absoliuti. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , kada jos grindžiamos didelės reikalavimo sumos prezumpcija, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į Å¡alies finansines galimybes, t. y. ar jai reikalavimo suma, palyginus jÄ su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad vien reikalavimo suma negali bÅ«ti vertinama kaip savarankiÅ¡kas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, kadangi vien didelė reikalavimo suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda iÅ¡saugoti turtÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016).

Svarbu pažymėti, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės finansinę bÅ«klę; kad reikalavimo suma atsakovei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelis ir ženklus įsiskolinimas; duomenų, pagrindžiančių atsakovės įsipareigojimus kitiems kreditoriams; kad atsakovės atžvilgiu Lenkijos ar Lietuvos teismuose bÅ«tų nagrinėjama kitų bylų dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas bei nuogÄ stavimai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo prievolės neįvykdys, yra pagrįsti tik deklaratyviais teiginiais.

Taip pat svarbu pažymėti, kad paprastai grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymui ar jo vykdymo apsunkinimui konstatuojama ir laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas iÅ¡vengti bÅ«simo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016). Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieÅ¡kovė) nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo fakto.

15. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nesutikdama su klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjusiu pirmosios instancijos teismu, nepagrindė, kaip teismas, priimdamas skundžiamÄ procesinį sprendimÄ , pažeidė procesinės ar materialinės teisės normas, bet pateikė tik savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio bei kitokio jų vertinimo. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas apie galimÄ atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir (ar) siekį apsunkinti bÅ«simo galbÅ«t apeliantei (ieÅ¡kovei) palankaus teismo sprendimo vykdymÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė (ieÅ¡kovė) įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nesant tam pakankamo pagrindo, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principus.

16. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ . Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                  Birutė Simonaitienė