c2e21807-afcc-4d55-97f5-e3c3dca63824 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-705-290/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50814-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir AuÅ¡ros Vingilės, sekretoriaujant Rimantei LitvinavičiÅ«tei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Å ukiui, nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Eglei Dargvainei, teismo posėdyje apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R.

J. gynėjos advokatės Eglės Dargvainės apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 30 MGL dydžio, t. y. 1 500 Eur (tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieniems) metams.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. J. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. liepos 28 d., apie 19.30 val., vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, Domeikavoje, važiuodamas Pakalnės gatve kryptimi nuo Joninių gatvės, ties nelygiareikÅ¡mių kelių sankryža su Dvarkiemio gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 119 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta mažiausia koncentracija kraujyje 0,74 promilės etilo alkoholio bei nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir, įvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, susidÅ«rė su iÅ¡ Dvarkiemio gatvės iÅ¡važinėjančiu automobiliu ,,Volvo V70“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Volvo V70“ keleivei V. K. dėl kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to proksimalinio pirÅ¡takaulio lūžimo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo R. J. gynėja advokatė E. Dargvainė praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 31 d. nuosprendį panaikinti ir R. J. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Skunde advokatė nurodo, kad teismas nevertino R. J. atžvilgiu palankių aplinkybių ir teisinančių aspektų, o priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį vadovavosi vien tik kaltinimÄ palaikančio prokuroro nurodytais kaltinančiais samprotavimais, kurie, apeliantės nuomone, prieÅ¡tarauja byloje esančiam raÅ¡ytiniam įrodymui – eismo įvykio vietos planui ir nuotraukoms.

Į visus byloje esančius neatitikimus ir abejones teismas neatkreipė dėmesio, rėmėsi išimtinai nukentėjusios V. K., kuri važiavo keleivio vietoje jos sutuoktinio R. K. vairuojamame automobilyje, parodymais ir automobilio „Volvo V70“ vairuotojo R. K., kuris išvažiavo iš šalutinio kelio pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 119 ir 154 punkto reikalavimus, parodymais. 2.2. Skunde taip pat nurodo, kad eismo įvykio vietos plane nurodyta, kad automobilio „Volvo V70“ priekinis dešinysis ratas yra nutolęs nuo kelkraščio 1,2 m, o galinis dešinysis ratas 1,0 m.

Tai reiškia, kad automobilis „Volvo V70“ stovėjo įstrižai kelkraščio atžvilgiu, kas leidžia pagrįstai teigti, jog priekinė automobilio dalis (nuo priekinio dešinio rato iki priekinio bamperio pabaigos), buvo dar didesniu atstumu nuo kelkraščio. Automobilio „Volvo V70“, 2006 m., plotis yra 1807 mm, taigi automobilio priekinė dalis (priekinis kairysis žibintas) eismo įvykio metu buvo priešingos krypties eismui skirtoje kelio dalyje. 1,2 m. (priekinio dešiniojo rato atstumas nuo kelkraščio) + 1,807 m. (automobilio plotis), viso yra 3,07 m., tačiau tai yra atstumas nuo priekinio dešiniojo rato, o, kaip jau nurodyta aukščiau, automobilis po įvykio stovėjo ne lygiagrečiai kelkraščiui, todėl automobilio priekinė dalis buvo dar labiau nutolusi nuo kelkraščio.

Pakalnės gatvės plotis yra 6 m., todėl akivaizdu yra tai, jog automobilio „Volvo V70“ kairysis priekinis žibintas tikrai buvo priešingos krypties eismui skirtoje kelio dalyje, dėl ko ir įvyko eismo įvykis – automobilis „Volvo V70“, išvažiuodamas iš šalutinio kelio neįsitikino, kad jo atliekamas manevras yra saugus, t. y. sukdamas į dešinę per dideliu atstumu atsitraukė nuo dešiniojo kelkraščio, dėl ko dalis automobilio posūkio metu atsidūrė priešingos krypties eismui skirtoje kelio pusėje.

Iš eismo įvykio vietos plane pažymėtos automobilio „Volvo V70“ priekinio kairiojo rato padėties kito (kairiojo automobilio „Volvo V70“ atžvilgiu) kelkraščio atžvilgiu matyti, jog tarp kelkraščio ir automobilio priekinio kairiojo rato nurodytas 4,3 m. atstumas. Kadangi automobilis „Volvo V70“ yra ne mažesnio nei 4710 mm (4,71 m.) ilgio (korpusas), o atstumas yra pažymėtas nuo priekinės automobilio ašies (t. y. nuo priekinio kairiojo rato centro), tai tokiu atveju nuo priekinio kairiojo rato vidurio iki automobilio priekinės dalies (pvz. kairiojo priekinio žibinto) yra dar apie 1,00 m. atstumas.

O tai jau leidžia manyti, kad automobilio „Volvo V70“ priekinis kairysis žibintas (kuris, kaip matosi iÅ¡ byloje esančių nuotraukų) ir kontaktavo su apelianto R. J. automobilio „Opel Astra“ (važiavusio savo krypties eismo juostoje), priekiniu kairiuoju ratu, eismo įvykio momentu buvo prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje. Automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R. K. galimai buvo sustojęs deÅ¡inėje eismo juostoje, tačiau pradėdamas toliau važiuoti priekiniu kairiuoju automobilio kampu iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ , dėl ko ir trenkėsi į R.

J. vairuojamÄ automobilį „Opel Astra“. R. J., važiuodamas pagrindine Pakalnės gatve link susikirtimo su Dvarkiemio gatve, negalėjo tikėtis, kad iÅ¡ Å¡alutinės Dvarkiemio gatvės iÅ¡sukantis automobilis galėtų jam sudaryti kliÅ«tį. R. J. važiavo savo krypties važiuojamÄ ja kelio juosta, važiavo nedideliu greičiu ir pagal Kelių eismo taisykles. 2.3. Apeliantės manymu, nuteistojo veiksmai – važiavimas pagrindiniu keliu ne arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio ir netgi vairavimas neblaiviam, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis.

Tuo tarpu automobilio „Volvo V70“ vairuotojo R. K. veiksmai – iÅ¡važiavimas į pagrindinį keliÄ pažeidžiant KET 154 punkto reikalavimÄ , važiavimas ne arčiau deÅ¡inio kelkraščio, prieÅ¡ingai – buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. R. J. gynėjos nuomone, automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R. K., tokiu bÅ«du iÅ¡važiuodamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio į pagrindinį nepagrįstai tikėjosi, jog važiuojantieji pagrindiniu keliu pasitrauks į kelkraÅ¡tį ir jį praleis.

Advokatės nuomone, automobilio „Volvo V70“ vairuotojo R. K. veiksmuose galimas susidÅ«rimas su bet kokia transporto priemone buvo iÅ¡ anksto nulemtas, kadangi iÅ¡važiavimo iÅ¡ Å¡alutinio kelio matomumas buvo itin blogas, „Volvo V70“ vairuotojas galimai lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi, kad jam pavyks greitai atlikti manevrÄ arba, kad važiuojantys pagrindiniu keliu važiuos kelkraščiu. Pagrindiniu keliu važiavęs R. J. dėl kelio ypatumo, medžių, sumestų Å¡akų, tikrai negalėjo pamatyti iÅ¡ Å¡alutinio kelio iÅ¡sukančio automobilio „Volvo V70“.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas visgi laikytų, kad ir R. J. yra iÅ¡ dalies kaltas dėl eismo įvykio kilimo, tai tokiu atveju praÅ¡o nustatyti kiekvieno iÅ¡ autoįvykio kaltinimo kaltės laipsnį, kadangi tai yra itin svarbus aspektas žalos atlyginimo klausimo sprendime. 2.4. Apeliantė atkreipia teismo dėmesį į tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų (ekspertizės iÅ¡vados, eksperto paaiÅ¡kinimų, stabdymo kelio žymų), kurie patvirtintų, kad R. J. tikrai buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ dalį.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis ir subjektyviais nukentėjusiosios V. K. ir eismo įvykio dalyvio R. K. parodymais, o neutralaus liudytojo V. M. parodymus nuosprendyje nurodė selektyviai, t. y. tik tuos, kurie buvo iÅ¡ dalies nepalankÅ«s R. J.. 2.5. Skunde teigiama, kad eismo įvykio dalyvis, kuriam KET numato pareigÄ praleisti kertamu keliu ar kelio dalimi važiuojančias transporto priemones, privalo praleisti visas tokias transporto priemones, tame tarpe ir tas, kurios važiuoja galimai pažeisdamos KET numatytus reikalavimus.

Pastarųjų transporto priemonių vairuotojų atlikti KET pažeidimai vertinami ir gali bÅ«ti pripažinti formaliais, t. y. nesančiais priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu R. J. ir pažeidė KET 119 punkto nuostatas bei nevažiavo arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio, tačiau byloje nėra neginčijamais įrodymas nustatyta, kad R. J. buvo iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ . Apeliantės nuomone, byloje iÅ¡ eismo įvykio vietos plano galima nustatyti, kad automobilio „Volvo V70“ vairuotojas R.

K. tikrai išvažiavo iš šalutinio kelio, be to, byloje yra nustatyta ir tai, jog pagrindinio kelio matomumas iš dešinės pusės buvo labai blogas. Nustačius, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, visi šie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Eglės Dargvainės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas R. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. J. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant R. J. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

9. R. J. pagal BK 281 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 119 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio ,,Volvo V70“ keleivei V. K. dėl kairės plaÅ¡takos V pirÅ¡to proksimalinio pirÅ¡takaulio lūžimo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliantė neginčija fakto, kad automobilį nuteistasis vairavo neblaivus, t. y., kad jis padarė KET 14 punkto pažeidimÄ , tačiau jos manymu, jo veiksmai – važiavimas pagrindiniu keliu ne arčiau deÅ¡iniojo kelkraščio ir netgi vairavimas neblaiviam, nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu ir jo pasekmėmis, o automobilio „Volvo V70“ vairuotojo R.

K. veiksmai – iÅ¡važiavimas į pagrindinį keliÄ pažeidžiant KET 154 punkto reikalavimÄ , važiavimas ne arčiau deÅ¡inio kelkraščio, prieÅ¡ingai – buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu. Tačiau teisėjų kolegija, vertindama įrodymų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad byloje surinkta pa­kankamai objektyviu įrodymų iÅ¡vadai, jog bÅ«tent R. J. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis, jie buvo pagrindinė ir bÅ«tinoji sÄ lyga nagrinėjamam eismo įvy­kiui kilti, ir jis dėl Å¡io įvykio yra kaltas.

10. Advokatės teigimu, Pakalnės gatvės plotis yra 6 m., todėl akivaizdu yra tai, jog automobilio „Volvo V70“ kairysis priekinis žibintas tikrai buvo priešingos krypties eismui skirtoje kelio dalyje, kadangi 1,2 m (automobilio „Volvo V70“ priekinio dešiniojo rato atstumas nuo kelkraščio) + 1,807 m (automobilio „Volvo V70“ plotis), sudaro 3,07 m. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad tiek iš eismo įvykio vietos plano, tiek iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad susidūrimo vietoje horizontalaus kelio ženklinimo nėra, o kelias toje vietoje praplatėja, taigi vienareikšmiškai teigti, jog kelio plotis toje vietoje yra lygiai 6 m, pagrindo nėra.

Iš nuotraukų matyti, kad automobilis „Volvo V70“ stovi pakankamai arti dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, o susidūrimo vieta akivaizdžiai yra priešingoje eismo juostoje, nei važiavo R. J. vairuojamas automobilis. Iš automobilių detalių išsidėstymo kelyje matyti, kad dešinėje gatvės, kuria važiavo R. J., pusėje detalės pažirusios tik nuo tos vietos, nuo kurios po susidūrimo jis dėl smūgio pradėjo važiuoti į dešinį kelkraštį, o dėl automobilių kontakto pažirusių detalių vieta yra kairėje gatvės, kuria važiavo R.

J., pusėje. Tai leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog eismo įvykio vieta yra prieÅ¡ingos krypties eismo juostoje, nei privalėjo važiuoti R. J.. NelogiÅ¡ka manyti, kad R. K. vairuojamas automobilis, po susidÅ«rimo buvęs gana arti deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, priekiu bÅ«tų iÅ¡važiavęs į prieÅ¡ingÄ Pakalnės gatvės eismo juostÄ , t. y. įvažinėjęs į Pakalnės gatvę beveik statmenai. Be to, liudytojas V. M., kuris niekaip nėra suinteresuotas bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad yra įsitikinęs, jog susidÅ«rimas įvyko toje Pakalnės gatvės pusėje, kurioje stovėjo ,,Volvo V70“ automobilis.

Akivaizdu, kad daugiau nei 6 m gatvės plotis yra pakankamas dviem automobiliams prasilenkti, tačiau R. J. nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, jis įvažiavo į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, todėl jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis. Kaip ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, R. J. eismo įvykio metu buvo neblaivus, iÅ¡ karto po eismo įvykio alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,01 promilės girtumas, o tai neabejotinai sulėtina vairuotojo reakcijÄ , kas taip pat turėjo įtakos eismo įvykiui kilti.

11. Apeliantės manymu, R. K. pažeidė KET 154 punkto reikalavimÄ , o nustačius, kad priežastiniu ryÅ¡iu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų ar daugiau transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai, visi Å¡ie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal BK 281 straipsnį, be to, Å¡i aplinkybė turi reikÅ¡mės ir draudimo iÅ¡mokoms. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje taip pat svarbu nustatyti, ar R. K. pažeidė KET, ir jei taip, tuomet ar Å¡is pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su kilusiu eismo įvykiu, t. y. ar Å¡is eismo įvykis įvyko dėl vieno ar abiejų vairuotojų kaltės, kadangi tai turi reikÅ¡mės sprendžiant R. J. bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir ateityje – civilinio pobÅ«džio klausimus.

12. KET 154 punkte nustatyta, kad nelygiareikÅ¡mių kelių sankryžoje Å¡alutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti keliÄ transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, R. K. iÅ¡ tiesų į pagrindinį keliÄ (Pakalnės gatvę) suko iÅ¡ Å¡alutinio kelio (Dvarkiemio gatvės), todėl svarbu nustatyti, ar jis nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

13. Nukentėjusysis R. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad norėjo sukti į deÅ¡inę. IÅ¡važiavo sankryžoje taip, kad matytų, pasižiÅ«rėjo į kairę pusę, maÅ¡inų nebuvo. Pasuko galvÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę, įjungė bėgį, tačiau net nespėjus pajudėti iÅ¡ vietos, pamatė dideliu greičiu atlekiantį automobilį, kuris trenkėsi į jo automobilio priekį. Liudytojas V. M. nurodė, kad privažiavęs sankryÅ¾Ä su Pakalnės gatve automobilis ,,Volvo V70“ sustojo, o prieÅ¡ susidÅ«rimÄ , automobilis vos riedėjo, galėjo pajudėti 30–50 cm ir tada buvo smÅ«gis.

IÅ¡ Å¡ių parodymų akivaizdu, kad nukentėjusysis R. K. ėmėsi visų bÅ«tinų priemonių įsitikinti, kad įvažiuoti į pagrindinį keliÄ bÅ«tų saugu, įsitikino, kad į eismo juostoje, į kuriÄ jis įsukinėjo, tos juostos kryptimi važiuojančių automobilių nebuvo, tačiau tik dėl to, kad R. J. be jokios bÅ«tinybės pagrindiniu keliu važiavo prieÅ¡inga eismo juosta, susidÅ«rė su jo vairuojamu automobiliu. Daryti iÅ¡vadÄ , kad R. K. nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, pagrindo nėra, kadangi pats R.

J., važiuodamas pagrindiniu keliu, pažeidė Kelių eismo taisykles ir važiavo ne ta eismo juosta, kuri skirta judėti jo važiuojama kryptimi. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju vien tik R. J. KET pažeidimai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiu eismo įvykiu ir jo padariniais, o eismo įvykis kilo tik dėl nuteistojo kaltės.

14. Byloje neginčytinai nustačius, kad R. J. 2018 m. liepos 28 d., apie 19.30 val., vairuodamas automobilį ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 119 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio bei nevažiavo kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to ir, įvažiavęs į prieÅ¡ingos krypties eismui skirtÄ kelio pusę, susidÅ«rė su automobiliu ,,Volvo V70“, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu minėto automobilio keleivei nesunkiai sutrikdyta sveikata, jo veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį buvo kvalifikuota teisingai.

15. Skirdamas nuteistajam R. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimo taisyklių taip pat nepažeidė, įvertino reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ ir pagrįstai nuteistajam skyrė bausmę – baudÄ , bausmės dydį pagrįstai parinko artimÄ minimaliam jos dydžiui, skiriamam už neatsargius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas). Taip pat pagrįstai teismas nuteistajam paskyrė BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bei nustatė teisingÄ jos terminÄ . Nuteistojo gynėjos skunde bausmės Å¡velninimo klausimas nekeliamas, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmės skyrimo motyvų detaliau neanalizuoja.

16. Atsižvelgiant į visÄ tai kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kuriame teismo padarytos iÅ¡vados atitinka bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nuteistajam R. J. pritaikytas tinkamai, jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis individualizuoti teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose nustatytų nuostatų.

17. Esant Å¡ioms aplinkybėms daroma iÅ¡vada, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo motyvais, jokio įstatyminio pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : nuteistojo R. J. gynėjos advokatės Eglės Dargvainės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai: Evaldas Gražys Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė